Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1017-866/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-20
Bylos Nr.: e2A-1017-866/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29279-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: L. M.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2A-1017-866/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29279-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 2.6.29.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos, administravimo mokesčio, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. M. (toliau – atsakovas) 4 200 Eur negrąžintą kreditą, 458,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 162,75 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 532,54 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 200 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.), 26 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 200 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 4 200 Eur negrąžintą kreditą, 458,20 Eur pelno palūkanas, 162,75 Eur administravimo mokestį, 475,73 Eur negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 296,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 238,42 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. lapkričio 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-736z5ydj, sudarytos tarp atsakovo ir uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“, Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas; kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, nemokėdamas įmokų pagal sutartį, ją pažeidė, dėl ko sutartis ieškovės buvo nutraukta. Teismas vadovavosi aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais, kuriuose konstatuota, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 458,20 Eur mokėjimo palūkanas, kurias pagal mokėjimų grafiką atsakovas turėjo sumokėti iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 19 d.), laikė pagrįstu ir jį tenkino. Teismas taip pat laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti 162,75 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020 m. balandžio 19 d., t. y. sutarties nutraukimo dienos, todėl jį tenkino.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką), tačiau laikė, kad ieškovės negautų pajamų paskaičiavimas (nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 19 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.), iš viso už 178 dienų nuo negrąžintos kredito dalies (4 200 Eur) (4 200 Eur x 26 % / 365 d. x 178 d.) yra nepagrįstas.

6. Teismas sprendė, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartį palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, nes pareiga grąžinti visą likusią kredito sumą atsakovui kilo tik nutraukus sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 532,54 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 19 d.) iki kreipimosi į teismą dienos tenkino iš dalies ir priteisė jai 475,73 Eur negautas pajamas, kitoje dalyje šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 26 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 200 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.), teismas pažymėjo, kad teisė į šias palūkanas, įvertinus šalių sutartimi sulygtas sąlygas – grąžinti vartojimo kreditą dalimis pagal sutarties dalimi esantį mokėjimų grafiką, buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu.

8. Teismas pažymėjo, kad būtent tokiu būdu paskaičiuota palūkanų suma, kurią gauti pagal sutartį, atsakovui ją vykdant tinkamai, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, buvo apibrėžta sutartyje kaip kredito kaina. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė jos negautas pajamas sieja ne su šia šalių sulygta kredito kaina, o iš esmės tik su šalių sulygtu palūkanų pagal sutartį dydžiu, jį prašydama vertinti, sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės, atsietai nuo kitų sutarties sąlygų, ką liudija iš esmės nepagrįstas reikalavimas negautas pajamas, taikant 26 procentų metines palūkanas, skaičiuoti nuo visos sutarties nutraukimo dieną likusios atsakovo negrąžintos vartojimo kredito sumos.

9. Teismo įsitikinimu, šį reikalavimą ieškovė sieja su atsakovo pareigos grąžinti visą kreditą iš karto nutraukus sutartį nevykdymu, o ne su atsakovo įmokų nemokėjimu pagal sutartį, nulėmusį ieškovės atliktą sutarties vienašalį nutraukimą. Būtent tokį ieškovės ieškinio pagrindą liudija ieškovės ieškinyje nurodomi argumentai, kad apskaičiuoti konkrečią negautų pajamų sumą ieškovė neturi galimybės dėl to, kad nežino, kada atsakovas šią pareigą grąžinti visą kreditą, sutartį nutraukus, įvykdys, praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija iš esmės liudija jos reiškiamo minėto ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nepagrįstumą, nes teismo sprendimo priėmimo dieną, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų apie šiuos atsakovo neteisėtus veiksmus – pareigos grąžinti kreditą, nutraukus sutartį, nevykdymą ir po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, į ką apeliuoja ieškovė, negalima ir atsakovo civilinė atsakomybė.

10. Teismo vertinimu, atsakovo nevykdymas pareigos grąžinti visą kreditą iš karto, sutartį nutraukus, pats savaime nesąlygoja ieškovės nurodomų nuostolių negautų pajamų forma, nes kaip minėta, ieškovės teisė į mokėjimo (pelno) palūkanas, sulygtas sutartimi, išnyksta sutartį nutraukus. Todėl tęstinis pareigos grąžinti kreditą nevykdymas po sutarties nutraukimo pats savaime negali sąlygoti teisės į palūkanas atsiradimo ir/ar jos netekimo, taip pat su tuo susijusių nuostolių. Ieškovės teisės į sutartimi sulygtas palūkanas netekimą, o taip pat nuostolių negautų pajamų forma kilimą, gali sąlygoti sutarties nutraukimas, nulemtas atsakovo mokėjimų nevykdymo sutartyje nustatyta tvarka. Bet kuriuo atveju, tokie nuostoliai negautų pajamų forma turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą, o ne apibrėžti sąlygomis, kurių atsiradimas teismo sprendimo priėmimo dieną nėra žinomas.

11. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 26 procentų metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.), priteisimo yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

12. Dėl 26 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 200 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas pažymėjo, jog sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte, be kita ko, numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

13. Teismas sprendė, kad minėtos nuostatos gramatinė formuluotė leidžia daryti išvadą, kad kredito gavėjo pareigos mokėti palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo tikslas yra atlyginti kredito davėjui už faktinį naudojimąsi kredito ar jo dalies suma. Tuo tarpu, pažymėjo, jog pagal aktualią kasacinio teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, nebėra galimas. Vadinasi, nuo 2020 m. sausio 16 d. nutraukus vartojimo kredito sutartį, atsakovas nebeturi pareigos mokėti mokesčio už pinigų naudojimą, t. y. mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų.

14. Taip pat sprendė, jog minėtoje sutarties nuostatoje numatytas palūkanas ieškovė kvalifikuoja kaip kompensacines palūkanas, t. y. reikalauja taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl netinkamo sutartinės prievolės vykdymo, todėl šioje byloje spręstinas klausimas dėl galimybės kompensuojamųjų palūkanų forma taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl netinkamo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo.

15. Įvertinęs sutarties sąlygas bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamos kompensuojamosios palūkanos daugiau viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį (0,05 procento per dieną).

Šalies argumentai

16. Be to, pažymėjo, kad ieškinyje nurodytas kompensacines palūkanas prašoma skaičiuoti nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, o tai nėra suderinama su maksimaliu Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu 180 dienų netesybų skaičiavimo terminu. Todėl teismas sprendė, kad pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje numatytomis palūkanomis, kurios mokamos laiku negrąžinus gauto kredito, yra nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

17. Konstatavo, kad byloje yra pagrindas pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktą ta apimtimi, kuria vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, vertinti kaip nesąžiningą vartotojui ir pripažinti jį negaliojančiu ab initio, o ieškovės reikalavimą dėl 26 proc. kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

18. Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo už akių dalį ir:

18.1. priteisti apeliantei iš atsakovo 532,54 Eur (56,81 Eur dalį) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;

18.2. priteisti apeliantei iš atsakovo 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4200,00 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.);

18.3. priteisti apeliantei iš atsakovo 241 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;

19. Kitoje dalyje apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

20. Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgia į to paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

21. Pažymi, kad pradinė kreditorė, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

22. Anot apeliantės, būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra preliminarios kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Todėl pažymi, kad teismo teiginiai, jog apeliantės aiškiai ir nedviprasmiškai ieškinyje suformuluoti prašymai priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos yra prašymai priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytini nepagrįstais.

23. Teigia, jog vadovaujantis aktualiu reguliavimu bei teismų praktika, apeliantei perėmus reikalavimo teisę į skolą pagal sutartį, ir tapus prievolės šalimi, apeliantė įgijo teisę naudotis visomis pradinei kreditorei sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Taip pat apeliantė įgijo pareigą pagrįsti pradinės kreditorės negautas pajamas (nuostolius), ir šią pareigą ieškinyje tinkamai įgyvendino.

24. Nurodo, jog įvertinus atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias sutarties sąlygas, pradinė kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį, ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Pažymi, jog sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius bei nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintų bendrai kredito kainai taikomų reikalavimų, todėl pradinė kreditorė, jeigu atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinusi šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavusi planuotas pajamas.

25. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, anot apeliantės, ji negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).

26. Nurodo, jog pradinė kreditorė ir atsakovas sutarties 1.31. punktu susitarė, jog vartojimo kredito grąžinimo grafikas sudaromas anuiteto metodu. Taip pat šalys sutarties 1.8. ir 6.2. punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį.

27. Pažymi, jog teismui konstatavus, kad apeliantė negautas pajamas (nuostolius) pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki kreipimosi į teismą dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Sutartimi atsakovas įsipareigojo per 48 mėnesius sumokėti 2597,28 Eur kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų), kurių metinė norma yra 26,00 proc. ir 1512 Eur sutarties administravimo mokesčio, viso 4109,28 Eur. Teismas atmetė didžiąją dalį apeliantės reikalavimų, susijusių su negautų pajamų (nuostolių) priteisimu, bet jeigu atsakovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 48 mėnesių jis būtų sumokėjęs daugiau nei keturis kartus didesnę sumą.

28. Apeliantė taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nustatymo, neturėtų vadovautis tik sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį dėl šių priežasčių:

28.1. naujausiuose apeliacinės instancijos teismų išaiškinimuose konstatuota, jog apeliantė turi teisę negautas pajamas (nuostolius) po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino, jeigu ji nebūtų nutraukta, pasibaigimo dienos skaičiuoti procentine išraiška pagal sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį;

28.2. sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai, anot apeliantės, reiškia, kad gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių;

28.3. vadovaujantis 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) 37.7.2. punkto išaiškinimu, apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Teigia, jog nagrinėjamu atveju apeliantė negautų pajamų (nuostolių) prašo tik už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau teismas nepagrįstai netenkino net šio apeliantės reikalavimo;

28.4. vadovaujantis sutarties nuostatomis, palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Šiuo atveju, atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei vieno mokėjimo pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis nei trupučio nepamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta iki šiol, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant pagal 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų normą už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4200 Eur), laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, jeigu ji nebūtų nutraukta, iki kreipimosi į teismą apibrėžiant fiksuota suma, o nuo kreipimosi į teismą dienos neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko;

28.5. apeliantės teisėtas lūkestis neturėtų būti siejamas su ta situacija, kai atsakovas būtų sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovas nėra atlikęs nei vienos įmokos, sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito nepakito nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 4200 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Priešingu atveju, anot apeliantės, atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas;

28.6. apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma;

28.7. sprendžiant negautų pajamų (nuostolių) priteisimo klausimą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 2597,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 1512 Eur sutarties administravimo mokestį.

Šalies argumentai

29. Apeliantė, atsižvelgiant į tenkintą ieškinio dalį prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, bei priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies (dėl 56,81 Eur) netenkintas prašymas dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, bei sprendimo už akių dalis, kuria netenkintas prašymas dėl 26 procentų negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo, skaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 200 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „BnP Finance“ (toliau ir iki tol sprendime – pradinė kreditorė) 2019 m. lapkričio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-736z5ydj (toliau ir iki tol šiame sprendime – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 4 200 Eur paskolą (vartojimo kreditą) 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, mokėdamas eilines įmokas, grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 4 200 Eur paskolos sumą, taip pat sumokėti 2 597,28 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 26 %) ir 1 512 Eur sutarties administravimo mokestį (bendra atsakovo įsipareigota sumokėti suma mokant eilines įmokas – 8 309,28 Eur) ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punktas, 3.5.2 punktas, 3.5.8-3.5.9 punktai, 5.1 punktas, sutarties Specialiosios sąlygos).

35. Nustatyta, jog galutinis kredito grąžinimo terminas pagal sutartį – 2023 m. lapkričio 14 d. Pradinė kreditorė atsakovui pervedė 4 200 Eur paskolos sumą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei pagal sutartį laiku ir tinkamai visiškai nevykdė.

36. Nustatyta, jog pradinė kreditorė 2020 m. kovo 19 d. teikė atsakovui raginimą Nr. 2020-03-19/0, kuriuo paragino padengti raginimo išsiuntimo dienai susidariusį įsiskolinimą. Atsakovui į raginimą nesureagavus ir susidariusio įsiskolinimo nepadengus, sutartis su juo buvo nutraukta 2020 m. balandžio 3 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2020-04-03/0 nuo 2020 m. balandžio 19 d.

37. Bylos duomenimis, pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 bei jos priedą Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01, kurių pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. gegužės 11 d. pranešimu.

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

38. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 532,54 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 200 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.).

39. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, pagal kurias, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.

40. Pirmosios instancijos teismas ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą, kaip prašė ieškovė, o pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, taip jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvę vykdomos tinkamai, taigi, ieškovės reikalavimą sumažino 56,81 Eur. Tuo tarpu, prašymą dėl 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 200 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.) atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovė šį reikalavimą sieja su atsakovo pareigos grąžinti visą kreditą iš karto nutraukus sutartį nevykdymu, o ne su atsakovo įmokų nemokėjimų pagal sutartį, nulėmusiu ieškovės (pradinės kreditorės) atliktą sutarties vienašalį nutraukimą, taigi, teismo vertinimu, nesant byloje objektyvių įrodymų apie tokius atsakovo neteisėtus veiksmus – pareigos grąžinti kreditą, nutraukus sutartį, nevykdymą ir po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, reikalavimo netenkino.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

43. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 26 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. lapkričio 14 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

44. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 458,20 Eur. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 597,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos sudarytų 2 139,08 Eur.

45. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

46. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl negautų pajamų skaičiavimo atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne sutartą mokėjimo grafiką atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija akcentuoja, jog sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.

47. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

48. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 19 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.), kurios sudaro 475,73 Eur. Taip pat yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.), kurios sudaro 245,7 Eur, taip pat 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali būti didesne nei 1 417,65 Eur.

