Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-20644-964/2024 pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkė J. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš pateiktų įrodymų ir bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, statytojai J. G. 2019-08-26 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190826-00014, kuriame nustatė, kad „Savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliktas medinio vieno aukšto su mansarda gyvenamosios (trijų butų ir daugiau - daugiabučiai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nesuformuotoje atskiru sklypu valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), rekonstravimas, keičiant pastato išvaizdą: prie pastato fasado vakarinėje pusėje buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukšte (duomenys neskelbtini), pristatytas medinis priestatas. Matmenys nustatyti 2019-05-08 patikrinimo metu: ilgis – 5,81 m, plotis – 2,76 m, aukštis – 2,77 m“.

15. 2019-08-27 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė privalomąjį nurodymą statytojai J. G. pašalinti savavališkos statybos padarinius – demontuoti prie pastato, esančio valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), fasado vakarinėje pusėje buto (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte pristatytą medinį priestatą 5,81 m ilgio, 76 m. pločio ir 2,77 m. aukščio ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2020 m. vasario 26 d.

16. Skolininkei J. G. nustatytu terminu neįvykdžius privalomojo nurodymo, išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę dėl 2019-08-27 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius priverstinio vykdymo (v.b. Nr. 0177/20/00754, b.l. 41-42). 2020-06-25 antstolė patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b. Nr. 0177/20/00754, 43 b.l.).

17. 2020-10-30 antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės su pareiškimu dėl baudos skyrimo. Teismas nustatęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, skolininkei 2021-08-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2429-1101/2021 skyrė 1,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną (v. b. Nr. 0177/20/00754, 76-75 b.l.). 2022-11-28 skolininkė J. G. informavo antstolę, kad priestatas yra nugriautas, paliktas tik fundamentas, kurio ji negali nugriauti, nes antrame aukšte (kuris irgi yra nelegalus priestatas) gyvena žmonės (v.b. Nr. 0177/20/00754, 96 b.l.).

18. 2023-01-26 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad 2023-01-18 atlikus patikrinimą nustatyta, kad išardytos tik priestato išorinių sienų dalys, neišardytas priestato medinis karkasas, pamatai, grindys ir nesutvarkyta statybvietė (v.b. Nr. 0177/20/00754, 123-124 b.l.). 2023-01-31 antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo (v.b. Nr. 0177/20/00754, 120 b.l.). 2023-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5858-534/2023 teismas skolininkei J. G. skyrė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti inspekcijos privalomąjį nurodymą (v.b. Nr. 0177/20/00754.b. l. 121-122).

19. 2024-06-21 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad jis neįvykdytas, t.y. neišardytos visos savavališkai pastatytos (įrengtos, sumontuotos ir pan.) ar perstatytos statinio gyvenamosios paskirties pastato nesuformuotoje atskiru žemės sklypu valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), dalys: neišardytas visas prie pastato fasado vakarinėje pusėje buto pirmame aukšte (duomenys neskelbtini), pristatytas medinis priestatas (5,81 m. ilgio, 2,76 m. pločio, 2,77 m aukščio) – dalinai išardytos išorinės priestato sienos paliekant sienas sudariusį karkasą – 8 medines kolonas (0,10 storio, 0,10 pločio, 2,37 m. aukščio), neišardyti betoniniai sienas sudariusio karkaso – 8 medinių kolonų pamatai, neišardyta betoninė nuogrinda, nesutvarkyta statybvietė (b. l. 19) bei pridėjo prie jo patikrinimo metu darytas nuotraukas (b.l. 20-30). Taip pat inspekcija pateikė ir vėlesnį, t.y. 2024-07-23, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad 2024-07-19 patikrinimo metu nustatyta, jog nuo 2024-06-21 patikrinimo situacija nepasikeitė (b.l. 38) bei pridėjo nuotraukas (b.l. 39).

20. 2024-06-11 Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama panaikinti žymą Nekilnojamojo turto registro išraše adresu (duomenys neskelbtini), apie savavališką statybą, nes savavališkos statybos darbai pašalinti (b.l. 31). Kartu pateikė 2024-06-10 statinio ekspertizės aktą su priedais (b.l. 31-35). Iš jo matyti, kad statybos inžinierius, ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio ekspertizės vadovas V. B. E. atliko ekspertinį tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio nuomojamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atliktos savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių šalinimo rezultatus, pateikti išvadas ir rekomendacijas. Ekspertas pateikė išvadą, kad su nuomojamu butu adresu (duomenys neskelbtini) susiję savavališkos statybos padariniai ekspertizės rengimo metu yra visiškai pašalinti. Ties butu adresu (duomenys neskelbtini) esantys statramsčiai yra buto Nr. 3 atliktos savavališkos statybos laikančiosios konstrukcijos dalis, su buto Nr. 2 buvusia savavališka statyba nėra susijusi.

21. 2024-08-01antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei J. G. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pasibaigimo – 2020-02-27, valstybės naudai.

