Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1374-254/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-18
Bylos Nr.: 2A-1374-254/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00710-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: J. D.

Civilinė byla Nr. 2A-1374-254/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00710-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.6.1.3.6; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.14.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. ir atsakovo J. D. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis ir paskirti atsakovui natūra: televizorių, kurio vertė 150 Eur; televizorių „Grundig“, kurio vertė 300 Eur; spintą, kurios vertė 300 Eur; sofą–lovą, kurios vertė 150 Eur; rašomąjį stalą, kurio vertė 50 Eur; komodą, kurios vertė 50 Eur; komodą, kurios vertė 50 Eur; vaikišką lovytę, kurios vertė 100 Eur; skalbimo mašiną, kurios vertė 150 Eur; sekciją, kurios vertė 100 Eur, iš viso turto už 1400 Eur. Ieškovei prašė priteisti iš atsakovo 700 Eur piniginę kompensaciją ir automobilį O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė teismo po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis taip: ieškovei priteisti automobilį O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2400 Eur vertės, atsakovui priteisiant 1200 Eur kompensaciją; ieškovei paskirti nuosavybėn dviratį TRK COMFORT TREKKING LIVE HSSIIXT NSU, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės, atsakovui priteisiant iš ieškovės 1000 Eur kompensaciją; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe 3282,54 Eur pinigines lėšas, buvusias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, ir jas priteisti iš ieškovės; priteisti atsakovui iš ieškovės 1041,21 Eur piniginę kompensaciją už savavališkai pasisavintas santuokines lėšas; priteisti iš ieškovės 1800 Eur kompensaciją už ieškovės parduotą atsakovo asmeninį automobilį O. Z.. Atsakovas kreditorinį įsipareigojimą pagal B. D. turimą vekselį 25 000 Eur sumai prašė palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Atsiliepimas

3. Ieškovė patikslintame ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad po santuokinių ryšių nutraukimo 2014 metais visas ieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas liko pas atsakovą, todėl šį turtą prašė palikti atsakovui, o ieškovei priteisti piniginę kompensaciją, lygią pusei nurodyto turto vertės. A. O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė prašė priteisti jai, kadangi minėtą automobilį įsigijo po bendro gyvenimo su atsakovu nutrukimo iš asmeninių lėšų. Ieškovė nesutiko su priešieškinio reikalavimais. Nurodė, kad ieškovei nėra žinoma apie tariamą kreditorių – atsakovo brolį B. D.,. Jokių įsipareigojimų ji nėra prisiėmusi ir nieko apie juos pasakyti negali, ji nėra gavusi vekselyje nurodytų piniginių lėšų, todėl atsakovo prisiimti įsipareigojimai laikyti jo asmeninėmis prievolėmis. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš jos 1000 Eur kompensaciją už neva pasisavintą dviratį, kadangi ji nėra mačiusi šio dviračio, juo nedisponavo ir nepasiėmė išeidama iš atsakovo namų. Ieškovė nurodė, kad jokių atsakovo asmeninių piniginių lėšų nepasisavino. Pažymėjo, kad pinigai iš atsakovo banko sąskaitos per visą santuokinį laikotarpį buvo naudojami šeimos interesams: maistui, atsakovo buto remontui, baldų bei buitinės technikos pirkimui, kasdieninėms šeimos reikmėms. Taip pat automobilių prekybos versle, kuriuo užsiiminėjo atsakovas, o ieškovė jam padėdavo, atsiskaitydama su meistrais už atsakovo supirktų perpardavimui automobilių remontą, kadangi atsakovas dažniausiai būdavo išvykęs į Vokietiją. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai reikalauja padalinti automobilį O. Z., kadangi šį automobilį 2014 metais yra įsigijusi G. D., kurios vardu minėtas automobilis yra registruotas, o ieškovė sesers pavedimu yra tik šio automobilio naudotoja.

