Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. K. ir K. J. bei atsakovų V. Z. ir J. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. K. ir K. J. ieškinį atsakovams V. Z. ir J. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

32. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

33. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių pateiktų argumentų pakanka tiek ieškovų, tiek atsakovų keliamiems klausimams išspręsti, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, juo labiau kad tokio prašymo atsakovai niekaip nemotyvavo.

Dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

34. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. šalys žodžiu susitarė, jog atsakovai V. Z. ir J. Z. parduos ieškovams K. J. ir T. K. butą su žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), už 137 000 Eur.

35. Šalys neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad, ieškovams siekiant gauti paskolą banke, 2024 m. sausio 14 d. buvo pasirašytas Susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (nekilo ginčo, kad Susitarime klaidingai nurodyta 2022 m. sausio 1 d. data). Pagal šalių pasirašyto Susitarimo nuostatas, bendra parduodamo turto kaina – 137 000 Eur, pagrindinės sutarties sudarymo terminas – ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

37. Nustatyta, kad ieškovai nuo 2021 m. iki 2023 m. atliko Buto statybos ir įrengimo darbus, 2023 m. vasario 3 d. atliko Buto kadastrinius matavimus, o 2023 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo buto 90 proc. baigtumą bei patyrė su tuo susijusias išlaidas.

38. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovų patirtų nuostolių, atsakovams atsisakius sudaryti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginimo.

41. Ikisutartinius teisinius santykius reglamentuoja CK 6.163–6.165 straipsniai. Remiantis CK 6.163 straipsnio 2 dalimi, šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši norma yra sutarčių laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) išraiška ikisutartinių santykių stadijoje. Vis dėlto šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

42. Ikisutartinių santykių stadija apima įvairius derybų etapus. Įprastai pirminiame derybų etape šalys tik svarsto apie galimybę sukurti teisinius santykius, vertina šių teisinių santykių poreikį ir galimą naudą jų vykdomai veiklai, analizuoja rinkoje egzistuojančias alternatyvas. Vėlesniame derybų etape gali būti organizuojami susitikimai, diskutuojama dėl įsipareigojimų apimties, terminų, šalių atsakomybės ir kitų būsimiems sutartiniams teisiniams santykiams svarbių sąlygų. Ikisutartinių santykių stadijoje šalys, be kita ko, turi galimybę savo teisinius santykius įforminti preliminariąja sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-148-1075/2025, 24 punktas).

43. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

44. Taigi preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Preliminariosios sutarties būtinieji elementai – suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-781/2024, 23 punktas).

45. Preliminariosios sutarties sudarymas kasacinio teismo praktikoje apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023, 57 punktas). Viena vertus, preliminariąja sutartimi sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ją pažeidus taikomi gynybos būdai yra ribojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

46. Nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 20 punktas).

47. Teisinis civilinės atsakomybės pagrindas esant ikisutartiniams santykiams yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis), kuris preliminariųjų sutarčių atveju, be kita ko, pasireiškia vengimu ar atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33, 34 punktai).

48. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalių 2024 m. sausio 14 d. pasirašytas Susitarimas kvalifikuotinas kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Iki preliminariosios sutarties (Susitarimo) pasirašymo tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai, apėmę derybų etapą, kurio metu šalys tarėsi ateityje sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sutarė turto kainą, atsakovai sutiko, kad ieškovai atliktų Buto statybos ir įrengimo darbus, VĮ Registrų centre įregistruotų Buto baigtumą ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje ikisutartinėje derybų stadijoje šalys nebuvo aiškiai susitarusios dėl vienos iš esminių preliminariosios sutarties sąlygų – termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Ieškovų pozicija yra tokia, kad šalys buvo sutarusios, jog pagrindinė sutartis bus sudaroma, kai bus pasiektas toks buto baigtumo lygis, kuomet ieškovai galės gauti banko finansavimą. Atsakovai, iš principo neginčydami susitarimo dėl pagrindinės sutarties sudarymo ieškovams gavus banko paskolą, nurodo, kad šis procesas neturėjo užtrukti taip ilgai – beveik trejus metus. Pasak atsakovų, ieškovai turėjo įrengti butą iki tokio lygio, kad bankas suteiktų paskolą, ne ilgiau kaip per pusę metų. Minėta, kad 2024 m. sausio 14 d. pasirašytoje preliminariojoje sutartyje šalys, be kita ko, nustatė tiek terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti – iki 2024 m. kovo 31 d., tiek parduodamo turto kainą – 137 000 Eur. Nepaisant to, atsakovai 2024 m. kovo 20 d. raštu atsisakė pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tokį atsisakymą iš esmės motyvuodami tuo, kad jų netenkina preliminariojoje sutartyje (Susitarime) nurodyta turto pardavimo kaina, jog kyla ginčai dėl ieškovų atliktų darbų kokybės garantijų.

49. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo ikisutartiniuose derybų teisiniuose santykiuose, t. y. kad žodines derybas dėl turto pardavimo dar 2021 m. atsakovai pradėjo ir jas vedė nesąžiningai, kita vertus, vėlesniame etape, deryboms pažengus ir šalims 2024 m. sausio 14 d. pasirašius preliminariąją sutartį bei joje įtvirtinus esmines būsimos pagrindinės sutarties sąlygas, įskaitant ir turto kainą, pagrindinė sutartis vis tik nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, pastariesiems nepagrįstai tokią sutartį atsisakius pasirašyti.

50. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų skundo argumentus, kad šalys neva buvo sutarusios iki pagrindinės sutarties pasirašymo padidinti turto kainą. Ieškovai šią aplinkybę kategoriškai neigia, o šalių pasirašyto Susitarimo nuostatos ir kiti bylos duomenys (pvz., šalių susirašinėjimas ir pan.) neįrodo, kad tokie susitarimai dėl galimo kainos didinimo šalių buvo numatyti ir aptarti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovai iki pasirašydami preliminariąją sutartį turėjo galimybę tartis su ieškovais dėl, jų manymu, rinkos kainas atitinkančios Buto pardavimo kainos ir ją nurodyti Susitarime. Šalims pasirašius preliminariąją sutartį (Susitarimą) ir aptarus būsimos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, taip pat ir parduodamo turto kainą, atsakovai privalėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o juos pažeidus ir pagrindinę sutartį nepagrįstai atsisakius pasirašyti, jiems kilo prievolė atlyginti ieškovams dėl tokio nepagrįsto atsisakymo patirtus nuostolius.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarioji sutartis, nors ir yra organizacinio pobūdžio sutartis, sukuria jos šalims tam tikras joje numatytas teises ir pareigas. Ir nors atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad Susitarimas, kuris ir yra šalių sudaryta preliminarioji sutartis, atitinkanti jai keliamus turinio ir formos reikalavimus, neatspindėjo tikrosios šalių valios, jų žodinių susitarimų turinio bei buvo pasirašyta tik ieškovams siekiant gauti paskolą iš banko, jie, remdamiesi CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, preliminariosios sutarties neginčijo.

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalių derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir šį savo ketinimą sukurti sutartinius teisinius santykius šalys įformina preliminariąja sutartimi, šaliai, kuri neįvykdo preliminariosios sutarties, yra taikomos sutartinės civilinės atsakomybės taisyklės. Tai, be kita ko, reiškia nukentėjusios šalies teisę nuostolių atlyginimo forma reikalauti ją grąžinti į tą padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-148-1075/2025, 34 punktas).

53. Konstatavus, kad dėl preliminariosios sutarties (Susitarimo) pažeidimo, nepagrįstai atsisakius pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalių iš anksto aptartomis sąlygomis, yra kalti atsakovai, toliau spręstinas klausimas dėl ieškovų reikalaujamų atlyginti nuostolių pagrįstumo.

Dėl Buto pagerinimo darbų atlyginimo

54. Byloje nekilo ginčo, kad nuo 2021 m. iki 2023 m. pabaigos ieškovai atliko įvairius Buto statybos ir pagerinimo darbus: vandentiekio ir nuotekų vamzdynų, šildymo sistemos įrengimo, Buto pirmo ir antro aukšto grindų, vidaus pertvarų, vidaus sienų tinkavimo, stogo vidinės apdailos, lubų ir kitus įrengimo darbus, taip pat laiptų, rekuperacijos, vidaus elektros instaliacijos, dujotiekio įrengimo darbus. Ginčo nekilo ir dėl to, kad ieškovai Butą valdė ir pagerinimo darbus atliko pagal su atsakovais sudarytą žodinį susitarimą, kurio, kaip nurodyta pirmiau, dėl rašytinės formos nesilaikymo, esminių sąlygų neaptarimo (pvz., termino sudaryti pagrindinę sutartį aiškaus neaptarimo) negalima kvalifikuoti kaip preliminariosios sutarties.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą aplinkybę ir į tai, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kaip minėta, nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai turi teisę į nuostolių, patirtų atlikus Buto pagerinimo darbus, atlyginimą.

56. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo pasekmių, pripažįstama nukentėjusios šalies teisė reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimui ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 42 punktas). Šis nuostolis atlyginamas ne tik pažeidus preliminariąją sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), bet ir kitais ikisutartinės civilinės atsakomybės atvejais (CK 6.163 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-148-1075/2025, 35 punktas).

57. Nustatęs, kad Buto pagerinimo darbai buvo atliekami kelerius metus nuo 2021 m. iki 2023 m. pabaigos žodinio bylos šalių susitarimo pagrindu, ūkio būdu (ieškovams darbus atliekant patiems arba su kitų šeimos narių pagalba), be to, ieškovams dėl tuo metu buvusių gerų santykių su atsakovais neišsaugojus visų dokumentų (sutarčių, sąskaitų, mokėjimo kvitų ir pan.), pagrindžiančių įsigytų prekių bei atliktų darbų kainas, pirmosios instancijos teismas priteistiną Buto pagerinimo išlaidų dydį nustatė remdamasis atestuotos sąmatininkės E. D. 2024 m. spalio 1 d. sudaryta lokaline sąmata, parengta naudojant UAB „Sistela“ programinę įrangą. Šioje lokalinėje sąmatoje ieškovų atliktų Buto įrengimo ir statybos darbų kaina buvo apskaičiuota pagal 2022 m. spalio mėn. kainas.

58. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose nėra įtvirtinta nuostatų, pagal kurias fizinių asmenų patirtų būtinų daikto pagerinimo išlaidų dydis negali būti įrodinėjamas lokalinėmis sąmatomis, ir (arba) nuostatų, pagal kurias tokia aplinkybė (išlaidų dydis) turi būti patvirtinama tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016, 28 punktas). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų patirtų būtinų Buto pagerinimo išlaidų dydis gali būti nustatomas, remiantis visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir ieškovų pateiktais įrodymais, nagrinėjamu atveju – lokaline sąmata. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks įrodymas – lokalinė sąmata – yra tinkamas įrodymas turto pagerinimo išlaidų dydžiui nustatyti ir yra pripažįstamas tiek verslo subjektų, valstybės institucijų, tiek ir teismų.

59. Kita vertus, sutiktina su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų nurodomų patirtų Buto pagerinimo išlaidų nepagrįstai nevertino jų būtinumo ir pagrįstumo aspektais, nepagrįstai netyrė sąmatos turinio, taip netinkamai taikydamas CPK 185 straipsnį. Vertinant sąmatas būtina tirti ir analizuoti jų turinį.

60. Remiantis lokalinėje sąmatoje nurodytais duomenimis, iš viso buvo apskaičiuota 41 151,02 Eur (be PVM) Buto pagerinimo darbų kaina, kurią sudaro 17 361,89 Eur darbo užmokestis, 23 298,82 Eur už medžiagas ir 490,31 Eur už mechanizmus. Taip pat prie šios sumos buvo pridėtos ir kitos sąmatoje nurodytos išlaidos (be PVM): papildomų medžiagų vertė 3 proc. – 698,96 Eur, papildomų mechanizmų vertė 3 proc. – 14,71 Eur, sezoniniai darbai 15 proc. – 111,91 Eur, specifiniai darbai 17 proc. – 344,53 Eur, papildomas darbo užmokestis 8 proc. – 1 425,47 Eur, socialinio draudimo išlaidos 1,79 proc. – 344,46 Eur, statybvietės išlaidos 9 proc. – 3 968,20 Eur, pridėtinės išlaidos 20,90 proc. – 4 021,95 Eur, pelnas 5 proc. – 2 604,06 Eur.

61. Įvertinusi šiuos lokalinėje sąmatoje pateiktus duomenis (skaičiavimus), teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis ieškovų patirtas 23 298,82 Eur išlaidas už medžiagas, 490,31 Eur už mechanizmus bei 17 361,89 Eur darbo užmokesčiui. Kadangi ieškovai įsigydami medžiagas ir mechanizmus, neabejotina, sumokėjo PVM, iš atsakovų 23 789,13 Eur suma (medžiagos ir mechanizmai), priešingai nei įrodinėja atsakovai, pagrįstai priteista su 21 proc. PVM, kuris sudaro 4 995,71 Eur. Iš viso už medžiagas ir mechanizmus priteistina suma, įskaitant PVM, sudarytų 28 784,84 Eur.

63. Be paminėtų išlaidų mechanizmams ir medžiagoms (28 784,84 Eur) bei darbo užmokesčiui (17 361,89 Eur), kurios apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintos pagrįstomis, ieškovai neįrodė ir nepaaiškino, kas sudaro lokalinėje sąmatoje nurodytas kitas išlaidas, tokias kaip pelnas, papildomų mechanizmų vertė, pridėtinės išlaidos, kokios statybvietės išlaidos buvo patirtos ar kokie specifiniai darbai atlikti (detaliau išvardyti nutarties 60 punkte). Apeliantams (ieškovams) nepagrindus šių išlaidų būtinumo, konstatuojama, kad šios papildomos išlaidos, kurios įprastai patiriamos, kai darbai atliekami ne ūkio būdu, o sudarant rangos sutartis su ūkio subjektais, atitinkamas išlaidas patiriančiais jiems vykdant ūkinę komercinę veiklą, iš atsakovų buvo priteistos nepagrįstai.

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta ieškovų patirtas 46 146,73 Eur Buto pagerinimo išlaidas (28 784,84 Eur + 17 361,89 Eur). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovams iš atsakovų priteistą 65 148,76 Eur Buto pagerinimo išlaidų sumą sumažinant iki 46 146,73 Eur.

Dėl išlaidų, patirtų už kadastrinių duomenų tikslinimą

65. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ir dėl ieškovų prašytų priteisti 580 Eur išlaidų už Buto kadastrinių duomenų tikslinimą. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovų patirtų išlaidų išvis nevertino, skundžiamame sprendime dėl jų pagrįstumo nepasisakė ir jų nepriteisė.

66. Kaip jau buvo minėta, 2021 m. rugpjūčio mėn. šalys žodžiu susitarė ateityje sudaryti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovai sutiko, kad ieškovai atliktų Buto statybos ir įrengimo darbus, atliktų patikslintus kadastrinius matavimus ir juos pateiktų registruoti VĮ Registrų centrui. Ieškovai, vykdydami žodinį susitarimą su atsakovais, atliko Buto statybos ir įrengimo darbus, užsakė Buto kadastrinius matavimus ir 2023 m. vasario 24 d. sumokėjo VĮ Registrų centrui 580 Eur už Buto kadastrinių duomenų tikslinimą, bylos sudarymą bei registravimą viešajame registre.

67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į tai, kad šias išlaidas ieškovai patyrė vykdydami žodinį susitarimą su atsakovais, taip pat į tai, jog šalių Susitarimas dėl Buto pirkimo–pardavimo nebuvo įvykdytas dėl atsakovų kaltės, pastariesiems atsisakius pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nusprendžia, kad ieškovų prašymas atlyginti patirtas 580 Eur išlaidas už kadastrinių duomenų patikslinimą yra pagrįstas.

68. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant ieškovams iš atsakovų 580 Eur išlaidų už kadastrinių duomenų patikslinimą.

Dėl Buto vertės padidėjimo priteisimo

70. Nustatyta, kad atsakovų gautą 37 831 Eur naudą, kurią prašo pripažinti ieškovų nuostoliais ir priteisti kaip negautą naudą (negautos pajamos), apeliantai apskaičiavo iš ginčo Buto rinkos vertės (241 000 Eur) atėmę Susitarime nurodytą Buto kainą (137 000 Eur) ir atliktų Buto pagerinimo darbų kainą (66 169 Eur), kurią prašė priteisti.

71. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, jog sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 40 punktas). Tokioje situacijoje atsakomybės apimtis turėtų skirtis nuo tos, kuri galėtų būti taikoma šalims esant tik pradinėje derybų stadijoje. Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 41-42 punktai; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-781/2024, 35 punktas).

72. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais, esant šalių sudarytai preliminariajai sutarčiai, kuri teikia pagrindą pripažinti šalių derybas pasiekusiomis aukščiausią pažangos laipsnį, abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo (kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu) taikymas galimas ir ikisutartinės civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 69 punktas, 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-781/2024, 36 punktas; 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-148-1075/2025, 42 punktas).

73. Kita vertus, nors toks apeliantų (ieškovų) nurodomas sutartinio nuostolio apskaičiavimo metodas, nutraukus preliminariąją sutartį, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas galimu ir leistinu, tai savaime nereiškia galimybės ir būtinumo šį metodą taikyti kiekvienu atveju, kai pagrindinė sutartis yra nesudaroma. Kiekviena faktinė situacija yra skirtinga, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turi įvertinti, ar konkrečiu atveju atitinkamu būdu apskaičiuoti nuostoliai atspindėtų dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kilusius šalies praradimus, atitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus faktinę tarp šalių susiklosčiusią situaciją, objektyvaus (abstraktaus) nuostolio apskaičiavimo metodo taikymas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

74. Visų pirma pažymėtina tai, kad Buto rinkos vertės pasikeitimui (vertės kilimui), priešingai nei teigia apeliantai (ieškovai), įtakos turėjo ne tik jų atlikti Buto statybos ir įrengimo darbai, kurių vertė ieškovams priteisiama, bet ir įprastas nekilnojamojo turto rinkos kainų kilimas per kelerius metus. Byloje nekilo ginčo, kad, siekiant ieškovams sudaryti galimybę gauti paskolą ir įkeisti Butą bankui, žodinio susitarimo su atsakovais pagrindu jiems buvo sudaryta galimybė atlikti Buto statybos ir įrengimo darbus, kurie buvo atliekami nuo 2021 m. ir truko beveik trejus metus, iki 2023 m. pabaigos, ir tik 2024 m. sausio 14 d. buvo sudarytas rašytinis šalių Susitarimas (preliminarioji sutartis).

75. Remiantis CK 6.165 straipsnio 2 dalimi, preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Rašytinis Susitarimas dėl Buto pirkimo–pardavimo (preliminarioji sutartis), aptariant esmines būsimos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, įskaitant ir kainą, buvo sudarytas tik 2024 m. sausio 14 d. Iki tol tarp šalių nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. egzistavo tik žodinis susitarimas dėl Buto, priklausančio atsakovams, pardavimo ieškovams už 137 000 Eur, t. y. egzistavo žodinė ikisutartinių santykių stadija, apėmusi derybas. Taigi visi Buto įrengimo darbai, kurie, pasak ieškovų, padidino turto vertę, buvo atlikti dar iki preliminariosios sutarties sudarymo, o tai reiškia, kad tuo laikotarpiu ieškovų lūkesčiai negali būti ginami tokia pat apimti ir tokiu pat būdu, kaip jie būtų ginami sudarius preliminariąją sutartį. Kitaip tariant, iki preliminariosios sutarties sudarymo gerindami svetimo turto būklę bei didindami jo vertę, ieškovai veikė savo rizika. Ta aplinkybė, kad ieškovai gana ilgą laiką (daugiau negu dvejus metus), nesudarę preliminariosios sutarties, Bute atlikinėjo darbus, tikėdamiesi, jog ateityje su jais bus sudaryta pagrindinė sutartis, lemia jų pačių prisiimtą riziką, kad pagrindinės sutarties nesudarymo atveju jų lūkestis nebus ginamas tokiu pat būdu, jeigu preliminarioji sutartis būtų buvusi sudaryta dar tada, kai šalys derėjosi ateityje sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

76. Atsakomybės apimtis, kuri taikytina esant sudarytai rašytinei preliminariajai sutarčiai, skiriasi nuo tos, kuri taikytina šalims buvus tik žodinėje derybų stadijoje. Nesant sudarytos rašytinės preliminariosios sutarties, vien 2021 m. buvęs žodinis šalių susitarimas negalėjo ieškovams sukelti teisėto lūkesčio bei užtikrinimo, kad bus sudaryta pagrindinė sutartis. Todėl nepaisant to, kad rašytinė 2024 m. sausio 14 d. preliminarioji sutartis (Susitarimas) buvo nutraukta dėl atsakovų kaltės, jie negali būti laikomi atsakingais dėl Buto rinkos vertės pokyčių nuo 2021 m. dėl to, jog patys ieškovai, kaip minėta, beveik trejus metus delsė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, ieškovai neįrodinėjo, kad nuo rašytinės preliminariosios sutarties sudarymo 2024 m. sausio 14 d. iki atsakovų atsisakymo sudaryti pagrindę sutartį 2024 m. kovo 20 d., t. y. per kiek daugiau nei 2 mėn. laikotarpį, Buto vertė pakito (pakilo nuo 137 000 Eur (Susitarime nurodytos kainos) iki 241 000 Eur (ieškovų nurodoma rinkos vertė)).

77. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovų reikalavimas priteisti jiems 37 831 Eur naudą – Buto vertės padidėjimą – pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

Dėl išlaidų už Buto interjero projekto parengimą

78. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo ieškovams priteistų 3 750 Eur išlaidų, kurias jie patyrė už Buto interjero projekto parengimą.

79. Šias išlaidas ieškovai įrodinėjo byloje esančia 2021 m. spalio 2 d. sutartimi Nr. ARKK-2110-01-IP, pagal kurią projektuotojas įsipareigojo suteikti užsakovui (ieškovams) objekto vidaus apipavidalinimo (interjero dizaino) projektavimo paslaugas pagal užsakovo pateiktą užduotį, nurodymus dėl idėjos įgyvendinimo, kokybės ir techninį projektą, o užsakovas įsipareigojo priimti projektuotojo suteiktas paslaugas ir už jas sumokėti. Remiantis paminėtos projektavimo sutarties 2.2 papunkčiu, interjero projektą, be kita ko, sudarė patalpų planas su baldų išdėstymu, projektuojamų sienų planas, apšvietimo planas, grindų dangos planas, šviestuvų, dekoracijų, durų bei rankenų, interjero detalių, baldų parinkimas ir pan.

80. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad sutartį dėl Buto interjero projekto parengimo ieškovai sudarė tuo metu, kai susitarimas su Buto savininkais (atsakovais) dėl ginčo Buto pardavimo ateityje tebebuvo žodinėje ikisutartinių santykių (derybų) stadijoje. Tuo metu rašytinės preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties dėl Buto pardavimo, kurioje galutinai būtų aptartos visos esminės būsimos pagrindinės sutarties sąlygos, šalys sudariusios nebuvo. Kaip jau buvo minėta, nesant rašytinės preliminariosios sutarties, vien žodinis šalių susitarimas negalėjo sukelti ieškovams teisėto lūkesčio ir neužtikrino, kad pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis bus pasirašyta. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai, užsakę Buto interjero projekto (dizaino) parengimą 2021 m. spalio 2 d., veikė savo rizika, todėl, nepaisant to, kad tarp šalių susiklostę ikisutartiniai santykiai nutrūko dėl atsakovų kaltės, atsakovai nėra ir negali būti atsakingi už šias ieškovų patirtas išlaidas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai neįrodė, jog, išskyrus žodinį susitarimą su atsakovais dėl Buto statybos ir įrengimo darbų atlikimo, jie buvo sutarę ir gavę Buto savininkų (atsakovų) pritarimą dėl interjero projektavimo (interjero dizaino) darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Buto interjero projekto (dizaino) parengimas, kuriuo Butas turėjo būti pritaikytas specifiniams ieškovų poreikiams, projektuotojui parenkant ieškovams tinkančius baldus, apšvietimą, dekoracijas ir pan., nepriskirtinas tiems Buto pagerinimo darbams, dėl kurių šalys buvo sutarusios žodžiu.

81. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams išlaidas už Buto interjero projekto parengimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas pakeičiamas, ieškovams iš atsakovų priteistą nuostolių sumą sumažinant 3 750 Eur išlaidomis už Buto interjero projekto parengimą, kurias ieškovai, kaip minėta, patyrė savo rizika.

Dėl išlaidų ieškovų patirtų ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje kvalifikavimo

82. Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 4 477 Eur išlaidų, kurias ieškovai patyrė ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje už advokato pagalbą. Šias išlaidas pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisė kaip nuostolius, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi. Atsakovų teigimu, tokios išlaidos turėjo būti priteistos pagal CPK nuostatas, atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų dalį.

83. Teisėjų kolegija šį apeliantų (atsakovų), argumentą pripažįsta nepagrįstu. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

85. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir dėl jų priteisimo sprendžiama pagal atitinkamus proceso įstatymus, kai jos buvo patirtos tam tikro teisminio (baudžiamosios bylos nagrinėjimo; civilinės bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo) arba su juo neatsiejamai susijusio (privalomo ikiteisminio nagrinėjimo) proceso metu ir jų atlyginimo klausimas arba buvo reglamentuotas atitinkamo proceso įstatymo, arba galimybė gauti tokių išlaidų atlyginimą remiantis proceso teisės normomis išplaukė iš kasacinio teismo suformuotos praktikos. Kitais atvejais, tame tarpe ir kai privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka įstatyme nėra nustatyta, dėl tokių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024, 113, 117-118, 123 punktai).

86. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminėje stadijoje ieškovai, atstovaujami advokatės, išsiuntė atsakovui reikalavimą atlyginti žalą. Ieškovams už suteiktas teisines paslaugas 2024 m. spalio 8 d. buvo išrašyta 4 477 Eur sąskaita faktūra, kurią ieškovai 2024 m. spalio 9 d. apmokėjo. Įvertinus tai, kad atsakovai apeliaciniame skunde rėmėsi tik tuo, jog šios išlaidos nepagrįstai buvo priskirtos ieškovų patirtiems nuostoliams ir nenurodė argumentų, susijusių su šių išlaidų dydžiu, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad atitinkamos išlaidos pagrįstai buvo vertinamos kaip ieškovų nuostoliai, neturi teisinio pagrindo vertinti jų dydžio pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

87. Teisėjų kolegija, apibendrinusi pirmiau aptartus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip kilusius iš preliminariosios sutarties, tačiau neteisingai nustatė preliminariosios sutarties sudarymo datą ir netinkamai kvalifikavo iki jos sudarymo susiklosčiusius santykius, kuriuos apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip ikisutartines šalių derybas žodinio susitarimo pagrindu. Dėl šios priežasties iš dalies neteisingai buvo paskirstyta šalių prisiimta rizika už nuostolius, kuriuos ieškovai patyrė vykdydami ikisutartinį žodinį susitarimą ir netinkamai įvertintas reikalautų priteisti nuostolių dydis bei nepagrįstai priteista ieškovams iš atsakovų 73 375,76 Eur. Atsižvelgus į tai, skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovams iš atsakovų priteisiamą nuostolių sumą sumažinant iki 51 203,73 Eur, kuriuos sudaro 46 146,73 Eur išlaidos, patirtos Buto pagerinimo darbams, 580 Eur išlaidos už Buto kadastrinių duomenų patikslinimą ir 4 477 Eur išlaidos, patirtos siekiant išspręsti ginčą ne teismo tvarka.

88. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

89. Skundžiamą sprendimą pakeitus, pakeičiamos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų materialusis reikalavimas sudarė 112 807,18 Eur, o priteisiamas 51 203,73 Eur nuostolių atlyginimas, buvo patenkinta 45,39 proc. šio reikalavimo. Pagal tokias proporcijas (45,39 ir 54,61 proc.) ir paskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

90. Nustatyta, kad ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 876,28 Eur žyminis mokestis ir 7 532,25 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 6 520 Eur advokato pagalbos išlaidų.

91. Be to, atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jiems 511,71 Eur išlaidų, sumokėtų antstoliui, už faktinių aplinkybių konstatavimą.

92. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. Z. 2025 m. sausio 22 d. pateikė prašymą antstolei konstatuoti faktines aplinkybes – užfiksuoti nebaigto statyti Buto būklę, įrengtų pertvarų, lubų, inžinerinių sistemų neatitikimą projektui. Antstolė 2025 m. sausio 29 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei tą pačią dieną išrašė atsakovui 511,71 Eur sąskaitą faktūrą.

93. CPK 88 straipsnis reglamentuoja išlaidas, kurios gali būti priskirtos prie susijusių su bylos nagrinėjimu išlaidų. Prie tokių išlaidų, be kita ko, priskirtinos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Faktinių aplinkybių konstatavimas, taip pat ir dokumentų įteikimas gali būti atliekami teismo pavedimu (CPK 117 straipsnio 1 dalis, 635 straipsnio 3 dalis, Antstolių įstatymo 23 straipsnio 4 dalis) arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva (Antstolių įstatymo 23 straipsnio 5 dalis, 24 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl šių išlaidų atlyginimo teismas turi įvertinti šių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgdamas tiek į faktinių konstatavimo aplinkybių trukmę, tiek į kitas šių išlaidų pagrįstumui reikšmės turinčias konkrečias aplinkybes. Be to, turi atsižvelgti į tai, ar šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Šie kriterijai vertintini analogiškai, kaip ir priteisiant kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

94. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023, 76 punktas).

95. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo V. Z. prašymu atliktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio tikslas, kaip minėta, užfiksuoti Buto būklę, įrengtų pertvarų, lubų, inžinerinių sistemų neatitikimą projektui, t. y. ieškovų atliktų statybos darbų kokybės trūkumus, nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ieškovų patirtų nuostolių, atsakovams nesilaikius preliminariosios sutarties ir atsisakius pasirašyti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginimo klausimas. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas ir nebuvo sprendžiama dėl ieškovų atliktų Buto statybos ir įrengimo darbų kokybės bei atitikimo teisės aktų ir (ar) projekto reikalavimams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo V. Z. prašymu ir iniciatyva atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas šiuo atveju buvo perteklinis, nesusijęs su byloje pareikštais ieškinio reikalavimais ir neturėjo įtakos šalių ginčo dėl ieškovų patirtų nuostolių atlyginimo išsprendimui. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti atsakovams jų patirtų išlaidų, susijusių su antstolės atliktu faktinių aplinkybių konstatavimu.

96. Ginčo dėl šalių pirmosios instancijos teisme patirtų advokato pagalbos išlaidų dydžio (išskyrus nurodytas nutarties 91 punkte) bei jų atitikimo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytiems maksimaliems dydžiams nekilo.

97. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus 45,39 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei K. J., kuri sumokėjo tiek žyminį mokestį, tiek už advokato paslaugas, priteistina 851,64 Eur žyminio mokesčio ir 3 418,89 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 4 270,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovams, atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, priteistina 3 560,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

98. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė K. J. sumokėjo 801 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 2025 m. gruodžio 18 d. sumokėjo 5 082 Eur už advokato paslaugas, rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, iš viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 5 883 Eur. Atsakovas V. Z. sumokėjo 1 326 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 2025 m. lapkričio 8 d. sumokėjo 1 670 Eur už advokato paslaugas, iš viso apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 996 Eur bylinėjimosi išlaidų.

99. Ieškovės K. J. ir atsakovo V. Z. apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) reikalavimų dalį, ieškovei K. J. iš atsakovų iš viso priteisiama 2 670,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui V. Z. iš ieškovų priteisiama 1 636,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams K. J. ir T. K. iš atsakovų V. Z. ir J. Z. solidariai priteista 73 375,76 Eur žalos atlyginimo, ieškovei K. J. priteista iš atsakovų V. Z. ir J. Z. 3 833 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovams K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 51 203,73 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį du šimtus tris eurus ir 73 ct) nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 51 203,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 270,53 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų ir 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 2 135,27 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus ir 27 ct).

Priteisti atsakovams V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovų K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 560,57 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis po 1 780,29 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 29 ct).“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 670,29 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų ir 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisiant iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 1 335,15 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir 15 ct).

Priteisti atsakovui V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovų K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 636,12 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisiant iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis po 818,06 Eur (aštuonis šimtus aštuoniolika eurų ir 6 ct).