- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-08
- Bylos Nr.
- e2-8-766/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- D. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. P., L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui M. P., trečiajam asmeniui D. G., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė I. P. ieškiniu prašo: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo M. P. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę G., atsakovui – P.; 3) nepilnamečio vaiko sūnaus L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. P.; 4) nepilnamečio vaiko sūnaus L. P. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo M. P. nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą 8735 Eur už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 6) nustatyti, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė; 7) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje jiems gimė sūnus L. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dar yra nepilnametis. Nors santuoka įregistruota daugiau kaip 8 metus, tačiau jau nuo 2014 m. pradžios tarp jos ir atsakovo vis dažnėjo ginčai, nesutarimai įvairiais klausimais, konfliktai, išsiskyrė jos ir atsakovo lūkesčiai į šeimyninį gyvenimą, šeimos vertybes, sutuoktinių pareigas. Atsakovas ėmė dažnai vartoti alkoholį, tapo nuo jo priklausomas, laibai stipriai įsitraukė į azartinius lošimus, ėmė pralošinėti savo gaunamas pajamas, nebeskirdamas jų šeimai, ėmė nešti į lombardą įvairius šeimai priklausančius daiktus, o gautus pinigus pralošdavo. Vis dažniau ji ir atsakovas nesugebėdavo priimti bendro sutarimo bet kokiu klausimu, ėmė nebevesti bendro ūkio, iš atsakovo pusės atsirado psichologinis smurtas jos atžvilgiu. 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ji kartu su nepilnamečiu vaiku išsikraustė iš tuo metu šeimos nuomojamo kotedžo (ji ir atsakovas tuo metu dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini)), palikdama visus ten esančius namų apyvokos daiktus, bei nuo to laiko ieškovė ir atsakovas gyveno atskirai. Atsakovas net nebandė grįžti į šeimą, nuo to laiko visiškai nebesirūpino šeima, nebevedė bendro ūkio, nebesidomėjo vaiku ir praktiškai jo nelankė, sūnaus išlaikymui tik epizodiškai pervesdavo keletą eurų ir vaiku visiškai nesirūpino. Ji dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų išsaugota šeima, kad jų sūnus augtų kartu su abiem tėvais. Mano, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tiek lojalumo, pagarbos, tiek sutuoktinio moralinio bei materialinio rėmimo pareigas ir tie pažeidimai buvo esminiai, kas nulėmė santuokos iširimą, todėl laiko, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Kadangi atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo mėn. nebegyvena su šeima, nuo to laiko jų nepilnametis sūnus gyvena su ja, atsakovas nesirūpina vaiku, jo praktiškai nelanko, su juo labai retai ir trumpai bendrauja, su vaiku atsakovas matėsi 2019 m. rugsėjo 1 d. ir bendravo tik 20 min., telefonu kalbėjo 2019 m. gruodžio pradžioje po 3 mėnesių nebendravimo, vaikas yra prisirišęs tik prie motinos, savo tėvą prisimena tik epizodiškai, apie jį retai užsimena, emocinis ryšys yra tik tarp vaiko ir jo motinos, ji gali sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia vaiko fiziniam, protiniam, socialiniam vystymuisi, atsakovas pastoviai dirba užsienyje, todėl mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu nėra pagrindo. Mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja, pilnai atitiks jo interesus ir neprieštaraus vaiko teisėms. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ginčo tarp šalių niekada nebuvo ir nėra, ji niekada nedarė ir nedaro kliūčių atsakovui su nepilnamečiu vaiku bendrauti, matytis, rūpintis jo teisių ir interesų apsauga. Mano, kad su atsakovu suderins bendravimo su vaiku tvarką, būdus ir laiką, atsakovas turės teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje, kaip tėvas dalyvauti jo auklėjime, pasiimti pas save ar išsivežti jį atostogų metu, sutarus abiem tėvams ir atsižvelgiant į vaiko pageidavimus, norus, nepakenkiant normaliam vaiko sveikatos ir poilsio režimui, nesant kokių institucijų draudimui tokiems veiksmams. Ieškovės paskaičiavimu, šalių nepilnamečio vaiko išlaikymas, užtikrinant jo poreikių patenkinimą, vidutiniškai per mėnesį kainuoja apie 565 Eur. Ji nuo 2018 m. vasario mėnesio dirba pagal (duomenys neskelbtini) pažymą, šiuo metu jos gaunamos pajamos labai mažos, per 2018 metus yra gavusi tik 1131 Eur pajamų, taip pat gauna pašalpą po 50 Eur per mėnesį už nepilnametį vaiką. Materialiai remia ir jai išlaikyti nepilnametį vaiką padeda jos tėvai, gyvenantys kartu su ieškove, bei brolis. Atsakovas yra dirbantis, neturintis sveikatos sutrikimų, apribojančių galimybę dirbti, jis nuolat dirba užsienyje, tačiau tikslių duomenų apie atsakovo gaunamų pajamų dydi ji neturi. Laiko, kad dirbant užsienyje, atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės už jos pajamas, dirbant (duomenys neskelbtini), todėl jo turtinė padėtis yra geresnė nei jos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, mokant po 280 Eur dydžio periodines išmokas kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, o ji prisidės prie vaiko išlaikymo savo nuolatine priežiūra bei likusia būtina vaiko išlaikymui suma. Mano, kad tokio dydžio išlaikymas vaikui šiuo metu bus pakankamas, kad patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, medikamentams, higienai, ugdymo priemonėms įsigyti, pramogoms, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms. Kadangi atsakovui negyvenant su šeima, jo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką išliko, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metų laikotarpį iki šio ieškinio padavimo, tai yra už 2017-2019 metus, išminusavus atsakovo sumokėtas vaiko išlaikymui sumas. Atsakovas vaiko išlaikymui per 3 metus yra sumokėjęs tik 1345 Eur, todėl iš jo priteistinas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas 8735 Eur už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Santuokos metu ieškovė su atsakovu bendrąja nuosavybe nėra įgiję jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovė santuokos metu taip pat nėra įgijusi jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Paaiškėjus, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi kokio tai kito turto, jokių pretenzijų dėl šio turto ji nereikš. Laiko, kad namų apyvokos daiktai tarp šalių yra padalinti, o kiekvienos iš šalių turimos piniginės lėšos sąskaitose ir gryni pinigai yra tos šalies, kuri juos turi, asmenine nuosavybė ir nėra dalinamos. Bendrų kreditorinių ar asmeninių įsiskolinimų neturi, atsakovo asmeniniai įsiskolinimai jai nėra žinomi. Abu yra sveiki, darbingi, todėl išlaikymas nei ieškovei, nei atsakovui iš kito sutuoktinio nepriteistinas. Nutraukiant santuoką prašo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – G., o atsakovui pavardę - P.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką su ieškove, tačiau nesutinka su santuokos nutraukimo pagrindu ir motyvais, kadangi ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl jo psichologinio smurto naudojimo, alkoholio vartojimo, azartinių lošimų ir pajamų nebeskyrimo šeimai, mano, kad ieškovė jį apkalba, šmeižia. Sukūrus santuoką jie apsigyveno pas ieškovės tėvus (duomenys neskelbtini). Tėvai kišosi į jų asmeninį gyvenimą, ieškovė visus buitinius klausimus sprendė su savo tėvais, o jis neturėjo pastovaus darbo, dirbo pavienius darbus, trūko pinigų, dėl ko jis buvo menkinamas ir kritikuojamas. (duomenys neskelbtini) m. abu su sutuoktine sutarė išvykti dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), kur jiems gimė sūnus L. P.. Sūnaus priežiūrai samdė auklę, nes tuo metu abu dirbo. 2014 m. birželio mėn. išvyko dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, kur jų santykiai pablogėjo, ieškovės elgesys pasikeitė, ji buvo grubi, pikta, abejinga jo atžvilgiu, rūpinosi tik savimi, savo uždirbtus pinigus išleisdavo savo reikmėms, neatlikdavo namų ruošos darbų, namuose buvo betvarkė. Jis visus uždirbtus pinigus skirdavo šeimos reikmėms, tačiau atsakovė jo pastangų nevertino, buvo labai išlaidi, sakydavo, kad jai trūksta pinigų, nesirūpino šeima, jos poreikiais, grįžęs iš darbo žmonos nerasdavo namuose. Ieškovė pažinčių portale susirado draugus, išeidavo pasilinksminti jam nepranešus, būdavo, kad ieškovė į namus grįždavo vėlai arba visai negrįždavo, kur praleidžia laiką jam neaiškindavo. Skyrėsi jų požiūris į šeimą, pareigas šeimoje, bendrą gyvenimą, dėl ko kildavo ginčai. Kartą grįžęs į namus rado savo žmoną artimai santykiaujant su kitu vyru. Ieškovė jam neištikima, todėl šeima iširo dėl jos kaltės – jos neištikimybės. Jis visus iškilusius nesutarimus bandė išspręsti taikiai, nes norėjo išsaugoti šeimą, prieš ieškovę jokio psichologinio smurto nenaudojo, ieškovės neištikimybę jai atleido, tačiau ieškovė pati paliko šeimą. Ieškovė pareiškė, kad jis jai nebereikalingas, nes ji susirado kitą vyrą, todėl ji iš esmės pažeidė santuokinio pareigas. 2014 m. rugsėjo mėn. ieškovė, jam nepranešus, su sūnumi grįžo į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko jų santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko, jie negyvena santuokinio gyvenimo, bendro ūki neveda, tapo svetimi. Ieškovė į jo skambučius neatsakydavo, vėliau grįžęs į (duomenys neskelbtini) atostogų sužinojo, kad ji gyvena su kitu vyru faktinėje santuokoje, veda bendrą ūkį. Daug kartų prašė sutuoktinę grįžti gyventi kartu į (duomenys neskelbtini), tačiau ji negrįžo, o jis rūpinosi ja ir vaiku, siuntė pinigus pragyvenimui. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ir negali būti išsaugota, ieškovė gyvena su kitu vyru, todėl susitaikyti ir atkurti normalų šeimyninį gyvenimą nėra jokios galimybės. Nuo 2014-09-31 jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, teismo prašys pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-09-31. Su ieškovės prašymu, kad sūnaus L. P. gyvenamoji vieta yra sūnaus motinos I. P. gyvenamoji vieta, sutinka. Nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovas nesirūpina vaiku, jo praktiškai nelanko, su juo labai retai ir trumpai bendrauja, kadangi ieškovė trukdo jam bendrauti su sūnumi, jam paskambinus telefonu, nutraukia pokalbį, o jam grįžus į (duomenys neskelbtini) ir paprašius leisti susitikti su sūnumi atsako, kad sūnus serga arba jis yra užsiėmęs, tuo pažeidžia jo ir vaiko teisėtus interesus. Nori, kad būtų nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka laisvu grafiku. Nesutinka ir su sūnaus išlaikymo dydžiu, sutinka sūnui mokėti po 150 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kadangi šiuo metu jo darbo užmokestis yra mažas, palyginus su išlaidomis, pragyvenimui išleidžia per mėnesį virš 1200 Eur: nuoma už butą – 500 Eur, maistas – 400 Eur, apranga – 300 Eur. Nuo 2020-01-09 gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), yra priimtas dirbti mokiniu 3 mėnesių bandomam laikotarpiui, darbo užmokestis kintamas. Sūnui sukako (duomenys neskelbtini) metų, mano, kad ieškovės prašoma sūnaus išlaikymui suma yra per didelė palyginus su sūnaus poreikiais. Nesutinka, kad ieškovės turtinė padėtis yra bloga, kadangi ji gyvena pas tėvus, turi gyvenamą plotą bei darbą, nors pajamos mažos, tačiau ji turi daugiau galimybių užsidirbti pragyvenimui. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl įsiskolinimo priteisimo, kadangi ieškovė pateikė teismui suvestines apie mokėjimus vaiko išlaikymui, kuriuos jis skyrė laikotarpyje nuo 2018-2019 m., tačiau neįtraukė visus pervedimus, kuriuos susumavus 2018 m. iš viso pervesta pinigų 630 Eur, 2019 m. pervesta 1945 Eur, 2017-2018 m., grįžęs į (duomenys neskelbtini), duodavo ieškovei pinigus į rankas po 200-300 Eur bei 2017 m. pervesdavo I. P. pinigus į (duomenys neskelbtini). Taip pat jis pirkdavo sūnui dovanas, būtinus daiktus: aprangą, avalynę, žaislus, daiktus mokslo reikmėms, kaskart išleisdavo virš 200 Eur. Yra nupirkęs sūnui planšetinį kompiuterį – 150 Eur, kompiuterinius žaidimus – 250 Eur, mobilų telefoną – 100 Eur, išmanų laikrodį – 100 Eur, televizorių – 300 Eur, pirmadienio proga pirko žaislinį automobiliuką, 2019 m. baseiną su filtrais – viso išleista 1350 Eur. Jo tėvai rūpinosi jo sūnumi, duodavo pinigų, vežė į pramogas. Be to, yra sutaręs su mama V. P., kad lėšas sūnaus išlaikymui perves V. P., tai patvirtina pavedimai. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, jis pats nekilnojamojo turto nėra įsigijęs nei (duomenys neskelbtini), nei už jos ribų, santuokoje įgytus daiktus bei vestuvines dovanas paliko ieškovės tėvų namuose, kurie atiteko ieškovei. Gyvendami (duomenys neskelbtini) butą nuomavosi, buvo įgiję būtinus namų apyvokos daiktus, tačiau ieškovė, išvykdama iš (duomenys neskelbtini), vertingus daiktus pardavė, o savo asmeninius daiktus išsivežė. Kreditorinių įsiskolinimų jis neturi. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – G., jam – P.; pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms, teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-09-31; nepilnamečio sūnaus L. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. P.; teismui nustačius, kad sūnaus gyvenamoji vieta yra motinos gyvenamoji vieta, nustatyti jam su sūnumi L. P. bendravimo tvarką laisvu grafiku: leisti jam bendrauti su sūnumi internetu per skaipą savaitgaliais – po 2 val., leisti jam jo atostogų metu išsivežti sūnų L. P. į (duomenys neskelbtini) sūnaus mokslo atostogų metu - 14 dienų, jam grįžus į (duomenys neskelbtini) leisti su sūnumi bendrauti dvi savaites į ketvirtį, apie bendravimą su sūnumi įsipareigoja SMS žinute pranešti ieškovei prieš 3 dienas; nepilnamečio sūnaus L. P. išlaikymui iš jo priteisti po 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke; atmesti ieškovės prašymą dėl sūnui L. P. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo -8735 Eur iš jo už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos; nustatyti, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė; priteisti iš ieškovės jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Trečiasis asmuo D. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. ėjo nepilnamečio L. P. laikinosios globėjos pareigas, kadangi atsakovas neteikė savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo, nedalyvavo jo priežiūroje ir auklėjime, o ieškovė (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybių susirasti darbą, kuris sudarytų galimybes vienai išlaikyti vaiką ir pragyventi pačiai, ji išvyko dirbti į užsienį. Ji sutiko būti globėja, kadangi tai yra jos anūkas. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti vaiko gyvenamąją vietą bei jo poreikius, valstybės lėšos vaiko išlaikymui nebuvo skirtos. Atsakovas pervedė vaiko išlaikymui skirtas lėšas tik keletą kartų, jo padarytų mokėjimo dokumentų kopijos yra pateiktos teismui. Visą laiką, nuo pat laikinosios globos nustatymo, vaikui išlaikymą pagrinde teikė tik ieškovė, ji tai darė tiek mokėjimais per finansines institucijas, tiek ir persiųsdavo per važiuojančius neoficialius kurjerius grynais pinigais, arba perduodavo pinigus vaiko išlaikymui grįžusi atostogų į (duomenys neskelbtini). Sutinka su ieškovės prašomo išlaikymo dydžiu ir įsiskolinimo suma, nes prašoma suma atitinka tuo metu buvusius vaiko poreikius. Ieškovė laikotarpyje nuo 2017-01-01 ii 2018-09-25 yra perdavusi grynais arba sumokėjusi mokėjimo pavedimais per finansines institucijas jai vaiko išlaikymui ne mažiau kaip 11000,00 Eur. Mano, kad ieškovė turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, kadangi būtent ji išlaikė vaiką visą laiką, išskyrus keletą atsakovo mokėjimų. Atsakovo tėvai retkarčiais, kartą per pusmetį, dažniausiai švenčių progomis, tai yra per Kalėdas, Velykas, Naujus metus arba vaiko gimtadienius aplankydavo anūką, atveždavo dovanų, vaikui duodavo smulkių pinigų, tačiau šios dovanos reikšmingai negalėjo įtakoti ir neįtakojo vaiko poreikių patenkinimo. Atsakovo tėvų duoti pinigai buvo nedideli ir ne kiekvienu atveju, skirti tik vaiko asmeninių užgaidų patenkinimui, o ne poreikių užtikrinimui.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė I. P. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2011-01-28, išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. P.. Santykiai jau nebuvo tokie geri, M. P. negrįždavo į namus naktimis, grįždavo neblaivus. 2012 m. gruodžio mėn. ji išvyko su vaiku į (duomenys neskelbtini), atsakovas liko (duomenys neskelbtini). 2013-03-06 ji grįžo į (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad areštuota jos banko sąskaita ir juos meta iš namų, kad turi per parą išvykti iš buto. A. P. jai padėjo, jis yra atsakovo pusbrolis, todėl kol susitvarkė dokumentus gyveno pas juos. Grįžo į (duomenys neskelbtini), atsakovas liko (duomenys neskelbtini), taip gyveno dar du metus. Atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), po to išskrido į (duomenys neskelbtini), o ji norėjo išsaugoti santuoką dėl vaiko. Kai L. P. buvo apie 3 metus, ji išvyko į (duomenys neskelbtini), po pusės metų parsivežė vaiką. Tuomet įvyko smurtas šeimoje, ji išėjo, o vaikas grįžo į (duomenys neskelbtini), mama buvo globėja. Nuo to laiko gyvena nuo atsakovo atskirai, vaikas virš metų gyveno (duomenys neskelbtini), o ji dirbo. Kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai, 2017 m. ji grįžo į (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo smurtas nebuvo pastovus, buvo du kartai: pirmas kartas 2011-11-06 prieš vaiko gimimą (duomenys neskelbtini), reikėjo mokėti 10 000 kronų baudą, kad smurtavo prieš ją, o antras kartas buvo 2015 m. rugsėjo gale (duomenys neskelbtini), ji kvietė policiją, nes prieš ją smurtavo, tai matė vaikas. Taip pat buvo atsakovo lošimai, alkoholis. Po pirmo smurto atvejo ji atsakovui atleido, kai neteko namų, jis gyveno autobusų stotyje, tai nešė jam maistą. Atsakovui nebuvo neištikima, netiesa, kad ji gyvena kitoje šeimoje, su kitu asmeniu. (duomenys neskelbtini) ji turėjo pažįstamus tik jo pusbrolį su žmona, niekur nevaikščiojo. Atsakovo pusbrolis jo pas save nepriėmė gyventi, kai sužinojo, kad jis viską pralošė, kad nemokėjo nuomos. Savo kaltės nemato. Prašo sūnaus išlaikymui 280 Eur, kadangi ji perka vaikui maistą, rūbus, vežioja į mokyklą, būrelius, ortodontą, nes turi problemų su dantukais, kas mėnesį dėl to turi vykti į (duomenys neskelbtini), tai ilgalaikiai poreikiai, perka vaistus nuo alergijos, nes vaikas dažnai serga, vaikas lanko baseiną, eina į draugų gimtadienius, prisideda prie būsto išlaikymo, moka už šiukšles, elektrą, šildymą, komunalines paslaugas. Vaiką veža tėvų automobiliu. Jos pajamos svyruojančios, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini), gauna apie 800 Eur per mėnesį. Vaikas pats neskambina atsakovui, nors ji jam leidžia, atsakovas pats paskambina kai nori, paskutinis pokalbis 2021 metais atsakovo su vaiku buvo 2021 m. rugsėjo 2 d. per vaiko gimtadienį, bendravo ir per praeitas Velykas, atsakovas sakė, kad vaiką po Velykų pasiims, klausė ar vaikas nori, tačiau vaikas atsakė, kad nenori, taip pat paskutinį kartą 2022 m. sausio 3 d. telefonu klausė ar gavo dovanas iš senelių, sakė, kad dar gaus dovanų, tačiau jo dovana neatėjo ir jis pats neskambino. Vaikas auga atskirai nuo tėčio, tėtis (duomenys neskelbtini) mažai būna. Vaikas su atsakovu gali bendrauti kiek tik nori ir kada nori, netrukdo bendrauti vaikui su atsakovu telefonu nei per atostogas, bet jis turi pranešti iš anksčiau, jei tai atostogos, turėtų pranešti prieš dvi savaites. Nenorėtų, kad atsakovas vaiką vežtų į užsienį be jos sutikimo, kadangi atsakovas yra nenuspėjamas. Pats atsakovas jokio maisto nesiuntė, tik jo tėvai, kai ji išėjo su vaiku, jis 3 metus nieko nesidomėjo ir nieko neteikė. Atsakovas davė pusę sumos – 70 Eur vienkartinei plokštelei vaikui, pirma plokštelė kainavo 140 Eur. Atsakovo mama iš savo sąskaitos veda pinigus, per šventes perka dovanas. Prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę, išlaikymo sau nenori, kreditorių neturi. Taip pat prašo priteisti 7505 Eur iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už 3 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2016-12-24 iki 2019-12-24 m.
6. Atsakovas M. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl santuokos nutraukimo, tačiau paaiškino, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės, ieškovė buvo jam neištikima. Nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo, mano, kad nėra skolingas nei kiek. Taip pat nesutinka dėl išlaikymo dydžio, galėtų mokėti 200-220 Eur. Dėl vaiko gyvenamosios vietos neprieštarauja, dėl pavardžių taip pat neprieštarauja. Paaiškino, kad ieškovė jo nelaikė lygiaverčiu partneriu, būdavo tik antrame plane, reikėjo tik pinigų, nuo pirmų mėnesių ieškovė lankėsi pažinčių portaluose, išvežė vaiką iš (duomenys neskelbtini), o pati pasileido su kitais, ieškovei reikėjo laisvės, o jis dirbdavo, nežinojo ką ieškovė veikia namuose. Smurto atvejo nebuvo, prieš ieškovę jis nesmurtavo, tik apsižodžiuodavo. Jis uždirbdavo lėšas, o ieškovė naudojosi. Buvo atvejis, kai reikėjo išsikelti iš nuomojamo buto, tačiau buvo mažiau darbo ir pajamų tuo laikotarpiu, todėl reikėjo išsikelti. Ieškovė turi kitą žmogų nuo 2017-2018 metų, tačiau jis tikėjosi, kad dar susitaikys. Ieškovės draugas J. gyvena (duomenys neskelbtini). Prie išlaikymo prisideda, ką ieškovė prašo, tą perka, siunčia siuntinius, būdavo siuntos po 400-500 Eur, moka ir jo mama, siunčia po 150 Eur. Anksčiau jis siųsdavo pinigus kas mėnesį, siųsdavo perlaidomis, siųsdavo ieškovei kodą ir ji pasiimdavo pašte grynus pinigus, per kurjerius, duodavo po 150-200 Eur, tėvai duodavo grynais pinigais, jei jis negalėdavo, taip pat yra siuntęs pinigus ir ieškovės mamai vaiko išlaikymui. Taip pat pirkdavo vaikui ir ieškovei drabužius, kavos, saldainių, vaikiškus dušo želė, šampūnus, kvepaliukus. 2017-2018 metais ieškovė jokių pretenzijų nereiškė, nieko jam nesakydavo, jei būtų žinojęs, kad taip bus, būtų rinkęs čekius, mano, kad nėra skolingas. Vaikui parašė 2021 m. rugsėjo 18 d., tačiau negauna jokių žinučių, skambino vaikui ir rugsėjo 21-27 d., tačiau niekaip negali jam prisiskambinti, telefonas buvo išjungtas, sūnus yra nuteikinėjamas prieš jį, tai serga, arba išvežtas. Norėtų, kad būtų nustatytos bendravimo su sūnumi dienos, kad galėtų vaiką pasiimti savaitgaliais, norėtų ir galėtų bendrauti su sūnumi, norėtų, kad jam bendrauti netrukdytų, taip pat norėtų sūnų išsivežti į (duomenys neskelbtini). Bendravimas 2021 m. su vaiku nutrūko rugsėjo mėn., po vaiko gimtadienio ir per „Skype“ jau nebebendravo, gyvai bendravo, kai buvo (duomenys neskelbtini), tai praeitų metų pavasarį, santykiai su sūnumi atšalę. Priklausomybės alkoholiui neturi, kitaip negalėtų dirbti vairuotoju, narkotikų nėra vartojęs, lošimo priklausomybių neturi, nelegaliuose kazino nesilanko, nėra tam laiko, dirbdavo viršvalandžius. Šuo metu nuomojasi gyvenamą patalpą.
7. Liudytoja apklausta teismo posėdžio metu V. P. paaiškino, kad ieškovė yra jos marti, kad vaikas buvo remiamas, sūnus pasiimdavo vaiką, vykdavo į pramogas, siųsdavo drabužius, mėsą, jie visą laiką rėmė rūbais, žaislais, pramogomis. Sūnus dirbo, uždirbęs, mano, kad pinigus duodavo ieškovei, kadangi kalbėdavo, kad siuntė pinigus ieškovei. Šiuos du metus pinigus siunčia ji, kai atvažiuodavo duodavo pinigais ir veždavo dovanas, atveždavo vaisių. Sūnus rugsėjo 1 d. atvyko su dovanomis į šventę, tačiau marčios sugyventinis jį užpuolė ir smaugė, todėl sūnus neatidavė vaikui dovanų, nors buvo atvežęs išmanųjį laikrodį, planšetę, televizorių. Pats vaikas sako, kad mamytė turi draugą, kad J. gyvena, tai būna, tai nebūna. Mano, kad jei sūnus būtų narkomanas ar alkoholikas, neturėtų darbo, tačiau jis dirbo. Sutuoktinių šeimoje pinigai buvo vienintelė problema. Su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu, kadangi jis retai parvažiuoja dėl pandemijos.
8. Liudytoju apklaustas teismo posėdžio metu K. P. paaiškino, kad ieškovė yra jo sūnaus žmona, atsakovas yra jo sūnus, jie nesutarė nuo pat pirmų dienų. Kai grįždavo iš užsienio, matydavo, kad sūnus yra menkinamas. Kai buvo (duomenys neskelbtini) ir grįžo į (duomenys neskelbtini), jos šeima atvyko ieškovės pasiimti, o atsakovą paliko (duomenys neskelbtini) nakties metu, tai jis važiavo jį pasiimti. M. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kai vaikas ėjo į pirmą klasę, norėjo įteikti L. P. dovaną, tačiau ieškovės draugas pribėgo ir ėmė jį smaugti. Ieškovės draugo nepažįsta, tačiau kai jie važiuodavo pasiimti L. P., tai J. ten jau būdavo. Anūkas gyvena pas senelius, vaikas auklėjamas, yra nuvežę telefoną, davė 50 Eur, nes anūkas sako, kad neturi galimybių susisiekti su tėčiu, taip pat veža jam lauktuvių. Sūnus siunčia pinigus kiekvieną mėnesį, pinigai pervedami, kai buvo gimtadienis, pinigai buvo nuvežti, sūnus pirko baseiną, dovanas. Sūnus siųsdavo siuntas, tačiau dabar, kai kurį laiką vaiko nematęs, nežino išmierų, negali nupirkti rūbelių, prašo, kad V. P. nupirktų, tai žmona pirko rūbelius vaikui sūnaus prašymu. Žmona yra davusi I. P. pinigų, pinigai buvo anūkui, tai buvo gal prieš porą metų rudenį. Vaiką sūnus myli, tik negali bendrauti, vaikas tai serga, tai išvežtas pas J. į (duomenys neskelbtini). Sūnus dirbo ūkyje, prie statybų, atlyginimą atiduodavo žmonai, rūpinosi šeima, mylėjo ir myli vaiką, yra sakęs, kad I. P. jam neištikima. Apie sūnaus narkotikus nieko nežino, su draugais kartais išgerdavo.
9. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. paaiškino, kad ieškovę pažįsta, jų vaikai bendrauja, su ieškove daugiau bendrauja jo žmona, o atsakovas yra jo pusbrolis. Paaiškino, kad santykiai su ieškove geri, su M. P. ryšio nepalaiko. Ieškovės nepažinojo, kol nesusituokė, tuomet apie 2011-2012 metus atvyko į (duomenys neskelbtini), prašė rasti darbą. Su atsakovu bendrauti sunku, nes jis neprognozuojamas, ne šeimos žmogus, būdavo, kad užgeria, žino, kad pralošdavo pinigus, pats dingdavo, telefoną išjungdavo, kol ieškovė gulėjo ligoninėje, buvo prisivedęs draugų, išlaužė baldus, 2011 m. buvo gimtadienis, kai atsakovas su draugu sugalvojo eiti į klubą, o ieškovė neišleido, paslėpė korteles, tačiau atsakovas supyko, tampė už plaukų, tai pamatę žmonės iš kito namo iškvietė policiją, dėl ko gavo 10 000 kronų baudą, iš buto iškeldino, ieškovė su vaiku glaudėsi pas juos, o atsakovas gyveno autobusų stotyje, jo nenorėjo priimti, nes atnešė skolą, tačiau dar daugiau išsinešė, buvo praradęs darbą. Atsakovas bandė taisytis, tačiau nesėkmingai. Ar atsakovas bendrauja su vaiku, negali pasakyti, dėl išlaikymo taip pat nieko nežino.
10. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. G. paaiškino, kad ieškovę pažįsta, ji jo sesuo. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra atsakovo kaltė, nes jis turi problemų su azartiniais žaidimais, alkoholio vartojimu, kiek jam žinoma, jis smurtavo, būdamas apsvaigęs nuo kvaišalų, neužtikrina finansinio saugumo. Ieškovė yra rūpestinga, atsakinga, stengėsi ir rūpinosi atsakovu, pačiais santykiais, žino, nes teko kelis mėnesius gyventi pas juos. Abu stengėsi, dirbo, tačiau atsakovui buvo didesnis prioritetas nueiti į barą, nei pabūti su šeima, jo draugai tokie pat. Atsakovas mažai prisideda prie vaiko išlaikymo, būdavo, net po kelis mėnesius neprisidėdavo prie sūnaus išlaikymo, tuomet padėdavo jis ir tėvai, atsakovas mažai bendrauja su vaiku, retai su juo matosi. Žino, kad atsakovo tėvai vaikui siuntė pinigus, kai atsakovo padėtis nebuvo gera. Ieškovė buvo ištikima, o pasibaigus santykiams, normalu, kad ji gali turėti draugą, pats atsakovas turi draugę.
11. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. P. paaiškino, kad ieškovę pažįsta, ji yra vyro giminaičio žmona. Ieškovei ir atsakovui susituokus, jie atvyko pas juos į (duomenys neskelbtini), pradžioje atsakovas stengėsi, paskui jie išsikraustė, jų šeimą griovė konfliktai dėl atsakovo žalingų įpročių, dėl pinigų išleidimo savo reikmėms, o gimus vaikui jų šeimoje viskas buvo blogai. Ieškovei išvykus į (duomenys neskelbtini), atsakovas liko vienas, ieškovei grįžus iš (duomenys neskelbtini) ir patikrinus bankomatą, sąskaitoje nerado pinigų, o banko kortelę bankomatas pasiėmė, nors pinigai turėjo kauptis. Banko atstovas paaiškino, kad banko kortelę paėmė, nes yra įsiskolinimas. Atsakovas prisipažino, kad pinigus pralošė, už būstą nesumokėjo, todėl turi juos iškraustyti, todėl jie turėjo I. P. pasiimti pas save į namus. Atsakovas nepasižymi kaip patikimas žmogus, jo pas save nepriėmė, jis pasiskolino iš giminaičio pinigų ir dingo. Vieną kartą buvo atsakovo smurto atvejis, kai jis buvo neblaivus. Mano, kad šeima irsta dėl atsakovo kaltės. I. P. yra pasakojusi, kad atsakovo mama perveda 150 Eur, bet po (duomenys neskelbtini) atsakovas visai nemokėjo vaiko išlaikymo, emocinio ryšio su vaiku nebuvo, žino, kad atsakovas vaikui nupirko lauko baseiną ir kad šiuo metu M. P. mama perveda ieškovei 150 Eur.
12. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. G. paaiškino, kad ieškovė yra jos dukra, o atsakovas žentas. Mano, kad atsakovas nėra pasiruošęs šeimyniniam gyvenimui, tai ji matė, kai gimus ieškovės vaikui, ji nuvyko pas juos padėti auginti vaiką. Kai ieškovė grįždavo į (duomenys neskelbtini), ji su vaiku būdavo viena, atsakovas būdavo su draugais, dukra jokios pagalbos, taip pat ir finansinės, emocinės paramos, rūpinimosi šeima iš atsakovo pusės neturėjo. Atsakovas nesirūpino šeima, gyveno savo gyvenimą, vėliau jie išskrido į (duomenys neskelbtini), po to dukra grįžo pas juos. 2016-2017 metais atsakovas dingo visiškai. Ji nuo 2016 iki 2018 metų ji buvo vaiko globėja, dukra kiekvieną mėnesį siųsdavo jai pinigus 200-300 Eur, po kelis kartus, dukra tuo metu gyveno viena ir tai buvo jos vaiko išlaikymas, globa nustatyta tėvų prašymu. Buvo toks įvykis, kai vaikas smarkiai susirgo, paskambino tėtis ir šiam pasakius, kad jo sūnus serga, reikia pinigų, atsakovas sakė, kad padarys perlaidą, tačiau dingo 8 mėnesiams. Iš atsakovo buvo tik keli pavedimai, kartais seneliai atveždavo dovanėles atsakovas labai mažai prisidėjo. Pinigai buvo panaudoti vaiko poreikiams. I. P. ir šiuo metu gyvena pas juos. Skyrybos yra dėl M. P. kaltės, nes tam nebuvo subrendęs, būdavo, kad jis būdamas girtas skambindavo naktį ir prašydavo pasimatyti su vaiku, paskambindavo ir ją gąsdindavo. Išlaikymo atsakovas vaikui neteikia, jokių daiktų jis nėra nupirkęs, nebent labai retai – į metus kartą kokių švenčių proga. 2021 m. sausio ir birželio mėn. buvo padaręs du pavedimus gal 200 Eur sumai. Atsakovo siunčiamų 150 Eur vaiko išlaikymui nepakanka. Žino, kad atsakovas buvo panaudojęs smurtą prieš dukrą būnant vaikui. Dukrai savo name skyrė 50 kvadratinių metrų, už tai susimoka dukra.
Šalies argumentai
13. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovas L. G. su ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos ginčo nekyla, ieškovė sutinka su atsakovo siūloma tvarka, o dėl bendravimo savaitgaliais dvi valandas, tai reikėtų pasirinkti vieną dieną ir konkrečią valandą. Taip pat įtrauktina sąlyga, kad jei tėtis negalės, tai prieš parą parašytų sms žinutę. Ieškovė ne prieš dėl dviejų savaičių bendravimo (duomenys neskelbtini) ir kad praneštų anksčiau nei prieš tris dienas, pritartų dviejų savaičių laikotarpiui, kad būtų pranešama apie bendravimą su tėčiu. Dėl užsienio mano, kad bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tik (duomenys neskelbtini) su perspektyva, jei atsiras noras, tai būtų galima pakeisti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovės reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, nes nėra duomenų, įrodymų, kad atsakovas prie išlaikymo prisidėjo. Kai vaikas buvo globojamas trečiojo asmens, trečiasis asmuo teigė, kad išlaikymo užteko, kurį teikė mama, dėl šio laikotarpio palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
14. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametį vaiką L. P., gim. (duomenys neskelbtini). I. P. dirba (duomenys neskelbtini), jos metinės pajamos 2021 m. - 5950 Eur, vidutinės mėnesinės pajamos – 495,83 Eur, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės pajamos yra apie 800 Eur. I. P. vardu registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra. Atsakovas M. P. dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesinės pajamos – 2943,52 Eur, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. (duomenys neskelbtini) oficialiais duomenimis 2015-10-03 apie 23.15 val. I. P. kreipėsi į policiją pranešti, kad jos vyras M. P. užpuolė ją ir du jos draugus, per šį įvykį M. P. užpuolė I. P., patraukdamas už jos palto ir rankinės, tada sugriebdamas už plaukų. Iš 2021-10-08 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad L. P. šiuo metu atliekamos ortodontinis gydymas, viršutinio žandikaulio plokštele plečiamas gomurys, sudaroma vietos dantų dygimui, reikalingi vizitai kas 2-25 mėnesio, trukmė 1,5 – 2 metai. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės 2020-02-13, 2020-02-17, 2020-02-24, 2020-02-26 gydytojo išrašų matyti, kad L. P. nustatytas dermatitas, nepatikslintas, gydymas emolientais – odos priežiūrai. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu tėvų prašymu L. P. nuo 2015-10-12 nustatyta laikinoji globa iki tėvų sugrįžimo į (duomenys neskelbtini), skiriant laikinąją globėją D. G.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu minėtas įsakymas dėl laikinosios globos nustatymo pripažintas netekusiu galios.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, nurodė, kad bandė taikytis, tačiau tai nepavyko, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo
16. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
17. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas kalta dėl jų santuokos iširimo nurodė ieškovę. Ieškovė nurodė, jog atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas: lojalumo, pagarbos, sutuoktinio moralinio bei materialinio rėmimo, pažeidimai buvo esminiai, kas nulėmė santuokos iširimą. Ieškovė pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė atsakovo dažną alkoholio vartojimą, jo įsitraukimą į azartinius lošimus, dėl ko ėmė pralošinėti savo gaunamas pajamas, nebeskirdamas jų šeimai, nešė į lombardą įvairius šeimai priklausančius daiktus, o gautus pinigus pralošdavo, nebandė grįžti į šeimą, visiškai nebesirūpino šeima, nebevedė bendro ūkio, nebesidomėjo vaiku ir praktiškai jo nelankė, sūnaus išlaikymui tik epizodiškai pervesdavo keletą eurų ir vaiku visiškai nesirūpino, be to, du kartus vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, taip pat psichologinį smurtą. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, kad ieškovė turi draugą.
18. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių, pateikė įrodymus dėl užfiksuoto atsakovo smurto atvejo jos atžvilgiu, taip pat atsakovo smurto vartojimo, alkoholio vartojimo, nesirūpinimo šeima faktus patvirtino liudytojai. Esant aptartai situacijai, teismas vertina, kad atsakovas M. P. nebuvo lojalus savo sutuoktinei I. P., nerėmė šeimos bei iš esmės pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą M. P. (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
19. Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
20. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė I. P. ieškinyje nurodė, kad nori pasilikti G. pavardę. Atsižvelgiant į tai sutuoktiniams paliktinos pavardės – ieškovei –„ G“, o atsakovui – „P“.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
21. CK 3.59 straispnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu bendro turto neįgijo. Šalims santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijus, santuokinio turto padalijimo klausimas nespręstinas.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
22. Byloje duomenų apie sutuoktinių turimus kreditorius nėra, todėl nesprendžiamas finansinių įsipareigojimų paskirstymo klausimas tarp šalių po santuokos nutraukimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
23. Iš į bylą pateikto vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad šalys turi vaiką sūnų L. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi vaikas šiuo metu gyvena su ja, o atsakovas išvykęs į užsienį. VTAS išvadoje nurodyta, I. P. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šiuo metu šeimai Atvejo vadyba nėra vykdoma, vaiko L. P. išklausyta nuomone, jis šeimoje labai gerai sutaria su mama, ji yra vaikui artimiausias asmuo, savo tėtį mato retai, tėtis jam kartais paskambina, bet tai vyksta taip pat retai, norėtų, kad tėtis paskambintų ar aplankytų dažniau. VTAS išvadoje taip pat nurodyta, kad vaiką L. P. ieškovė augina nuo pat mažens, jį išlaiko, tinkamai vaiką prižiūri, rūpinasi ugdymu, sveikata, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
24. CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nurodo, kad ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra. Atsakovas atsiliepime prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kadangi ieškovė trukdo jam bendrauti su sūnumi. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Vertinant atsakovo prašomą nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, teismas pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas jo atostogų metu galėtų išsivežti sūnų L. P. į (duomenys neskelbtini) sūnaus mokslo atostogų metu – 14 dienų, neprieštarauja vaiko interesams, tačiau šiuo atveju nežinoma atsakovo reali galimybė tai įvykdyti, kadangi pasak ieškovės, liudytojų atsakovas yra nenuspėjamas, neatsakingas. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, ieškovės poziciją, įvertinus tai, kad vaikas su tėvu bendrauti nori, teismas sprendžia, jog nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su savo vaiku bendrauja per socialinius tinklus, ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis savaitgaliais po 2 valandas (laiką tėvas suderina su motina iš anksto, t. y. prieš 3 dienas SMS žinute), išskyrus vaiko miegui skirtą laiką (21-7 val.); atsakovui grįžus į (duomenys neskelbtini), leisti bendrauti su sūnumi dvi savaites į ketvirtį, vaiko atostogų metu, apie bendravimą su sūnumi (laiką ir vaiko buvimo vietą) tėvas suderina su motina iš anksto, - prieš 2 savaites praneša motinai minėtus duomenis SMS žinute ir gauna motinos sutikimą patvirtinančią SMS žinutę. Tačiau, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 280 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji dirba, tačiau jos gaunamas pajamas vidutiniškai sudaro 800 Eur kiekvieną mėnesį, taip pat gauna pašalpą po 50 Eur per mėnesį už nepilnametį vaiką, viską išleidžia vaikui (vaikui per mėnesį išleidžia apie 565 Eur), mokesčiams, gaunamų pajamų neužtenka nepilnamečio vaiko išlaikymui ir jos pačios pragyvenimui, jai padeda artimieji giminaičiai, be to, vaikas turi sveikatos problemų: atliekamos ortodontinis gydymas, reikalingi vizitai pas ortodontą kas 2-25 mėnesio, trukmė 1,5 – 2 metai, bei vaikui nustatytas nepatikslintas dermatitas, ieškovė perka vaikui vaistus nuo alergijos, tai yra vaiko ilgalaikiai poreikiai. Atsakovas nesutiko mokėti ieškovės prašomo vaikui išlaikymo, sutiko mokėti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui, tačiau duomenų, paneigiančių ieškovės paskaičiavimus, nepateikė. Spręsdamas dėl vaikų poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (aktualiu laikotarpiu MMA nuo 2020 m. sausio 1 d. 607 Eur). Įvertinus ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikius pagal nepilnamečio šalių vaiko amžių (devynių metų), duomenis apie vaiko ilgalaikius poreikius dėl jo sveikatos (reikalingos nuolatinės ortodonto paslaugos, perkami vaistai nuo alergijos), atsižvelgiant į ekonominę situaciją (duomenys neskelbtini), maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, laikytina, kad po 565 Eur dydžio suma per mėnesį reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) ir ši pareiga paskirstoma lygiomis dalimis abiems tėvams. Teismo manymu, ieškovės prašoma priteisti suma yra protingo dydžio, atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius bei būtina jų patenkinimui. Pažymėtina, kad atsakovas dirba, jo vidutinės mėnesinės pajamos – 2943,52 Eur, byloje nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių negalėtų prisidėti prie nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo. Bylos duomenimis tiek ieškovė, tiek atsakovas išlaikymo kitiems asmenims, išskyrus nepilnametį vaiką, neteikia. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, atsakovas dirba ir jo mėnesinės pajamos didesnės. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo M. P. nepilnamečiam jo vaikui priteistinas išlaikymas po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas ieškovės prašymu L. P. priteistinas nuo 2020 m. sausio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės I. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini).
27. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
28. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. P. išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-01-02), tai yra už 2017-2019 metus, nurodė, kad šį laikotarpį sudaro 36 mėnesiai po 280 Eur ir paskaičiavo 7505 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (teismo posėdžio metu ieškovė sumažino įsiskolinimo dydį), išminusavus atsakovo per 3 metus išlaikymui teiktą sumą – 2575 (2018 m. – 630 Eur; 2019 m. – 1945 Eur) (36 mėnesiai x 280 Eur - 2575 = 7505 Eur). Be to, nuo 2015-10-12 iki 2018-09-25 vaikui L. P. tėvų prašymu buvo nustatyta laikinoji globa, laikinoji globėja paskirta ieškovės motina D. G., kurio metu ieškovė siuntė motinai pinigus savo sūnaus L. P. išlaikymui, D. G. pagal pateiktus duomenis byloje iš atsakovo jo sūnaus išlaikymui gavo tik 2 perlaidas 2017 metais 196,82 Eur sumai.
30. Atsakovas nesutinka su tokia ieškovės pozicija, nurodydamas, kad teikė vaikui išlaikymą, pirko daiktus, drabužius, šampūnus, pervesdavo ir perduodavo pinigines perlaidas, taip pat pirko dovanelės ir perduodavo vaikui nuo jo pinigus ir jo mama. Teismo vertinimu, atsakovas iš dalies įrodė, kad prisidėjo prie vaiko išlaikymo, tačiau daugiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų panaudojimą vaiko išlaikymui atsakovas teismui nepateikė, todėl iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisiamas 7505 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
31. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
32. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
33. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2020 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina.
34. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
35. Ieškovė byloje iš viso patyrė 2006 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1931 Eur išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už pateiktą ieškinį. Ieškinį tenkinus visiškai, 2006 Eur suma priteistina iš atsakovo ieškovei (CPK 80, 93, 98 straipsniai). Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo taip pat priteistinos 500 Eur trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos (už advokato pagalbą) trečiajam asmeniui (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, iš atsakovo M. P. taip pat priteistinas valstybei 245 Eur (76 Eur - dėl išlaikymo priteisimo (280 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), 169 dėl išlaikymo įsiskolinimo (7505 Eur x 3 proc. x 75 proc.)) žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Byloje yra 35,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. P. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. P. palikti ikisantuokinę pavardę „G.“, atsakovui M. P. palikti pavardę „P.“.
Nustatyti tokią atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
- M. P. su savo vaiku bendrauja per socialinius tinklus, ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis savaitgaliais po 2 valandas (laiką tėvas suderina su motina iš anksto, t. y. prieš 3 dienas SMS žinute), išskyrus vaiko miegui skirtą laiką (21-7 val.);
- M. P. grįžus į (duomenys neskelbtini), jis bendrauja su sūnumi dvi savaites į ketvirtį, vaiko atostogų metu, apie bendravimą su sūnumi (laiką ir vaiko buvimo vietą) tėvas suderina su motina iš anksto, - prieš 2 savaites praneša motinai minėtus duomenis SMS žinute ir gauna motinos sutikimą patvirtinančią SMS žinutę.
Išaiškinti šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama ar koreguojama.
Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. P..
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės I. P. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), 7505 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį iki 2020 m. sausio 2 d.
Paskirti vaikui priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2006 Eur (dviejų tūkstančių šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 245 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, šią sumą nurodant sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,84 Eur (trisdešimt penkių eurų 84 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis jį išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai šalių santuoką – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.