- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-1527-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37092-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9663-545/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos, administravimo mokesčio, negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. J. 137,83 Eur negrąžinto kredito, 21,45 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 5,76 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, 48,20 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 137,83 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 30 d.), 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (137,83 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 136,00 Eur (121,00 Eu už advokato teisinę pagalbą ir 15,00 Eur žymis mokestis) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė ,,BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. kovo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-xwwyyx57, kuria M. J. suteikė 150,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o jis įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 104,16 Eur pelno palūkanų ir 40,68 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, kreditorė 2020 m. sausio 31 d. nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį;
1.2. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB ,,Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė remdamasi bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 prie reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į nurodytus skolininkus, tame tarpe ir į atsakovo skolą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas liko skolingas, ieškovė prašo ieškinį tenkinti.
2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu už akių nutarė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 137,83 Eur negrąžinto kredito, 21,45 pelno palūkanų, 5,76 Eur sutarties administravimo mokesčio, 48,20 Eur negautų pajamų, 38,22 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuotinas nuo negrąžintos vartojimo kredito (137,83 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties pabaigos dienos (2022 m. kovo 30 d.) ir neviršijant 34,15 Eur (trisdešimt penkių Eur 15 ct) sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 231,24 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 115,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas sprendė, kad 2019 m. kovo 30 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-xwwyyx57 (toliau – Sutartis) pagrindu tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881, 6.887 straipsniai), atsakovas turėjo pareigą grąžinti suteiktą 150,00 Eur kreditą sutarties grafike nustatyta tvarka, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas (vartojimo kredito mokestį) bei administravimo mokestį. Atsakovas nesilaikė sutartyje šalių suderintos kredito mokesčio mokėjimo tvarkos, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 137,83 Eur negrąžinto kredito, 5,76 Eur administravimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 31 d.) laikė pagrįstu ir tenkino.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas Sutarties 1.17, 3.5.2, 6.1 punktais už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio (38,22 proc.) mokėjimo palūkanas bei į tai, kad atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį, praleido prievolių įvykdymo terminą ieškovei iš atsakovo priteisė 21,45 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 30 d. (Sutarties sudarymo dienos) iki 2020 m. sausio 31 d. (Sutarties nutraukimo dienos).
6. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovo neteisėto neveikimo nevykdant prievolių pagal Sutartį ieškovė (perėmusi iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovo skolą) patyrė nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, ieškovei iš atsakovo priteisė 48,20 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. gruodžio 30 d. (kreipimosi į teismą dienos).
7. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo sutartinės (civilinės) atsakomybės sąlygų egzistavimas yra įrodytas bei atsižvelgdamas į naujausią kasacinio teismo praktika, ieškovei iš atsakovo priteisė 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 137,83 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties pabaigos (2022 m. kovo 30 d.), ir neviršijant 34,15 Eur sumos. Teismas sprendė, kad pradinio kreditoriaus ir ieškovės teisėtas lūkestis (atsakovui tinkamai vykdant Sutartį) gauti pelno už pinigų skolinimą sudarė 104,16 Eur sumą (mokėjimo palūkanas) iš kurių ieškovei buvo priteista 21,45 Eur mokėjimo palūkanų iki Sutarties nutraukimo ir 48,20 Eur negautų pajamų (mokėjimo palūkanų) paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, vadinasi teisėtas ieškovės lūkestis apima 34,15 Eur sumą (104,16 Eur-21,45 Eur-48,20 Eur=34,15 Eur), kurią pradinis kreditorius ir ieškovė tikėjosi gauti jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai. Be to ieškovei iki kreipimosi į teismą dienos priteista 48,20 Eur negautų pajamų, todėl procentine išraiška negautos pajamos skaičiuotinos tik nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
8. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (137,83 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodydamas, kad pradinio kreditoriaus ir ieškovės teisėtas lūkestis apima tik 104,16 Eur mokėjimo palūkanų sumą už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo dienos iki Sutarties pabaigos dienos, kurią gautų jeigu atsakovas tinkamai vykdytų Sutartį, todėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas viršijančias aukščiau nurodytą sumą tenkinimo atveju, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo atžvilgiu suma viršijančia teisėtą ieškovo lūkestį.
9. Ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkino, iš atsakovo priteisdamas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 231,24 Eur (137,83 Eur + 21,45 Eur + 5,76 + 48,20 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
10. Atsižvelgdamas į tai, jog teismas tenkino ieškinį iš dalies (patenkinta 83,34 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 115,84 Eur (121,00 Eur*83,34 proc.+15,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9663-545/2021 dalyje dėl 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (137,83 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 30 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo M. J. 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (137,83 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 30 d.); dalyje dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (137,83 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo M. J. 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (137,83 EUR), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo M. J. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisti apeliantei iš atsakovo M. J. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nurodė, kad:
11.1. teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos);
11.2. teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, teismų praktika 52, p. 71);
11.3. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (104,16 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs šeštą įmoką, šią įmoką būtų galėjęs perskolinti toliau už 38,22 proc. ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka. Dėl šios priežasties būtų išlikęs pastovus 38,22 proc. ar didesnių palūkanų srautas;
11.4. atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik penkias įmokas pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis nedaug pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 38,22 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (137,83 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2022 m. kovo 30 d., neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Pabrėžė, kad mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, šiuo metu jis yra negaliojantis;
11.5. reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo atitinka Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma;
11.6. teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 104,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 40,68 Eur Sutarties administravimo mokestį;
11.7. apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Ieškinyje buvo aiškiai pagrįstas civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas, negautų pajamų (nuostolių) dydis, skaičiavimai bei skaičiavimų taikymo prielaidos, todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos. Sutarties termino pabaigos datos tapatinimas su negautų pajamų skaičiavimo pabaiga yra nepagrįstas, nes atsakovė gali ir po Sutarties termino pabaigos neatsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė ir toliau patirs nuostolius, negalės perskolinti lėšų ir gauti pajamų. Akivaizdu, kad negautų pajamų skaičiavimo pabaiga turi būti siejama su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, nes tik tokiu atveju skolininkė bus suinteresuota kuo greičiai grąžinti skolą, o ieškovei nereikės iniciuoti naujų ginčų dėl negautų pajamų priteisimo.;
11.8. teismas neatsižvelgė, kad ieškovės pasirinktas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodas ir terminas yra pagrįstas, nes konkrečia ir tikslia suma galima apskaičiuoti tik negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma. Apeliaciniu skundu ginčijamas negautų pajamų (nuostolių) dydis negali būti paskaičiuojamas tikslia suma, nes nėra aišku, kada atsakovė grąžins likusią vartojimo kredito sumą, t. y. nuo grąžinimo datos priklauso negautų pajamų dydis, kuris yra nuolat kintantis. Nors dalis negautų pajamų dar nėra kilusios, tačiau tai neužkertą teismui galimybės įvertinti būsimą žalą, remiantis realia jos atsiradimo tikimybe.
12. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustsatytų faktinių aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. kovo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-xwwyyx57 (toliau – Sutartis). Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, jog bendra vartojimo kredito suma yra lygi 150 Eur, kredito mokestis (palūkanos) – 104,16 Eur, metinė pelno palūkanų norma – 38,22 procentai, sutarties administravimo mokestis – 40,68 Eur. Sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2022 m. kovo 30 d. Iš pateikto skolos ir palūkanų grąžinimo grafiko matyti, kad atsakovas kas mėnesį turėjo mokėti atitinkamo dydžio kredito įmoką, pelno palūkanas bei sutarties administravimo mokestį. Atsakovui tinkamai nevykdant Sutarties, kreditorė 2020 m. sausio 31 d. ją nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovo UAB ,,Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė remdamasi bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 prie reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į nurodytus skolininkus, tame tarpe ir į atsakovo skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas tinkamai.
17. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 137,83 Eur negrąžinto kredito, 21,45 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 5,76 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, 48,20 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 137,83 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 30 d.), 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (137,83 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 17d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.
19. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas nusprendė iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 137,83 Eur sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2022 m. kovo 30 d., tačiau nurodė konkrečią 34,15 Eur sumą, kurios negalima viršyti bei atmetė ieškinio reikalavimą dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.
20. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).
21. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
22. Taigi, pagal šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima tik tas kreditoriaus negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai.
23. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
24. Nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą Sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. kovo 30 d. Iš byloje esančios Sutarties specialiųjų sąlygų ir mokėjimo grafiko matyti, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 104,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 38,22 proc. Tai reiškia, kad iki Sutarties galiojimo pabaigos (2022 m. kovo 30 d.) atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 104,16 Eur palūkanų.
25. Byloje nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2020 m. sausio 31 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 21,45 Eur, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas ir priteisė. Taip pat pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 48,20 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad priteisiamos 38,22 procentų dydžio metinės palūkanos negali būti skaičiuojamos viršijant 34,15 Eur sumą (104,16 Eur – 21,45 Eur – 48,20 Eur) ir pradedamos skaičiuoti atitinkamai nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties pabaigos dienos (2022 m. kovo 30 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 38,22 procentų), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (137,83 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų 104,16 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 38,22 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos iš esmės laikytinas reikalavimu priteisti kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir yra nepagrįstas. Apeliantės siekis prisiteisti negautas pajamas nuo visos nesumokėtos paskolos sumos iš esmės reiškia, jog apeliantė siekia prisiteisti ne tik negautas pajamas, tačiau ir kompensacines palūkanas (netesybas), nors tokie reikalavimai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos bei prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
27. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 % pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Kompensuojamųjų palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl nurodytoje įstatymo normoje netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Vadinasi, vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 % netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) už kiekvieną pavėluotą dieną dydis (arba 18 % metinė norma).
28. Nagrinėjamu atveju vartojimo paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nurodyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (38,22 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsakomybės už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą dydis (38,22 proc.) yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neproporcingai didelis vartotojo atžvilgiu, nes pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas kompensuojamųjų palūkanų dydis negali viršyti 18 %. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės siekis iš esmės prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškos praktikos dėl negautų pajamų priteisimo yra laikomasi Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-944-933/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1017-866/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1007-258/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1074-864/2021, 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1224-467/2021, 2021 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1498-567/2021 ir kt.). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs, todėl apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apeliantės nurodytomis kitose apeliacinės instancijos teismų bylose priimtomis nutartimis, nes jos yra priimtos iki naujai pradėtos formuoti teismų praktikos analogiškose bylose Vilniaus apygardos teisme.
30. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.