49. Pagal pateiktą mokėjimo grafiką, nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 19 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.), ieškovės negautos pajamos sudaro 721,43 Eur, nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) 26 proc. dydžio metinės palūkanos kaip negautos pajamos skaičiuotinos nuo kredito likučio iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. sausio 21 d. – 3 449,33 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – 3 382,45 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 3 314,12 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 3 244,31 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 3 172,99 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 3 100,13 Eur; 2021 m. liepos 14 d. – 3 025,69 Eur; 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 2 949,63 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. – 2 871,93 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 2 792,54 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. – 2 711,43 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 2 628,56 Eur; 2022 m. sausio 14 d. – 2 543,90 Eur; 2022 m. vasario 14 d. – 2 457,41 Eur; 2022 m. kovo 14 d. – 2 369,04 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. – 2 278,76 Eur; 2022 m. gegužės 14 d. – 2 186,52 Eur; 2022 m. birželio 14 d. – 2 092,28 Eur; 2022 m. liepos 14 d. – 1 996,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 1 897,63 Eur; 2022 m. rugsėjo 14 d. – 1 797,13 Eur; 2022 m. spalio 14 d. – 1 694,46 Eur; 2022 m. lapkričio 14 d. – 1 589,56 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. – 1 482,39 Eur; 2023 m. sausio 14 d. – 1 372,90 Eur; 2023 m. vasario 14 d. – 1 261,03 Eur; 2023 m. kovo 14 d. – 1 146,74 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 1 029,97 Eur; 2023 m. gegužės 14 d. – 910,67 Eur; 2023 m. birželio 14 d. – 788,79 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 664,27 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 537,05 Eur; 2023 m. rugsėjo 14 d. – 407,07 Eur; 2023 m. spalio 14 d. – 274,28 Eur; 2023 m. lapkričio 14 d. – 138,61 Eur; iš viso ne daugiau kaip 1 417,65 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

50. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, pagrįstai tenkino ir sumažino reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo, tačiau nepagrįstai iš dalies netenkino ieškovės reikalavimo dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos priteisimo. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to nepagrįstai netenkino iš dalies šio ieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant sprendimo už akių dalį.

51. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tenkino 98,93 proc. reikalavimų, taigi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 238,42 Eur (241 Eur × 98,93 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės ieškinys nebuvo tenkintas visiškai dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo, be kita ko, nebuvo tenkintas reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl nėra teisinio pagrindo perskirstyti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

54. Apeliantė prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 15 Eur žyminio mokesčio dydį. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 14,84 Eur (15 Eur x 98,93 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

55. Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas visiškai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. lapkričio 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-736z5ydj, sudarytos tarp atsakovo L. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“, Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) negrąžintą kreditą, 458,20 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 20 ct) pelno palūkanas, 162,75 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 75 ct) administravimo mokestį, 721,43 Eur (septynių šimtų dvidešimt vieno euro 43 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 19 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 21 d.), taip pat 26 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 14 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. sausio 21 d. – 3 449,33 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – 3 382,45 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 3 314,12 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 3 244,31 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 3 172,99 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 3 100,13 Eur; 2021 m. liepos 14 d. – 3 025,69 Eur; 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 2 949,63 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. – 2 871,93 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 2 792,54 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. – 2 711,43 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 2 628,56 Eur; 2022 m. sausio 14 d. – 2 543,90 Eur; 2022 m. vasario 14 d. – 2 457,41 Eur; 2022 m. kovo 14 d. – 2 369,04 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. – 2 278,76 Eur; 2022 m. gegužės 14 d. – 2 186,52 Eur; 2022 m. birželio 14 d. – 2 092,28 Eur; 2022 m. liepos 14 d. – 1 996,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 1 897,63 Eur; 2022 m. rugsėjo 14 d. – 1 797,13 Eur; 2022 m. spalio 14 d. – 1 694,46 Eur; 2022 m. lapkričio 14 d. – 1 589,56 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. – 1 482,39 Eur; 2023 m. sausio 14 d. – 1 372,90 Eur; 2023 m. vasario 14 d. – 1 261,03 Eur; 2023 m. kovo 14 d. – 1 146,74 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 1 029,97 Eur; 2023 m. gegužės 14 d. – 910,67 Eur; 2023 m. birželio 14 d. – 788,79 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 664,27 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 537,05 Eur; 2023 m. rugsėjo 14 d. – 407,07 Eur; 2023 m. spalio 14 d. – 274,28 Eur; 2023 m. lapkričio 14 d. – 138,61 Eur; iš viso ne daugiau kaip 1 417,65 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 296,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 238,42 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14,84 Eur (keturiolikos eurų, 84 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė