Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1224-467/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-18
Bylos Nr.: e2A-1224-467/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03719-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: UAB Legal Balance
Atsakovas: P. M.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1224-467/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03719-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.8.3.; 2.6.8.10.; 3.3.1.18.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo P. M. 5 341, 27 EUR negrąžinto kredito, 693,32 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 1 360,93 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 341,27 EUR, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.), 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 341,27 EUR) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 166 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 4 d. atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) ,,BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 5 461,22 EUR vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė – sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito, nesumokėjo kredito kainos. Pradinė kreditorė 2020 m. vasario 4 d. atsakovui išsiuntė raginimą įvykdyti prievolę, kadangi atsakovas prievolės nevykdė, pradinė kreditorė nutraukė sutartį. Atsakovui buvo išsiųstas 2020 m. vasario 19 d. pranešimas apie sutarties nutraukimo įsigaliojimą nuo 2020 m. kovo 6 d. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 su ieškove UAB Legal Balance, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. 2020 m. balandžio 6 d. atsakovas buvo informuotas pranešimu dėl reikalavimo perleidimo bei reikalavimo įvykdyti prievolę.

3. Atsakovas P. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 341,27 EUR negrąžinto kredito, 693,32 EUR mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 034,59 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234,19 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, sutarties sąlygų ar iš jo prašomos priteisti skolos dydžio neginčijo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 341,27 EUR negrąžinto kredito, 693,32 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 6 d.).

6. Teismas konstatavo, kad kredito sutarties bendrose sąlygose numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 31 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, dėl to sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 1 360,93 EUR negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) yra nesąžininga ir nepagrįsta sąlyga, todėl šio reikalavimo netenkino.

7. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas (nuostolius), taikant 31 proc. sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 341,27 EUR) laikotarpiu nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.), bei taikant 31 proc. sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 341,27 EUR) laikotarpiu nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas konstatavo, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino.

Šalies argumentai

8. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 31 proc. nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) ir 31 proc. už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šiuos ieškovės reikalavimus taip pat atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

9. Kadangi ieškinį patenkino 81,60 proc., teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 234,19 EUR bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą už akių: dalyje dėl 1 360,93 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 1 360,93 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; dalyje dėl 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 341,27 EUR nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.), ir priteisti apeliantei iš atsakovo 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 341,27 EUR nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.); dalyje dėl 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 341,27 EUR) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 341,27 EUR) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 287 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliantė nurodo, kad teismas apeliantės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nepagrįstai prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio, t. y. netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Tuo tarpu teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.

12. Skunde taip pat nurodoma, kad pradinės kreditorės ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjos UAB „BnP Finance“ pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinė kreditorė, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškovės aiškiai ir nedviprasmiškai ieškinyje suformuluoti prašymai priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos yra prašymai priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytini visiškai nepagrįstais.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi, jau vien sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius ieškovės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį. Pradinė kreditorė pajamas gauna iš kreditų gavėjų, pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias sutarties sąlygas, pradinė kreditorė (ir reikalavimą perėmusi ieškovė) pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.

14. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 2.1, 5.1, 5.5 punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Teismui konstatavus, kad pradinė kreditorė negautas pajamas (nuostolius) pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti.

15. Apeliantė įrodė, kad pradinė kreditorė turėjo realias, o ne hipotetines galimybes gauti iš anksto suplanuotas pajamas, iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo sprendimas keistinas, priteisiant apeliantei visus jos ieškinio reikalavimus, susijusius su negautomis pajamomis (nuostoliais).

16. Apeliantė ne vienerius metus vykdo savo veiklą, todėl pagrįstai sprendžia, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovas ir po sutarties termino pasibaigimo negrąžins visos jam suteiktos kredito sumos, todėl net ir po šio termino pasibaigimo apeliantė galimai patirs negautas pajamas. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas.

17. Viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu bus išvengta papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Atsižvelgiant į tai, apeliantei turėtų būti priteista 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 341,27 EUR) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

18. Apeliantė pažymi, kad negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška ir nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atveju neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. netgi anksčiau, nei baigtųsi sutarties terminas. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 31 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma.

19. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, nustačius, kad apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir apeliantei priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas P. M. 2019 m. liepos 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 5 461,22 EUR vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal grafiką grąžinti kreditą, sumokėti 5 342,38 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų. Kredito grąžinimo data – 2024 m. rugpjūčio 4 d. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 6 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu.

23. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. kovo 3 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 pagrindu perleido, o ieškovė priėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. balandžio 6 d. raštišku pranešimu.

24. Teismui pateiktu ieškiniu nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 341,27 EUR negrąžinto kredito, 693,32 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 1 360,93 EUR negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 341,27 EUR) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.), 31 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 341,27 EUR) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas - 166 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškinį, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 341,27 EUR negrąžinto kredito, 693,32 EUR mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 034,59 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234,19 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

26. Ieškovė, nesutikdama su sprendimo už akių dalimi, kuria netenkinti jos reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos, apeliaciniu skundu šiose dalyse prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti, tuo tarpu kitoje dalyje (neapskųstoje) pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 straipsnis).

27. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

28. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

31. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), t. y. 1 360,93 EUR negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 31 d.), konstatavo, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 31 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 1 360,93 EUR negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos yra nesąžininga ir nepagrįsta sąlyga, todėl šio reikalavimo netenkino.

33. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad, ji turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės negautas mokėjimo (pelno) palūkanas prilygino kompensacinėms palūkanoms.

34. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2020 m. kovo 6 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti kredito davėjai pelno palūkanas, kurių metinė norma – 31 proc. Atsakovui, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorė (jos teisių perėmėja – ieškovė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl kreditorė nutraukė sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo pradinei kreditorei (dabar – ieškovei) paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, patvirtina pradinės kreditorės (dabar – ieškovės) negautų pajamų faktą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad tiek pradinė kreditorė, tiek ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 31 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 19 d.), jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 31 proc.) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (5 341,27 EUR), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė (pradinė kreditorė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.

36. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

37. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 360,93 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 341,27 EUR nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.).

38. Jau buvo nurodyta, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei 5 342,38 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 31 proc. Vartojimo kredito sutartis 2020 m. kovo 6 d. nutraukta. Iki sutarties nutraukimo dienos atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 974,40 EUR palūkanų, kurias iš dalies apmokėjo, o likusi dalis (693,32 EUR) priteista ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių. Dėl to ieškovės negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 5 342,38 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 6 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) sudarytų 4 367,98 EUR (5 342,38 EUR – 974,40 EUR). Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 4 367,98 EUR sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

39. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 17 d.), kurių suma – 1 438,90 EUR ((124,56 EUR + 132,26 EUR + 131,03 EUR + 129,76 EUR + 128,46 EUR + 127,13 EUR + 125,76 EUR + 124,36 EUR + 122,92 EUR + 121,44 EUR + 119,93 EUR +51,29 EUR), taip pat 31 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 6 d.).

40. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 31 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 4 d. – 4 642,28 EUR; 2021 m. kovo 4 d. – 4 582,15 EUR; 2021 m. balandžio 4 d. – 4 520,46 EUR; 2021 m. gegužės 4 d. – 4 457,18 EUR; 2021 m. birželio 4 d. – 4 392,27 EUR; 2021 m. liepos 4 d. – 4 325,68 EUR; 2021 m. rugpjūčio 4 d. – 4 257,37 EUR; 2021 m. rugsėjo 4 d. – 4 187,29 EUR; 2021 m. spalio 4 d. – 4 115,40 EUR; 2021 m. lapkričio 4 d. – 4 041,66 EUR; 2021 m. gruodžio 4 d. – 3 966,01 EUR; 2022 m. sausio 4 d. – 3 888,41 EUR; 2022 m. vasario 4 d. – 3 808,80 EUR; 2022 m. kovo 4 d. - 3 727,14 EUR; 2022 m. balandžio 4 d. – 3 643,37 EUR; 2022 m. gegužės 4 d. – 3 557,43 EUR; 2022 m. birželio 4 d. – 3 469,27 EUR; 2022 m. liepos 4 d. – 3 378,83 EUR; 2022 m. rugpjūčio 4 d. – 3 286,06 EUR; 2022 m. rugsėjo 4 d. – 3 190,89 EUR; 2022 m. spalio 4 d. – 3 093,26 EUR; 2022 m. lapkričio 4 d. – 2 993,11 EUR; 2022 m. gruodžio 4 d. – 2 890,37 EUR; 2023 m. sausio 4 d. – 2 784,98 EUR; 2023 m. vasario 4 d. – 2 676,87 EUR; 2023 m. kovo 4 d. – 2 565,96 EUR; 2023 m. balandžio 4 d. – 2 452,19 EUR; 2023 m. gegužės 4 d. – 2 335,48 EUR; 2023 m. birželio 4 d. – 2 215,76 EUR; 2023 m. liepos 4 d. – 2 092,94 EUR; 2023 m. rugpjūčio 4 d. – 1 966,95 EUR; 2023 m. rugsėjo 4 d. – 1 837,70 EUR; 2023 m. spalio 4 d. – 1 705,12 EUR; 2023 m. lapkričio 4 d. – 1 569,11 EUR; 2023 m. gruodžio 4 d. – 1 429,59 EUR; 2024 m. sausio 4 d. – 1 286,46 EUR; 2024 m. vasario 4 d. – 1 139,64 EUR; 2024 m. kovo 4 d. – 989,02 EUR; 2024 m. balandžio 4 d. – 834,51 EUR; 2024 m. gegužės 4 d. – 676,01 EUR; 2024 m. birželio 4 d. – 513,42 EUR; 2024 m. liepos 4 d. – 346,63 EUR; 2024 m. rugpjūčio 4 d. – 175,53 EUR ) ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2024 m. rugpjūčio 4 d.), negali viršyti 2 929,08 EUR sumos.

41. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 7 473,49 EUR.

42. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti 31 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo. Pažymėtina, kad teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-457/2011; Nr. 3K-3-147/2011). Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012). Taigi teismas, turėdamas pareigą teisingai išnagrinėti bylą bei teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą nustatyti taikytinas teisės normas ir kvalifikuoti ieškovės reikalavimą, juo labiau, kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su vartojimo kredito nuostatų taikymu ir teismas privalo būti aktyvus nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas.

43. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Aptariamu atveju, sutarties 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 31 procentų dydžio metinės palūkanos); palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 341,27 EUR nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašymas priteisti tam tikrą pinigų sumą už tai, kad atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, akivaizdžiai atitinka pirmiau aptartus kompensacinių palūkanų požymius ir jis pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką bei teisės aktų nuostatas negali būti tenkinamas, kaip viršijantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų netesybų dydį.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad, netgi, jei toks reikalavimas būtų teismo vertinamas/kvalifikuojamas, kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, jis negalėtų būti tenkinamas, nes jis laikytinas neįrodytu. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo. Taigi šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų skaičiavimo pasibaigus sutarties įvykdymo terminui.

46. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

47. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 287 EUR bylinėjimosi išlaidų (166 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Pirmosios instancijos teismas tenkino 81,60 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 234,19 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

48. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (netenkinta tik reikalavimo dalis, kuria ieškovė negautas pajamas prašė kas mėnesį skaičiuoti nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos ir reikalavimas dėl 31 proc. negautų pajamų skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos, tačiau tai neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui) ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, priteisiant iš atsakovo ieškovei negautas pajamas, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 287 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

49. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 152 EUR bylinėjimosi išlaidos (31 EUR žyminis mokestis ir 121 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas, ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo P. M. 1 438,90 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 90 euro centų) negautų pajamų ir 31 (trisdešimt vieną) proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 4 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 4 d. – 4 642,28 EUR; 2021 m. kovo 4 d. – 4 582,15 EUR; 2021 m. balandžio 4 d. – 4 520,46 EUR; 2021 m. gegužės 4 d. – 4 457,18 EUR; 2021 m. birželio 4 d. – 4 392,27 EUR; 2021 m. liepos 4 d. – 4 325,68 EUR; 2021 m. rugpjūčio 4 d. – 4 257,37 EUR; 2021 m. rugsėjo 4 d. – 4 187,29 EUR; 2021 m. spalio 4 d. – 4 115,40 EUR; 2021 m. lapkričio 4 d. – 4 041,66 EUR; 2021 m. gruodžio 4 d. – 3 966,01 EUR; 2022 m. sausio 4 d. – 3 888,41 EUR; 2022 m. vasario 4 d. – 3 808,80 EUR; 2022 m. kovo 4 d. - 3 727,14 EUR; 2022 m. balandžio 4 d. – 3 643,37 EUR; 2022 m. gegužės 4 d. – 3 557,43 EUR; 2022 m. birželio 4 d. – 3 469,27 EUR; 2022 m. liepos 4 d. – 3 378,83 EUR; 2022 m. rugpjūčio 4 d. – 3 286,06 EUR; 2022 m. rugsėjo 4 d. – 3 190,89 EUR; 2022 m. spalio 4 d. – 3 093,26 EUR; 2022 m. lapkričio 4 d. – 2 993,11 EUR; 2022 m. gruodžio 4 d. – 2 890,37 EUR; 2023 m. sausio 4 d. – 2 784,98 EUR; 2023 m. vasario 4 d. – 2 676,87 EUR; 2023 m. kovo 4 d. – 2 565,96 EUR; 2023 m. balandžio 4 d. – 2 452,19 EUR; 2023 m. gegužės 4 d. – 2 335,48 EUR; 2023 m. birželio 4 d. – 2 215,76 EUR; 2023 m. liepos 4 d. – 2 092,94 EUR; 2023 m. rugpjūčio 4 d. – 1 966,95 EUR; 2023 m. rugsėjo 4 d. – 1 837,70 EUR; 2023 m. spalio 4 d. – 1 705,12 EUR; 2023 m. lapkričio 4 d. – 1 569,11 EUR; 2023 m. gruodžio 4 d. – 1 429,59 EUR; 2024 m. sausio 4 d. – 1 286,46 EUR; 2024 m. vasario 4 d. – 1 139,64 EUR; 2024 m. kovo 4 d. – 989,02 EUR; 2024 m. balandžio 4 d. – 834,51 EUR; 2024 m. gegužės 4 d. – 676,01 EUR; 2024 m. birželio 4 d. – 513,42 EUR; 2024 m. liepos 4 d. – 346,63 EUR; 2024 m. rugpjūčio 4 d. – 175,53 EUR).

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių dalį, kuria 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteistos už sumą (6 034,59 EUR), ir šioje dalyje priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo P. M. 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 473,49 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo P. M. 287 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių dalį.

Priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo P. M. 152 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė