Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. M. (I. M.) ir M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. M. (I. M.) ir M. M. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo - uždaroji akcine bendrovė (toliau - UAB) Vadybos ir psichologijos (VIP) institutas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

18. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

19. Apeliantai tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui 2021 m. liepos 15 d. pateikė papildomus įrodymus – antstolės D. P. 2018 m. balandžio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patikslintą skundą administracinėje byloje, kitus dokumentus ir prašo atidėti bylos nagrinėjimą, sudarant galimybę apginti pažeistas M. M. teises.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantų teikiami nauji įrodymai iš esmės yra susiję ne su byloje sprendžiamu konkrečiu skundo dėl antstolio veiksmų klausimu, o apskritai su civilinėje byloje išnagrinėtu šalių ginču, be to, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, su jais objektyviai neturėjo galimybės susipažinti antstolis ir suinteresuotas asmuo, nes jie pateikti prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį, naujus įrodymus atsisako priimti ir bylos nagrinėjimo neatideda (CPK 314 ir 338 straipsniai).

21. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

22. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 20 d. antstolės B. P. kontoroje buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-274017, kuriuo I. M. priklausantis turto kompleksas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriniai statiniai - pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), buvo parduotas iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), naujas turto savininkas - UAB Vadybos ir psichologijos (VIP) institutas.

23. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1090-647/2020 nusprendė iškeldinti atsakovą I. M. su jam priklausančiais daiktais iš ieškovei UAB Vadybos ir psichologijos (VIP) institutas nuosavybės teise priklausančio turto, nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos. 2020 m. vasario 11 d. sprendimas įsiteisėjo ir išieškotojai buvo išduotas vykdomasis raštas.

24. Vykdomasis raštas dėl priverstinio iškeldinimo buvo pateiktas vykdyti antstoliui D. T.. Šioje vykdomojoje byloje skolininkui I. M. 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-241-8878, kuris tinkamai įteiktas 2020 m. rugsėjo 23 d. Kartu su raginimu skolininkui buvo išsiųstas šaukimas atvykti į antstolio kontorą.

25. Skolininkas 2020 m. spalio 8 d. pateikė skundą dėl antstolio D. T. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0241/20/01130, prašydamas sustabdyti iškeldinimą iš ginčo objekto ir panaikinti 2020 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą Nr. S-20-241-8879, tačiau 2020 m. spalio 16 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti skolininko skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-36080-936/2020 dėl pateikto skundo ir nusprendė pareiškėjo I. M. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

26. 2021 m. vasario 26 d. skolininkas antstolių kontorai pateikė prašymą/skundą, kuriame prašė sustabdyti bei atidėti vykdymo veiksmus. 2021 m. vasario 26 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-241-3130 dėl iškeldinimo ir nurodė, kad priverstinis skolininko iškeldinimas vyks 2021 m. kovo 9 d. Patvarkymas tą pačią dieną skolininkui buvo įteiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis per antstolių informacinę sistemą bei 2021 m. kovo 9 d. registruotu paštu. 2021 m. kovo 2 d. ant objekto durų pakabintas patvarkymas dėl iškeldinimo laiko. 2021 m. kovo 3 d. apie iškeldinimo laiką skolininkas papildomai informuotas trumpąja SMS žinute.

27. 2021 m. kovo 3 d. gauti skolininko prašymai dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, taikos sutarties sudarymo, iškeldinimo sustabdymo. 2021 m. kovo 8 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-241-3700, kuriuo atsisakė tenkinti skolininko prašymus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. 2021 m. kovo 9 d. antstolių kontoroje gautas skolininko prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. 2021 m. kovo 9 d. surašytas iškeldinimo protokolas Nr. S-ISK-1130/20 ir sudarytas turto aprašas.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė priimti skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo veiksmų sustabdymo) taikymo. 2021 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S-21-241-3893 antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. 2021 m. kovo 15 d. antstolių kontoroje gautas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, kurio netenkinęs antstolis, persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas, skundžiama nutartimi pareiškėjų skundo netenkino. Pareiškėjai su tuo nesutinka.

29. Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolio D. T. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjai skundu iš esmės skundžia antstolio įvykdyto iškeldinimo iš skolininkui priklausančio turto ir ankstesnių antstolio procesinių veiksmų pagrįstumą.

30. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

31. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

32. Vykdomųjų dokumentų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas vykdomasis dokumentas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius vykdomojo dokumento padarinius. Vykdant vykdomuosius dokumentus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kaip minėta, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, taip pat savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

33. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą dėl iškeldinimo, antstolių kontorai teikė įvairius prašymus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, tačiau sutikti su apeliantų pozicija, t. y., kad antstolis netinkamai išnagrinėjo skolininko prašymą dėl vykdymo veiksmų ir šių veiksmų nesustabdė, nėra jokio pagrindo. Visų pirma, visi skolininko prašymai/skundai antstolio buvo išnagrinėti ir dalis iš jų persiųsti teismui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dalis skolininko antstoliui teiktų dokumentų (prašymų) nelaikytini skundais dėl antstolio veiksmų, todėl antstolis, nusprendęs šių prašymų netenkinti, neprivalėjo jų persiųsti teismui. Jei skolininko netenkino antstolio dėl jo prašymų priimtų patvarkymų turinys, jis turėjo teisę juos skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau to nedarė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis tinkamai išnagrinėjo skolininko prašymus/skundus, todėl atskirojo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

34. Vertinant skolininko argumentus, susijusius su antstolio pareiga stabdyti vykdymo veiksmus, pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad vykdomosios bylos sustabdymas skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, kad yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Pažymėtina, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Tuo tarpu antstolis, spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

35. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

36. CPK 627 straipsnyje reglamentuoti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai. Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

37. Šiuo atveju, skolininkas prašymuose dėl vykdomųjų veiksmų stabdymo nurodė įvairias priežastis: ketinimą kreiptis į teismą dėl varžytynių akto nuginčijimo, varžytynių organizavimo tvarkos pažeidimus, išieškotojos dalyvavimo varžytynėse aplinkybes, aplinkybes, kad tarp šalių yra ketinama sudaryti taikos sutartį, kad dėl šalyje įvesto karantino skolininkas neturėjo galimybės susirasti daiktų saugojimo vietos ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, privalomuosius ir fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, konstatuoja, kad antstolis vykdomoje byloje priimtais patvarkymais pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, padaręs pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymuose nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Be to, dauguma skolininko nurodytų aplinkybių apskritai nepasitvirtino - į teismą dėl varžytynių akto nuginčijimo nesikreipta, su išieškotoja taikos sutartis nesudaryta, ieškinių dėl žalos atlyginimo ir restitucijos taikymo teisme nepareikšta (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

38. Skųsdami antstolio atliktus priverstinio iškeldinimo veiksmus, pareiškėjai nurodo, kad antstolis, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, iškeldino ne tik skolininką I. M., bet ir jo žmoną bei dukrą. Apeliantų teigimu, antstolis neturėjo teisės iškeldinti nurodytų asmenų, kadangi yra vykdomas teismo sprendimas tik dėl I. M. iškeldinimo. Tačiau sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, kadangi, visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų dėl skolininko nurodomų asmenų - M. M. ir/ar A. M. gyvenimo skolininkui priklausančiame turte ar kitokių šių asmenų ryšių su turtu. Kaip tvirtina bylos duomenys, turtas priklausė tik skolininkui I. M. asmeninės nuosavybės teise. Iškeldinimo metu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dalyvavo tik pats skolininkas su įgaliota teisininke. Skolininko I. M. ir M. M. santuoka nutraukta dar (duomenys neskelbtini), M. M. savo gyvenamąją vietą nuo 2005 m. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Skolininko dukros A. M. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Nei M. M., nei A. M. atskiros pozicijos nagrinėjamoje byloje nepareiškė, byloje taip pat nėra įrodymų, kad skolininko atstovė turi įgaliojimus veikti šių asmenų vardu. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog antstolis, vykdydamas skolininko iškeldinimo veiksmus, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar atliko kokius nors neteisėtus vykdymo veiksmus A. ir M. M. atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisinga, o skolininko argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad, atliekant priverstinio iškeldinimo vykdymo veiksmus, buvo pažeistos skolininko teisės, susijusios su namuose buvusių daiktų perdavimu. Pažymėtina, kad vykdomasis raštas dėl priverstinio iškeldinimo išieškotojai buvo išduotas dar 2020 m. balandžio mėnesį. Raginimas įvykdyti sprendimą tinkamai įteiktas skolininkui 2021 m. rugsėjo 23 d., taigi, teismo vertinimu, skolininkas turėjo užtektinai laiko pasirūpinti vieta, kurioje bus saugomi jam vertingi daiktai. Be to, patvarkyme dėl iškeldinimo antstolis pakartotinai pasiūlė skolininkui pasirūpinti savo daiktais, tačiau skolininkas šia teise nepasinaudojo ir per mėnesį laiko neišgabeno daiktų ir augintinių į kitą, jam priimtiną saugojimo vietą. Skolininkas vykdymo procese turi būti aktyvus, domėtis vykdymo eiga, vykdyti teisėtus antstolio nurodymus bei bendradarbiauti, skolininkui nevykdant šių pareigų, jis turi prisiimti šių veiksmų neigiamas pasekmes.

40. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti apeliantų I. M. (I. M.) ir M. M. tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus ir bylos nagrinėjimo neatidėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.