- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-1074-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- R. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui R. G. dėl įsiskolinimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Legal Balance (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. G. (toliau ir atsakovas) 1 420,34 Eur negrąžintą kreditą, 140,20 Eur palūkanas, 55,80 Eur administravimo mokestį, 188,19 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 420,34 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 7 d., 26 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, adresuoti atsakovui, buvo įteikti atsakovui tinkamai 2021 m. sausio 11 d. (praėjus 30 dienų pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t y. priteisė iš atsakovo ieškovei 1 420,34 Eur negrąžintą kreditą, 140,20 Eur palūkanas, 55,80 Eur administravimo mokestį, 188,19 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 420,34 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 804,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 162 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusius ieškovės reikalavimus atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas buvo visiškai atsiskaitęs su ieškove ar pradiniu kreditoriumi, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 420,34 Eur negrąžintą kreditą, 140,20 Eur palūkanas, apskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos, ir 55,80 Eur administravimo mokestį.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai priteisti palūkanas, kaip negautas pajamas, apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei nuo kreipimosi į teismą dienos iki numatytos sutarties termino pabaigos atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus dėl 188,19 Eur negautų pajamų (nuostolių) bei 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), priteisimo iš atsakovo.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartyje nustatytas 26 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų dydis yra nesąžiningas, nes jis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (18 proc. metinių palūkanų normą, tačiau už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį). Taigi, įvertinęs, jog pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali viršyti 18 proc. dydžio metinių palūkanų normos, o pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje sutartyje yra nustatytas nesąžiningas 26 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų dydis, teismas darė išvadą, kad sutartyje nustatyta neproporcingai didelė atsakovo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, ir ieškovės reikalavimą dėl 26 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2133-931/2021 dalyje dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimo dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
9. Paaiškina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Anot ieškovės, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Teigia, jog tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
10. Nurodo, jog 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) nurodoma, kad 37.7.2. punkte nurodoma, jog „tiek, kiek vartojimo kredito davėjo nuostolių nepadengia vartojimo kredito sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), vartojimo kredito davėjas turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; jeigu vartojimo kredito davėjas reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti“.
11. Nurodo, jog ieškovei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Teigia, jog negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta, t. y. ieškovė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o ieškovė ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, ieškovei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
12. Paaiškina, jog kaip minėta ieškinyje, negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Nurodo, jog tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Teigia, jog atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti ieškovei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos.
13. Pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Šiame kontekste ieškovė atkreipia dėmesį į du svarbius aspektus: 1) pirma, kad minėta įstatymo norma skirta vartojimo kredito sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; 2) antra, kad ieškovės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovė grąžins visą vartojimo kredito sumą.
14. Nurodo, jog nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Teigia, jog pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovo, pagrįstai tikėjosi gauti 26 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Taigi, ieškovės nuomone, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė ieškovė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą (1 800 Eur) 48 mėn. laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas ir kitas sutartyje numatytas sumas (toliau ir sutartis). Bylos duomenimis, atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ 2020 m. balandžio 11 d. sutartį vienašališkai nutraukė. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 pagrindu pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ perdavė ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą; apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta. Ieškovės teigimu, atsakovas prievolės nevykdo ir atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 1 420,34 Eur negrąžintas kreditas, 140,20 Eur palūkanos, 55,80 Eur administravimo mokestis, 188,19 Eur negautos pajamos (nuostoliai) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 420,34 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 7 d., 26 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1 420,34 Eur negrąžintą kreditą, 140,20 Eur palūkanas, 55,80 Eur administravimo mokestį, 188,19 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 420,34 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 804,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 162 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusius ieškovės reikalavimus atmetė.
19. Apeliaciniu skundu skundžiama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria nebuvo tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 26 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė reiškė ieškiniu reikalavimą – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 26 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Nustatyta, jog būtent dėl šio ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas ir pasisakė skundžiamame sprendime už akių, nurodydamas, jog sutartyje nustatytas 26 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų dydis yra nesąžiningas, sutartyje nustatyta neproporcingai didelė atsakovo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Savo ruožtu, susipažinus su ieškovės apeliaciniu skundu, nustatyta, jog ieškovė jame nurodydama nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalimi argumentus, nurodo, jog buvo netenkintas ieškinio reikalavimas – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taigi, akivaizdu, jog ieškiniu pareikštas ieškinio reikalavimas (dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo) yra visiškai skirtingas nuo apeliaciniu skundu reiškiamo kito ieškinio reikalavimo (dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tuo tarpu, Civilinio proceso kodekso 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, kadangi ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nebuvo reiškiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija dėl šio apeliaciniame skunde reiškiamo reikalavimo nepasisako.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nebuvo tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 26 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos
20. Vadovaujantis ieškinio turiniu, nustatyta, jog ieškovė reikalavimo – priteisti 26 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos – pagrįstumą grindė sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu ir 8.7. punktu., prašydama priteisti kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, kuri įtvirtinta sutartyje.
21. Bylos duomenimis, ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtinta, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma Bendrovės darbo diena, kurią Bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į Vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Bendrovės darbo laikas ir darbo valandos yra pateikiamos Tinklalapyje.
22. Pažymėtina, kad sutartyje įtvirtintas palūkanų dydis (26 proc.) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc.). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis).
23. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).
24. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą teismų praktiką, byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, spręstina, jog egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2018 m. rugpjūčio 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas. Atitinkamai, kadangi ši sutarties nuostata pripažintina nesąžininga ir negaliojančiu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino ir ieškinio reikalavimo iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 26 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 420,34 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje pagrįstai pasisakė dėl vartojimo kredito sutarties sąlygos, numatančios kompensacinių palūkanų dydį, pripažinimo nesąžininga, tačiau sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šios savo išvados nenurodė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų pagal 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, pripažintina nesąžininga (Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo tenkinti ieškinio reikalavimai priteisti 188,19 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, bei 26 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 420,34 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.)
25. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 188,19 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, bei 26 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 420,34 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtus ieškovės reikalavimus, nesivadovavo aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo (pelno) palūkanų procentiniu dydžiu – 26 procentais), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 1 420,34 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1983-910/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020 m. balandžio 11 d. iš viso yra apskaičiuota mokėjimo (pelno) palūkanų 681,57 Eur. Bylos duomenimis, nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 140,20 Eur, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Taigi, darytina išvada, jog iki sutarties nutraukimo 2020 m. balandžio 11 d. sumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų suma sudarė 541,37 Eur (681,57 Eur – 140,20 Eur). Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1 113,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 11 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) sudarytų 431,55 Eur (1 113,12 Eur – 140,20 Eur – 541,37 Eur). Kadangi, kaip jau minėta, sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui, priskaitytos mokėjimo (pelno) palūkanos neviršytų būtent nurodytos 431,55 Eur sumos, laikytina, jog tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
28. Svarbu šiuo atveju būtų paminėti ir tai, kad ieškovės sutartine teise ginamas lūkesčio interesas negali apimti negautų pajamų gavimo ankstesniu nei šalių sutarta terminu. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 proc. metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. balandžio 11 d. – 1 296,72 Eur; 2020 m. gegužės 7 d. – 1 264,12 Eur; 2020 m. birželio 7 d. – 1 230,82 Eur; 2020 m. liepos 7 d. – 1 196,80 Eur; 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 1 162,04 Eur; 2020 m. rugsėjo 7 d. – 1 126,53 Eur; 2020 m. spalio 7 d. – 1 090,25 Eur; 2020 m. lapkričio 7 d. – 1 053,18 Eur; 2020 m. gruodžio 7 d. – 1 015,31 Eur; 2021 m. sausio 7 d. – 976,62 Eur; 2021 m. vasario 7 d. – 937,09 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 896,70 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 855,44 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 813,28 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 770,21 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 726,21 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 681,25 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 d. – 635,32 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 588,39 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 540,45 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 491,47 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 441,43 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 390,30 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 338,07 Eur; 2022 m. balandžio 7 d. – 284,70 Eur; 2022 m. gegužės 7 d. – 230,18 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 174,48 Eur; 2022 m. liepos 7 d. – 117,57 Eur; 2022 m. rugpjūčio 7 d. – 59,43 Eur) ir negali viršyti 431,55 Eur sumos.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 11 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.), kurių suma – 228,38 Eur ((27,39 Eur : 30 d. x 26 d.) + 26,67 Eur + 25,93 Eur + 25,18 Eur + 24,41 Eur + 23,62 Eur + 22,82 Eur + 22 Eur + 21,16 Eur + (20,30 Eur : 30 d. x 19 d.)), taip pat 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 27 d iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 28 punkte. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė fiksuota suma prašė priteisti 188,19 Eur negautas pajamas, o apeliacinės instancijos teismo priteista fiksuota negautų pajamų (nuostolių) suma sudaro 228,38 Eur, tačiau tai nelaikytina apeliacinio skundo ribų peržengimu. Nagrinėjamu atveju negautos pajamos (tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška) bet kokiu atveju priteistos už tą patį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.).
30. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, tikslintiną tik dalyje dėl tenkintų ieškinio reikalavimų priteisti 188,19 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, bei 26 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 420,34 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) pagal nutarties 28-29 punktuose numatytą tvarką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 1 844,72 Eur sumos (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis)
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės UAB Legal Balance apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11962-1130/2020 iš esmės palikti nepakeistą, prižįstant nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2018 m. rugpjūčio 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas; priteisiant ieškovei UAB Legal Balance, į. k. 302528679, iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 420,34 Eur negrąžintą kreditą, 140,20 Eur palūkanas, 55,80 Eur administravimo mokestį, 228,38 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 11 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.), 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. balandžio 11 d. – 1 296,72 Eur; 2020 m. gegužės 7 d. – 1 264,12 Eur; 2020 m. birželio 7 d. – 1 230,82 Eur; 2020 m. liepos 7 d. – 1 196,80 Eur; 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 1 162,04 Eur; 2020 m. rugsėjo 7 d. – 1 126,53 Eur; 2020 m. spalio 7 d. – 1 090,25 Eur; 2020 m. lapkričio 7 d. – 1 053,18 Eur; 2020 m. gruodžio 7 d. – 1 015,31 Eur; 2021 m. sausio 7 d. – 976,62 Eur; 2021 m. vasario 7 d. – 937,09 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 896,70 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 855,44 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 813,28 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 770,21 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 726,21 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 681,25 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 d. – 635,32 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 588,39 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 540,45 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 491,47 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 441,43 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 390,30 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 338,07 Eur; 2022 m. balandžio 7 d. – 284,70 Eur; 2022 m. gegužės 7 d. – 230,18 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 174,48 Eur; 2022 m. liepos 7 d. – 117,57 Eur; 2022 m. rugpjūčio 7 d. – 59,43 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 844,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 162 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.