Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta subendrinta 300 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. birželio 13 d. 17.03 val. (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta d. pusė), (duomenys neskelbtini), magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja d. pusė), (duomenys neskelbtini) km., vairavo transporto priemonę ir vilko priekabą, kurių bendra masė 6 055 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių junginio. Taip pat automobilis nenustatyta tvarka neįregistruotas ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad nutarimas dalyje dėl baudų paskyrimo už administracinius nusižengimus numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse neskundžiamas, tačiau pareiškėjui paskirta per griežta bausmė už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemones pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nebuvo atsižvelgta į visas byloje nustatytas S. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Būtina pažymėti, kad S. S. nuo pat administracinio nusižengimo užfiksavimo momento prisipažino, kad vairavo transporto priemonę, tačiau taip elgėsi tik dėl susiklosčiusios situacijos. Nusižengimo padarymo dieną jis su savo tėvu S. S. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kadangi jis pats neturėjo teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonių junginio, todėl vairuoti transporto priemonę paprašė tėvo S. S.. Iš (duomenys neskelbtini) transporto priemonių junginį link (duomenys neskelbtini) vairavo tėvas S. S., tačiau neprivažiavus (duomenys neskelbtini) pastarasis pasijuto blogai, t. y. pajuto stiprų spaudimą širdies plote. Suprasdamas, kad tokioje būklėje vairuoti transporto priemonę pavojinga bei atsižvelgdamas į tai, kad iki kelionės galutinio taško buvo likę keliolika kilometrų, S. S. priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonių junginį pats. S. S. turi AM, A, BĮ ir B vairuotojo kategorijas, daugiau kaip 12 metų vairuoja įvairias transporto priemones, todėl transporto priemonių junginio vairavimas nebuvo visiškai nauja patirtis, be to transporto priemonės vairavimas asmens, kuris jaučia pakankamai sunkius sveikatos sutrikimus gali sukelti kur kas sunkesnes pasekmes nei asmens, kuris turi pakankamai ilgą vairavimo patirtį, tačiau neturi specialios kategorijos vairuoti transporto priemonių junginį, kurio bendra didžiausia leidžiamoji masė didesnė nei 3 500 kg. S. S. pilnai pripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą. Tokie jo veiksmai buvo sąlygoti susiklosčiusių aplinkybių, tačiau Institucija priėmusi nutarimą, kuriuo S. S. buvo paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, neatsižvelgė į šias aplinkybes, kurios besąlygiškai įtakojo S. S. padaryto nusižengimo priežastis. Būtent šios aplinkybės turėjo būti ypatingai vertinamos taikant atsakomybę S. S. ir būtent į šias aplinkybes būtina atsižvelgti paskiriant S. S. švelnesnę nei statyme numatytą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę arba jų neskiriant.

Motyvuojamoji dalis

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. S. S. padarė pažeidimą dėl susiklosčiusios situacijos susijusios su jam labai artimo žmogaus – tėvo S. S. sveikatos būkle. Nors tėvui nėra diagnozuota širdies liga, tačiau nusižengimo padarymo dieną, tėvui, kuris vairavo transporto priemonę, prasidėjo stiprūs skausmai krūtinės plote ir tik dėl šios priežasties S. S. perėmė transporto priemonės vairavimą. S. S. supranta, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau pažeidimas nebuvo piktybiškas, kadangi transporto priemonę jis vairavo esant stresinei situacijai ir neatidėliotinam būtinumui. Tai, kad S. S. pateikta įvykių seka nėra prasimanymas objektyviai patvirtina ta aplinkybė, kad transporto priemonėje kartu su juo važiavo tėvas S. S., kuris turi teisę vairuoti transporto priemonių junginius, t. y. šis faktas objektyviai paaiškina, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę tik esant neatidėliotinam būtinumui. Kitaip tariant, nėra jokio kito paaiškinimo, kodėl transporto priemonę vairavo pareiškėjas, kuris neturi teisės vairuoti tokio tipo junginius, tačiau nevairavo šalia sėdėjęs asmuo, šiuo atveju S. S., kuris gali vairuoti tokio tipo transporto priemones. Visiškai logiška, kad tokia situacija galėjo susidaryti tik tokiu atveju, jeigu teisę turintis vairuoti transporto priemonę asmuo nebegalėjo vairuoti. Po administracinio nusižengimo užfiksavimo, policijos pareigūnai toliau leido S. S. vairuoti transporto priemonių junginį, tačiau S. S. suprasdamas, kad tokiu būdu jis vėl padarys pažeidimą, paprašė, kad vairuotų transporto priemonę tėvas. Anot pareiškėjo, tai pastebėję įvykio vietoje buvę pareigūnai nustebo, kodėl transporto priemonės nevairavo asmuo, kuris turėjo tokią teisę vairuoti. Visa tai, kas išdėstyta patvirtina, kad S. S. vairavo automobilį tik todėl, kad buvo susiklosčiusi labai nepalanki ir stresinė situacija. Taigi, tik dėl aukščiau nurodytų susiklosčiusių aplinkybių S. S. padarė nusižengimą, todėl toks jo nusižengimas galėtų būti vertinamas kaip būtinasis reikalingumas. Jokios kitos galimybės skubiai tėvą pristatyti į gydymo įstaigą ar tiesiog sugrįžti į namus S. S. neturėjo.

Įvertinus skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos šioje byloje negali būti taikomos. S. S. administracine tvarka dėl analogiškų nusižengimų nebaustas, galiojančių analogiškų administracinių nusižengimų neturi, būdamas pakankamai brandi asmenybė pervertino savo galimybes ir žinodamas, kad negali vairuoti tokio tipo transporto junginio, vairavo transporto priemonę tik dėl susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su neatidėliotina pagalba artimam žmogui, tačiau savo kaltės neneigia. Tokios aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingas ir piktybiškas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Vertinant S. S. asmenybę, būtina atsižvelgti į tai, kad byloje pateiktose (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikose jis vertinamas tik teigiamai. S. S. yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, žalingų įpročių neturi, turi žmoną su kuria augina du mažamečius 2 ir 8 metų vaikus. S. S. vairavimo stažas yra 12 metų. S. S. ženkliai prisideda prie pagalbos bendruomenei neatlygintinai suteikdamas transportavimo paslaugas, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemonę S. S. neturės galimybės padėti bendruomenei, tokiu būdu bus padaryta žala ir bendruomenės interesams. Taip pat S. S. yra įregistravęs mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos rūšys yra automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas, automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma. Nuo 2024 m. liepos 4 d. mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ tapo PVM mokėtoja. Šioje įmonėje S. S. yra vienintelis darbuotojas, todėl S. S. praradus teisę vairuoti transporto priemonę, jis negalės tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų, kadangi kasdieninėje darbinėje veikloje jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, dėl šios priežasties visiškai sustos įmonės veikla, tokiu būdu S. S. neteks galimybės ne tik mokėti privalomus valstybei mokesčius, bet ir gauti pajamų šeimos išlaikymui, tai reiškia, kad nukentės ne tik jis, bet ir jam artimiausi žmonės – šeima.

Pareiškėjas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Tokios aplinkybės rodo, kad jis suvokė padaryto nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo, dėl susidariusios stresinės situacijos, neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį. Visos šios aplinkybes turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip jo atsakomybę švelninančios. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog pareiškėjas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, įvertinus pažeidimo sunkumo laipsnį, prie šio skundo pateiktus dokumentus, aplinkybę, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas tik dėl susiklosčiusios stresinės situacijos, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai butų pasiekti S. S. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Nors pareiškėjas visiškai prisipažino padaręs pažeidimus, tačiau skundžiamo nutarimo dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nurodyti tik vairuotos transporto priemonės „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, tačiau visiškai nėra duomenų apie tai, kokio modelio, specifikacijos ir charakteristikos priekaba buvo prikabinta prie vairuotos transporto priemonės, todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti kokia buvo bendra junginio masė. Pareiškėjas turi B vairuotojo kategoriją, t. y. pagal šią kategoriją jis gali vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Tai reiškia, kad pareiškėjas gali vairuoti atitinkamos masės transporto priemonių junginius. Taigi, nesant išsamių ir objektyvių duomenų, kad S. S. vairuoto transporto priemonių junginio masė viršijo B vairuotojo kategorijoje numatytą leistiną masę, būtina spręsti klausimą dėl administracinės teisenos pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukimo S. S. atžvilgiu (b. l. 2–6).

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą nepakeistą palikti ir nurodė, jog pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Kaip matyti iš vairuotojų registro, pareiškėjui 2024 m. vasario 28 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis jo turimas A, AM, B1 ir B vairavimo kategorijas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliuose įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg, šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 3 055 kg ir tempė priekabą „WNP-SUSKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 3 000 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma 6 055 kg. Automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“, kurio pareiškėjas nebuvo išlaikęs. Nors skundžiamame nutarime nėra nurodyti priekabos duomenys, tačiau yra teisingai nurodyta junginio masė, t. y. 6 055 kg. Pažeidimo metu buvo nufotografuotas transporto priemonės ir priekabos junginys. Iš nuotraukos matyti, jog pareiškėjas tempė Lietuvoje registruotą priekabą „WNP-SUSKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 3 000 kg. Priekabos duomenys gauti iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės.

Pateiktame skunde pareiškėjo atstovas nurodo, jog nusižengimas padarytas ne dėl tyčios, o esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, kadangi tėvo sveikatos būklė neleido jam vairuoti, todėl pareiškėjas perėmė junginio vairavimą. Institucija vertina, kad pareiškėjo veiksmai neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų. Pareiškėjo pažeidimo užfiksavimo laikas yra 17.03 val., administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas 17.30 val. Iš šių duomenų nustatyta, jog nuo pažeidimo užfiksavimo iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo praeina 27 minutės. Jokių duomenų, jog automobilyje kartu važiavusiam pareiškėjo tėvui reikalinga skubi medicininė pagalba, nėra. Taip pat nėra duomenų, jog ir po nusižengimo užfiksavimo pareiškėjas skubiai būtų vežęs savo tėvą į skubios pagalbos skyrių. Pažymėtina, jog pats pareiškėjo tėvas po nusižengimo užfiksavimo sėda prie junginio vairo, tuo tik patvirtindamas, jog skubios medicininės pagalbos jam tikrai nereikėjo ir jo sveikatos būklė leido jam valdyti padidino pavojaus šaltinį – transporto priemonių junginį. Šie nustatyti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo nusižengimas negali būti traktuojamas kaip veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis ir šis argumentas laikytinas tik kaip asmens gynybinė versija.

Įvertinus bylos medžiagą ir pareiškėjo skundą, Institucija mano, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti administracinio poveikio priemonės terminą ar jos neskirti, šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Vairavimas transporto priemonių neturint teisės vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, kurioms reikia specialių įgūdžių, yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (b. l. 30–33).

Pareiškėjas S. S. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog jis važiavo kartu su tėčiu, tačiau tėčiui pasidarė silpna, todėl jis sėdo už vairo ir toliau važiavo apie 15 km. Sutinka su padarytu pažeidimu, pripažįsta, kad automobilio ir priekabos junginys viršijo leistiną masę, o vairuoti tokio dydžio junginį jis neturėjo teisės ir dėl savo veiksmų gailisi. Po pažeidimo padarymo tėtis į gydytojus nesikreipė. Jis augina du vaikus, žmona šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, todėl šeimoje jis yra vienintelis maitintojas. Ar žmona ateityje planuoja grįžti į darbą, nežino. Jo įmonė atidaryta neseniai, todėl tikslių šeimos pajamų dar nežino, o praradęs teisę vairuoti jis turės sustabdyti įmonės veiklą. Jo žmona turi teisę vairuoti, mažametis vaikas pradės lankyti darželį.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 30–33).

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu S. S. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 300 eurų bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams dėl to, kad jis 2024 m. birželio 13 d. 17.03 val. (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta d. pusė), (duomenys neskelbtini), magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja d. pusė), (duomenys neskelbtini) km., vairavo transporto priemonę ir vilko priekabą, kurių bendra masė 6 055 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių junginio. Taip pat automobilis nenustatyta tvarka neįregistruotas ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–4).

Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Iš skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo bei pareiškėjo kaltės pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalį nėra, skundu buvo prašoma: 1) Pakeisti skundžiamą nutarimą ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirti pareiškėjui švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; 2) Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu šioje dalyje nutraukti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad neginčija administracinio nusižengimo padarymo bei kaltės ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tačiau prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirti pareiškėjui švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg, šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg, automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“. SEAKĮ 2 straipsnis nurodo, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategoriją turinčiam vairuotojui (SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 3 055 kg (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 15–16) ir minėta transporto priemone tempė priekabą „WNP-SUSKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 3 000 kg (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 17). Taigi, transporto priemonės junginio su priekaba didžiausia leistina masė sudarė 6 055 kg, t. y. viršijo 3 500 kg, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas minėtą transporto priemonių junginį galėjo vairuoti tik išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“, t. y. įgijęs teisę vairuoti BE kategorijos transporto priemones (SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, jog pareiškėjas yra įgijęs teisę vairuoti AM, A, B1 ir B kategorijų transporto priemones, ką patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodydamas, kad jo vairuojamo automobilio ir priekabos junginys viršijo leistiną masę, o tokio junginio jis neturėjo teisės vairuoti. Taigi, byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėjas teigė, kad transporto priemonių junginį vairavo dėl būtinojo reikalingumo – sutrikusios tėvo sveikatos. Vairuojant tėvui pasireiškė skausmas širdies plote, todėl, įvertinęs tai, kad iki kelionės tikslo buvo nedidelis atstumas, transporto priemonių junginį nusprendė vairuoti pareiškėjas.

Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).

Šiuo atveju pareiškėjas teigė, kad jo tėvui staiga pradėjo skaudėti širdies plote, tačiau į medikus jis nesikreipė, į gydymo įstaigą nevyko, net ir po įvykio į jokius medikus tėvas nesikreipė. Teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę, kadangi bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pareiškėją sustabdžiusiems pareigūnams pareiškėjas ar jo tėvas būtų nurodę aplinkybę dėl pablogėjusios sveikatos būklės, prašę medikų pagalbos, patys būtų kvietę greitąją medicinos pagalbą, o surašius administracinio nusižengimo protokolą transporto priemonės junginį toliau vairavo pareiškėjo tėvas, vėliau į gydymo įstaigą pareiškėjo tėvas taip pat nesikreipė. Visgi, net jei ir būtų pagrindo tikėti, kad pareiškėjo tėvo sveikatos būklės pablogėjo, byloje nustatyta, kad sėdęs už vairo pareiškėjas važiavo ne į gydymo įstaigą, o toliau tęsė kelionę asmeninių poreikių tenkinimui, kas sudaro pagrindą manyti, kad net jei ir buvo tam tikrų negalavimų, jie nebuvo tokie, kad būtų būtina vairuoti transporto priemonių junginį neturint tam teisės. Teismas vertina, kad nesant objektyvių duomenų, jog šiuo atveju būtų grėsęs koks nors realus ir akivaizdus pavojus, jo nėjo pašalinti kitomis priemonėmis, o padaryta žala mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pareiškėjas transporto priemonių junginį vairavo nesant būtinojo reikalingumo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad S. S. pripažino, jog vairavo transporto priemonę, tačiau tai padarė, nes kartu važiavęs tėvas pajuto skausmą širdies plote, todėl perėmė transporto priemonės vairavimą ir dėl padarytų administracinių nusižengimų nuoširdžiai gailisi. Be to, jis yra charakterizuojamas teigiamai, dėl analogiškų nusižengimų administracine tvarka nebaustas, administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingas ir piktybiškas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijų atlikimui, taip pat kartu su žmona augina du mažamečius vaikus, o jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo prisipažinimas padarius nusižengimus nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių parinkimo, į šią aplinkybę buvo atsižvelgta individualizuojant nuobaudą.

Pareiškėjas penkerių metų laikotarpyje nebaustas už ANK 424 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į pavojingą šio nusižengimo pobūdį ir tai, kad padarytas administracinis nusižengimas nėra mažareikšmis, jis ir yra vienas iš grubiausių, kadangi reikalinga tam tikra patirtis ir suvokimas, kaip valdyti atitinkamą transporto priemonių junginį, šiuo atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad penkerių metų laikotarpyje pareiškėjas administracine tvarka baustas du kartus, t. y. pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį, paskirta nuobauda įvykdyta ir negalioja bei pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda įvykdyta, tačiau galiojanti. Taigi ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą pareiškėjas padarė pakartotinai, kas šiuo atveju buvo pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe ir rodo, kad anksčiau paskirta nuobauda savo tikslų nepasiekė ir nebuvo pakankama, kad sulaikytų pareiškėją nuo naujų pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas vairavo automobilį, kuris nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka ir nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas ne tik vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas teisės vairuoti tokį junginį, bet dalyvaudamas eisme su neregistruota, neaiškios techninės būklės ir neapdrausta transporto priemone kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, jų sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir S. S. charakterizuoja labiau neigiamai.

Pareiškėjas teigė, kad nusižengimas nebuvo itin pavojingas, kadangi jis turi tokių transporto priemonių junginių vairavimo patirties, tačiau teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai rodo ne tik atsainų pareiškėjo požiūrį į eismo saugumą, bet ir tai, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė tyčia, suvokdamas, jog jis neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, jis teisės aktų reikalavimus ignoravo, kas vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad S. S. turėjo teisę vairuoti būtent BE kategorijos transporto priemonių junginį, t. y. būtų išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių ar jų junginių, kurių masė yra kelis kartus didesnė nei transporto priemonės ir priekabos junginio, kurį S. S. vairavo nusižengimo metu, kas rodo, jog pareiškėjas neturėjo atitinkamų teorinių ir praktinių žinių, kaip vairuoti automobilio ir priekabos junginį.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų vykdymui, šeimos poreikių tenkinimui, turėjo būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, todėl praradęs teisę vairuoti turėtų sustabdyti įmonės veiklą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo darbinių funkcijų atlikimą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Be to, pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus matyti, jog jo įmonė įregistruota 2024 m. gegužės 21 d. (b. l. 13–14), o administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu surašytas 2024 m. birželio 13 d. (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 7–10), kas rodo, jog ši aplinkybė pareiškėjui jau buvo žinoma ir prieš darant nusižengimą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Pareiškėjas yra mažosios bendrijos vadovas, teigė, kad ši veikla yra šeimos verslas, todėl akivaizdu, kad būdamas vadovu jis gali savo veiklą organizuoti taip, kad bendrijos veikla būtų plėtojama ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Be to, pareiškėjas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, taigi nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudytų, esant reikalui, jam laikinai susirasti darbą nesusijusį su transporto priemonių vairavimu ir gauti pajamų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog jis gyvena kartu su žmona, kuri turi teisę vairuoti, šiuo metu sutuoktinė nedirba, mažametį vaiką leis į darželį, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės šios teisės, nebus tinkamai pasirūpinta šeimos verslu ar mažamečių vaikų poreikiais.

Pareiškėjas S. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi jo ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad S. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vairuodamas transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad paskirta minimali bauda ir terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas, pareiškėjui ir jo šeimai sukeltų itin neigiamas pasekmes.

Teismas nenustatė pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui S. S. sumažinti paskirtą baudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį šios administracinės poveikio priemonės terminą. S. S. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.