- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-19-316/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- Š. A., T. L., K. R.
- Nukentėjusysis
- V. K., K. J.
- Advokatai
- Kęstutis Valys, Zigmantas Lipnevičius
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo ir nuteistųjų Š. A., T. L., K. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo
Š. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas Š. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 28 d. 16.30 val. iki 2020 m. vasario 29 d. 14.05 val., t. y. viena para. Š. A. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms paliktas iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo.
K. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas K. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2020 m. vasario 28 d. 14.00 val. iki 2020 m. vasario 29 d. 14.05 val., t. y. viena para. K. R. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms paliktas iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo.
T. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2020 m. vasario 28 d. 14.20 val. iki 2020 m. vasario 29 d. 14.00 val., t. y. viena para. T. L. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo.
Nukentėjusiosios V. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista V. K. iš Š. A. 40 Eur turtinės žalos. Nukentėjusiosios K. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista K. J. solidariai iš Š. A., T. L. ir K. R. 5,00 Eur (turtinės žalos ir 165 Eur turtinės žalos iš Š. A.. Nukentėjusiosios A. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista A. P. solidariai iš Š. A., T. L. ir K. R. 215,00 Eur turtinės žalos ir 285 Eur iš Š. A. turtinės žalos. Nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista V. D. iš Š. A. 300,00 Eur turtinės žalos. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Siūlyta prokurorui kreiptis dėl administracinės teisenos pradėjimo dėl nukentėjusiajam A. S. padarytos žalos dėl namelyje esančių daiktų sugadinimo ir spręsti ar Š. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje, požymių.
Pagal BK 284 straipsnį Š. A. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Š. A., K. R., T. L. nuteisti už tai, kad veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 27 d. 14.00 val. iki 2020 m. vasario 28 d. 8.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, nusikalstamos veikos padėjėjui T. L., stovint namo kieme prie ten stovėjusių automobilių, saugant nuo pašalinių asmenų, kad neužkluptų Š. A. ir K. R. darant nusikalstamos veikos, Š. A. išdaužus automobilių stiklus, K. R. ir Š. A. įsibrovė į svetimą – K. J. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą – K. J. priklausantį turtą – 5 eurus, po to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, įsibrovė į svetimą – A. P. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą – A. P. priklausantį turtą: 30 eurų vertės elektrinį lituoklį, 2 vnt. telefono pakrovėjų, vieno vertė 10 eurų, bendros 20 eurų vertės, po to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, įsibrovė į svetimą – A. P. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė svetimą – A. P. priklausantį turtą: 120 eurų vertės magnetolą „SONY“, 15 eurų vertės telefono laikiklį, 50 eurų vertės navigaciją „Go clever“, tuo padarė nukentėjusiajai K. J. 5 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajai A. P. 235 eurų turtinę žalą.
2. Š. A. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių dėl to, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 27 d. 14.00 val. iki 2020 m. vasario 28 d. 8.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be jokios priežasties sugadino namo kieme stovinčius automobilius: sugadino išdauždamas svetimą – nukentėjusiajai V. K. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo langą, 40 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sugadino svetimą – nukentėjusiajam V. D. priklausantį turtą: išdaužė automobilio Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelių stiklą, 50 eurų vertės, įskėlė priekinį automobilio stiklą, 150 eurų vertės, nulaužė priekinio stiklo galinio vaizdo veidrodėlį, 30 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sugadino svetimą – nukentėjusiajai K. J. priklausantį turtą: išdaužė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės keleivio galinį lango stiklą 20 eurų vertės, sulankstė dešinės ir kairės pusės lango apdailas, viena 25 eurų vertės, bendros 50 eurų vertės, išlaužė daiktadėžę, 35 eurų vertės, sulaužė dešinės pusės keleivio pusės atlenkiamą skydelį nuo saulės, 10 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sugadino svetimą nukentėjusiajai A. P. priklausantį turtą: išdaužė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį keleivio durelių lango stiklą, 40 eurų vertės, subraižė kairės pusės keleivio ir vairuotojo pusės dureles, viena 50 eurų vertės, bendros 100 eurų vertės, sulankstė kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelių lango apdailas, viena 40 eurų, vertės, bendros 80 eurų vertės, išlaužė magnetolą, 40 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sugadino nukentėjusiajai A. P. priklausantį turtą: išdaužė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo durelių lango stiklą, 50 eurų vertės, sugadino vairo mechanizmo spynelę, 150 eurų vertės, nulaužė priekinio stiklo veidrodėlį, 40 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sugadino nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą: išdaužė sodo namelio 4 lango stiklus, vieno vertė 7 eurai, bendros 28 eurų vertės, išlaužė 2 vnt. spintelių durelių, vieno 10 eurų vertės, bendros 20 eurų vertės, sudaužė televizoriaus „Oreon“ ekraną, 30 eurų vertės, iš šaldiklio išmėtė ir sumindė įvairias šaldytas uogas už 40 eurų, sudaužė 12 vnt. kalėdinių žaisliukų, vieno vertė 1 euras, bendros 12 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajai V. K. 40 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam V. D. 230 turtinę žalą, nukentėjusiajai K. J. 115 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajai A. P. 500 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam A. S. 130 eurų turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį pakeisti. Pripažinti Š. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir skirti Š. A. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu ir skirti galutinę bausmę – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2021 m. vasario 29 d. ir bausmę atliktą pagal 2O2O m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nuomone, teismas, išteisinęs Š. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nei teisminio nagrinėjimo metu, nei nuosprendyje visiškai nevertino Š. A. veiksmų BK 187 straipsnio kontekste, dėl to iš viso nepasisakė, tuo netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, todėl toks nuosprendis laikytinas neteisėtu.
3.2. Pažymi, kad su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais dėl Š. A. išteisinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio sutinka, tačiau atkreipia dėmesį, jog teismas neteisėtus Š. A. veiksmus naikinant ir gadinant svetimą turtą vertino tik BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo kontekste ir visiškai ignoravo faktą, jog tokie neteisėti Š. A. veiksmai, pripažinus, jog padaryta veika nebuvo pažeista viešoji tvarka ir sutrikdyta visuomenės rimtis, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.
3.3. Pažymi, kad BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Tokia nuostata suformuoja pareigą teismui (nesant prokuroro ir nukentėjusiojo rašytinio prašymo) pranešti apie galimą veikos kvalifikacijos pakeitimą. Padarydamas išvadą, jog kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, ir netaikydamas BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatų (dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos kvalifikacijos pakeitimo į BK 187 straipsnio 1 dalį), bei priimdamas procesinį sprendimą asmenį išteisinti, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo pareigą priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą.
3.4. Skunde nurodo, kad nors iš bylos duomenų akivaizdu, jog buvo sunaikintas ir sugadintas nukentėjusiųjų turtas, jie dėl patirtos žalos baudžiamojoje byloje pareiškė civilinius ieškinius, tačiau nei teisiamųjų posėdžių metu teisme, nei skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas nagrinėjimo teisme dalyviams nepranešė, jų neinformavo, jog yra pagrindas keisti Š. A. kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Atkreipia dėmesį, jog, šiuo atveju, dėl kaltininko veiksmų perkvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nesikeičia jokios faktinės bylos aplinkybės, yra pašalinamas tik viešosios tvarkos pažeidimo elementas.
3.5. Pažymi, kad jeigu, teismo manymu, tiriant tas pačias faktines aplinkybes, nustatoma, kad šių asmenų veiksmai turėtų būti (gali būti) kvalifikuojami kitaip, teismas apie tai turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, po ko, teismas nagrinėja baudžiamąją bylą ir priima nuosprendį, pasisakydamas tiek dėl kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tiek dėl, jo manymu, galimo kito, iš tų pačių faktinių aplinkybių, kylančio nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Jeigu, teismo manymu, veikos perkvalifikavimas reikalauja papildomo duomenų rinkimo (papildomų procesinių veiksmų), ir to negalima atlikti bylos nagrinėjimo teisme metu, tuomet teismas gali priimti nutartį perduoti baudžiamąją bylą prokurorui. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš kaltinimo, Š. A. buvo inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs nukentėjusiesiems priklausančių daiktų tyčiniu gadinimu. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Š. A. veiksmai bei pats suformuluotas kaltinimas neatitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių visumos, turėjo būti aktyvus, t. y. apie tai informuoti prokurorą ir nagrinėjimo teisme dalyvius bei spręsti klausimą dėl veikos perkvalifikavimo arba nuosprendyje aiškiai pasisakyti, kodėl, teismo manymu, kaltininko veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Taigi, akivaizdu, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja BPK 256 straipsnio nuostatoms.
3.6. Skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Š. A. pripažino kaltu padarius tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl analogiškai, kaip tęstiniai, turėjo būti vertinami ir Š. A. veiksmai dėl padaryto svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo, pagal BK 187 straipsnį.
3.7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išaiškino, kad teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis; BPK 255, 256 straipsnių nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas, spręsdamas inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo klausimą, turi įgaliojimus, esant pagrindui, ir savo iniciatyva nustatyti tiek iš esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes, tiek kitokį tų pačių veiksmų kvalifikavimą. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Pažymi, jog teismo pareiga yra vykdyti teisingumą. Teisėjas privalo būti aktyvus tiek tiriant nagrinėjamą bylą, tiek ją vertinant. Taip pat, turi pareigą išnaudoti visas galimybes, kad būtų teisingai išspręstas kaltumo klausimas byloje bei įvykdytas teisingumas. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija negali būti „pasyvus“ baudžiamųjų bylų proceso stebėtojas. Atsižvelgiant į tai, jog Š. A. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, teisminio proceso metu nevertinant jo veiksmų atitikties BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytam nusikaltimui, dėl to visiškai nepasisakant (pažeistas teismo aktyvumo principas, BPK 256 straipsnio nuostatos), buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl 2021 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendis laikytinas neteisėtu, todėl keistinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas pripažinti Š. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
3.8. Nurodo, kad skiriant bausmę Š. A., atsižvelgiama į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Š. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Š. A. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas 8 kartus, teistumas išnykęs, bausmes atlikęs, po šio nusikaltimo padarymo buvo teistas dar du kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į Š. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nors šio nusikaltimo padarymo metu teistumas buvo išnykęs, tačiau kaltinamasis daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, nuolat daro nusikalstamas veikas, po šio nusikaltimo padarymo buvo teistas dar du kartus, už anksčiau padarytus nusikaltimus skirtos kitų rūšių bausmės nedarė kaltinamajam jokios teigiamos įtakos, akivaizdu, kad jis yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, kaltinamasis nedaro išvadų ir nevertina savo elgesio kritiškai, nekeičia gyvenimo būdo, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti Š. A. paskyrus griežčiausią BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. A. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti. Į paskirtą bausmės laiką visiškai įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį.
4.1. Š. A. nurodo, kad teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi paskiriant laisvės atėmimo bausmę netinkami buvo pritaikytos BK 63 straipsnio nuostatos, skiriant bausmę buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principai, todėl nuosprendis turi būti pakeistas.
4.2. Nurodo, kad BK 63 straipsnio 9 dalis nustato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose jo atžvilgiu buvo nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos dėl padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaltinant, kad laikotarpyje nuo 2020-02-27 14.00 val. iki 2020-02-28 08.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, išdaužus automobilių stiklus, įsibrovė į svetimus nukentėjusiųjų automobilius ir pagrobė svetimą nukentėjusiųjų turtą (b/b Nr. N1-76-952/2021) ir, kad laikotarpyje nuo 2020-02-27 14.00 val. iki 2020-02-28 08.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kiemo pagrobė automobilį (duomenys neskelbtini) (b/b Nr. N1-921-948/2020). Nuosprendis byloje Nr. N1-921-948/2020 buvo priimtas 2020-08-06 (paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė), tai yra pirmiau buvo priimtas nuosprendis ir jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė vėliau nei buvo priimtas 2021-09-27 nuosprendis byloje Nr. N1-76-952/2021 dėl daiktų vagystės iš automobilių, į juos įsibraunant (paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė). Apelianto nuomone, tokiu būdu, teismas, priimdamas 2021-09-27 nuosprendį, netinkamai taikė?BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes šiuo atveju turėjo ir privalėjo į bausmė laiką įskaityti visiškai bausmės laiką, atliktą pagal 2020-08-06 nuosprendį.
4.3. Apeliantas nurodo, kad pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Visų šių aplinkybių teismai nesusiejo su nusikalstamo sumanymo turiniu, jo raidos ir struktūros išaiškinimu, todėl nevisiškas šių aplinkybių įvertinimas bei prokuroro apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą dėl vagysčių kvalifikavimo.
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į laisvės apribojimo bausmę.
Šalies argumentai
5.1. Nurodo, kad jis pakeitė gyvenimo būdą, dabar dirba (duomenys neskelbtini), naujų nusikaltimų nedaro. Pažymi, jog dirbs ir stengsis mokėti baudas antstoliams, atlygins žalą, yra pasikeitęs ir teismas į tai turėtų atsižvelgti, nevertinant vien tik praeities klaidų.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į laisvės apribojimo bausmę.
Šalies argumentai
6.1. Nurodo, kad pasikeitė, mokosi automechaniko profesijos, naujų nusikaltimų nedaro, pakeitė gyvenimo būdą. Pažymi, jog reali laisvės atėmimo bausmė jam skirta vien dėl praeities klaidų, nors yra pasikeitęs.
7. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis Š. A. ir jo gynėjas advokatas R. Ralys prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo Š. A. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo K. R. gynėjas advokatas Zigmantas Lipnevičius prašė nuteistojo K. R. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo T. L. gynėjas advokatas Kęstutis Valys prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų K. R. ir T. L. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo Š. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
8. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis dalyje, kurioje Š. A. išteisintas pagal BK 284 straipsnį keičiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punktu). Nuteistojo Š. A. apeliacinis skundas tenkinamas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis keičiamas dalyje dėl bausmių bendrinimo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nuteistųjų K. R., T. L. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl Š. A. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iš naujo ir padaryti kitokias išvadas bei savo procesinį sprendimą grįsti naujais įrodymais. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, įvertinti, ar teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
11. BPK 256 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, o BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodyti proceso dalyviai turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-66-648/2018 nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinimas prokuroro ir nukentėjusiojo prašymu gali būti keičiamas, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, kai apie tai yra užsimenama apeliaciniuose skunduose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).
12. Šios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgus į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus šio kodekso XXV skyriuje. Taigi, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
13. Šiuo atveju Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl Š. A. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį, tačiau apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir Š. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Apelianto nuomone, neteisėti Š. A. veiksmai naikinant ir gadinant svetimą turtą užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo apeliacinio skundo argumentus, iš naujo dar kartą įvertinusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo apeliacinis skundas dėl Š. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstas, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą Š. A. padarytos nusikalstamos veikos nekvalifikuodamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
15. 2021 m. lapkričio 25 d. vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teisėjų kolegija nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir įspėjo nuteistąjį Š. A., kad gali būti sprendžiamas klausimas dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 284 straipsnį perkvalifikavimo į BK 187 straipsnio 1 dalį. Posėdžio metu nuteistasis Š. A. ir jo gynėjas nurodė, kad laiko pasiruošti gynybai pagal galimą naują kaltinimą, nereikia, nes tai susiję tik su įrodymų vertinimu ir naujų faktinių aplinkybių nereikia nustatyti. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis Š. A. parodė, kad dėl kaltinimo dėl svetimo turto sugadinimo – jis sutinka. Parodė, kad kaltinimas yra pagrįstas įrodymais, kaltinimo dėl to neneigia.
16. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-677/2016). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis Š. A. parodė, kad kaime nuėjo prie tos vietos, kur padaryti nusikaltimai ir jis pradėjo daužyti langus. Daužė langus jis vienas, K. jam nepadėjo. Sodo namelyje daužė uogienes, langą, daugiau nepamena. Vykdami į (duomenys neskelbtini), galvojo daužyti automobilių langus, po to tik sugalvojo eiti į namelį (7 t., b. l. 76-77). Nuteistasis K. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad Š. daužė automobilių stiklus. Rado sodo namelį už 20-30 metrų nuo automobilių, daugiabučio namo kieme, jis buvo užrakintas. Š. išdaužė langą, jie lipo į vidų, jis lipo pirmas pro langą, po to – Š. ir T.. Š. sudaužė du stiklainius uogienės į žemę. Visus automobilius sudaužė Š. A., sudaužė su atsuktuvu, jį pasiėmė iš namų, nes pakeliui niekur nebuvo sustoję. Namelyje jis nieko nedaužė, uogienes daužė Š., o T. norėjo pasiimti, bet Š. sudaužė. Langą išdaužė Š.. Nežino, kodėl lindo į namelį. Jei tiksliai pamena, viską daužė Š. (5 t., b. l. 78). Nuteistasis T. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad sugalvojo eiti daužyti mašinas. Š. A. daužė mašinas, nepamena su kuo daužė. Sakė jam stebėti. Buvo sodo namelis, tame pačiame kieme ir jie išdaužė stiklą. Jie rado uogienės ir mėtė į žemę. A. iš jo paėmė ir metė (7 t., b. l. 75-76).
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naujai įvertinusi byloje esančių faktinių duomenų visumą, kad buvo tyčia sunaikintas ir sugadintas svetimas turtas, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti iš dalies Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Tomo Grušo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą – keisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 20021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), šiuo atveju, dėl kaltininko veiksmų perkvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nesikeičia jokios faktinės bylos aplinkybės, yra pašalinamas tik viešosios tvarkos pažeidimo elementas ir Š. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kaltinimą Š. A. išdėstant taip:
Š. A. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 27 d. 14.00 val. iki 2020 m. vasario 28 d. 8.30 val., (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties sugadino namo kieme stovinčius automobilius: sugadino išdauždamas svetimą – nukentėjusiajai V. K. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo langą, 40 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sugadino svetimą – nukentėjusiajam V. D. priklausantį turtą: išdaužė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelių stiklą, 50 eurų vertės, įskėlė priekinį automobilio stiklą, 150 eurų vertės, nulaužė priekinio stiklo galinio vaizdo veidrodėlį, 30 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sugadino svetimą – nukentėjusiajai K. J. priklausantį turtą: išdaužė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės keleivio galinį lango stiklą 20 eurų vertės, sulankstė dešinės ir kairės pusės lango apdailas, viena 25 eurų vertės, bendros 50 eurų vertės, išlaužė daiktadėžę, 35 eurų vertės, sulaužė dešinės pusės keleivio pusės atlenkiamą skydelį nuo saulės, 10 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sugadino svetimą nukentėjusiajai A. P. priklausantį turtą: išdaužė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį keleivio durelių lango stiklą, 40 eurų vertės, subraižė kairės pusės keleivio ir vairuotojo pusės dureles, viena 50 eurų vertės, bendros 100 eurų vertės, sulankstė kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelių lango apdailas, viena 40 eurų, vertės, bendros 80 eurų vertės, išlaužė magnetolą, 40 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sugadino nukentėjusiajai A. P. priklausantį turtą: išdaužė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo durelių lango stiklą, 50 eurų vertės, sugadino vairo mechanizmo spynelę, 150 eurų vertės, nulaužė priekinio stiklo veidrodėlį, 40 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sugadino nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą: išdaužė sodo namelio 4 lango stiklus, vieno vertė 7 eurai, bendros 28 eurų vertės, išlaužė 2 vnt. spintelių durelių, vieno 10 eurų vertės, bendros 20 eurų vertės, sudaužė televizoriaus „Oreon“ ekraną, 30 eurų vertės, iš šaldiklio išmėtė ir sumindė įvairias šaldytas uogas už 40 eurų, sudaužė 12 vnt. kalėdinių žaisliukų, vieno vertė 1 euras, bendros 12 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajai V. K. 40 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam V. D. 230 turtinę žalą, nukentėjusiajai K. J. 115 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajai A. P. 500 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam A. S. 130 eurų turtinę žalą, tokiu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą.
Dėl paskirtos bausmės
19. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje įtvirtinamos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala.
20. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
Dėl Š. A. paskirtos bausmės
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Š. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Š. A. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d., 11 str., 4 d.) ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 187 str. 1 d. 11 str. 3 d.), iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas 8 kartus, teistumas išnykęs, bausmes atlikęs, po šio nusikaltimo padarymo buvo teistas dar du kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (4 t., b. l. 19-23). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į Š. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nors šio nusikaltimo padarymo metu teistumas buvo išnykęs, tačiau Š. A. daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, nuolat daro nusikalstamas veikas, po šio nusikaltimo padarymo buvo ir vėl teisiamas, už anksčiau padarytus nusikaltimus skirtos kitų rūšių bausmės nedarė kaltinamajam jokios teigiamos įtakos, akivaizdu, kad jis yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, kaltinamasis nedaro išvadų ir nevertina savo elgesio kritiškai, nekeičia gyvenimo būdo, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti Š. A. paskyrus griežčiausią BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatomas mažesnis už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį.
Dėl bendrinimo
22. Š. A. apeliaciniame skunde prašo į paskirtą bausmės laiką visiškai įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį.
23. Pažymėtina, kad pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus.
24. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad Š. A. įsilaužė į automobilius, pavogė tam tikrus daiktus, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje sugadino nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą. Taip pat toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, tuo pačiu laiku pavogė automobilį (ši veika buvo išskirta į atskirą bylą ir priimtas 2020 m. rugpjūčio 6 d. apkaltinamasis nuosprendis). Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. priimtame nuosprendyje nurodyti tapatūs veiksmai, kurie savo esme panašūs su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio kaltinime bei aukštesniojo teismo perkvalifikuotame kaltinime pagal BK 187 straipsnį nustatytais veiksmais. Nustatant, kad Š. A. su savo bendrininkais nuvyko į tam tikrą vietą, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje iš tų pačių motyvų įvykdė vagystes ir sugadino svetimą turtą ir tęsdamas nusikalstamas veikas – toje pačioje pavogė automobilį. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai nusikalstamų veiksmų tęstinis kompleksas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta Š. A. apeliacinis skundas tenkintinas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu šioje baudžiamojoje byloje paskirtą bausmės laiką visiškai įskaitytina bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį.
Dėl T. L. paskirtos bausmės
25. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas T. L. bausmę, laikėsi visų BK 54 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu T. L. skirti ne švelniausią bausmės rūšį. T. L. nuteistas už tyčinio nusikaltimo, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymą, iki šio nusikaltimo padarymo buvo neteistas, tačiau po šio nusikaltimo padarymo yra jau teistas penkis kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, kad iki tol T. L. buvo neteistas, o po šio nusikaltimo padarymo teistas dar ne vieną kartą, atmestinas skundo argumentas, kad jis pakeitė gyvenimo būdą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog T. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu šiuo atveju švelnesnės 178 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas – nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta T. L. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl K. R. paskirtos bausmės
26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas K. R. bausmę, laikėsi visų BK 54 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir K. R. už nusikalstamą veiką skirti švelnesnę bausmės rūšį. K. R. nuteistas už tyčinio nusikaltimo, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad K. R. atsakomybė lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Iki šio nusikaltimo padarymo K. R. buvo teistas jau 3 kartus, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas, teistumas neišnykęs, bausmes atlikęs. Nors savo apeliaciniame skunde K. R. nurodo, kad pakeitė gyvenimo būdą, naujų nusikaltimų nedaro, tačiau po šio nusikaltimo padarymo jau yra teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, šios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu šiuo atveju švelnesnės BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas – nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta K. R. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl civilinio ieškinio
27. Civilinis ieškovas A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo išdaužyti sodo namelio langai, viduje buvo viskas išdaužyta, iš šaldiklio išimti maisto produktai, kurie sugedo, sudaužytas televizorius, spintelių durys išlaužytos, sudaužyti kalėdiniai žaisliukai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad Š. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, iš kurios kildinama 150 Eur turtinė žala A. S., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas) ir A. S. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant nukentėjusiajam 150 Eur.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Nuteistojo Š. A. apeliacini skundą tenkinti. Nuteistųjų K. R., T. L. apeliacinius skundus atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria Š. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Š. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį bausmių apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdų subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę Š. A. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Į atliktą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį.
Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš Š. A. priteisti nukentėjusiajam A. S. 150 Eur turtinę žalą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.