- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- e2-922-464/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00646-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kirtimų logistikos centras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administratorių biuras“, mažajai bendrijai „Nemokumo advokatas“
- Trečiasis asmuo
- Millennium Insurance Company Limited“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, „AAS BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kirtimų logistikos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kirtimų logistikos centras“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administratorių biuras“, mažajai bendrijai „Nemokumo advokatas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys ,,Millennium Insurance Company Limited“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, „AAS BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veiklą vykdanti per filialą Lietuvoje, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Kirtimų logistikos centras“ 2025 m. liepos 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-534-343/2022 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; atnaujinus civilinės bylos procesą, pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.4. papunktį, išdėstant jį taip:
„Pasirašydamos šią taikos sutartį šalys patvirtina ir pareiškia, kad:
1.4.1. Visi iki šios dienos tarp šalių buvę ginčai ir nesutarimai, susiję su šios taikos sutarties preambulės A punkte nurodytomis aplinkybėmis ir bylos dalyku, yra visiškai ir galutinai išspręsti šioje taikos sutartyje aukščiau nurodytu būdu ir sąlygomis;
1.4.2. Ieškovė nėra ginčo cheminių atliekų turėtoja ir (ar) savininke ir ja netampa, o taikos sutarties šalių vertinimu ginčo cheminės atliekos, kurių turėtojas ir savininkas buvo likviduota akcinė bendrovė (toliau – LAB) „Baltic Chemicals International“, yra laikytinos bešeimininkėmis;
1.4.3. Taikos sutarties sudarymas nereiškia, kad ieškovė perima pareigą ir (ar) prisiima riziką savo kaštais sutvarkyti išregistruotos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro LAB „Baltic Chemicals International“ paliktas nesutvarkytas ginčo chemines atliekas;
1.4.4. Taikos sutarties sudarymas nepanaikina ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl ginčo cheminių atliekų sutvarkymo ir (ar) žalos atlyginimo Lietuvos valstybei ir Vilniaus miesto savivaldybei."
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-534-343/2022 pagal ieškovės UAB „Kirtimų logistikos centras“ ieškinį atsakovėms UAB „Bankroto administratorių biuras“ ir mažajai bendrijai (toliau – MB) „Nemokumo advokatas“ dėl 126 445 Eur žalos, susijusios su pavojingų atliekų sutvarkymu, atlyginimo. Prašomos atnaujinti bylos atsakovės, kaip LAB ,,Baltic Chemicals International“ nemokumo administratorės, neįvykdė savo pareigų įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti likviduojamai bendrovei priklausiusias 110 t atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo ieškovė, radusi užkastas pavojingas atliekas tada, kai pradėjo griovimo darbus. Nesutvarkytos atliekos, apie kurių buvimą ieškovei tapo žinoma tik po ginčo patalpų įsigijimo, kelia ne tik potencialų pavojų gamtai, bet lemia ieškovės finansinius nuostolius. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovė patiria žalą taip pat ir negautų pajamų forma. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėto neveikimo ir ieškovės patirtos žalos.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu, civilinė byla, kurios procesą ji prašo atnaujinti, buvo užbaigta Kauno apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtinus ieškovės ir atsakovių 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad atsakovė UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ sumokės ieškovei 5 000 Eur, atsakovė MB ,,Nemokumo advokatas“ – 2 000 Eur, o ieškovė atsisakys ieškinio reikalavimų atsakovėms. Pasirašydamos taikos sutartį šalys patvirtino, kad, atsakovėms įvykdžius taikos sutartį, visi iki šios dienos tarp šalių buvę ginčai ir nesutarimai, susiję su šios taikos sutarties preambulės A punkte nurodytomis aplinkybėmis ir civilinės bylos dalyku, yra visiškai ir galutinai išsprendžiami, tačiau tai neatima iš ieškovės teisės pareikšti ieškinį bet kokiems kitiems atsakingiems subjektams dėl žalos atlyginimo ir (ar) cheminių atliekų sutvarkymo. Taikos sutarties šalių vertinimu, ginčo cheminės atliekos laikytinos bešeimininkėmis.