22. 2024-09-12 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

23. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos skundžia 2024-09-12 Vilniaus miesto apylinkės nutartį iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo pagrindo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės pateiktu statinio ekspertizės aktu, taip pat toliau laikėsi pozicijos, kad skolininkė neįvykdė privalomojo nurodymo.

24. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teismo nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde nurodytais teiginiais.

25. Pažymėtina, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

26. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

27. Patenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio pagrindu teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

28. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas ir neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai pritaikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

31. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir deklaratyvius apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis 2024-06-10 statinio ekspertizės aktu. Pažymėtina, kad minėtu aktu buvo konstatuota, kad ties butu adresu (duomenys neskelbtini) esantys statramsčiai, dėl kurių pašalinimo byloje ir yra kilęs ginčas, yra buto Nr. 3 atliktos savavališkos statybos laikančiosios konstrukcijos dalis, su buto Nr. 2 buvusia savavališka statyba nėra susijusi. Nors Inspekcija nurodo, kad šiame akte yra klaidingai nustatyta, jog savavališkos statybos darbai yra pašalinti, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius bei paneigiančius ekspertizės akte nurodytas išvadas, kad ginčo statramsčiai (medinės kolonos) ir nuogrinda gali būti pašalinami, nepadarant žalos butui Nr. 3, (CPK 178 str., 314 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad jau nuo 2022 m. lapkričio mėnesio skolininkė tiek antstolei, tiek Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teikė informaciją apie tai, kad ji negali pašalinti medinių kolonų ir betoninių nuogrindų, kadangi jas pašalinus kiltų grėsmė ant šių kolonų pastatyto buto Nr. 3 priestato konstrukcijos stabilumui. Tačiau nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nei antstolė, jokių veiksmų dėl minėtų aplinkybių ištyrimo ir objektyvaus įvertinimo nesiėmė. 2024-09-05 vykusio teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovas dėl Statinio ekspertizės akte nurodytų aplinkybių jokių paaiškinimų pateikti negalėjo, nors šį įrodymą byloje pateikė pati išieškotoja (2024-08-19 raštas „Dėl dokumentų pateikimo civilinėje byloje Nr. 2VP-20644-964/2024, teisminio proceso Nr. 2-68-3-13332-2024-9).

32. Paminėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, atsižvelgiant į jo specifinę padėtį ir vykdomas funkcijas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), laikydamasis teisėtumo principo. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Apeliantei, kaip valstybės institucijai, keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

33. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių skolininkės nurodytas ir Statinio ekspertizės aktu nustatytas aplinkybes dėl savavališkos statybos pašalinimo. Pažymėtina, kad rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigdama, kad Statinio ekspertizės akte pateikti duomenys yra neteisingi bei, kad pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi nepagrįstai, šių aplinkybių neįrodė, nepagrindė.

34. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu 2024-06-21 ir 2024-07-23 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktuose nurodytos tos pačios aplinkybės, kad neišardyti betoniniai sienas sudariusio karkaso – 8 medinių kolonų pamatai, neišardyta betoninė nuogrinda, šiuo atveju neįrodo, kad Statinio ekspertizės akto išvados yra nepagrįstos, kadangi byloje nėra ginčo, kad šios kolonos ir betoninė nuogrinda yra nepašalintos, ginčas yra kilęs dėl to ar skolininkė nepadarydamas žalos kito asmens turtui galėjo šias konstrukcijas pašalinti. Inspekcija nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su atskiruoju skundu, nenurodė, kad rengiasi tirti šias aplinkybes, apsiribodama pozicija, kad nepaisant pasekmių skolininkė privalo šias kolonas nugriauti ir kol šie veiksmai nebus atlikti, Inspekcija laikys, kad privalomasis nurodymas nėra tinkamai įvykdytas. Tokius Inspekcijos veiksmus, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neatitinkančius bendrųjų civilinio proceso principų – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis) bei suteikiančius pagrindą vertinti, kad šiuo konkrečiu atveju Inspekcijos privalomasis nurodymas visa apimtimi neįvykdytas ne dėl skolininkės kaltės, o dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininkės valios, t.y. galimos grėsmės kito asmens turtui.

35. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog medinius statramsčius ir jų polinius pamatus įrengė ne skolininkė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Kartu nurodytina tai, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Pagal CPK 185 straipsnį bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nesant byloje pateiktų įrodymų, nepagrįstai sprendė, jog ne skolininkė įrengė medinius statramsčius ir jų polinius pamatus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi klausimas kas įrengė ginčo konstrukcijas turėjo būti aktualus nustatant ir vertinant savavališkos statybos faktą, o šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas jau dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o ne dėl atsakingų asmenų nustatymo.

37. Įvertinęs byloje surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti baudą pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą skolininkei J. G.

38. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Paminėtina, kad aplinkybė, jog skolininkė neginčijo Privalomojo nurodymo taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, kadangi kaip jau minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, kiekvienu atveju turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas ir neįvykdymo priežastys.

39. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.