- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- e2A-991-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09711-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“
- Atsakovas
- A. Ž., V. M., B. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės, Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-296-1088/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ ieškinį atsakovams A. Ž., V. M., B. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. Ž. 16 216,93 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės B. G. solidariai su A. Ž. priteisti 6 020,02 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės V. M. priteisti 6 020,02 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės B. G. 1 956,67 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės V. M. solidariai su B. G. 839,32 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė iš mokestinį patikrinimą atlikusio Estijos mokesčių administratoriaus 2019 m. sausio 21 d. gavo pranešimą, kad netinkamai vykdė mokestines prievoles. Ieškovės atlikto vidinio tyrimo metu buvo pastebėta, kad atsakovai ieškovės lėšomis vyko į šias komandiruotes: atsakovas A. Ž. (duomenys neskelbtini) d. ir (duomenys neskelbtini) d. savo paties įsakymais vyko į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini); atsakovė B. G. (duomenys neskelbtini) mėn. komandiruota į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėn. – į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėn. – į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėn. – į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėn. – į (duomenys neskelbtini); atsakovė V. M.: (duomenys neskelbtini) mėn. buvo komandiruota į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėn. – į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėn. – į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėn. – į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėn. – į (duomenys neskelbtini). Šios atsakovų komandiruotės neturėjo jokio ryšio su ieškovės vykdoma veikla, jų darbo funkcijų atlikimu. Ieškovė nerado jokių duomenų, susijusių su minėtų komandiruočių tikslais bei jų įgyvendinimu, šiomis komandiruotėmis buvo apmokėtos atsakovų asmeninės poilsinės kelionės. Nustatyta, jog komandiruotėms aktualiu laikotarpiu ieškovė neatliko jokių darbų ir neturėjo jokių verslo partnerių minėtose šalyse.
3. Atsakovas A. Ž., būdamas įmonės vadovu, 2014-2015 metais įsakymais, kaip komandiruotes, įformindamas savo kasmetines atostogas, kurias apmokėjo ieškovės lėšomis, išsimokėjo dienpinigius, tuo pažeidė CK 2.87 straipsnyje numatytas pareigas ieškovei. Šias pareigas taip pat pažeidė ir tuo metu ieškovei vadovavusi atsakovė B. G. 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu ieškovės lėšomis save bei atsakovę V. M. (duomenys neskelbtini) d. komandiravusi į kvalifikacijos kėlimo kursus (duomenys neskelbtini). Ieškovės veikla buvo lokali, jai nebuvo aktualūs tarptautinio apmokestinimo klausimai, todėl nebuvo būtinybės kelti kvalifikaciją kursuose užsienyje. Neteisėti atsakovo A. Ž. veiksmai pasireiškė, komandiruojant atsakoves B. G. ir V. M. 2013-2015 metų laikotarpiu į populiarias atostogų kryptis ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė nevykdė jokios veiklos, neturėjo esamų ar potencialių verslo partnerių, projektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl jai negalėjo būti aktualūs mokestinių lengvatų ir buhalterijos darbo organizavimo, mokestinės sistemos ypatumai šiose valstybėse.
4. Dėl įmonės vadovo pareigų pažeidimo ieškovė patyrė žalą – padengė su įmonės veikla nesusijusias išlaidas darbuotojų asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovės vadovės pareigas 2013 m. pirmoje pusėje ėjusiai atsakovei B. G. civilinė atsakomybė kyla už 2013 m. komandiruotės į (duomenys neskelbtini) išlaidas: 1 117,35 Eur išlaidas jos komandiruotei bei 839,32 Eur išlaidas V. M. komandiruotei, viso – 1 956,67 Eur. Ieškovės vadovo pareigas nuo 2013 m. antros pusės ėjusiam atsakovui A. Ž. civilinė atsakomybė kyla už visas komandiruotes, t. y. 16 216,93 Eur apimtyje.
5. Ieškovė neneigia, kad 2018 m. birželio 7 d. buvo žinoma apie atsakovų komandiruotes į nurodytas valstybes, tačiau ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog komandiruotės nebuvo susijusios su ieškovės veikla, kad jomis ieškovės lėšomis buvo apmokėtos poilsinės kelionės. Iki Estijos mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo ieškovė neturėjo pagrindo įtarti neteisėtus atsakovų veiksmus. Tik atlikusi vidinį auditą, ieškovė suprato tikrąjį minėtų komandiruočių turinį, o kartu ir savo teisių pažeidimo faktą, nuo tol ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.
Šalies argumentai
6. Atsakovai A. Ž., V. M., B. G. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, jog ieškovės paaiškinimai apie vykusias komandiruotes neatitinka realios faktinės situacijos. Atsakovų veiksmuose neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, o ieškovė jų neįrodinėja. Ieškovė yra kasmet audituojamas ūkio subjektas, tačiau netinkamo lėšų panaudojimo nebuvo nustatyta. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos mokestinių pažeidimų taip pat nenustatė.
8. Kvalifikacijos kėlimo kursai, į kuriuos buvo siunčiami atsakovai, buvo susiję su jų einamų pareigų specifika. Atsakovai A. Ž. ir B. G., būdami ieškovės vadovais, vykdė įstatyme nustatytą pareigą imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai kelti ir rūpinosi, jog jie reguliariai tobulintų savo žinias. Atsakovės V. M., ėjusi finansų direktorės pareigas, ir B. G., ėjusi administracijos vadovo pavaduotojos pareigas, komandiruočių metu dalyvaudavo mokymuose, susijusiuose su buhalterine apskaita ir mokestinėmis prievolėmis, kadangi tokio pobūdžio žinios buvo reikalingos, joms einant savo pareigas. Ieškovė disponuoja reikalinga informacija, jog su mokymų organizatoriumi buvo sudaromos sutartys, kuriose būdavo pateikiami tvarkaraščiai, juose nurodant kada ir kokie kvalifikacijos kėlimo kursai bus suteikti.
9. Kasmet bendrovėje atliekamas auditas nenustatė, jog buvo viršytas darbuotojų mokymams bei komandiruotėms skirtų lėšų limitas ar jos panaudotos ne pagal paskirtį. 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo pagrindu buhalterės J. J. atliktas auditas turi būti vertinamas kritiškai. Buhalterė per vos daugiau, nei mėnesį, atliko įmonės išlaidų analizę už 4 metus ir 10 mėnesių. Atsakovų neteisėtų veiksmų taip pat nepagrindžia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas į ieškovės užklausimą, kadangi jį pateikdama, ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė ne pilnus, klaidingus duomenis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė netinkamai apskaitytas komandiruočių išlaidas.
10. Atsakovas A. Ž., ėjęs bendrovės vadovo pareigas, vykdydamas jam pavestas darbo funkcijas turėjo palaikyti ir kurti naujus ryšius su esamais bei potencialiais verslo partneriais ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienio valstybėse, plėsti ieškovės veiklą. Atsakovės B. G. ir V. M. į komandiruotes buvo siunčiamos su aiškiais ir konkrečiais tikslais, siekiant aukštesnės jų kvalifikacijos ir efektyvesnio darbo atlikimo. Nors V. M. darbo sutarties nuostatos nereikalavo žinių apie užsienio valstybių mokestines sistemas, tačiau tokių žinių prireikdavo, bendradarbiaujant su užsienyje esančiais partneriais. Į valdybos sudėtį įėjusiam šiuo metu ieškovės vadovo pareigas einančiam vadovui A. J. buvo žinoma, į kokias komandiruotes ir kokias tikslais vykstama. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad analogiški mokymai vyko Lietuvoje.
11. Ieškovė atsakovių B. G., kaip direktoriaus pavaduotojos, ir V. M., kaip finansų direktorės, neteisėtų veiksmų apskritai nenurodo ir neįrodinėja. atsakovė V. M. ieškovės atžvilgiu neturėjo fiduciarinių pareigų ieškovei, o atsakovai A. Ž. ir B. G., eidami ieškovės vadovo pareigas, fiduciarinių pareigų nepažeidė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovams – A. Ž. – 2 280,17 Eur, V. M. – 2 280,17 Eur, B. G. – 2 280,18 Eur, taip pat priteisė iš ieškovės valstybei 5,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
13. Teismas konstatavo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. kovo 19 d. konsultacija Nr. GM-20743, kuria grindžiami argumentai, jog atsakovų kelionės nebuvo susijusios su ieškovės vykdoma veikla, parengta, atsakant į ieškovės inspekcijai pateiktus klausimus apie išlaidų priskyrimą (ne)leidžiamiems atskaitymams, apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu, šiuos klausimus reguliuojančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų aspektais. Šia konsultacija atsakyta į ieškovės suformuluotus klausimus pagal pačios ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes ir tokiu būdu yra išreikšta mokesčių administratoriaus nuomonė mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais.
14. Liudytoja apklausta personalo vadovė nurodė, kad 2017-2018 metais vadovo nurodymu surinko su atsakovų komandiruotėmis susijusią medžiagą ir ją pateikė tuometiniam vadovui, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu ar vėliau būtų kreipusis į mokesčių administratorių dėl apskaitytų komandiruočių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad mokesčių administratorius atliko ieškovės mokestinį patikrinimą, vertindamas ginčo kelionių tikslingumą ir ekonominį naudingumą ieškovei tikslu nustatyti ginčo komandiruočių išlaidų įtraukimo į komandiruočių sąnaudas pagrįstumą. Byloje pateiktose nepriklausomo auditoriaus už 2013, 2014, 2015 metus ataskaitose nėra duomenų apie netinkamą komandiruotėms skirtų lėšų panaudojimą. Ieškovės argumentams, jog tuometinis vadovas – atsakovas A. Ž. slėpė atliktus neteisėtus veiksmus – ieškovės lėšų panaudojimą savo bei kitų atsakovų asmeninėmis poilsinėms kelionėms, todėl auditoriui atitinkamos aplinkybės nebuvo žinomos ir pateikta ne visa informacija, pagrįsti įrodymų nepateikta.
15. Ieškovės argumentas, kad jai kilo būtinybė atlikti atsakovų komandiruočių išlaidų analizę po to, kai Estijos mokesčių administratorius nustatė pažeidimus, netinkamai vykdant mokestines prievoles, yra nepagrįstas, kadangi ginčas dėl atsakovams A. Ž. ir V. M. civilinės atsakomybės taikymo už Estijos mokesčių administratoriaus nustatytus pažeidimus dėl gyventojų pajamų mokesčių sumokėjimo į Lietuvos, o ne į Estijos valstybės biudžetą ir tokiu būdu netinkamai organizavus įmonės buhalterinę apskaitą išnagrinėtas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1549-601/2020, kurioje atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teismui nenustačius atsakovams civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
16. Ieškovės vadovas pavedė buhalterei atlikti bendrovės išlaidų analizę už 2012 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 7 d. laikotarpį ir įvertinti jų pagrįstumą, pateikiant ataskaitą. Buhalterės J. J. 2020 m. birželio 1 d. vadovui pateiktas tarnybinis pranešimas, jog apskaitos duomenimis, buvę bendrovės administracijos darbuotojai A. Ž., V. M. bei B. G. laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 m. (imtinai) vyko į įvairias keliones, jas forminant kaip komandiruotes, o patirtas išlaidas apmokant bendrovės lėšomis. Byloje duomenų, kad buhalterė parengė ir vidinio audito ataskaitą, nėra. Liudytoja apklausta J. J. paaiškino, kad direktoriaus įsakymu 2020 m. atliko vidinį bendrovės auditą už 2012–2016 metų laikotarpį, kurio metu buvo peržiūrėtos administracijos išlaidos. Archyve buvo rasti apmokėjimai už viešbučius, mokymų organizavimo suartys, ekskursijų kvitai, komandiruočių ataskaitų nebuvo rasta. Baigusi patikrinimą, surašė tarnybinį pranešimą. Jai kilo abejonės dėl komandiruočių reikalingumo dėl šalių, į kurias buvo vykstama, pasirinkimo. Ji atsakovų vykdytas keliones vertino asmeninėms reikmėms, kadangi vykta į poilsines šalis, o patikrinimo metu nebuvo rasta daugiau su kelionėmis susijusių dokumentų.
17. Ieškovės 2013, 2014, 2015 metų audito ataskaitose tarp keliamų bendrovei tikslų visada buvo numatoma įmonės plėtra į kaimyninių šalių rinkas, vykdant potencialių užsienio rinkų klientų, naujų produktų atvedimo į rinką paieškas, telkti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Šie tikslai galėjo būti įgyvendinti tam planuojant lėšas, siunčiant atsakovus į komandiruotes, tame tarpe ir užsienyje. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. Ž. 2014 m. komandiruotas į (duomenys neskelbtini) pažinties su (duomenys neskelbtini) energetikos rinka, susitikimų ir derybų su potencialiais partneriais tikslu, kas tiesiogiai susiję su įmonės vadovo funkcijomis. 2015 m. komandiruotas į (duomenys neskelbtini) susitikti dėl katilų, turbinų, kitų įrenginių montavimo ir remonto. Atsakovas komandiruotas vykti tarnybiniu automobiliu. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino vykimo iš šias komandiruotes aplinkybes, nurodė, jog vyko susitikti su privačiais asmenimis, pakeliui užsuko pas klientus (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateikė ieškovės ir UAB ,,Mokymų srautas“ sutartis dėl mokymų organizavimo, seminarų medžiagą, seminarų fotonuotraukas, kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus, UAB ,,Mokymų srautas“ paaiškinimus apie mokymų turinį ir jų naudą. Iš kvalifikacijos kėlimo kursų programų matyti, kad jas sudarė ne tik dalyvavimas paskaitose, bet ir pažintinio, poilsinio pobūdžio veikla, tai patvirtina ir ieškovės pateiktos nuotraukos. Programų turinys ir teismo posėdyje atsakovių pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės keliavo, klausėsi paskaitų, turėjo asmenines konsultacijas su lektoriais tiek iš Lietuvos, tiek užsienio, tokiu būdu kėlė savo kvalifikaciją, kas, kaip ir ieškovės akcentuojamas kelionių sezoniškumas, nepaneigia vykusių mokymų fakto.
18. Atsakovių pateikti duomenys patvirtina, kad komandiruočių metu vykdytų mokymų temos savo turiniu platesnės, palyginus su ieškovės nurodomais tuo metu mokesčių klausimais organizuotais mokymais Lietuvoje, bei tiesiogiai susijusios su atsakovių einamomis pareigomis. Ieškovė argumentavo, kad atsakovės mažesnėmis išlaidomis kelti kvalifikaciją galėjo dalyvaudamos mokymuose Lietuvoje, tačiau išlaidų skirtumo neįrodinėjo. Visų atsakovų komandiruočių metu patirtos išlaidos buvo įtrauktos į ieškovės buhalterinę apskaitą, apmokėtos iš ieškovės tam skirtų piniginių lėšų. Šios ieškovės patirtos išlaidos, apskaičiuojant ieškovės apmokestinamąjį pelną, priskirtos įmonės patirtoms sąnaudoms. Ginčui aktualiu laikotarpiu mokesčių administratoriaus mokestinių patikrinimų dėl komandiruotėms priskirtų lėšų pagrįstumo atlikta nebuvo. Netinkamo kvalifikacijos kėlimui ar komandiruotėms biudžete skirtų lėšų panaudojimo nenustatė ir ginčui aktualiu laikotarpiu kasmet ieškovę auditavusi įmonė. Aplinkybė, kad atsakovo A. Ž. komandiruočių tikslai nebuvo pasiekti naujų bendradarbiavimo sutarčių sudarymu, nepaneigia, kad vykta, atstovaujant ieškovę ir jos interesais. Byloje nėra duomenų, prieštaraujančių ar paneigiančių teismo posėdyje atsakovų, liudytojo D. Š. paaiškinimus apie įmonėje ginčo laikotarpiu nusistovėjusią darbuotojų siuntimo į komandiruotes praktiką bei apmokėjimo už jas tvarką.
19. Ieškovės įmonėje veikė kolegialus valdymo organas – valdyba, į kurios sudėtį ginčo laikotarpiu įėjo ir dabartinis ieškovės vadovas. Ieškovė neneigė, kad valdybai buvo teikiama su komandiruotėmis susijusi informacija ir jai buvo žinoma apie atsakovų komandiruotes, tačiau pažymėjo, kad buvo žinoma ir galėjo būti žinoma tik tiek, kiek tos informacijos pateikė atsakovas, kuris slėpė su komandiruotėmis susijusius duomenis. Ieškovė nepateikė įrodymų pagrįsti šiam bei argumentams dėl atsakovo A. Ž. jam įstatymo nustatytų pareigų, susijusių su informacijos valdybai ir audito įmonei pateikimu, netinkamo vykdymo. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad už ieškovės bendrovėje ginčo laikotarpiu vykdytą darbuotojų siuntimo į komandiruotes, kvalifikacijos kėlimo praktiką atsakingas yra tik įmonės vadovas. Byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo atsakovų veiksmus, vykstant į ginčo komandiruotes, pripažinti neteisėtais.
Atsiliepimas
20. Atsakovų prašyme taikyti ieškinio senatį nurodytų argumentų pagrįstumą patvirtina išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-1549-601/2020 esantis ieškovės prašymas ir jo priedai. Teismo posėdyje apklausta personalo vadovė paaiškino, kad 2017-2018 metais vadovo nurodymu surinko medžiagą, susijusią su atsakovų komandiruotėmis į užsienį, ir pateikė ieškovės vadovui. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės ieškovei buvo žinomos ir ieškovė turėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus šioje byloje, dar rengiant ieškinį Kauno apygardos teismui. Teismo posėdyje liudytoja apklausta patikrinimą atlikusi buhalterė nurodė, kad papildomų dokumentų, susijusių su atsakovų ginčo komandiruotėmis, nebuvo rasta. Ieškovė apie atsakovų komandiruotes, kurios, galimai, pažeidė jos teises, žinojo ir turėjo sužinoti, dar iki pateikiant prašymą Kauno apygardos teismui. Ieškovė termino atnaujinti neprašė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, todėl CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo pagrindo nėra. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu. Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 6 840,52 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurios, ieškinį atmetus, atsakovams priteistinos iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes netinkamai nustatė subjektyvųjį momentą, o kartu ir ieškinio senaties termino eigos pradžią, kurią siejo su ieškovės 2018 m. birželio 7 d. prašymu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1719-480/2018. Ieškovė žinojo tik kelionių į (duomenys neskelbtini) ir kitas valstybes atostogų sezono metu faktą (šios aplinkybės ieškovė neneigė), tačiau ieškovei nebuvo žinomas šių kelionių tikrasis turinys. Ieškovė turėjo tik pačių neteisėtus veiksmus atlikusių atsakovų parengtus bei patvirtintus apskaitos dokumentus, susijusius su komandiruotėmis. Ieškovei tik vėliau tapo prieinami komandiruočių tikrąjį turinį pagrindžiantys įrodymai. Nors ieškovė, teikdama 2018 m. birželio 7 d. prašymą, žinojo komandiruočių faktą, tačiau nežinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y. jog komandiruotės iš tiesų buvo poilsinės kelionės.
21.2. Teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino, ar organizuojant komandiruotes ieškovės lėšomis nebuvo pažeisti sąžiningumo ir protingumo reikalavimai, ar buvo veikiama išimtinai ieškovės interesais, nenurodė jokių konkrečių ieškovės potencialių klientų, projektų ar kokių nors aktualių verslo klausimų, kurie būtų galėję sąlygoti komandiruočių poreikį ir, galimai, pateisinę jiems ieškovės patirtas išlaidas. Atsakovų komandiruotės ženkliai skiriasi nuo realios komandiruočių praktikos įmonėje. Teismas abstrakčiais motyvais atmetė ieškovės argumentus apie tariamą atsakovų mokymų / kvalifikacijos kėlimo naudą darbdaviui, netyrė ir nevertino tikrųjų konkrečių komandiruočių tikslų ir turinio.
21.3. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog realios komandiruotės ieškovės veikloje buvo itin tikslingos, trumpos, o iš jų grįžę darbuotojai pateikdavo ataskaitas. Teismas konstatavo, tačiau neįvertino teisiškai reikšmingų faktų ir / arba darė ieškovės reikalavimų pagrįstumą pagrindžiančias išvadas, tačiau ieškinį atmetė. Teismo išvada, kad atsakovės mažesnėmis išlaidomis galėjo kelti kvalifikaciją, dalyvaudamos mokymuose Lietuvoje, tačiau išlaidų skirtumo neįrodinėjo, neatitinka byloje surinktų įrodymų – ieškovė yra pateikusi, tačiau teismas nemotyvuotai nevertino alternatyvių mokymų skelbimų, patvirtinančių tiek mokymų faktą, tiek kainą. Teismas įžvelgė neteisėtus atsakovo veiksmus (fiduciarinių pareigų pažeidimą) bei pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei, tačiau reikalavimą atmetė, padaręs nepagrįstą išvadą dėl valdybos vaidmens, organizuojant komandiruotes. Teismas padarė eilę išvadų, pagrindžiančių (bent dalies) ieškovės pozicijos bei keliamų reikalavimų pagrįstumą, t. y. jog komandiruočių metu buvo poilsiaujama, jog kelti kvalifikaciją buvo galima pigiau Lietuvoje, jog ieškovės vadovui taikytina atsakomybė už komandiruočių“ organizavimą, tačiau šių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų niekaip neįvertino, o ieškovės pareikštus reikalavimus atmetė. Teismo sprendimas yra grindžiamas įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, kurias teismas padarė, nukrypęs nuo tikimybių pusiausvyros principo ir net sau prieštaraudamas. Pažeisdamas įrodymų pakankamumo taisyklę, reikalavimą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, jog nustatęs, kad byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė, teismas nukrypo nuo teismų praktikoje pateikto išaiškinimo, jog vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.
Atsiliepimas
22. Atsakovai A. Ž., V. M., B. G. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
22.1. Teismas sprendimą priėmė detaliai išnagrinėjęs bylą, visus joje esančius įrodymus, dėl jų pasisakydamas. Nagrinėjant bylą, buvo apklausti liudytojai, atsakovai, ištirti rašytiniai įrodymai, o apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs. Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, aktyviai dalyvavo įrodinėjimo procese, sprendime aptarė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, rėmėsi įrodymų pakankamumo taisyklėmis ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovų neteisėti veiksmai neįrodyti.
22.2. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams. Ieškinys yra atmestas, taikant ieškinio senaties institutą, tik kaip vieną iš pagrindų. Ieškovė apie savo teisių galimą pažeidimą, dėl kurio buvo pateiktas ieškinys, neabejotinai sužinojo dar iki 2018 m. birželio 7 d. Viso proceso metu ieškovė tokių aplinkybių neginčijo, tačiau teigė, kad tokios sužinotos aplinkybės nebuvo pakankamos susiformuoti suvokimui, apie teisių pažeidimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad mokesčių inspekcija nustatė netinkamai apskaitytas komandiruočių išlaidas. Ieškovės minimas mokestinis patikrinimas niekaip negalėjo lemti suvokimo, kad atsakovai vyko ne į komandiruotes, o kitokias išvykas. Ieškovės pozicijos nepagrįstumą tvirtina tai, kad profesionalus auditas, kasmet atlikdamas išsamias analizes, neteisėtų veiksmų, netinkamo lėšų panaudojimo nenustatė.
22.3. Teismas atskleidė bylos esmę, taikė tinkamas teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika. Apibendrinęs visus įrodymus ir argumentus, teismas sprendimo 32 punkte nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovas minėtų komandiruočių metu atostogavo. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, nedaro ieškovei nepalankaus sprendimo nemotyvuotu ir neteisėtu. Teismas nustatė visas svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybes, surinko ir įvertino didelį kiekį įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nebuvo nustatytos esminės faktinės aplinkybės. Motyvuojamoje sprendimo dalyje itin išsamiai cituojami įrodymai, nurodomas jų turinys, aiškiai nurodoma, kokias aplinkybes teismas nustatė, kokiu pagrindu padarytos tam tikros išvados. Teismo sprendimas atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundų argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunduose nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ įregistruota 2008 m. lapkričio 17 d. Pagrindinė bendrovės veikla – energetinių įrenginių montavimas, remontas , techninė priežiūra ir diagnostika; šiluminių trasų, vandentiekio, kanalizacijos, dujotiekių, šildymo sistemų ir šilumos punktų statyba, montavimas, renovacija, priežiūra ir remontas; elektros ir automatikos darbai; pastatų renovacija; kiti statybos ir remonto darbai. Atsakovė B. G. nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. ėjo įmonės direktorės pareigas, o iki 2016 m. gruodžio 4 d. – direktoriaus pavaduotojos pareigas. Atsakovas A. Ž. nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. spalio 7 d. buvo įmonės vadovas. Atsakovė V. M. nuo 2008 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. birželio 23 d. ėjo finansų direktorės pareigas. Įmonėje nuo 2008 m. lapkričio 1 d. sudaryta valdyba, į kurios nariu 2010–2016 metų laikotarpiu buvo atsakovas A. Ž..
25. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė B. G. 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-13/53 komandiravo save ir finansų direktorę V. M. (duomenys neskelbtini) d. į kvalifikacijos kėlimo kursus (duomenys neskelbtini), tema ,,Teismų praktika, keičianti mokestinių įstatymų taikymą. ES ir LR pavyzdžiai“, komandiruotės išlaidos sudarė 1 956,67 Eur (iš jų dienpinigiai B. G. sudarė 556,07 Eur, dienpinigiai V. M. sudarė 278,04 Eur, kitos išlaidos – 1 122,56 Eur (UAB „Mokesčių srautas“ 2013 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra MS-JA Nr. 005529)).
26. Ieškovė UAB ,,Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB ,,Mokesčių srautas“ 2013 m. lapkričio 11 d. sudarė paslaugų tiekimo sutartį Nr. MS-05LR-19, pagal kurią UAB „Mokesčių srautas“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) d. – (duomenys neskelbtini) d. suorganizuoti ieškovei kvalifikacijos kėlimo kursus (duomenys neskelbtini) (sutarties 3.1 p.), bendra sutarties kaina dviem dalyviams – 2 133,92 Eur (sutarties 4 p.). Atsakovės B. G. ir V. M. įmonės vadovo (atsakovo A. Ž.) 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. P-13/115 buvo komandiruotos į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. – (duomenys neskelbtini) d., tema ,,Mokestinės lengvatos ir buhalterijos darbo organizavimas. Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) pavyzdžiai“; komandiruotės išlaidos sudarė 2 962,82 Eur (iš jų dienpinigiai B. G. – 414,45 Eur, dienpinigiai V. M. – 414,45 Eur, kitos išlaidos – 2 133,92 Eur);
27. Ieškovės UAB ,,Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB ,,Mokesčių srautas“ 2014 m. balandžio 29 d. sudaryta sutartimi Nr. MS-05-AV-13 UAB „Mokesčių srautas“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) d. – (duomenys neskelbtini) d. suorganizuoti ieškovei kvalifikacijos kėlimo kursus (duomenys neskelbtini) (sutarties 3.1 p.), bendra sutarties kaina dviem dalyviams – 2 133,92 Eur (sutarties 4 p.; UAB „Mokesčių srautas“ 2014 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra MSI Nr. 034559). Direktoriaus 2014 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-14/58 buvo komandiruotos į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d., tema ,,Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) mokesčių sistema: skirtumai ir galimybės. Buhalterijos darbo (duomenys neskelbtini) organizavimo pavyzdžiai“, komandiruotės išlaidos – 2 690 Eur (iš jų dienpinigiai B. G. – 278,04 Eur, dienpinigiai V. M. – 278,04 Eur, kitos išlaidos – 2 133,92 Eur);
28. Ieškovės UAB ,,Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB ,,Mokesčių srautas“ 2014 m. rugsėjo 11 d. sudaryta sutartimi Nr. MS-05-AV-34 UAB „Mokesčių srautas“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) d. – (duomenys neskelbtini) d. suorganizuoti ieškovei kvalifikacijos kėlimo kursus (duomenys neskelbtini) (sutarties 3.1 p.), bendra sutarties kaina dviem dalyviams – 2 915,24 Eur (sutarties 4 p.; UAB „Mokesčių srautas“ 2014 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra MSI Nr. 037621). Direktoriaus 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. P-14/141 buvo komandiruotos į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. – (duomenys neskelbtini) d., tema ,,Kas žinotina buhalteriui apie ekonomiką. Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) mokesčių sistema: skirtumai ir galimybės. Buhalterijos darbo (duomenys neskelbtini) organizavimo pavyzdžiai“, komandiruotės išlaidos sudarė 3 697,22 Eur (iš jų dienpinigiai B. G. – 390,99 Eur, dienpinigiai V. M. – 390,99 Eur, kitos išlaidos – 2 915,24 Eur).
29. Ieškovės UAB ,,Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB ,,Mokesčių srautas“ 2015 m. balandžio 30 d. sudaryta sutartimi Nr. MS-05-AV-56/PE-2015-48 UAB „Mokesčių srautas“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) d. suorganizuoti ieškovei kvalifikacijos kėlimo kursus (duomenys neskelbtini) (sutarties 3.1 p.), bendra sutarties kaina dviem dalyviams – 2 210 Eur (sutarties 4 p.). Direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-15/53-1 buvo komandiruotos į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d., tema ,,Finansinės būklės įvertinimas ir prognozavimas. Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) pavyzdžiai“, komandiruotės išlaidos – 2 690 Eur (iš jų dienpinigiai B. G. – 240 Eur, dienpinigiai V. M. – 240 Eur, kitos išlaidos – 2 210 Eur).
30. Atsakovas A. Ž. 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-14/135 komandiravo pats save į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d., komandiruotės tikslas – pažintis su (duomenys neskelbtini) energetikos rinka, susitikimai ir derybos su potencialiais partneriais, komandiruotės išlaidos sudarė 1 792,90 Eur (iš jų dienpinigiai 625,58 Eur, kuro ir nakvynės išlaidos – 1 167,32 Eur). Įmonės vadovo 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.P-15/118 komandiravo save į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d., tikslas – susitikimai dėl katilų, turbinų ir kitų energetinių įrenginių montavimo ir remonto, išlaidos sudarė 2 383,88 Eur (iš jų dienpinigiai – 1 254 Eur, kuro ir nakvynės išlaidos – 1 129,88 Eur).
31. Iš viso aukščiau nurodytų atsakovų komandiruočių išlaidos sudarė 18 173,49 Eur, iš jų darbuotojams išmokėti dienpinigiai sudarė 5 360,65 Eur, kitos išlaidos 12 812,84 Eur..
32. Ieškovės direktorius 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-20/04/30-1 pavedė bendrovės buhalterei J. J. iki 2020 m. birželio 30 d. atlikti bendrovės išlaidų analizę už 2012 m. sausio 1 d.– 2016 m. spalio 7 d. laikotarpį ir įvertinti jų pagrįstumą, pateikiant ataskaitą. Buhalterė 2020 m. birželio 1 d. ieškovės vadovui pateikė tarnybinį pranešimą dėl išlaidų analizės metu nustatytų trūkumų, kuriame nurodoma, kad apskaitos duomenimis, buvę bendrovės administracijos darbuotojai A. Ž., V. M. bei B. G. 2013 m. – 2015 m. laikotarpiu (imtinai) vyko į įvairias keliones, jas forminant kaip komandiruotes, o patirtas išlaidas apmokant bendrovės lėšomis. Ieškovė 2020 m. birželio 22 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl išlaidų komandiruotėms atlyginimo.
33. Taigi, aptartos bylos faktinės aplinkybės iš esmės leidžia daryti išvadą, kad byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės darbuotojos ir buvusių vadovų kelionių į užsienį kvalifikavimo kaip komandiruočių, bei atsakovų civilinės atsakomybės nustatymo, jiems pažeidus fiduciarines juridinio asmens valdymo organų pareigas, sąžiningumo ir protingumo reikalavimus, o taip pat neveikiant išimtinai ieškovės interesais. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų veiksmų neteisėtumą siejo su septyniomis 2013 – 2015 m. vykusiomis komandiruotėmis, todėl turi būti vertinama, ar byloje šalių pateikti įrodymai ir paaiškinimai leidžia įvykusias keliones traktuoti kaip su darbiniais reikalais susijusias komandiruotes.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl ieškovės patirtos žalos, atsakovams nepagrįstai vykstant į komandiruotes, tiesiogiai nesusijusias su įmonės veikla, atmetė, konstatavęs, jog nenustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų; ieškovė taip pat yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
35. Apeliantė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ su tokiomis teismo išvadomis nesutiko ir apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus – t. y. neatsakė į esminį byloje keltą klausimą – kaip konkreti komandiruotė yra susijusi su ieškovės veikla, netyrė ir nevertino tikrųjų konkrečių komandiruočių tikslų bei turinio, nenustatinėjo nei kas konkrečiai, nei kaip, nei kodėl ieškovei esą buvo naudinga / reikalinga iš šių komandiruočių, kokie konkretūs potencialūs klientai, projektai ar kokie nors galimai aktualūs verslo klausimai būtų pateisinę jų poreikį bei ieškovės patirtas išlaidas, nes komandiruotės buvo abstrakčios, ilgalaikės, po komandiruotės nepateiktos ataskaitos. Apeliantės teigimu, teismas, atmesdamas ieškinį, taip pat nepagrįstai sprendė, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas.
Dėl ieškinio senaties termino
36. Ieškovė prašė atlyginti atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei padarytą žalą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovai byloje prašė taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovei apie atsakovų komandiruotes buvo žinoma 2018 m. birželio 7 d. pateikiant prašymą Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1719-480/2018, todėl ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.
38. Ieškiniu prašoma atlyginti žala susidarė 2013 m. gegužės mėn. – 2015 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, ieškinį ieškovė pareiškė 2021 m. birželio 9 d. Ieškovės teigimu, ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nes vien tik žinojimas aplinkybės, kad atsakovai vyko į keliones, nežinant šių kelionių tikrojo turinio, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovei buvo žinoma apie jos teisių pažeidimą. Pagrindą įtarti teisių pažeidimą sukėlė Estijos mokesčių administratoriaus atliktas mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo konstatuotas ieškovės mokesčių teisės normų pažeidimas, o galutinai įsitikinti leido atliktas vidinis auditas.
39. Sprendžiant, ar ieškovė, pateikdama ieškinį nurodytu pagrindu (dėl žalos atlyginimo) nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017). Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).
40. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tai tam, kad toks ieškinys būtų patenkintas, kaip jau buvo minėta aukščiau, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad ieškinio reikalavimai, pareikšti CK 6.249 straipsnio pagrindu, gali būti nagrinėjami tik tuomet, kai yra aiškūs ne tik subjektas ir jo neteisėti veiksmai, nulėmę žalą, bet ir pačios žalos dydis, nes, teisme reiškiant ieškinį, ieškinyje turi būti nurodoma ne tik ieškinio reikalavimas bei tokio reikalavimo pagrindimas, bet ir ieškinio suma (CPK 134 str. 1 d. 1 p., 4 p.), o nenustačius bent vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, jos taikymas iš viso negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-781/2022).
41. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų apie Estijos mokesčių administratoriaus 2019 m. atliktą patikrinimą nustatyta, kad buvo tikrinama įmonės veikla už 2016 m. sausio – 2018 m. gruodžio laikotarpį, todėl atmestini ieškovės argumentai apie tai, jog apie savo teisių galimą pažeidimą ieškovė sužinojo iš patikrinimo dokumentų. Nors bendrovės išlaidų analizę už 2012 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 7 d. laikotarpį įmonės buhalterei J. J. buvo pavesta atlikti tik 2020 m. balandžio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-20/04/30-1, o tarnybinis pranešimas apie darbuotojų komandiruotes pateiktas 2020 m. birželio 11 d., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog apie galimą teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik po Estijos mokesčių administratoriaus patikrinimo.
42. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog apie atsakovų komandiruotes buvo žinoma 2018 m. birželio 7 d. pateikiant prašymą Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1719-480/2018 kartu su įsakymais dėl tarnybinių komandiruočių ir sutartimis su UAB „Mokesčių srautas“, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškinio senatis prasidėjo 2018 m. birželio 7 d. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. birželio 9 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą.
43. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., 2 d.). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas savo iniciatyva patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019).
44. Nagrinėjamu atveju, byloje susidarė tokia situacija, kad ieškovė siekia žalos atlyginimo iš atsakovų, kurie ieškovės veiklai nepertraukiamai vadovavo pakankamai ilgą laikotarpį – nuo 2008 m. iki 2017 m. Ieškovė, gindama savo galimai pažeistas teises, siekia sudėtinės žalos, padarytos skirtingais atsakovų (vadovų) veiksmais / neveikimu, skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingais laikotarpiais. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą, jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme. Tačiau tokiais atvejais, kai juridinio asmens valdymo organai neatlieka savo pareigų ir nesiima priemonių, kad būtų ginami juridinio asmens interesai, dar daugiau, kai juridinio asmens teises bei interesus galimai pažeidžia pats valdymo organas, ieškinio senaties taikymas vien pagal formaliuosius kriterijus (atitinkamo įstatymo leidėjo nustatyto termino ieškiniui pareikšti pasibaigimas) neatitiktų teisingumo principo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios konkrečios bylos aplinkybių visumą ir įvertinusi tai, kad reikalavimai atlyginti žalą yra kildinamas būtent dėl buvusių bendrovės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, daro išvadą, kad tokiu atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui, taikant ieškinio senaties institutą, o juridinio asmens teisėms ir teisėtiems interesams.
45. Vadovaujantis išdėstyta argumentacija, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas praleidus tik porą dienų, pripažintina, kad ieškovė ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties, todėl pirmosios teismas nepagrįstai nesprendė dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, o ieškinį šiuo pagrindu atmetė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad šiuo atveju būtina sudaryti teisines prielaidas ginti galimai pažeistas ieškovės teises bei interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonės (CK 1.138 str.), todėl praleistą ieškinio senaties terminą atnaujina. Tai, kolegijos vertinimu, atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str., 1.137 str.).
Dėl ginčo esmės
46. CK 2.82 straipsnyje numatyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (1 d.). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą (2 d.). Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (ABĮ.19 str. 8 d.). Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 str. 7 d.). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 str. 7 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (ABĮ 37 str. 8 d.), veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (ABĮ 37 str. 10 d.), saugo bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją (ABĮ 37 str. 11 d.), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 str. 12 d. 1 p.), informacijos pateikimą akcininkams (ABĮ 37 str. 12 d. 10 p.), kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 str. 12 d. 16 p.).
47. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 str.), kad bendrovės vadovas atlieka: i) kasdienio bendrovės valdymo funkciją, kuri pasireiškia tiek bendrovės vidaus administravimu, tiek bendrovės atstovavimu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2013); ii) kasdienio veiklos organizavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021); iii) verslo sprendimų priėmimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Teismų praktikoje taip pat pripažinta, jog vadovo funkcijos apima intelektines paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2003; 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001).
48. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 1 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.). CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys, taip pat jo vadovas privalo atlyginti žalą, kurią padarė juridiniam asmeniui pažeisdamas įstatyme, steigimo dokumentuose ar sutartyje nustatytas pareigas. Įmonės valdymo organo nariui, vadovui, padarius žalą tretiesiems asmenims, gali būti taikomos CK normose nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės (sutartinės ir (ar) deliktinės) taisyklės.
49. ??? Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).???
50. Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei ar kreditoriams pažeidimas. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, jog vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai: siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas atvirai geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
51. Taigi, civilinė atsakomybė įmonės vadovams taikytina ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, o civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.).
Dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo ir kaltės
52. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę įmonės vadovui pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus vadovas atliko. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
54. Ginčo laikotarpiu (2013 – 2015 m.) galiojusio Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis nustatė, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Pelno mokesčio įstatymo, į kurio taikymo sritį patenka ir pareiškėjas, 21 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) nustatė, kad komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir minėtu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punkte (nutarimo redakcija galiojusi nuo 2010 m. balandžio 28 d.).
55. Atsakydamas į ieškovės 2021 m. kovo 10 d. paklausimą ir jame nurodytas aplinkybes, ir taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą (Mokesčių administravimo įstatymo 10 str.), vietos mokesčių administratorius 2021 m. kovo 19 d. konsultacijoje Nr.GM-20743, išaiškino, jog įmonei neturint dokumentų, pagrindžiančių kelionių ryšį su darbo funkcijų atlikimu ir / arba kvalifikacijos kėlimu, kelionės išlaidos negalėjo būti priskirtos komandiruočių kompensacijoms ir leidžiamiems atskaitymams, t. y. mokesčių administratorius vertino, kad tikėtina, jog tikrieji darbuotojų išvykimo iš nuolatinės darbo vietos tikslai nebuvo susiję su darbo funkcijų, pavedimų vykdymu, ar kvalifikacijos kėlimu, o greičiau buvo asmeninio (pažintinio, pramoginio, poilsinio) pobūdžio kelionės. Taigi, mokesčių administratoriaus išaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad atskaitant komandiruotės sąnaudas, pirma, būtina turėti įrodymus, jog darbuotojas atitinkamo išvykimo metu atliko darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kėlė kvalifikaciją, antra, būtina turėti buvimo komandiruotėje užsienyje faktą bei komandiruotės sąnaudas patvirtinančius įrodymus.
56. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentų kontekste vertindama ginčo faktines aplinkybes, pirmiausia pastebi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog kelionės realiai įvyko, kad atsakovai faktiškai vyko į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Būtent patį kelionių faktą, o ne jos tikslus, tiesiogiai ir patvirtina byloje pateikti įrodymai – įsakymai dėl tarnybinių komandiruočių, sutartys su UAB „Mokesčių srautas“ dėl mokymų organizavimo ir turistinių paslaugų užsakymo, kursų programos, mokymų medžiaga, pateiktos fotonuotraukos. Byloje atsakovai laikėsi pozicijos, kad visos komandiruočių išlaidos yra susijusios su įmonės vykdoma veikla, darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu detaliai neapibūdino komandiruočių tikslų ir iš jų gautą ar planuotą gauti naudą įmonei.
57. UAB „Mokesčių srautas“ 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti atsakymai į atsakovų atstovo advokato G. Černiausko 2021 m. rugsėjo 20 d. prašyme pateiktus klausimus, kuriais buvo prašoma pateikti informaciją, susijusią su aptariamų komandiruočių pobūdžiu, jų metu įgytų žinių apimtimi, nauda ir galimybe ją panaudoti atliekant darbines pareigas ir atsakyti į užduotus klausimus, nagrinėjamu šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes yra abstraktaus pobūdžio ir neįrodo, jog atsakovių V. M. ir B. G. dalyvavimas nurodytuose mokymuose buvo tiesiogiai susiję su darbinių pareigų atlikimu, prisidėjo prie atstovaujamos įmonės tikslų siekimo.
58. Nors atsakovės yra pateikusios UAB „Mokesčių srautas“ mokymų programas, informaciją apie renginio organizatorius, lektorius, mokymų medžiagą, pažymėjimus apie dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo kursuose ((duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), lektoriai teisininkas, mokesčių konsultantas D. J., dr. P. B.; (duomenys neskelbtini) d. – (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), lektoriai teisininkas, mokesčių konsultantas D. J., D. B.; d. (duomenys neskelbtini), lektoriai teisininkas, mokesčių konsultantas D. J., G. C.; (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), lektoriai ekonomistė R. V., G. S.), tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog dalyvavimas šiuose mokymuose turėjo tiesioginės įtakos įmonės veiklai, darbuotojų kvalifikacijai ar būtų susijęs su darbinių pareigų atlikimu. Pažymėtina ir tai, kad byloje apskritai nėra pateikta B. G. ir V. M. pažymėjimų apie dalyvavimą mokymuose (duomenys neskelbtini), mokymų programos ir pan., B. G. pažymėjimo apie dalyvavimą mokymuose (duomenys neskelbtini), o pateiktos galimai mokymuose dalyvavusių grupių nuotraukos yra neinformatyvios (nėra nurodytos datos, mokymų vietos). Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog byloje nėra pateikta jokių A. Ž. komandiruočių išlaidas patvirtinančių dokumentų (kuro kvitų, viešbučių sąskaitų, kt.), susirašinėjimo su verslo partneriais dokumentų, elektroninių laiškų, iš anksto surinktos informacijos apie potencialius klientus (internete rasta informacija, registrų duomenys, kita vieša informacija), derybų protokolų ar kiti derybų eigą patvirtinančių dokumentų, komandiruotės metu ar vėliau pasirašytų sutarčių. Be to, nei vienas iš atsakovų nėra pateikęs darbuotojų parengtų komandiruotės ataskaitų, kuriose būtų nurodoma formali informacija – kas, kada ir kur vyko, ir pakankamai detaliai aprašoma komandiruotės eiga, kokie susitikimai vyko, su kuo darbuotojas buvo susitikęs, konkrečius verslo partnerius ir jų atstovus, klausimus, kurie buvo sprendžiami susitikimų metu, derybų eiga, pasiekti susitarimai, kiti šių susitikimų rezultatai, taip pat nurodoma, ką naudingo matė, girdėjo, kokią medžiagą parsivežė, su kuo užmezgė verslo ryšius (pirkėjai, tiekėjai, kiti potencialūs verslo partneriai), kokius pasiūlymus gavo ir pan., kas neabejotinai turėtų pademonstruoti, kaip renginio (mokymų) lankymas yra naudingas įmonei, nors kaip matyti iš byloje esančių B. G. ir A. L. tarnybinės komandiruotės (duomenys neskelbtini) d. į (duomenys neskelbtini) dokumentų, tokia praktika įmonėje buvo.
59. UAB „Verslo audito konsultacijos“ 2014 m. balandžio 25 d., 2015 m. kovo 19 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 21 d. Nepriklausomo auditoriaus išvadose nurodyta, kad audito tikslas buvo pareikšti nuomonę, pagrįstą atliktu auditu, apie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pateiktą 2013-2016 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kurį sudarė atitinkamų metų gruodžio 31 d. balansas ir tą dieną pasibaigusių metų pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitos bei aiškinamasis raštas. Nei patvirtina, nei paneigia komandiruočių tikslus. Metiniuose pranešimuose nurodoma plėtra į kaimyninių užsienio šalių rinkas: (duomenys neskelbtini), kt.: 2015-2016 m. buvo suteikta paslaugų (duomenys neskelbtini). Bendrovės tikslas įsitvirtinti (duomenys neskelbtini) bei kitose (duomenys neskelbtini) rinkose, todėl atmestini atsakovų argumentai, jog atliekamų auditų metu nepriklausomi auditoriai nenustatė pažeidimų dėl atsakovų komandiruočių.
60. Atkreiptinas dėmesys, jog mokesčių administratoriaus atsakyme į atsakovų atstovo 2021 m. rugsėjo 24 d. paklausimą Nr. G-12625 apie įmonės patirtų išlaidų priskyrimą komandiruotės sąnaudoms nurodyta, jog tam, kad patirtos komandiruočių kvalifikacijai kelti išlaidos būtų priskirtos leidžiamiems atskaitymams įmonė turi turėti įrodymus apie vykusius mokymus (pvz., kvietimą, sąskaitą faktūrą už mokymus, apmokėjimo dokumentus, kt.). Nustačius, kad kelionės faktiškai yra daugiau pažintinio / poilsinio pobūdžio, toks darbuotojų išvykimas nebūtų laikomas komandiruote, o įmonės patirtos kelionės išlaidos galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip darbuotojų gauta nauda.
61. Sutiktina, kad vieno ar kito komandiruotėms įprasto dokumento nebuvimas pats savaime nesuponuoja vertinimo, kad atitinkama išvyka iš nuolatinės darbo vietos nelaikytina komandiruote, jei kiti pirminiai ir antriniai įrodymai (jų visuma) yra pakankami objektyviai patvirtinti komandiruotės faktą. Vis dėlto, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, juos vertindama bylos faktinių aplinkybių (kelionės vietas, laiką, trukmę, kt.) kontekste pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju pagrįsti, atsakovai nepateikė pakankamai įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad darbuotojų kelionės į minėtas šalis galėtų būti pripažintinos komandiruotėmis, susijusiomis su darbuotojų darbo funkcijų atlikimu ar kvalifikacijos kėlimu. Byloje esantys įrodymai, nei patys savaime, nei juos vertinant kartu, neleidžia objektyviai patvirtinti atsakovų teiginių dėl ginčo kelionių tikslų, o dokumentų ir kitų įrodymų neišsamumas nagrinėjamu atveju neleidžia išsklaidyti abejonių dėl tikrųjų šių kelionių tikslų, ypač įvertinus tai, kad galimai kvalifikacijos tobulinimo renginiai buvo organizuoti atsakovų (buvusių įmonės vadovų užsakymu) ir vyko ne Lietuvoje (nors kvalifikacijos kėlimo galimybės Lietuvoje buvo), o minėtose šalyse, turistų traukos centruose atitinkamų sezonų metu.
62. Kaip jau minėta atsakovė B. G. nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. ėjo įmonės direktorės pareigas, o atsakovas A. Ž. įmonės vadovu buvo nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. spalio 7 d. Sprendimai dėl komandiruočių priimti vienasmenio valdymo organo – direktoriaus įsakymu.Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovės B. G. veiksmai, priimant 2013 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. P-13/53 dėl savo ir finansų direktorės V. M. komandiruotės (duomenys neskelbtini) d. į kvalifikacijos kėlimo kursus (duomenys neskelbtini), bei atsakovo A. Ž. ir veiksmai, 2013 – 2015 m. siunčiant į komandiruotes save ir darbuotojas B. G. ir V. M., negali būti laikomi teisėtais.
63. Nustačius veiksmų neteisėtumą, vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir buvusių įmonės vadovų A. Ž. ir B. G. kaltė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai kaltės prezumpcijos byloje nepaneigė (CPK 178 str., 185 str.).
64. Tuo tarpu, atsakovė E. M., ėjusi finansų direktorės pareigas, jokių sprendimų dėl komandiruočių nepriėmė, tik į jas vyko kvalifikacijos kėlimo tikslu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino šių aplinkybių ir netyrė, ar atsakovei gali būti taikoma civilinė atsakomybė kaip įmonės vadovei, ar jai, kaip bendrovės darbuotojai, pažeidusiai nustatytas pareigas, turėtų būti taikoma materialinė atsakomybė.
Dėl priežastinio ryšio
65. Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo atsakovui, taip pat būtina nustatyti, kad tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
66. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).
67. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovų veiksmų, 2013 – 2015 m. priimant sprendimus dėl komandiruočių ir vykstant į komandiruotes, bei byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad atsakovų veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, turėjusiais tiesioginės įtakos ieškovės teisėms ir interesams. Atsakovams A. Ž. ir B. G., kaip buvusiems įmonės vadovams, neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus įmonės vadovas privalėjo veikti, nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, darytina išvada, kad atsakovų atlikti neteisėti veiksmai lėmė ieškovės piniginių lėšų praradimą, t. y. atsakovams neatlikus neteisėtų veiksmų – tinkamai įvertinus komandiruočių būtinumą, atitinkamai nepriėmus sprendimų dėl vykimo į komandiruotes, ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nebūtų patyrusi žalos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra nustatyta nei atsakovų o neteisėtų A. Ž. ir B. G. veiksmų atlikimo fakto, nei priežastinio ryšio tarp jų atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos.
68. Apeliacinės instancijos teise, nėra galimybės įvertinti priežastinio ryšio tarp V. M. veiksmų ir įmonės patirtos žalos, nes kaip minėta šios nutarties 64 punkte, pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė ir nevertino atsakovės V. M. veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos.
Dėl žalos dydžio
69. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
70. Ieškovė turtinės žalos atsiradimą grindė atsakovams nepagrįstai išmokėtų komandiruočių suma, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Ž. 16 216,93 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovės B. G. solidariai su A. Ž. 6 020,02 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovės V. M. – 6 020,02 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovės B. G. – 1 956,67 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovės V. M. solidariai su B. G. 839,32 Eur žalos atlyginimo.
71. Kaip jau minėta, juridinio asmens vadovo atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį nustatoma tuo atveju, jeigu juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdė arba netinkamai vykdė pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju, atsakovai A. Ž. ir B. G. vienasmeniškai priėmė sprendimus dėl įmonei nenaudingų komandiruočių, taip padarydami įmonei žalą, kurią privalo atlyginti.
72. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišskyrė ir nevertino atsakovės V. M., kaip įmonės finansų direktorės atsakomybės pagrindų, iš esmės visiškai nesprendė, ar ieškovės prašomas priteisti iš atsakovų sumas galima vertinti kaip įmonės patirtą žalą, ar pagrįstas prašomos priteisti žalos dydis, ar šiuo atveju taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė, t. y. byloje liko nenustatyta viena iš civilinės ir / ar materialinės atsakomybės sąlygų, nors nė vienas įrodymas sprendime negali būti paliktas neįvertintas (CPK 12 str., 178 str.).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
73. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
74. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
75. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, lemtą to, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatinėjo, netyrė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant dėl atsakovės V. M. civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, prašomos priteisti žalos pagrįstumo ir dydžio, konstatuotina, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties, pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str., 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
76. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
77. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atnaujinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų energetikos remontas“ praleistą ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.