4. Ieškovė pažymėjo, kad ji 2023 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija), dėl įpareigojimo sutvarkyti pavojingas chemines atliekas arba įpareigojimo užtikrinti žalos atlyginimą. Šį ieškinį teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1489-868/2024 atmetus vien remiantis patvirtinta taikos sutartimi, ieškovei paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-534-343/2022 procesui atnaujinti. Tiek ieškovė, tiek atsakovės, sudarydamos taikos sutartį, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad taikos sutarties sudarymo tikslas ir sąlygos bus aiškinamos taip, kad jokie kiti ginčai, susiję su atliekų sutvarkymu, nėra galimi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Ieškovės vertinimu, civilinė byla Nr. e2-534-343/2022 buvo užbaigta nepagrįstu ir neteisėtu būdu – teismui patvirtinus šalių tikrųjų siekių ir susitarimo esmės neatitinkančią taikos sutartį. Nors ieškovė net du kartus teikė kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties, kasaciniai skundai nebuvo priimti. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakius priimti antrąjį kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. eCIK-309/2025, ieškovei galutinai paaiškėjo aplinkybė, sudaranti pagrindą nagrinėjamos civilinės bylos, užbaigtos taikos sutartimi, procesui atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ prašymą atnaujinti Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-534-343/2022 procesą atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nepagrįstais teismas pripažino ieškovės argumentus, kad aplinkybė, sudaranti pagrindą procesui atnaujinti, ieškovei paaiškėjo tik po to, kai Lietuvos Aukščiausias Teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-309/2025 atsisakė priimti jos antrąjį kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties. Prašyme nurodytos aplinkybės, su kuriomis ieškovė sieja proceso atnaujinimą, ieškovei realiai tapo žinomos netenkinus jos ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismui 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Tai, kad aktualus ne kasacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezultatas, o procesinio sprendimo įsiteisėjimo faktas bei momentas, patvirtina ir proceso atnaujinimo instituto nuostatos bei jame nurodyti kiti proceso atnaujinimo pagrindai, kurie siejami būtent su sprendimo įsiteisėjimo momentu, o ne su teisės į kasaciją įgyvendinimu ir kasacinės instancijos teismo rezultatu. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 20 d., ieškovės atstovui šis teismo sprendimas įteiktas 2024 m. gruodžio 23 d. Atitinkamai, prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė turėjo teisę paduoti iki 2025 m. kovo 24 d. Prašymą pateikdama 2025 m. liepos 3 d., ieškovė praleido terminą tokiam prašymui paduoti, atnaujinti praleisto termino neprašė ir nenurodė jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama jai nuosavybės teise priklausančiame pastate esančių atliekų sutvarkymo, 2023 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakoves Vilniaus miesto savivaldybę ir Aplinkos ministeriją per 30 dienų sutvarkyti pavojingas chemines atliekas, kurių preliminarus kiekis yra 119 915 kg, netenkinus pirmojo reikalavimo – įpareigoti atsakoves užtikrinti žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-489-868/2024 buvo nustatyta, kad atliekų turėtoja yra ieškovė, nes atliekos yra jai nuosavybės teise priklausiančiuose sandėliuose. Todėl ieškovė gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pavojingų atliekų sutvarkymo su prašymu dėl atliekų sudaryti specialią komisiją bei priimti sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos, o jeigu savivaldybė nepriims sprendimo dėl ekstremaliosios situacijos dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, ieškovė privalės šias atliekas sutvarkyti savo lėšomis ir vėliau kelti klausimą dėl išlaidų atlyginimo iš kaltų asmenų.
9. Teismas atkreipė dėmesį ir į Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1801-886/2024 pateiktą aiškinimą, kad ieškovės ir atsakovių taikos sutartyje nurodytas susitarimas laikyti ginčo atliekas bešeimininkėmis negali sukurti teisinių pasekmių dėl jų vertinimo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) prasme. Tokiu susitarimu negali būti keičiamas specialiais teisės aktais nustatytas teisinis reglamentavimas. Turėdama visas galimybes nukreipti reikalavimus bankroto administratorėms, ieškovė nusprendė sudaryti taikos sutartį ir ja atsisakyti reikalavimų dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovėms UAB „Bankroto administratorių biuras“ ir MB „Nemokumo advokatas“. LAB ,,Baltic Chemicals International“ išregistravus ir ieškovei atsisakius reikalavimų bankroto administratorėms, būtent ieškovė laikytina jos įsigytuose pastatuose bei veiklos teritorijoje esančių cheminių atliekų turėtoja. Ieškovė savo teisėtų reikalavimų atsisakė, tokiais veiksmais prisiimdama riziką dėl atliekų sutvarkymo savo pačios kaštais.
10. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė, siekdama pakeisti 2022 m. rugsėjo 1 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, atitinkamai, turi tikslą paneigti civilinėse bylose Nr. e2-489-868/2024 ir Nr. e2A-1801-886/2024 teismų jau konstatuotos aplinkybės. Tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo. Šalys 2022 m. rugpjūčio 30 d. taikos sutartyje nurodė aiškias sąlygas, byloje šalims atstovavo profesionalūs teisininkai. Taikos sutarties turinys ir jos sąlygos tenkino visas šalis, nors buvo galima numatyti galimas tokio turinio sutarties rizikas ir pasekmes. Ieškovė, taikos sutartimi atsisakydama reikalavimo atsakovėms, t. y. asmenims, kurie ir buvo atsakingi už atliekų sutvarkymą, turėjo suprasti, kad, atsisakiusi reikalavimo, ji iš esmės sutinka, jog atsakovės nebeturi (nebetenka) pareigos tvarkyti ieškovės patalpose likusių atliekų ir dėl to nebėra atsakovių atsakomybės. Be to, ieškovė turėjo suprasti, kad atliekos, esančios jai nuosavybės teise priklausančiame pastate, bet kokiu atveju turės būti sutvarkytos.
11. Apibendrindamas argumentus, teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovių susitarimas laikyti ginčo atliekas bešeimininkėmis negali sukurti teisinių pasekmių dėl jų vertinimo Atliekų tvarkymo įstatymo prasme, t. y. šalys negali susitarimu pakeisti specialiais teisės aktais nustatyto reglamentavimo. Teismai, susipažinę su taikos sutarties turiniu ir procesiniuose dokumentuose pasisakydami dėl jų, iš esmės atliko taikos sutarties turinio teisinį vertinimą, kuris negali būti laikomas nauja esmine faktine bylos aplinkybe. Kitaip tariant, teismų atliktas teisinis situacijos vertinimas iš esmės negali būti prilyginamas naujai paaiškėjusiai faktinei aplinkybei, sudarančiai pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-534-343/2022 procesą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė pagrįstai manė, kad žemesnių instancijų teismų sprendimai nėra galutiniai ir gali būti pakeisti ir (ar) panaikinti kasacinio teismo. Tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti antrąjį ieškovės kasacinį skundą ir pasibaigė kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1801-886/2024 padavimo terminas, ieškovė sužinojo, kad taikos sutartis neginčytinais procesiniais sprendimais buvo interpretuota ir išaiškinta šalių tikrosios valios neatitinkančiu būdu. Kitoks termino pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo pradžios momento aiškinimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kurioje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo institutas yra taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais.
12.2. Tai, kad teismas nepagrįstai sužinojimo pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį momentą sieja su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo diena, patvirtina ir aplinkybė, kad ir skundo padavimo Europos Žmogaus Teisių Teismui terminas yra skaičiuojamas ne nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos paskutinės nutarties, kuria atsisakoma priimti kasacinį skundą, priėmimo momento.
12.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė prašyme nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių faktinių aplinkybių, kurios atitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požymius ir sudarytų pagrindą išnagrinėtos bylos procesui atnaujinti. Sudarydamos taikos sutartį šalys siekė susitarti, kad ieškovė neprisiima pareigos tvarkyti atliekas savo lėšomis, priešingai – turi teisę reikalauti sutvarkyti atliekas ir (ar) atlyginti dėl to patirtą žalą iš kitų atsakingų subjektų. Jeigu šalys būtų žinojusios, kad taikos sutartyje įtvirtintos sąlygos bus aiškinamos kitaip, taikos sutarties nebūtų sudariusios arba būtų sudariusios kitomis sąlygomis.
12.4. Taikos sutartyje įtvirtintos sąlygos, sprendžiant kitas civilines bylas, teismų yra aiškinamos tikrosios šalių valios ir susitarimo neatitinkančiu būdu. Teismo išvados, kad neva sudarytos taikos sutarties sąlygos šalis tenkino, o sudarant tokią sutartį buvo galima numatyti galimas to rizikas ir pasekmes, yra visiškai nepagrįstos, tai tik patvirtina teismo paviršutinišką ir neišsamų prašymo motyvų vertinimą, nesigilinant į kilusios teisinės problemos esmę.
12.5. Poreikis atnaujinti bylos procesą kilo, nes teismai taikos sutartyje įtvirtintą nuostatų turinį aiškino kaip ieškovės sutikimą savo lėšomis sutvarkyti atliekas, nors šalių tikroji valia, sudarant taikos sutartį, buvo visiškai priešinga – jos siekė susitarti, kad ieškovė turi teisę reikalauti sutvarkyti atliekas ir (ar) atlyginti dėl to patirtą žalą iš kitų atsakingų subjektų. Netinkamas valios atskleidimas taikos sutartyje lėmė netinkamą kitos civilinės bylos išsprendimą, pažeidžiant ieškovės interesus, todėl egzistuoja pagrindas procesui atnaujinti.
12.6. Nepagrįsti teismo argumentai, kad prašymas yra grindžiamas teismų atliktu teisiniu situacijos vertinimu, o tai negali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms esminėms faktinėms aplinkybėms. Prašymas buvo grindžiamas ne teismo atliktu teisiniu situacijos vertinimu, o patvirtintos taikos sutarties turinio neatitikimu šalių valiai, padarytomis neteisingomis išvadomis, tiesiogiai nulėmusiomis kitos civilinės bylos rezultatą ir ieškovei kilusią prievolę savo kaštais tvarkyti atliekas. Paaiškėjusi aplinkybė, kad taikos sutartyje įtvirtintos nuostatos neatitinka tikrosios šalių valios ir sudaryto susitarimo esmės, priešingai nei nurodo teismas, gali ir turi būti prilyginama naujai paaiškėjusiai faktinei aplinkybei, sudarančiai pagrindą civilinės bylos procesui atnaujinti.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė turėjo teisę paduoti iki 2025 m. kovo 24 d., nes teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 20 d.
13.2. Ieškovė siekia paneigti teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes, retrospektyviai užtvirtinti savo nuosavybės ir (ar) išvengti bet kokios atsakomybės dėl nesutvarkytų atliekų. Ieškovė naujai pateiktose taikos sutarties projekto sąlygose vėl pažymėjo, kad atliekos laikytinos bešeimininkėmis, nekreipdama dėmesio į teismų jau išdėstytus argumentus šiuo klausimu.
13.3. Teismai, susipažinę su taikos sutarties turiniu ir teismo procesiniuose dokumentuose pasisakydami dėl jų, atliko taikos sutarties turinio teisinį vertinimą, kuris negali būti laikomas esmine nauja faktine aplinkybe proceso atnaujinimo instituto prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos, užbaigtos taikos sutartimi, proceso atnaujinimo prielaidų
14. CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
15. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 28 punktas).
16. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui tos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantė UAB ,,Kirtimų logistikos centras“, savo prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą grįsdama nurodytu teisiniu pagrindu, tvirtina, kad jai po kitos bylos išnagrinėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos sudarant 2022 m. rugpjūčio 30 d. taikos sutartį ir Kauno apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ją patvirtinant ir civilinę bylą nutraukiant, t. y. kad taikos sutartimi apeliantė prisiėmė riziką savo kaštais sutvarkyti atliekas ir nereikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų. Apeliantės nuomone, teismo patvirtinta taikos sutartis neatitiko tikrosios šalių valios, ji nebūtų sudariusi taikos sutarties, jeigu būtų žinojusi, kad taikos sutartis užkirs kelią reikšti reikalavimus, susijusius su atliekų sutvarkymu, taikos sutarties nuostatas aiškinant taip, kad apeliantė laikytina pavojingų atliekų turėtoja ir jai kyla atsakomybė bei pareiga atliekas sutvarkyti savo lėšomis. Taigi, apeliantė siekia atnaujinti civilinės bylos, kuri baigta (nutraukta), patvirtinus jos ir atsakovių sudaryta taikos sutartį, atnaujinimo.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje yra atskleista taikos sutarties samprata. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Įstatymo leidėjas CK 6.985 straipsnyje nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kitaip tariant, tokia sutartis tampa privaloma vykdyti bei negali būti revizuojama ar modifikuojama kitaip, nei numatyta įstatymo.
18. Asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, visų pirma turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus ją sudarant. Tokia pareiga jam kyla dėl taikos sutarties teisinės prigimties: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors yra reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, jis turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Teismo patvirtina taikos sutartis galėtų būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis arba taikant proceso atnaujinimo institutą. Siekiant pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos tiek procesinės prielaidos, tiek materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais.
19. Priešingai nei nurodo apeliantė atskirajame skunde, jos prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su taikos sutarties turinio neatitikimu jos šalių valiai, neatitinka aplinkybių naujumo ir esmingumo požymių, kuriems esant procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu teisiniu pagrindu, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą kaip nepagrįstą ir paduotą pavėluotai, šį klausimą išsprendė visiškai teisingai.
20. Iš apeliantės prašymo atnaujinti procesą dalyko ir pagrindo matyti, kad apeliantė iš esmė siekia to, kad, atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-534-343/2022 procesą, būtų papildytos Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 30 d. taikos sutarties nuostatos. Apeliantės teigimu, tik 2022 m. rugpjūčio 30 d. taikos sutarties 1.4 papunktį papildžius tokiais naujais susitarimais, kad ji nėra ginčo cheminių atliekų turėtoja ir (ar) savininke ir ja netampa, nes, taikos sutarties šalių vertinimu, ginčo cheminės atliekos, kurių turėtojas ir savininkas buvo LAB „Baltic Chemicals International“, laikytinos bešeimininkėmis, kad taikos sutarties sudarymas nereiškia, jog ieškovė perima pareigą ir (ar) prisiima riziką savo kaštais sutvarkyti išregistruotos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro LAB „Baltic Chemicals International“ paliktas nesutvarkytas ginčo chemines atliekas ir kad taikos sutarties sudarymas nepanaikina ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl ginčo cheminių atliekų sutvarkymo ir (ar) žalos atlyginimo Lietuvos valstybei ir Vilniaus miesto savivaldybei, taikos sutartis atitiktų tikrąją ją sudariusių asmenų valią.
21. Vadinasi, teigdama, kad šalių suderėtomis sąlygomis sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis neatitinka tikrosios šalių valios, o tai laikytina nauja faktine aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą ir pakeisti taikos sutartį, į ją įtraukiant naujas sąlygas, kuriomis iš esmės siekiama paneigti kitose civilinėse bylose nustatytas faktines aplinkybes, apeliantė neginčija nei taikos sutarties sudarymo fakto teisėtumo, nei savo valios sudaryti su prašomos atnaujinti civilinės bylos atsakovėmis taikos sutartį. Kitaip tariant, apeliantė neginčija, kad taikaus susitarimo esmė bei jos valia buvo atsisakyti nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo atsakovėms UAB „Bankroto administratorių biuras“ ir MB „Nemokumo advokatas“, ginčą su šiomis atsakovėmis užbaigiant taikos sutartimi mainais į iš šių atsakovių jai sumokamas sulygto dydžio pinigines lėšas. Taigi, esminės aplinkybės, susijusios su apeliantės valia ginčą baigti taikiai, nėra pasikeitusios, taikos sutarties negaliojimo (jos teisinio ydingumo) klausimas nekeliamas, jokie įstatyme numatyti taikos sutarties ar jos sąlygų, kaip šalių sudaryto sandorio, negaliojimo pagrindai nenurodomi.
22. Pažymėtina, kad iš prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-532-343/2022 duomenų, esančių Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad apeliantei atstovavo profesionalus teisininkas, advokatas, kuris ir pateikė teismui prašymą patvirtinti apeliantės ir atsakovių sudarytą taikos sutartį. Taigi, apeliantė turėjo galimybę konsultuotis dėl taikos sutartyje nurodytų sąlygų teisinės reikšmės, teikti savo pasiūlymus dėl jos sąlygų. Be to, apeliantė, kaip taikos sutarties šalis, jos 4.3 papunktyje patvirtino, kad jai yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės. Apeliantei turėjo ir galėjo būti žinomas taikos sutarties turinys, su kuriuo ji sutiko tiek pasirašydama taikos sutartį, tiek ir kreipdamasi į teismą su prašymu ją patvirtinti, Apeliantė prašyme nenurodė ir neįrodinėjo, kad jai buvo daromas spaudimas sudaryti taikos sutartį.
23. Todėl ir pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, nėra. Vėlesnio su kitais asmenimis apeliantės inicijuoto teisminio ginčo procesinė baigtis objektyviai negali būti vertinama retrospektyviai kaip bylos, kurioje anksčiau buvo sudaryta taikos sutartis, procesinę baigtį galėjusi lemti aplinkybė (t. y. būtų ar nebūtų su nagrinėjamos bylos atsakovėmis sudaryta taikos sutartis, kokiomis sąlygomis ji būtų sudaryta). Taikos sutartis, kaip ir bet koks kitas civilinis sandoris, turi uždarumo savybę, kuri reiškia, kad ši sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir negali lemti kitų asmenų teisių ar pareigų, t. y. jokie taikos sutarties šalių susitarimai, kokiomis sąlygomis ir kokia forma dėl tarpusavio ginčo išsprendimo besusitartų taikos sutarties šalys, kitų asmenų nesaisto ir nesukuria jiems nei teisių, nei pareigų.
24. Vadinasi, apeliantės prašymo ir atskirojo skundo argumentai, susiję su taikos sutartyje įtvirtintų aplinkybių užfiksavimu jos sąlygose ir po kitos bylos išnagrinėjimo atsiradusiu poreikiu nurodyti kitokias jų formuluotes (modifikuoti šias sąlygas), nėra suderinami ir su taikos sutarties esme bei jos teisine galia. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jokios taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023, 46 punktas).
25. Todėl apeliantės įsitikinimas, kad taikos sutartyje nurodyti jos šalių susitarimai turės (gali turėti) teisinę reikšmę ar savaime jai suteikia teisę inicijuoti kitus civilinius ginčus, kuriuose reikalavimai būtų grindžiami būtent taikos sutarties sąlygomis, yra klaidingas, o su tokia galimybe siejamas proceso atnaujinimo instituto taikymo pagrindas neegzistuoja. Jokie faktai taikos sutartimi nebuvo ir objektyviai negalėjo būti konstatuoti ar vertinami kaip prejudiciniai (teisiškai privalomi ir iš naujo neįrodinėtini). Kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo jai, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, suteikia įstatymas (CK 1.137 straipsnis, CPK 5 straipsnis), o ne nagrinėjamoje byloje su atsakovėmis sudaryta taikos sutartis, kokio turinio ji bebūtų ir kokios formuluotės ar sąlygos į ją bebūtų įrašytos. Apeliantė negalėtų inicijuoti tik tapataus į išspręstą taikos sutartimi ginčo su atsakovėmis (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo nagrinėjamam klausimui aktualias aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo pagrindus, padaręs teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, pateiktu prašymu iš esmės siekdama paneigti kitoje civilinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei atnaujinus procesą šioje byloje, nei jo neatnaujinus, toje kitoje civilinėje byloje išnagrinėto ginčo tarp jos ir institucijų procesinė baigtis nepakistų, nebent būtų nustatytas pagrindas procesui atnaujinti būtent toje kitoje byloje.
27. Nenustačius proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, dėl termino prašymui pateikti (ne)praleidimo ir pirmosios instancijos teismo dėl to padarytų išvadų teisingumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai neturi reikšmės bylos baigčiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
28. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. gruodžio 3 d. gautas apeliantės prašymas priteisti jos patirtas 2 129,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys jų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nėra pateikę, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.