4. Atsakovas patikslintame priešieškinyje ir atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti jo patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad ieškovė, 2014 m. gruodžio 22 d. išsikeldama iš namų, savo nuožiūra padalino tarp šalių namų apstatymo ir apyvokos daiktus, pasiimdama jai reikalingus, dėl kurių jis pretenzijų nekėlė, todėl šiuo aspektu ginčas yra išspręstas. Nurodė, kad ieškovė pasiėmė santuokoje įgytą itin brangų dviratį TRK COMFORT TREKK1NG LIVE KSSIIXT NSU, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Eur, todėl dviratis turi būti įtrauktas į turto balansą ir paskirtas ieškovei, o atsakovui priteista 1000 Eur kompensacija. Kadangi ieškovė naudojasi santuokos metu įgytu automobiliu O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė šį automobilį paskirti ieškovei, o atsakovui priteisti1200 Eur kompensaciją. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė iš jo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, be jo žinios ir sutikimo, o taip pat ir iš namų yra paėmusi dideles sumas pinigų, tarp kurių buvo 2082,41 Eur santuokinių ir 3282,54 Eur ikisantuokinių lėšų, todėl 3 282,54 Eur prašė pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ir priteisti jas iš ieškovės, priteisti šių lėšų ½ dalį, t. y. 1041,21 Eur, kaip kompensaciją už santuokinių lėšų pasisavinimą. Nurodė, kad automobilis O. Z. yra įsigytas už 1800 Eur iki santuokos už asmenines atsakovo lėšas, todėl jo įsigijimo kaina turi būti priteista iš ieškovės, kadangi ji šią transporto priemonę, galimai suklastodama pirkimo–pardavimo dokumentus, pardavė tretiesiems asmenims. Atsakovas taip pat nurodė, kad būnant santuokoje, jis ir ieškovė pasiskolino iš atsakovo brolio B. D. 25 000 Eur namo pirkimui, tačiau namo nenusipirko, skola iki šiol negrąžinta, todėl prievolė pagal kreditoriaus B. D. turimą vekselį turi būti pripažinta solidaria.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) padalino santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis po ½ ieškovei A. D. ir atsakovui J. D., kiekvienam paskiriant turto už 1 850 Eur; 2) pripažino asmeninės nuosavybės teisę ieškovei A. D. į automobilį O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. W0L0ZCF4851042341, 2400 Eur vertės, o atsakovui iš ieškovės priteisė ½ dalį automobilio vertės, t. y. 1200 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; 3) pripažino asmeninės nuosavybės teisę atsakovui J. D. į televizorių, kurio vertė 150 Eur; televizorių „Grundig“, kurio vertė 300 Eur; spintą, kurios vertė 300 Eur; sofą-lovą, kurios vertė 150 Eur; rašomąjį stalą, kurio vertė 50 Eur; komodą, kurios vertė 50 Eur; komodą, kurios vertė 50 Eur; skalbimo mašiną, kurios vertė 150 Eur; sekciją, kurios vertė 100 Eur, iš viso turto už 1 300 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteisė ½ dalį turto vertės, t. y. 650 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; 4) kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis dėl turto padalinimo atmetė; 5) pripažino atsakovo asmenine nuosavybe 3282,54 Eur pinigines lėšas, buvusias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, ir priteisė jas iš ieškovės atsakovui; 6) netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 1041,21 Eur dydžio piniginę kompensaciją už savavališkai pasisavintas santuokines lėšas ir reikalavimo priteisti iš ieškovės 1800 Eur kompensaciją už automobilį O. Z.; 7) prievolę kreditoriui B. D. pagal 2013 m. vasario 25 d. pasirašytą paprastąjį vekselį 25 000 Eur sumai pripažino asmenine atsakovo J. D. prievole; 8) priteisė iš atsakovo ieškovei 1327 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui 991 Eur bylinėjimosi išlaidų; 9) priteisė iš ieškovės valstybei 26,49 Eur, o iš atsakovo 53,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-410-399/2016 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo J. D. kaltės; nepilnamečio vaiko G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina A. D.; iš atsakovo J. D. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai G. D. iki jos pilnametystės; nustatyta atsakovo J. D. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra G. D.; padalintas santuokoje įgytas turtas ir ieškovei A. D. natūra buvo paliktas automobilis O. S., valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2400 Eur vertės, o atsakovui J. D. priteista 1200 Eur piniginė kompensacija už ½ dalį automobilio. Taip pat teismo sprendimu buvo netenkinti: ieškovės A. D. ir atsakovo J. D. reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo; ieškovės A. D. reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014 m. gegužės 1 d. ir, kad nutraukiant santuoką dalinamas tik iki 2014 m. gegužės 1 d. ieškovės ir atsakovo įgytas turtas; ieškovės reikalavimas automobilį O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmenine nuosavybe; atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės pinigines kompensacijas 3282,54 Eur ir 1041,21 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo (kuria ieškovei priteistas automobilis ir kuria priteista iš ieškovės atsakovui 1200 Eur kompensacija, atmestas atsakovo reikalavimas dėl piniginių lėšų 3 282,54 Eur ir 1 042,21 Eur priteisimo), kreditorinių įsipareigojimų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir grąžino iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui, kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

7. Teismas, spręsdamas dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, atsižvelgė į byloje esantį 2014 m. gruodžio 22 d. ieškovės raštelį, kuriame ieškovė nurodė, kad išsikraustydama iš atsakovo, ji pasiėmė savo ir vaikų asmeninius daiktus, t. y. rūbus, batus, ir siuvimo mašiną „Singer“. Teismas pastebėjo, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieškovės nurodytas dalintinas kilnojamasis turtas buvo įgytas santuokoje. Šalys teisme patvirtino, kad neturi baldų ir buitinės technikos įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovės nurodytai daiktų vertei, taip pat neginčijo aplinkybės, kad išsikraustant ieškovės išsinešta siuvimo mašina „Singer“ yra jos asmeninė nuosavybė, įsigyta iki santuokos. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė į dalintino turto balansą įtraukti televizorių, kurio vertė 150 Eur, televizorių „Grundig“, kurio vertė 300 Eur, spintą, kurios vertė 300 Eur, sofą-lovą, kurios vertė 150 Eur, rašomąjį stalą, kurio vertė 50 Eur, komodą, kurios vertė 50 Eur, komodą, kurios vertė 50 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė 150 Eur, sekciją, kurios vertė 100 Eur, iš viso turto už 1 300 Eur. Teismas neįtraukė į dalintino turto balansą siuvimo mašinos „Singer“, ją pripažinus asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taip pat vaikiškos lovytės, kurios vertė 100 Eur, konstatavus, kad šis daiktas skirtas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

8. Teismas, spęsdamas dėl atsakovo prašymo į tarp šalių dalintino turto balansą įtraukti santuokines 2082,41 Eur lėšas ir jas padalinti po ½ dalį, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalys santuoką buvo sudarę 2012 m. gruodžio 28 d., iki santuokos sudarymo atsakovo sąskaitoje lėšų likutis sudarė 1818 Lt (526,53 Eur). Kadangi šios lėšos gautos iki santuokos sudarymo, jas teismas pripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Susipažinęs su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu Nr. PK-125-416/2012, teismas nustatė, kad iš kaltinamųjų atsakovui buvo priteistas 9213 Lt (2668,26 Eur) žalos atlyginimas, kurį antstolė išieškojo ir 2013 m. sausio 23 d. pervedė į atsakovo sąskaitą. Teismas, vadovaudamasis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, numatančiais, kad turtinė ir neturtinė žala, priteista dėl atsakovo sveikatos sutrikdymo, netapo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, 3282,54 Eur (2756 Eur + 526,53 Eur) sumą nelaikė santuokiniu turtu. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovo sąskaitoje esančias pinigines lėšas naudojo šeimos poreikiams: maistui, vaistams, mokesčiams, buities daiktų įsigijimui, buto remontui, automobilių remonto išlaidoms padengti, tačiau, teismas iš atsakovo sąskaitos išrašo nustatęs, kad per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. kovo 17 d., iš sąskaitos buvo išimta grynaisiais 5364,95 Eur, ieškovei nenurodžius konkrečių šeimos poreikių, kurių tenkinimui buvo būtina panaudoti tokią nemažą pinigų sumą ir nepateikus jokių tai pagrindžiančių įrodymų, teismas sprendė, kad ieškovė 3282,54 Eur išnaudotas atsakovo asmenines lėšas privalo atsakovui kompensuoti.

9. Teismas, atsakovo reikalavimą priteisti ½ 2082,41 Eur santuokinių lėšų kompensaciją atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pastebėjo, kad baudžiamosios bylos Nr. 64-1-00706-14 duomenimis, papildomos liudytojo apklausos metu atsakovas paaiškino, kad jis leido ieškovei naudotis banko kortelėmis ir, kad žmona pinigus naudojo šeimos poreikiams (t. 4, b. l. 146–149). Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė išeikvojo 2 082,41 Eur santuokinių lėšų ne šeimos, o savo asmeniniams poreikiams, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas į dalintino turto balansą 2 082,41 Eur sumos neįtraukė.

10. Teismas, nustatęs įtrauktiną į dalintino turto masę turtą, šį turtą tarp šalių padalino lygiomis dalimis, nustatant, kad kiekvienam iš jų priklauso turto už 1 850 Eur (2400 Eur + 1300 Eur = 3700 Eur : 2). Atsižvelgęs į tai, kad šalys bendro ūkio neveda ir gyvena atskirai nuo 2014 m. gruodžio 22 d., kas nustatyta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo įsiteisėjusia dalimi, bei tai, kad santuokos nutraukimo ir turto pasidalinimo teisminis procesas trunka nuo 2015 m. vasario 23 d., kad tarp šalių yra nusistovėjusi naudojimosi turtu tvarka (ieškovė naudojasi jos vardu registruotu automobiliu O. S., atsakovas nenuginčijo aplinkybių, kad baldai ir buitinė technika ieškovei išsikrausčius liko pas atsakovą), teismas ieškinį ir priešieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir priskyrė ieškovei nuosavybėn natūra automobilį O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės, o atsakovui priteisė iš ieškovės ½ dalį automobilio vertės, t. y. 200 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnė turto dalį; atsakovui priteisė nuosavybėn natūra patikslintame ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, iš viso turto už 1 300 Eur, o ieškovei priteisė iš atsakovo ½ dalį turto vertės, t. y. 650 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnė turto dalį.

11. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti jam iš ieškovės 1800 Eur kompensaciją už be jo žinios ir sutikimo perleistą tretiesiems asmenims jam asmenine teise priklausiusį automobilį O. Z., VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios 2014 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties teismas nustatė, kad automobilį O. Z., VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirko G. D. už 2100 Eur iš Vokietijos Bergneu mieste gyvenančios pilietės C. B.. Pagal G. D. 2014 m. gegužės 15 d. prašymą 2014 m. gegužės 2 d. pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu minėtas automobilis buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos transporto priemonių viešame registre, automobilio valdytojos G. D. vardu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo įrašo viešame registre dėl automobilio registracijos, nepateikė patikimų įrodymų, kad automobilis buvo jo asmeninė nuosavybė, nepaaiškino, kodėl nuo 2012 m. gruodžio 4 d. automobilis nebuvo užregistruotas viešame registre jo vardu, nepateikė įrodymų, kad ieškovė perleido tretiesiems asmenims atsakovui priklausantį automobilį ar atliko kokius nors veiksmus, kuriais padarė žalą atsakovui, perleisdama jo turtą be jo žinios ar sutikimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo reikalavimas dėl 1800 Eur kompensacijos priteisimo už automobilį O. Z. atsirado tik 2018 m. vasario 9 d. teisme gautame jo patikslintame priešieškinyje, nors bylos teisminis procesas vyksta nuo 2015 metų. Todėl teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog automobilis O. Z. nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. nebuvo atsakovo asmeninėje nuosavybėje, todėl atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 1800 Eur kompensaciją teismas atmetė kaip neįrodytą.

12. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 50 proc., o atsakovo – 33 proc. Todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovo ieškovei priteisė 1327 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteisė 991 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas J. D. prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl buities daiktų už 1300 Eur padalinimo, dalyje dėl 1041,21 Eur dydžio kompensacijos ir dalyje dėl 1800 Eur kompensacijos už automobilį O. Z., ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės reikalavimą dėl buities daiktų už 1 300 Eur padalinimo; priteisti iš ieškovės atsakovui 1 041,21 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės savavališkai pasisavintas santuokines lėšas, bei priteisti iš ieškovės 1800 Eur kompensaciją už automobilį O. Z. arba pakeisti aukščiau minėtose dalyse pirmos instancijos teismo sprendimą, tenkinant aukščiau išvardytus atsakovo prašymus. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Apeliantas, nesutikdamas su sprendimo dalimi dėl 1300 Eur vertės kilnojamųjų daiktų padalinimo, pažymi, kad patikslintame ieškinyje nurodytas dalintinas nekilnojamasis turtas, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą iš esmės, nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansą. Be to, tai, kad bylos šalys santuokoje užgyventą kilnojamąjį turtą pasidalino dar iki santuokos nutraukimo, patvirtina ieškovės 2014 m. gruodžio 22 d. surašytas raštelis. Ieškovė neįrodė prašomų ieškiniu padalinti daiktų buvimo pas atsakovą ir jų kilmės, atsakovas prašomų padalinti daiktų neturi, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje turėtų būti atmestinas.

13.2. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 1041,21 Eur dydžio kompensacijos priteisimo. Nurodo, kad atsakovo komandiruočių metu ieškovė be atsakovo žinios ir sutikimo iš jo sąskaitų yra išėmusi viso 18524,10 Lt (5364,95 Eur). Kadangi iš ieškovės nuimtų 5364,95 Eur, 3282,54 Eur yra atsakovo ikisantuokinės lėšos, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, santuokinėmis lėšomis laikytina šių sumų skirtumas – 2082,41 Eur, iš kurių ½ dalis, t. y. 1041,21 Eur, turėtu būti priteisiama atsakovui ir ieškovės.

13.3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės A. D. 1800 Eur kompensaciją už automobilį O. Z.. Pažymi, kad minėtą automobilį atsakovas įsigijo iki santuokos, aukcione 2012 m. gruodžio 4 d. V., už asmenines savo lėšas. Ieškovė galimai minėtą automobilį, suklastodama pirkimo–pardavimo dokumentus, pardavė tretiesiems asmenims (per savaitę pasikeitė trys savininkai). Pažymi, kad teismas nepagrįstai nesigilino į automobilio pirkimo detales. Nors automobilio pirkimas įformintas 2014 m. gegužės 15 d., ieškovė, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, nurodė, kad automobilį 2013 metais iš V. parvežė sutuoktinis J. D.. Jos sesuo G. D. už automobilį sumokėjo 2000 Eur. Tačiau automobilio vokiška pirkimo–pardavimo sutarties data ne 2013 m., bet 2014 m. gegužės 2 d., kas sudaro pagrindą išvadai, jog pardavėjo parašas šioje sutartyje yra suklastotas.

14. Apeliaciniu skundu ieškovė A. D. prašo teismo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį dėl pripažinimo atsakovo J. D. asmenine nuosavybe 3282,54 Eur piniginių lėšų, buvusių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, ir priteisimo iš ieškovės atsakovui 3282,54 Eur, šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai 3282,54 Eur piniginių lėšų sumą pripažino asmenine atsakovo nuosavybe ir šią sumą priteisė iš ieškovės atsakovui. Teismas nesivadovavo nei aplinkybėmis, nustatytomis bylos nagrinėjimo eigoje, nei ieškovės ir liudytojų parodymais. Teismas neteisingai ir neaišku kokiais duomenimis remiantis paskaičiavo pinigines lėšas, kurios buvo atsakovo banko sąskaitoje iki santuokos sudarymo, nes duomenų apie tariamai sąskaitoje buvusius 1 818 Lt (526,53 Eur) nėra, suma buvo ženkliai mažesnė. Piniginės lėšos, kurios buvo gautos kaip atsakovo patirtos žalos atlyginimas, buvo naudojamos atsakovo motinos asmeninio turto pagerinimui – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui.

14.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė per labai trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2013-01-22 iki 2013-03-17 iš atsakovo banko sąskaitos išgrynino pinigines lėšas 5364,95 Eur sumai. Pažymi, kad per teismo nurodytą laikotarpį iš atsakovo sąskaitos ieškovė išėmė ženkliai mažesnę sumą – 3079 Eur. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad išgrynintos lėšos buvo naudojamos išimtinai ieškovės poreikiams tenkinti, kadangi piniginės lėšos buvo naudojamos ne tik šeimos, bet ir atsakovo bei jo vykdyto verslo – prekybos dėvėtais automobiliais poreikiams, o pats verslas bei įgytos transporto priemonės liko atsakovui po santuokos nutraukimo. Dalis piniginių lėšų buvo naudojamos pasiruošti vaiko gimimui, todėl atsakovo pareiga buvo prie to prisidėti. Į minėtą sąskaitą buvo pervedama ir pašalpa už vaiką bei atsakovo darbo užmokestis, todėl visos sąskaitoje buvusios lėšos negali būti pripažintos asmeninėmis atsakovo lėšomis. Tačiau teismas nesiaiškino išgrynintų lėšų tikslų bei priežasčių.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. D. prašo teismo jį atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad bylos šalys santuokoje užgyventą kilnojamąjį turtą pasidalino dar iki santuokos sudarymo. Minėtas aplinkybes paneigia atsakovo byloje pateiktas patikslintas priešieškinis, kuriame kaip dalintiną turtą atsakovas nurodė ir dviratį (kilnojamąjį turtą). Atsakovo minimame 2014 m. gruodžio 22 d. raštelyje ieškovė nurodė tik turtą, įgytą iki santuokos sudarymo, tačiau tai nebuvo viso turto balansas.

Šalies argumentai

15.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl 1 041,21 Eur kompensacijos priteisimo. Kadangi dėl teismo priteistos iš ieškovės atsakovui kompensacijos sumos ieškovė yra pateikusi apeliacinį skundą, visi argumentais dėl šios kompensacijos išdėstyti ieškovės apeliaciniame skunde.

15.3. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas priteisti iš ieškovės 1800 Eur kompensaciją už automobilį O. Z.. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų disponavusi minėtu automobiliu, kad būtų jį perleidusi tretiesiems asmenims. Ieškovės žiniomis, minėtą automobilį jos sesuo įsigijo 2014 m. iš Vokietijos piliečio. Atsakovo pateiktame L. A. „Patvirtinime dėl naudoto automobilio pardavimo“ bei vokiškoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad tariamai atsakovas šį automobilį yra įsigijęs 2012-12-04, o tame pačiame „Patvirtinime dėl naudoto automobilio pardavimo“ yra nurodyta, kad L. A. šį automobilį yra įsigijusi 2014-12-03 iš H. H. B.. Tai reiškia, kad L. A. automobilį O. Z. yra įsigijusi pusantrų metų vėliau, nei jį pardavusi atsakovui, t. y. pardavė automobilį jo dar neturėdama. Šie faktai kelia abejones dėl atsakovo nurodytų aplinkybių tikrumo.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl teismo netinkamo įrodymų vertinimo. Atsakovo nuomone, teismas byloje pateiktus įrodymus vertino tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

21. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad teismas savo iniciatyva turėjo rinkti įrodymus, jų reikalavimams dėl turto įsigijimo pagrindo, turto panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti aplinkybių nustatymo, nes tokius įrodymus turėjo teikti abi šalys (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl atsakovo J. D. apeliacinio skundo

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkinęs patikslinto ieškinio reikalavimą, į dalintino turto balansą įtraukė televizorių, kurio vertė 150 Eur, televizorių „Grundig“, kurio vertė 300 Eur, spintą, kurios vertė 300 Eur, sofą-lovą, kurios vertė 150 Eur, rašomąjį stalą, kurio vertė 50 Eur, komodą, kurios vertė 50 Eur, komodą, kurios vertė 50 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė 150 Eur, sekciją, kurios vertė 100 Eur, iš viso turto už 1 300 Eur, t. y. kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė – 1300 Eur. Minėtus daiktus teismas priteisė natūra atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisė kompensaciją, lygią pusei daiktų vertės, t. y. 650 Eur.

23. Atsakovas apeliaciniu skundu su šia sprendimo dalimi nesutinka, teigiant, kad patikslintame ieškinyje nurodytas dalintinas kilnojamasis turtas, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą iš esmės, nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansą, kadangi visi namų apyvokos ir apstatymo daiktai tarp jo ir ieškovės buvo pasidalinti dar iki santuokos nutraukimo. Minėtas aplinkybes, atsakovo nuomone, patvirtina ieškovės 2014 m. gruodžio 22 d. surašytas raštelis. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė prašomų ieškiniu padalinti daiktų buvimo pas atsakovą ir jų kilmės, atsakovas prašomų padalinti daiktų neturi, todėl, jo nuomone, ieškinio reikalavimas šioje dalyje turėtų būti atmestas.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinėje byloje esančius duomenis apie minėtą kilnojamąjį turtą, neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad bylos šalys visą santuokoje užgyventą kilnojamąjį turtą pasidalino dar iki santuokos nutraukimo, ką neva patvirtina ieškovės 2014 m. gruodžio 22 d. surašytas ir pasirašytas raštelis. Minėtame raštelyje ieškovė nurodė, kad išsikraustydama iš atsakovo, ji pasiėmė savo ir vaikų asmeninius daiktus, t. y. rūbus, batus, ir siuvimo mašiną „Singer“, įsigytą iki santuokos sudarymo (t. 4, b. l. 31), t. y. raštelyje nebuvo nurodytas visas dalintinas santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas. Nors apeliantas neigia, kad ieškovės prašomi padalinti santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai yra pas atsakovą, minėtas aplinkybes paneigia 2017 m. gegužės 12 d. teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovo nurodytos aplinkybės. Šiame procesiniame dokumente atsakovas nurodė, kad jeigu ieškovė vertina visus pas atsakovą esančius daiktus 1 400 Eur, atsakovas sutinka, kad daiktai atitektų ieškovei, o ji atsakovui išmokėtų kompensaciją pagal jos nurodytas daiktų kainas (t. 4, b. l. 108). Taigi, atsakovas pripažino, kad ieškovės prašomi padalinti kilnojamieji daiktai vis tik yra pas jį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovės nurodytas šis dalintinas kilnojamasis turtas buvo įgytas santuokoje. Šalys teisme patvirtino, kad neturi baldų ir buitinės technikos įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovės nurodytai daiktų vertei.

25. Nustačius minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrindas ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą įtraukti į santuokos nutraukimo metu dalintino turto balansą, o nustačius, kad kilnojamieji daiktai yra pas atsakovą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos paliko atsakovui natūra, pusę daiktų vertės, t. y. 650 Eur, kaip kompensaciją priteisiant iš atsakovo ieškovei.

26. Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl 1 041,21 Eur dydžio kompensacijos priteisimo. Nurodo, kad atsakovo komandiruočių metu, t. y. laikotarpiu nuo 2013-01-22 iki 2013-04-25, ieškovė be atsakovo žinios ir sutikimo iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB yra išėmusi viso 18 524,10 Lt (5 364,95 Eur). Kadangi iš ieškovės nuimtų 5 364,95 Eur, 3 282,54 Eur yra atsakovo ikisantuokinės lėšos, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, santuokinėmis lėšomis laikytinas šių sumų skirtumas – 2 082,41 Eur, iš kurių ½ dalis, t. y. 1 041,21 Eur, turėtų būti priteisiama atsakovui iš ieškovės kaip kompensacija.

27. Teisėjų kolegija bylos duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra 2014 m. liepos 7 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00706-14 dėl didelės vertės svetimo turto vagystės pagal BK 178 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įgijimo ir panaudojimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies nuostatas (t. 2, b. l. 97-99). Tyrimas buvo pradėtas pagal 2014-05-10 J. D. pareiškimą, nurodant, kad iš jo buto, esančio P. V. g. 5A-1, Marijampolė, dingo 21 500 Eur, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelės, išduotos J. D. bei jo motinos vardu, kuriomis buvo pasinaudota ir nuimti pinigai, bei iš kiemo pavogtas automobilis O. Z., kurio vertė – 6 100 Lt. Dėl padarytų nusikalstamų veikų pareiškėjas įtarė savo žmoną A. D.. Minėtu 2014 m. liepos 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius A. D. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00706-14 2014 m. rugsėjo 3 d. papildomos liudytojo apklausos metu atsakovas paaiškino, kad jis leido ieškovei naudotis banko kortele į kurią buvo pervedami ir pinigai, mokami vaiko auginimo laikotarpiu. Kartu atsakovas nurodė, kad žmona pinigus naudojo šeimos poreikiams (t. 4, b. l. 146–149).

28. Teisėjų kolegija jau minėjo, kad pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims (CPK 187 straipsnis). Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovo nurodomos 2 082,41 Eur piniginėmis lėšomis buvo disponuojama šalims esant santuokoje ir gyvenant kartu. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė šias lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams, grindžiami tik prielaidomis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalintino turto balansą 2 082,41 Eur sumos neįtraukė ir nepriteisė iš ieškovės atsakovui jo prašomos 1 041,21 Eur dydžio kompensacijos.

29. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės A. D. 1 800 Eur kompensaciją už automobilį O. Z., VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad minėtą automobilį atsakovas įsigijo dar iki santuokos sudarymo 2012 m. gruodžio 4 d. aukcione Vokietijoje, už savo asmenines lėšas, o ieškovė galimai suklastodama pirkimo–pardavimo dokumentus, pardavė automobilį tretiesiems asmenims.

30. Teisėjų kolegija bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas, siekdamas pagrįsti, kad automobilį įsigijo dar iki santuokos sudarymo, pateikė automobilio O. Z. pirkimo – pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 39) ir L. A. raštą, adresuotą atsakovui (t. 4, b. l. 161), kuriame nurodoma, jog L. A. 2012-12-04 pardavė atsakovui J. D. automobilį O. Z. 2,2, kurį L. A. įsigijo 2014-12-03 iš H. B.. Taigi, pagal rašte esančią informaciją, automobilį pardavėjas įsigijo vėliau nei pardavė atsakovui, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad rašte nurodyta informacija negali būti laikoma patikima ir patvirtinanti, kad atsakovas nuosavybės teisę į ginčo automobilį įgijo 2012-12-04, t. y. iki santuokos sudarymo. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas įsigytą automobilį įregistravo VĮ Regitra. Iš byloje pateikto prašymo dėl ginčo transporto priemonės O. Z. registracijos matyti, kad prašymą VĮ Registrų centrui 2014-05-15 pateikė transporto priemonės valdytoju nurodyta G. D., įregistravimo pagrindas – transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2014-05-02 tarp G. D. ir Vokietijos pilietės C. B. (t. 2, b. l. 102, b. l. 116, 33). Teisėjų kolegija pastebi, kad prašyme dėl automobilio registracijos ieškovė A. D. nurodyta kaip automobilio O. Z. naudotoja ir byloje nėra įrodymų, kad minėtas automobilis jai būtų priklausęs nuosavybės teise.

31. Bylos duomenimis nustačius, kad atsakovas neginčijo įrašo viešame registre dėl automobilio registracijos, nepateikė patikimų įrodymų, kad automobilis buvo jo asmeninė nuosavybė, nepaaiškino, kodėl nuo 2012 m. gruodžio 4 d. automobilis nebuvo užregistruotas viešame registre jo vardu, nepateikė įrodymų, kad ieškovė perleido tretiesiems asmenims atsakovui priklausantį automobilį, ar atliko kokius nors veiksmus, kuriais padarė žalą atsakovui, perleisdama jo turtą be atsakovo žinios ar sutikimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 1 800 Eur kompensaciją laikyti nepagrįstu ir neteisingu.

32. Apibendrinant faktines aplinkybes ir teisinius argumentus dėl atsakovo apeliacinio skundo, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl ieškovės A. D. apeliacinio skundo

33. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas sprendimą byloje, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi vadovavosi išimtinai atsakovo nepagrįstais teiginiais, nevertinant ieškovės nurodytų aplinkybių dėl piniginių lėšų panaudojimo laikotarpiu nuo 2013-01-22 iki 2013-03-17 tikslo ir fakto bei liudytojos O. D. parodymų.

34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

35. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB išrašo (t. 2, b. l. 79) nustatė, kad iki šalys sudarė santuoką (2012 m. gruodžio 28 d.), atsakovo sąskaitoje lėšų likutis buvo 1818 Lt (526,53 Eur). 2013 m. sausio 23 d. į atsakovo sąskaitą banke antstolė pervedė 9515,94 Lt (2410,16 Lt + 7105,78 Lt), vykdydama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu Nr. PK-125-416/2012 iš kaltinamųjų atsakovui priteist 9213 Lt (2668,26 Eur) žalos atlyginimo priverstinį išieškojimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad į atsakovo sąskaitą buvo pervedamos ne tik teismo priteistos ir išieškotos sumos, bet ir darbo užmokestis, VSDFV išmokos. Pinigai buvo ne tik išimami grynais, tačiau jais buvo atsiskaitoma ir už pirkinius M. K. minėta, baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00706-14 2014 m. rugsėjo 3 d. papildomos liudytojo apklausos metu atsakovas paaiškino, kad jis leido ieškovei naudotis banko kortele, į kurią buvo pervedami ir pinigai, mokami vaiko auginimo laikotarpiu. Kartu atsakovas nurodė, kad žmona pinigus naudojo šeimos poreikiams (t. 4, b. l. 146–149). Ieškovė nurodė, kad iš minėtos sąskaitos išgrynintos lėšos buvo naudojamos tiek šeimos poreikių tenkinimui, tiek atsakovo asmeninio turto pagerinimui, tiek ir atsakovo veikloje – prekyboje dėvėtais automobiliais. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad sąskaitoje esančios lėšos buvo naudojamos ir atsakovo verslui – pargabentų transporto priemonių remontui, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas būdavo dažnai išvykęs, apmokėjimu už automobilių remontą tekdavo pasirūpinti apeliantei. Be to, apeliantė teisingai pažymėjo, kad bylos duomenimis, atsakovas paskutinį kartą komandiruotėje buvo 2013-04-11–2012-04-25. Vėliau įrodymų apie atsakovo komandiruotes nėra, tačiau iš Swedbank AB atsakovui priklausančios sąskaitos išrašo matyti, kad ir po 2013-04-25 iš sąskaitos išgryninta virš 3000 Lt.

36. Atsižvelgiant į laikotarpį, kurio metu atsakovas buvo komandiruotėse, t. y. nuo 2013-01-22 iki 2013-04-25 su nedidelėmis pertraukomis, bei nustačius, kad bylos šalių dukra gimė 2013-04-22, sutiktina su ieškove, kad dalis sąskaitoje esančių piniginių lėšų galėjo būti panaudota pasiruošti vaiko gimimui, o atsakovo pareiga buvo prie to prisidėti. Atsakovas nepaneigė šių ieškovės nurodytų aplinkybių. Be to, apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad sudarius santuoką, su atsakovo sutikimu atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą, kurio darbų atlikimui buvo panaudota apie 1500 Eur medžiagoms supirkti ir 1500 Eur buvo sumokėta apeliantės motinai O. D., kuri atlikto buto remonto darbus. Šių ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių atsakovas neneigė. O liudytoja O. D. 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal susitarimą su J. D., atliko jo motinai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame sutuoktiniai gyveno po santuokos sudarymo, remontą. Nurodė, kad buvo iš išorės polistirolu šiltinamos sienos, viduje buvo nulupti tapetai, įvairiomis priemonėmis buvo naikinamas pelėsis, atliekami glaistymo, tapetavimo darbai (2016-004-05 teismo posėdžio garso įrašo 48:55-51:05 min.).

37. Apeliantės nuomone, teismas 3 282,54 Eur (526,53 Eur (lėšos iki santuokos sudarymo) + 2756 Eur (teismo nuosprendžiu atsakovui priteista suma)) piniginių lėšų sumą pripažinęs asmenine atsakovo nuosavybe, nepagrįstai ją priteisė iš ieškovės atsakovui. Apeliantė pažymi, kad teismas neteisingai ir neaišku kokiais duomenimis remiantis paskaičiavo pinigines lėšas, kurios buvo atsakovo banko sąskaitoje iki santuokos sudarymo (2012 m. gruodžio 28 d.), nes duomenų apie tariamai sąskaitoje buvusius 1 818 Lt (526,53 Eur) byloje nėra. Su šiais argumentais yra pagrindo sutikti. Iš byloje pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB išrašo (t. 2, b. l. 79) matyti, kad 2012-12-28 į sąskaitą pervestas 656,67 Lt atlyginimas už 2012-12 mėn. Šiame išraše nėra duomenų apie piniginių lėšų likutį šio laikotarpio pradžiai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nedetalizavo kaip nustatė būtent 1 818 Lt (526,53 Eur) sumą, buvusią atsakovo banko sąskaitoje 2012-12-28.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad banko sąskaita, iš kurios buvo išgryninti pinigai, priklauso atsakovui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad visas pinigines lėšas iš minėtos sąskaitos išgrynino ir savo poreikiams panaudojo tik ieškovė. Siekiant išlaikyti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, teismas, šiuo atveju įrodinėjimo naštą turėjo paskirstyti abiem bylos šalims po lygiai, tačiau ją nepagrįstai perkėlė tik ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai). Nenustačius byloje, kad išgrynintos iš atsakovo sąskaitos piniginės lėšos būtų buvę išimtinai panaudotos ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui, sutiktina su ieškove, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog 3 282,54 Eur suma turi būti priteista iš ieškovės kaip kompensacija atsakovui. Todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino priešieškinio reikalavimą ir priteisė iš ieškovės 3 282,54 Eur kompensaciją atsakovui. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atmestus atsakovo apeliacinį skundą, perskirstytinos šalims pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

40. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė: 1 550 Eur atstovavimo išlaidas (t. 1, b. l. 23; t. 3, b. l. 92, 166; t. 4, b. l. 6a, 43; t.5, b. l. 24–25), sumokėjo 139 Eur žyminį mokestį (t.1, b. l. 21–22; t. 4, b. l. 6, 91), 66,05 Eur išlaidas už automobilio vertinimą ir procesinių dokumentų vertimą (t. 2, b. l. 150–151; t. 3, b. l. 101).

41. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė: 1 600 Eur atstovavimo išlaidas (t. 1, b. l.; t. 3., b. l. 162–173; t. 4, b. l. 156), sumokėjo 215 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 75; t. 2, b. l. 6; t. 4, b. l. 21), 166 Eur išlaidas už automobilio ekspertizę ir procesinių dokumentų vertimą (t. 3, b. l. 25, 41; t. 4, b. l. 55).

42. Ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus, pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino vieną ieškovės reikalavimą, o kitą – iš dalies (dėl automobilio O. S. paskyrimo ieškovei nepriteisiant atsakovui piniginės kompensacijos (vieną reikalavimą tenkino 50 proc.). Atsakovas buvo pareiškęs šešis reikalavimus, pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino du (dėl 1200 Eur kompensacijos už automobilį O. S. priteisimo ir dėl reikalavimo pripažinti 3 282,34 Eur sumą asmenine atsakovo nuosavybe ir ją priteisti iš ieškovės). Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimų patenkinimo, laikytina, kad iš priešieškiniu pareikštų šešių reikalavimų, patenkintas tik vienas. Atitinkamai, ieškovės reikalavimai patenkinti 75 proc., o atsakovo – 17 proc. Todėl šiuo atveju ieškovė įgijo teisę į 1386,49 Eur (1755,05 Eur x 79/100), o atsakovas į 416,01 Eur (1981 Eur x 21/100). Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 970,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (1386,49 Eur – 416,01 Eur) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

43. Valstybei priteistinos 80,26 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat paskirstytinos proporcingai, iš ieškovės priteisiant 16,85 Eur (80,26 Eur x 21/100), iš atsakovo 63,41 Eur (80,26 Eur x 79/100) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

44. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepriteistinos. Tuo tarpu tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė prašė teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 78 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 83) ir 100 Eur atstovavimo išlaidos (t. 5, b. l. 96), viso 178 Eur. Minėtos išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

45. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė patyrė 11,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, o atsakovo atmetus, valstybės patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl pripažinimo atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe 3 282,54 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 54 ct) piniginių lėšų, buvusių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“ AB, ir jų priteisimo iš ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priešieškinį šioje dalyje atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo A. D. ir J. D. ir priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 970,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (devynis šimtus septyniasdešimt eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ir iš ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 16,85 Eur (šešiolika eurų 85 ct), o iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 63,41 Eur (šešiasdešimt tris eurus 41 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 178 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,30 Eur (vienuolika eurų 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Minėtą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasDalė BurdulienėMindaugasŠimonis