- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-3114-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26310-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- M. M., J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. T.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų M. M. ir J. M. (J. M.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundus dėl antstolio veiksmų ir pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo D. T., ir
Aprašomoji dalis
nust at ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. M. pateikė du 2021-09-14 skundus, kuriais prašė: išnagrinėti skundus iš esmės, kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo, įkeldinti M. M., sudaryti turto apyrašą, dalyvaujant pareiškėjams I. M., M. M., antstolei D. M. ir teisininkei I. B., turto vertintojui.
2. Skunduose nurodė, kad 2021-03-09 iškeldinimo protokole nebuvo nurodyti visi daiktai. Antstolis nepriėmė 2021-04-13 ranka surašytų priedų. Antstolis 2021-08-30 patvarkymu Nr. S-21-16580 pripažino, kad aprašė ne visus daiktus. Antstolis slepia vykdomosios bylos dokumentus, neleidžia su jais susipažinti. Turto ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
3. Pareiškėjas J. M. 2021-09-15 pateikė skundą, kuriuo prašė: sustabdyti vykdomąją bylą, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjus, kad name gyvena M. M., A. M. ir grąžinti viską į pradinę padėtį; panaikinti 2021-08-30 patvarkymą Nr.S-21-241-16580; paskirti ekspertizės datą.
4. Skunde nurodė, kad antstolis slepia vykdomosios bylos dokumentus, antstolis privalėjo grąžinti J. M. garaže (duomenys neskelbtini). buvusius daiktus, kurie nepriklausė I. M.. Jų savininkas yra J. M. ir N. M. Šiuos daiktus antstolis privalėjo aprašyti ir grąžinti jų teisėtam savininkui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl I. M. priverstinio iškeldinimo. Sprendė, kad antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl M. M. įkeldinimo, kadangi tokio reikalavimo patenkinimas reikštų vykdomojo dokumento apibrėžtų antstolio veiklos ribų (I. M. iškeldinimas) peržengimą. Duomenų apie dokumentą, kurio pagrindu antstolis turėtų vykdyti M. M. įkeldinimą, nėra.
7. Teismas nurodė, kad CPK XVIII skyriuje reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas. CPK 365 straipsnyje yra nurodyti asmenys, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Tarp šių asmenų antstolis nėra nurodytas. Todėl padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir išaiškino pareiškėjams teisę tai padaryti CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka.
8. Teismas vertino, kad iškeldinimo procesas vyko laikantis tai reglamentuojančių CPK 766, 769 straipsnių ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų – dalyvavo skolininkas ir jo teisininkė, buvo sudarytas turto aprašas, jiems įteikti iškeldinimo protokolas ir turto aprašas; minėti iškeldinimo dokumentai atitinka turinio ir formos reikalavimus. Nurodė, kad 2021-07-29 patvarkymu yra paskirta ekspertizė įkainoti po iškeldinimo likusiems daiktams, patvarkyme nurodytas ekspertizę atliksiantis asmuo. Patvarkyme dėl skundų netenkinimo antstolis nurodė, kad skolininkas ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę pasiimti likusius daiktus (CPK 766 straipsnio 8 dalis). Byloje nėra duomenų, kad antstolio veiksmai pareiškėjų atžvilgiu ar kitos priežastys sudarytų objektyvias kliūtis pareiškėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims įgyvendinti šią teisę.
9. Teismas, ištyręs skunde nurodytus pareiškėjo argumentus ir aplinkybes, darė išvadą, kad jie neatitinka nei vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų vykdomosios bylos stabdymo pagrindų.
10. Teismas sprendė, kad antstolio prašymas suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir transporto priemonės savininkui, išsivežti transporto priemonę iš patalpos, iš kurios skolininkas buvo iškeldinamas, yra teisėtas, kadangi nėra duomenų, kad transporto priemonė patalpoje, iš kurios skolininkas yra iškeldinamas, stovėtų esant teisiniam pagrindui (pavyzdžiui, priklausytų teisėtam šios patalpos savininkui ar valdytojui ir pan.).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėjai atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų skundų reikalavimus. Atskirieji skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepasisakė dėl 2021-03-09 iškeldinimo protokolo turinio, t. y. kad antstolis neaprašė visų daiktų, buvusių iškeldinimo metu.
11.2. Teismas nepagrįstai netenkino skundų reikalavimo dėl M. M. įkeldinimo, nors tam buvo pagrindas.
11.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis neturėjo pagrindo stabdyti vykdomosios bylos.
12. Antstolis pateikė atsilepimą į atskiruosius skundus, kuriuo su atskiraisiais skundais nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Antstolis visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl I. M. priverstinio iškeldinimo. Antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl M. M. įkeldinimo, kadangi tokio reikalavimo patenkinimas reikštų vykdomojo dokumento apibrėžtų antstolio veiklos ribų peržengimą.
12.2. Iškeldinimo procesas vyko laikantis tai reglamentuojančių CPK 766, 769 straipsnių ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų - dalyvavo skolininkas ir jo teisininkė, buvo sudarytas turto aprašas, jiems įteikti iškeldinimo protokolas ir turto aprašas; minėti iškeldinimo dokumentai atitinka turinio ir formos reikalavimus.
12.3. Antstolis visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad atvejai, kada vykdomoji byla privalo būti sustabdyta ir kada vykdomoji byla gali būti sustabdyta, yra nurodyti atitinkamai CPK 626 ir 627 straipsniuose. Teismas išsamiai ištyrė skunde nurodytus pareiškėjo argumentus ir aplinkybes bei padarė išvadą, kad jie neatitinka nei vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų.
12.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai pareiškėjų skundus atmetė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini
Dėl pareiškėjų prašymų
13. Pareiškėjai prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: 1) 2021-11-05/08 Turto aprašą; 2) 2021-09-30 kilnojamojo turto ekspertizės aktą NR. E-21-09-30-VPI19; 2021-11-16 Prieštaravimus dėl patikslinto turto aprašo.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).
15. Pažymėtina ir tai, kad įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjų skundų dėl antstolio veiksmų objektu yra antstolio iki 2021-09-15 (iki skundų pateikimo antstoliui dienos) atlikti veiksmai. Antstolio vėliau vykdymo procese atlikti veiksmai, kuriuos patvirtinančius dokumentus pareiškėjai prašo prijungti prie šios civilinės bylos, yra atskiri antstolio veiksmai, kurie nepatenka į šioje byloje vertintinus antstolio veiksmus. Vėlesniems antstolio veiksmams ginčyti atitinkamai taikoma CPK 510 straipsnyje įtvirtinta skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, įskaitant ir tokio ginčo nagrinėjimą ikiteisminėje stadijoje (CPK 510 str. 2 d.).
17. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad aptarti įrodymai, kaip netenkinantys sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimo ir peržengiantys pareiškėjų skundų ribas, negali būti priimti, dėl ko prašymai dėl jų prijungimo prie bylos atmestini kaip nepagrįsti.
18. Pareiškėjai taip pat prašo: skirti išvykimo sesiją apžiūrėti ginčo objektą; išduoti leidimą įeiti į objektą su antstole D. M. ir pagal faktą sudaryti tikrą turto apyrašą dalyvaujant M. M., I. M. bei teisininkei/įgal.asm. I. B.; užklausti VĮ Registrų centras dėl atlikto patikrinimo pagal pareiškėjų 2021-09-18 prašymą; išreikalauti iš antstolio visą vykdomąją bylą ir suteikti galimybę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga.
19. Bylos nagrinėjamo ribas apibrėžia ieškinio/skundo/pareiškimo dalykas ir pagrindas bei atsiliepime nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą būtent bylos šalių nustatytose ginčo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
20. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
21. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).
23. Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė / kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).
24. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjai neteikė prašymų dėl aptartų įrodymų išreikalavimo, kitokių įrodymų gavimo būdų taikymo. Pareiškėjai neįrodinėjo ir neįrodė, kad prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, kitokių įrodymų gavimo būdų taikymo negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str.). Tokių aplinkybių pareiškėjams neįrodžius, pareiškėjai negali reikalauti aptartų prašymų patenkinimo apeliaciniame procese, kadangi, kaip minėta, apeliacinio proceso paskirtis yra ne nagrinėti ginčą iš naujo (įskaitant įrodymų rinkimo stadiją), tačiau patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjų prašymus, susijusius su naujų įrodymų gavimu byloje.
25. Pareiškėjai taip pat prašo atidėti apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gruodžio 9 d. 08:30 val. paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka ir skirti bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, kadangi kyla poreikis išsamiau išnagrinėti tam tikras bylos aplinkybes.
26. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad kilo poreikis išsamiau išnagrinėti tam tikras bylos aplinkybes.
28. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų poreikį skirti byloje žodinį posėdį, nenurodė, kokios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį, galėtų būti nustatytos žodinio teismo posėdžio metu. Pareiškėjams neįrodžius ir apeliacinės instancijos teismui nenustačius būtinybės žodiniam procesui apeliacinės instancijos teisme vykti, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atskirųjų skundų argumentų
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
30. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti pareiškėjų skundai dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-04-09 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1090-647/2020 dėl pareiškėjo I. M. priverstinio iškeldinimo iš išieškotojui UAB "Valdybos ir psichologijos institutas" nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto komplekso: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių- pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
32. 2021-03-09 antstolis priėmė Iškeldinimo protokolą Nr. S-ISK-1130/20, kuriame nurodė, kad 2021-03-09 antstolis vykdė pareiškėjo iškeldinimą iš aukščiau nurodytų nekilnojamojo turto objektų. Iškeldinimo protokole, be kita ko, nurodyta, kad iškeldinimo metu dalyvavo pareiškėjas I. M. ir pareiškėjos M. M. atstovė I. B.
33. 2021-03-09 Turto aprašu Nr. S-TA-1130/20 antstolis aprašė aukščiau nurodytuose nekilnojamojo turto objektuose rastus daiktus (48 vnt.), nurodydamas, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Turto aprašas pasirašytas taip pat ir pareiškėjo I. M. bei pareiškėjos M. M. atstovės I. B., pažymint, kad nurodyti asmenys nesutinka su turto aprašu.
34. 2021-07-29 Patvarkymu Nr. S-21-241-14008 nutarė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti pareiškėjui I. M. priklausančiam kilnojamajam turtui, likusiam išieškotojui nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose adresu (duomenys neskelbtini).
35. 2021-08-30 antstolis priėmė patvarkymą dėl transporto priemonės VAZ2101, V/N (duomenys neskelbtini) kuriuo nurodė, kad 2021-08-27 išieškotojui nuosavybės teise priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) yra laikoma transporto priemonė VAZ2101, V/N (duomenys neskelbtini) priklausanti J. M.; pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021-09-15 išsivežti nurodytą transporto priemonę.
36. 2021-09-14 ir 2021-09-15 pareiškėjai pateikė skundus dėl antstolio veiksmų, kurių antstolis netenkino.
Dėl atskirųjų skundų argumentų
37. Pareiškėjų teigimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi joje teismas nepasisakė dėl 2021-03-09 iškeldinimo protokolo turinio; teismas nepagrįstai atsisakė įkeldinti M. M. į gyvenamąsias patalpas adresu: (duomenys neskelbtini); teismas nepagrįstai sprendė, kad turto ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais; teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis neturėjo pagrindo stabdyti vykdomosios bylos.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi, įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, kad yra bylai reikšmingų prejudicinių faktų, turi byloje jais vadovautis.
39. Vadovaujantis 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009).
40. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13310-861/2021 išnagrinėjo ginčą pagal pareiškėjų I. M. (I. M.) ir I. M. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. T., UAB „Valdybos ir psichologijos institutas“, kuria nutarė pareiškėjų I. M. (I. M.) ir I. M. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1920-467/2021 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Dalyvaujančiais asmenimis civilinėje byloje Nr. 2YT-13310-861/2021 buvo tiek I. M., tiek antstolis D. T., taigi, asmenys, kurie dalyvauja ir šioje civilinėje byloje.
41. Kadangi minėtoje byloje pareiškėjas įrodinėjo taip pat ir aplinkybes, susijusias su tuo, ar buvo pagrindas įkeldinti M. M. į gyvenamąsias patalpas adresu: (duomenys neskelbtini); iškeldinimo metu buvo neteisėtai sulaikyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, kurie nebuvo aprašyti iškeldinimo protokole; antstolis privalėjo stabdyti vykdomąją bylą, t. y. pareiškėjas nurodytoje civilinėje byloje rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi ir šioje civilinėje byloje, nagrinėjant bylą buvo svarbios civilinėje byloje Nr. e2YT-13310-861/2021 (kuri išnagrinėta apeliacine tvarka (bylos Nr. 2S-1920-467/2021)) teismo nustatytos minėtos aplinkybės. Teismai aptartas aplinkybes įvertino atitinkamai 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. liepos 15 d. nutartimis.
42. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-13310-861/2021 (kuri išnagrinėta apeliacine tvarka (bylos Nr. 2S-1920-467/2021)) bei šioje civilinėje byloje šalimis yra ties patys asmenys ir byloje teismai nustatė aplinkybes, reikšmingas šiai bylai, apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių pakartotinai nenustatinėja ir vadovaujasi civilinėje byloje Nr. e2YT-13310-861/2021 ir civilinėje byloje Nr. 2S-1920-467/2021 teismų nustatytais prejudiciniais faktais.
43. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13310-861/2021 ir atitinkamai Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1920-467/2021 konstatavo, kad antstolis pagrįstai neįkeldino M. M. į gyvenamąsias patalpas adresu: (duomenys neskelbtini); pagrįstai nestabdė vykdomosios bylos; nepažeidė pareiškėjų ir jų daiktų iškeldinimo tvarkos.
44. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi aukščiau nurodytose byloje teismų nustatytomis prejudicinę galią turinčiomis (t. y. pripažintomis įrodytomis, kurių įrodinėti iš naujo nereikia) aplinkybėmis ir pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog antstolis pagrįstai neįkeldino M. M. į gyvenamąsias patalpas adresu: (duomenys neskelbtini); pagrįstai nestabdė vykdomosios bylos; nepažeidė pareiškėjų ir jų daiktų iškeldinimo tvarkos.
45. Kadangi, kaip minėta, ginčas dėl antstolio veiksmų dėl M. M. neįkeldinimo į gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) pagrįstumo; vykdomosios bylos nestabdymo; pareiškėjų ir jų daiktų iškeldinimo tvarkos laikymosi yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13310-861/2021, kuri yra įgijusi res judicata (t. y. išspręsto ginčo) galią, joje nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados nebegali būti ginčijamos ir pakartotinai nustatinėjamos (CPK 279 str. 4 d.).
46. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kuriais iš esmės ginčijamos prejudicinę galią įgijusios teismų išvados, pripažintini nepagrįstais, dėl ko atmestini.
47. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesivadovavo aptartais prejudiciniais faktais, tačiau padarė tinkamą išvadą apie pareiškėjų atskirųjų skundų argumentų nepagrįstumą ir pagrįstai pareiškėjų skundus atmetė.
48. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
49. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialiąsias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirieji skundai atmestini, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.