- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-01
- Bylos Nr.
- eA2-1144-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00646-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administratorių biuras“, mažajai bendrijai „Nemokumo advokatas“
- Trečiasis asmuo
- M. I. C. L., UADBB „Colemont draudimo brokeris“, AAS BTA B
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-534-343/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administratorių biuras“, mažajai bendrijai „Nemokumo advokatas“, tretiesiems asmenims M. I. C. L., UADBB „Colemont draudimo brokeris“, AAS BTA B. I. Company filialui Lietuvoje, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama:1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1140-343/2022; 2) pakeisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų UAB „Bankroto administratorių biuras“ bei MB „Nemokumo advokatas“ Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1140-343/2022 patvirtintos Taikos sutarties 1.4. punktą, išdėstant jį taip: Pasirašydamos šią Taikos sutartį Šalys patvirtina ir pareiškia, kad:
1.4.1. Visi iki šios dienos tarp Šalių buvę ginčai ir nesutarimai, susiję su šios Taikos sutarties preambulės A punkte nurodytomis aplinkybėmis ir Bylos dalyku, yra visiškai ir galutinai išspręsti šioje Taikos sutartyje aukščiau nurodytu būdu ir sąlygomis;
1.4.2. Ieškovas nėra ginčo cheminių atliekų turėtojas ir/ar savininkas ir tokiu netampa, o Taikos sutarties Šalių vertinimu ginčo cheminės atliekos, kurių turėtojas ir savininkas buvo AB „B. C. International“, yra laikytinos bešeimininkėmis;
1.4.3. Taikos sutarties sudarymas nereiškia, kad Ieškovas perima pareigą ir (ar) prisiima riziką savo kaštais sutvarkyti išregistruotos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įmonės – AB „B. C. International“ paliktas nesutvarkytas ginčo chemines atliekas;
1.4.4. Taikos sutarties sudarymas nepanaikina Ieškovo teisės pareikšti ieškinį dėl ginčo cheminių atliekų sutvarkymo / žalos atlyginimo Lietuvos valstybei ir Vilniaus miesto savivaldybei.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1140-343/2022 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams UAB „Bankroto administratorių biuras“ ir MB „Nemokumo advokatas“ (toliau – ir atsakovai) dėl žalos atlyginimo.
3. Teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi byloje patvirtino ieškovės ir atsakovų sudarytą 2022 m. rugpjūčio 30 d. Taikos sutartį ir bylos nagrinėjimą nutraukė. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė atsisako ieškiniu pareikštų reikalavimų atsakovams, o atsakovai sumoka ieškovei bendrai 7 000,00 Eur sumą.
4. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo sutvarkyti pavojingas chemines atliekas arba įpareigojimo užtikrinti žalos atlyginimą. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė teismo įpareigoti minėtas atsakoves ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų sutvarkyti atliekas, arba įpareigoti atsakoves užtikrinti žalos atlyginimą.
5. Ieškovės ieškinys išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1489-868/2024 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1801-886/2024. Teismai minėtais procesiniais sprendimais atmetė ieškovės Lietuvos valstybei ir Vilniaus miesto savivaldybei pareikštą ieškinį iš esmės išimtinai remdamiesi byloje Nr. e2-1140-343/2022 patvirtintos Taikos sutarties faktu, aiškindami ir interpretuodami Taikos sutarties sąlygas šalių tikrosios valios sudarant šią sutartį neatitinkančiu būdu. Tiek ieškovė, tiek atsakovai sudarydami Taikos sutartį nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Taikos sutarties sudarymo tikslas ir sąlygos bus aiškinamos tokiu būdu. Byla užbaigta nepagrįstu ir neteisėtu būdu, teismui patvirtinus šalių tikrųjų siekių ir susitarimo esmės neatitinkančią Taikos sutartį. Ieškovė net du kartus teikė kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties, tačiau kasacinius skundus atsisakyta priimti. Tada galutinai paaiškėjo aplinkybė, sudaranti pagrindą proceso atnaujinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-534-343/2022 pagal ieškovės ieškinį atsakovams, kuriais prašyta: 1) priteisti solidariai iš atsakovų 126 445,00 Eur žalos atlyginimą dėl pavojingų atliekų sutvarkymo; 2) priteisti iš atsakovės MB ,,Nemokumo advokatas“ 18 261,72 Eur dydžio negautas pajamas; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Ieškovė ieškinį teikė dėl to, nes atsakovai, kaip bankrutavusios AB ,,B. C. International“ (toliau – ir BCI) nemokumo administratoriai, neįvykdė savo pareigų likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti jai priklausiusias 110 t atliekų, užterštą dirvožemį ir gruntą; nesutvarkytos atliekos kelia ne tik potencialų pavojų gamtai, tačiau taip pat sąlygoja ieškovės finansinius nuostolius, nes yra jos patalpose, ieškovė negali jomis naudotis ir kt. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patiria žalą ir negautų pajamų forma. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėto neveikimo ir ieškovės patirtos žalos.
8. Ieškinyje nurodė, kad:
- 2004 m. vasario 2 d. nekilnojamų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė iš BCI įsigijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) . BCI vykdyta ūkinė veikla apėmė parfumerijos, klijų, kitų cheminių produktų gamybą, tad po kurio laiko paaiškėjo, jog BCI pastatus ieškovei perleido nesutvarkiusi pavojingų atliekų, kurios susidarė BCI vykdant veiklą.
- Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartimi BCI iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Bankroto administratorių biuras“. 2005 m. kovo 24 d. BCI pripažinta likviduojama dėl bankroto. BCI priklausančių cheminių atliekų tvarkymas buvo įtraukta į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vykdytą projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pavojingų atliekų surinkimas ir sutvarkymas iš bankrutavusių įmonių“. 2008 m. spalio 2 d. Projekto valdytojas UAB „Ūrus ir Ko“, kuris atliko BCI cheminių atliekų identifikavimo, pertaravimo, taravimo, priėmimo bei šalinimo darbus, sutvarkė dalį BCI atliekų. 2009 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) pranešė UAB ,,Bankroto administratorių biuras“, kad atsisakė išduoti pažymą dėl BCI priklausančių Atliekų, užteršto dirvožemio bei grunto (ne)sutvarkymo.
Žemesnės instancijos teismas
- 2010 m. kovo 23 d. UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ BCI vardu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl VRAAD įpareigojimo išduoti pažymą. Nurodė, kad visos BCI priklausančios atliekos sutvarkytos pagal projektą, o neva likusios nesutvarkytos atliekos BCI nepriklauso. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nusprendė, kad BCI ieškinys nepagrįstas bei kad administratorius neįrodė, jog likusios nesutvarkytos cheminės atliekos nėra BCI nuosavybė. Sprendimu patvirtinta, kad UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ neįvykdė tinkamai ĮBĮ 31 str. 5 d. nuostatose numatytos pareigos, t. y. sutvarkyti likviduojamos BCI atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas, nustatant, kad BCI bankroto administratorius UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ turi pareigą sutvarkyti atliekas.
- 2014 m. kovo 12 d. VRAAD Vilniaus miesto agentūra Privalomuoju nurodymu įpareigojo BCI perduoti atliekų tvarkytojams BCI priklausančias nesutvarkytas atliekas ir pateikti dokumentus, įrodančius tinkamą šios pareigos įvykdymą, iki 2014 m. birželio 12 d.
- 2014 m. balandžio 28 d. UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ BCI vardu pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Privalomojo nurodymo bei VRAAD sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu BCI skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
- 2015 m. kovo 20 d. UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ ieškovei pranešė, jog atliekos dalinai sutvarkytos ir perkeltos Perkraustymo paslaugų sutarties Nr. 14/12/08-01 sudarytos tarp UAB „Ecoramus“ ir BCI pagrindu.
- 2014 m. gegužės 15 d. BCI vardu UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį buvusiam BCI vadovui E. A., BCI buvusiems valdybos nariams: R. P., E. M., J. W. J. V. O., S. P. J. dėl tų pačių nesutvarkytų BCI atliekų. Teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1525-868/2015 BCI ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
- 2016 m. gruodžio 27 d. paskirstas naujas BCI bankroto administratorius MB „Skonfita“. 2017 m. sausio 15 d. BCI išregistruota iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro.
- Ieškovė 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė pretenzijas UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ ir MB „Skonfita“ dėl nuostolių atlyginimo. Pretenzija MB „Skonfita“ grįžo neįteikta, sužinojus, kad MB „Skonfita“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo išregistruotas iš JAR po reorganizavimo. MB „Skonfita“ įsipareigojimus perėmė MB „Nemokumo advokatas“.
9. Kauno apygardos teisme 2022 m. rugpjūčio 31 d. gautas ieškovės prašymas patvirtinti šalių sudarytą Taikos sutartį ir šią civilinę bylą Nr. e2-534-343/2022 nutraukti. Teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus M. M., atsakovės UAB „Bankroto administratorių biuras“ (atstovaujamos direktoriaus R. K.) bei atsakovės MB „Nemokumo advokatas“, atstovaujamas direktoriaus N. M.) 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) šiomis sąlygomis: 1. Šalys šia Taikos sutartimi susitaria, kad: 1.1. Atsakovas 1 įsipareigoja sumokėti Ieškovui 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų), Taikos sutarties 1.2. ir 1.3. p. numatyta tvarka ir terminais; 1.1.2. Atsakovas 2 įsipareigoja sumokėti Ieškovui 2 000 Eur, Taikos sutarties 1.2 ir 1.3. p. numatyta tvarka ir terminais; 1.1.3.Ieškovas atsisako Ieškinio reikalavimų Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 atžvilgiu, t. y. i. Ieškinio reikalavimo priteisti solidariai iš Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 126 445 Eur dydžio žalos atlyginimą dėl pavojingų atliekų būsimo sutvarkymo; ii. Ieškinio reikalavimo priteisti iš Atsakovo 2 18 261,72 Eur dydžio negautas pajamas; iii. Ieškinio reikalavimo priteisti iš Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 1.2.3 Byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su Taikos sutarties sudarymu, Šalys viena kitai neatlygina. <...>. 1.2.4 Tuo atveju, jei Kauno apygardos teismas nuspręstų priteisti procesinių dokumentų siuntimo ir (ar) kitas išlaidas valstybei ar tretiesiems asmenims, susijusias su Civilinės bylos nagrinėjimu, tuomet visas tokias išlaidas įsipareigoja lygiomis dalimis atlyginti Ieškovas, Atsakovas 1 ir Atsakovas 2. 1.2. Atsakovas 1 ir Atsakovas 2 įsipareigoja Taikos sutarties 1.1.1. p. ir 1.1.2. p. numatytas sumas išmokėti Ieškovui per 3 (tris) dienas nuo Kauno apygardos teismo nutarties dėl Taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje ir civilinės bylos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. 1.3. Suma turi būti sumokėta į Ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – banko sąskaitą, esančią Luminor banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur. 1.4. Pasirašydamos šią Taikos sutartį Šalys patvirtina ir pareiškia, kad Atsakovui 1 ir Atsakovui 2 įvykdžius Taikos sutarties 1.2. p. išdėstytas sąlygas, visi iki šios dienos tarp Šalių buvę ginčai ir nesutarimai, susiję su šios Taikos sutarties preambulės A punkte nurodytomis aplinkybėmis ir Civilinės bylos dalyku, yra visiškai ir galutinai išsprendžiami šioje Taikos sutartyje aukščiau nurodytu būdu ir sąlygomis, tačiau tai neatima ir Ieškovo teisės pareikšti ieškinį bet kokiems kitiems atsakingiems subjektams dėl žalos atlyginimo / cheminių atliekų sutvarkymo. Taikos sutarties šalių vertinimu, ginčo cheminės atliekos laikytinos bešeimininkėmis. <...>.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 8 d.
11. Kauno apygardos teisme 2025 m. liepos 3 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-534-343/2022 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.)
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
12. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
13. Pareiškėjas galimybę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad nėra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, kadangi aplinkybė, sudaranti pagrindą proceso atnaujinimui galutinai paaiškėjo tik po to, kai Lietuvos Aukščiausias Teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-309/2025 atsisakė priimti jos antrąjį kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, t. y. sieja su momentu, kada antrą kartą kasacinės instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti kasacinį skundą.
15. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, sprendžia, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus terminą prašymui paduoti.
16. Šiuo aspektu teismo procesinio sprendimuose nurodytų aplinkybių, su kuriomis pareiškėja sieja proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ieškovei realiai tapo žinomos Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinio netenkinus, o Kauno apygardos teismui įsiteisėjusia 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėjos įsitikinimas, teikiant kasacinį skundą du kartus, kad kasacinės instancijos teismo rezultatas ir jame nurodytų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose nurodytų aplinkybių vertinimas (patvirtinimas ar paneigimas) gali turėti byloje esminę reikšmę yra klaidingas pareiškėjos įsitikimas ir subjektyvus situacijos vertinimas. Tai, kad aktualus ne kasacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezultatas, o procesinio sprendimo įsiteisėjimo faktas ir momentas iš esmės patvirtina proceso atnaujinimo instituto nuostatos bei jame nurodyti kiti proceso atnaujinimo pagrindai, kurie siejami su įsiteisėjimo momentu, o ne su teisės į kasaciją įgyvendinimu ir kasacinės instancijos teismo rezultatu.
17. Taigi, šiuo atveju, teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 20 d., ieškovės atstovui per EPP sistemą įteikta 2024 m. gruodžio 23 d., tad prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė turėjo teisę paduoti iki 2025 m. kovo 24 d. Šia teise pasinaudojo 2025 m. liepos 3 d., t. y. praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, prašyme dėl proceso atnaujinimo neprašė atnaujinti termino ir nenurodė jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu
18. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
19. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jai bylos nagrinėjimo metu, nurodo tai, jog nežinojo apie teismo posėdį, todėl negalėjo teikti atsikirtimų, o kai sužinojo apie priimtą teismo sprendimą – į teismą negalėjo kreiptis dėl sveikatos būklės. Tačiau tam, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė atitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, turi būti tam tikrų sąlygų visumą.
20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
21. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
22. Teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, privalo vertinti ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015). Šalis, kuri bylos nagrinėjimo metu nebuvo pakankamai aktyvi, t. y. neteikė procesinių prašymų, kurių pagrindu buvo galima į bylą surinkti atitinkamus įrodymus, prašydama byloje atnaujinti procesą, tokiais, vėliau gautais, įrodymais negali grįsti naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).
23. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių faktinių aplinkybių, kurios atitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požymius ir sudarytų pagrindą procesui išnagrinėtoje byloje Nr. e2-534-343/2022 atnaujinti.
24. Kaip matyti iš prašymo, pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad byloje Nr. e2-534-343/2022 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygos pagal turinį teismų buvo aiškinamos ir suprantamos tikrosios šalių valios neatitinkančiu būdu, ko sudarant šalims sutartį nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Tai nulėmė neteisingų ir nepagrįstų procesinių sprendimą priėmimą. Tiktoji šalių valia, kokia nurodyta teismo nutartyse, t. y. kad ieškovė prisiėmė cheminių atliekų sutvarkymo naštą, nebuvo. Ieškovė neprisiėmė pareigos sutvarkyti atliekas savo lėšomis, o turi teisę reikalauti tą padaryti kitų atsakingų subjektų. Taikos sutartyje susitarimo esmė nėra tinkamai ištransliuota, ieškovė tai sužinojo tik po 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis ir nutrauktas bylos nagrinėjimas, įsiteisėjimo. Taigi ieškovė proceso atnaujinimą iš esmės sieja su naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y. teismų procesiniuose sprendimuose šalių sudarytos ir 2022 m. rugsėjo 1 d. Taikos sutarties kitokiu vertinimu, nei neva buvo jų tikroji valia.
25. Šiuo atveju spręsti, kad teismams priėmus procesinius sprendimus paaiškėjo naujos esminės faktinės bylos aplinkybės nėra pagrindo.
26. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių, ieškovė dar 2004 metais įsigijo iš BCI statinius, kaip paaiškėjo, su paliktomis BCI nesutvarkytomis pavojingomis atliekomis, susidariusiomis įmonei vykdant ūkinę komercinę veiklą. BCI vykdyta bankroto procedūra, iškėlus bankroto bylą nemokumo administratoriumi paskirtas UAB ,,Bankroto administratorių biuras“. 2016 m. gruodžio 27 d. paskirtas naujas BCI administratorius UAB ,,Skonfita“, kuris, 2017 m. rugpjūčio 7 d. jį reorganizavus, išregistruotas, jo įsipareigojimus perėmė MB ,,Nemokumo advokatas“. BCI 2017 m. sausio 15 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
27. BCI bankroto proceso eigoje vyko teisminiai procesai dėl pastate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), atliekų sutvarkymo, teismams nustačius, kad BCI nemokumo administratorius turi pareigą sutvarkyti atliekas.
28. Ieškovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriai nuosavybės teise priklausančiame pastate, yra likę pavojingų ir BCI nemokumo administratorių nesutvarkytų atliekų, kreipėsi į teismą su ieškiniu BCI nemokumo administratoriams, t. y. UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ ir MB ,,Nemokumo advokatas“ dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-534/343/2022).
29. Ieškovė, atstovaujama advokato L. L., teikė teismui prašymą patvirtinti šalių sudarytą 2022 m. rugpjūčio 30 d. Taikos sutartį. Atitinkamai bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-534-343/2022 patvirtino šalių sudarytą Taikos sutartį, kuria ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovams dėl žalos atlyginimo (1.1.3 p.), atsakovėms įsipareigojus sutartyje nustatytais terminais ieškovei sumokėti 2 000 Eur ir 5 000 Eur (1.1.1-1.1.2p.). Šalys patvirtino ir pareiškė, kad atsakovams įvykdžius Taikos sutarties 1.2. p. išdėstytas sąlygas, visi iki šios dienos tarp šalių buvę ginčai ir nesutarimai, susiję su šios Taikos sutarties preambulės A punkte nurodytomis aplinkybėmis ir Civilinės bylos dalyku, yra visiškai ir galutinai išsprendžiami šioje Taikos sutartyje aukščiau nurodytu būdu ir sąlygomis, tačiau tai neatima ir ieškovo teisės pareikšti ieškinį bet kokiems kitiems atsakingiems subjektams dėl žalos atlyginimo / cheminių atliekų sutvarkymo. Taikos sutarties šalių vertinimu, ginčo cheminės atliekos laikytinos bešeimininkėmis (1.4 p.)
30. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekdama, kad jai nuosavybės teise priklausančiame pastate būtų sutvarkytos minėtos atliekos, 2023 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakoves Vilniaus miesto savivaldybę ir Lietuvos valstybę per 30 (trisdešimt) dienų sutvarkyti pavojingas chemines atliekas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurių preliminarus kiekis yra 119 915,00 kg, netenkinus pirmojo reikalavimo - įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir Lietuvos valstybę užtikrinti žalos atlyginimą, t. y. per 30 (trisdešimt) dienų pateikti banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą atliekų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių preliminarus kiekis yra 119 915,00 kg, sutvarkymui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
31. Šioje civilinėje byloje Nr. e2-489-868/2024 teismas pažymėjo, kad atliekų turėtoja yra ieškovė, nes atliekos yra jai nuosavybės teise priklausiančiuose sandėliuose. Teismas darė išvadą, kad ieškovė gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pavojingų atliekų sutvarkymo su prašymu dėl atliekų sudaryti specialią komisiją bei priimti sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos, o jeigu savivaldybė nepriims sprendimo dėl ekstremaliosios situacijos dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, tai ieškovė privalės šias atliekas sutvarkyti savo lėšomis ir vėliau kelti klausimą dėl išlaidų atlygintinumo iš kaltų asmenų. Teismas nei Savivaldybės, nei Aplinkos ministerijos veiksmuose neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo nenustatė.
32. Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylą Nr. e2A-1801-886/2024 apeliacine tvarka 2024 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovės susitarimas laikyti ginčo atliekas bešeimininkėmis negali sukurti teisinių pasekmių dėl jų vertinimo Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Tokiu susitarimu negali būti keičiamas specialiais teisės aktais nustatyto reglamentavimo taikymas. Turėdama visas galimybes nukreipti reikalavimus bankroto administratorėms, nusprendė sudaryti Taikos sutartį ir atsisakyti reikalavimų dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovių atžvilgiu. BCI išregistruota, o teisėtų reikalavimų bankroto administratorėms apeliantė atsisakė, todėl būtent ji laikytina jos įsigytuose pastatuose ir veiklos teritorijoje esančių cheminių atliekų turėtoja. Teismas nurodė, kad nors apie 2008 m. atlikus griovimo darbus sužino apie chemines atliekas, tačiau tai nepaneigia, kad BCI išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir po to, kai apeliantė atsisakė teisėtų reikalavimų, pastaroji tapo cheminių atliekų turėtoja, kuriai ir kyla atsakomybė už jos esančių medžiagų sutvarkymą ar sutvarkymo iniciavimą. Teismas pažymėjo, kad nepaneigta aplinkybė, jog apeliantė yra cheminių medžiagų turėtoja. Ieškovė reiškusi ieškinį BCI nemokumo administratoriams savo teisėtų reikalavimų atsisakė, tokiais veiksmais prisiimdama riziką dėl atliekų sutvarkymo savo kaštais.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-534-343/2022 pakeisti teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygas, kuriomis iš esmės būtų paneigiamos teismų nustatytos aplinkybėmis, tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo.
34. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Taikos sutartimi šalys nurodė aiškias sąlygas, byloje šalims atstovavo profesionalūs teisininkai, akivaizdu, kad sudarant Taikos sutartį tokiomis sąlygomis ir tokia Taikos sąlygų apimtimi, kokios ir buvo patvirtintos teismo, šalis tenkino; sudarant tokią sutartį, kokią patvirtinta teismas, buvo galima numatyti galimas tokios Taikos sutarties rizikas ir pasekmės.
35. Ieškovė atsisakydama reikalavimo atsakovams civilinėje byloje Nr. e2-534-343/2022, t. y. asmenų, kurie buvo atsakingi už atliekų sutvarkymą, turėjo suprasti, kad atsisakius reikalavimo jų atžvilgiu iš esmės sutinka, kad jie nebeturi (nebetenka) pareigos tvarkyti ieškovės patalpose likusių BCI atliekų, dėl to nebėra atsakovų atsakomybės. Taip pat turėjo suprasti, kad atliekos, esančios jai nuosavybės teise priklausančiame pastate, bet kokiu atveju turės būti sutvarkytos.
36. Nagrinėjamu atveju įvertinus teismui teikiamą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir teikiamos naujos redakcijos Taikos sutarties 1.4 p. nuostatas matyti, kad ieškovė, siekdama paneigti teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes, siekia retrospektyviai ir pabrėžtinai užfiksuoti / užtvirtinti savo nuosavybės ir/ar bet kokios atsakomybės nesutvarkytų atliekų, esančių patalpose (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nebuvimą. Kaip ir anksčiau nurodytoje (patvirtintoje) Taikos sutartyje, ieškovė naujai teiktose Taikos sutarties sąlygose vėl pažymėjo, kad atliekos laikytinos bešeimininkėmis, neatkreipdama dėmesio į teismų jau išdėstytus argumentus šiuo klausimu.
37. Šiuo aspektu Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartyje pažymėjo, kad pavojingų atliekų tvarkymo ypatumus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas, kuriame apibrėžiama atliekų turėtojo sąvoka. Ieškovės ir atsakovų susitarimas laikyti ginčo atliekas bešeimininkėmis negali sukurti teisinių pasekmių dėl jų vertinimo Atliekų tvarkymo įstatymo prasme, t. y. šalys negali susitarimu pakeisti specialiais teisės aktais nustatyto reglamentavimo taikymo.
38. Kaip minėta, teismų praktikoje esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti.
39. Faktai teisėje suprantami kaip tam tikri gyvenimo įvykiai ir aplinkybės (faktinė tikrovė). Tai ir teisiškai reguliuojamas faktinis žmonių elgesys, ir tam tikri realaus gyvenimo fragmentai, kurie įrašomi į teisiškai reikšmingus konstruktus kaip teisės normų veikimo prielaidos. Tokiu atveju teismas tiria faktinę tikrovę, aiškinasi teisiniam kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes, nustato, kokios aplinkybės pripažįstamos įrodytomis, t. y. atlieka teisinį faktinių aplinkybių vertinimą.
40. Šiuo atveju ieškovė proceso atnaujinimą ir Taikos sutarties patvirtinimą kitokiomis (pakeistomis) Taikos sutarties sąlygomis sieja su naujai paaiškėjusiomis aplinkybės, t. y. teismų procesiniuose sprendimuose atliktais patvirtintos Taikos sutarties vertinimu, kaip nurodo, neatitinkančiu jų tikrosios valios. Tačiau teismas sutikti su tokia ieškovės pozicija negali, kadangi, kaip matyti, teismai susipažinę su Taikos sutarties turiniu ir teismo procesiniuose dokumentuose pasisakydami dėl jų, iš esmės atliko Taikos sutarties turinio teisinį vertinimą, kuris negali būti laikomas esmine faktine bylos aplinkybe. Tai reiškia, kad teismų atliktas teisinis situacijos vertinimas iš esmės negali būti prilyginamas naujai paaiškėjusiai faktinei aplinkybei, sudarančiai pagrindą atnaujinti procesą, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
41. Kadangi pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidusi terminą jam paduoti, pareiškėja nenurodė esminių faktinių aplinkybių proceso atnaujinimui, nurodomi duomenys dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo kitokio sprendimo priėmimui byloje, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-534-343/2022 atmesti.
Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.