- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-73-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00710-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- J. D.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 2.6.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.6.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18Kiti su apeliacija susiję klausimai
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ir atsakovo J. D. apeliacinius skundus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-410-399/2016 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui J. D., trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. Ž., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė patikslinusi savo reikalavimus prašė:
Ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje nutraukti dėl atsakovo kaltės; Nutraukus santuoką ieškovės pavardę palikti „D.“, atsakovui „D.“;Iš atsakovo ieškovei priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už santuokos nutrūkimo kaltę bei tuo padarytą neturtinę žalą; Nepilnametės dukters G. D. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove; Iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo momento nepilnametės dukters G. D. išlaikymui priteisti po 150 Eur iki dukters pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2014-05-01 ir dalyti tik iki 2014-05-01 įgytą ieškovės ir atsakovo turtą;Automobilį Opel Signum valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.
Atsakovas patikslintame priešieškinyje (3 t. b. l. 115 – 120) prašė:
Santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės;Dukrai G. D. priteisti išlaikymą po 80 Eur kas mėnesį teikiant periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, lėšas indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka ir jas pavedant uzufrukto teisėmis tvarkyti ieškovei;Nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimą be apribojimų;Įpareigoti ieškovę atsisakyti santuokinės pavardės ir pasilikti ikisantuokinę pavardę „D.“;Santuokoje įgytą turtą padalinti tokia tvarka:Priteisti atsakovui automobilį Opel Signum v/n (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisiant ½ dalį automobilio vertės piniginę kompensaciją, kuri sudaro 1 200 Eur;Pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe 3 282,54 Eur pinigines lėšas, buvusias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank ir 3 282,54 Eur priteisti iš ieškovės.Iš ieškovės priteisti atsakovui 1 041,21 Eur piniginę kompensaciją už savavališkai pasisavintas santuokines lėšas;Užskaityti priešpriešinius reikalavimus ir iš ieškovės atsakovui priteisti 3 123,75 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės paimtas atsakovui priklausančias ikisantuokines lėšas;Priteisti iš ieškovės atsakovui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.
Nutraukė ieškovės A. D. ir atsakovo J. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. D. kaltės.
Po santuokos nutraukimo paliko pavardes D. ir D..
Nepilnamečio vaiko G. D. gyvenamąją vietą nustatė su motina A. D..
Priteisė iš atsakovo J. D. išlaikymą dukrai G. D. po 130 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-01 iki jos pilnametystės ir nustatė, kad šias lėšas uzufrukto teise išimtinai šio vaiko poreikiams tenkinti naudoja (valdo) ieškovė A. D..
Nustatė, kad atsakovas J. D. su nepilnamete dukra G. D. bendrauja taip kaip nustatyta nutartyje dėl laikino bendravimo 2015-05-21 (b.l. 101. t.1), tai yra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį dukrą G. D. iš vaikų lopšelio-darželio pasiimdamas, prieš tai telefonu pranešęs jos motinai A. D. ir grąžina dukrą motinai kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės sekmadienį 16 valandą.
Nustatė, kad atsakovas J. D. su nepilnamete dukra G. D. papildomai bendrauja lyginių metų antromis Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis nuo 10 iki 18 val., nelyginių metų pirmomis šių švenčių dienomis nuo 10 iki 18 val. Taip pat kiekvienas metais bendrauja Tėvo dieną nuo 10 iki 18 val. savo ir mergaitės gimimo dienomis bendrauja nuo 15 iki 18 val. Naujų metų sutikimo dieną, tai yra gruodžio 31 d. lyginiais metai bendrauja atsakovas.
Padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovei A. D. natūra paliko automobilį Opel Signum valst Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės.
Priteisė iš ieškovės A. D. 1 200 Eur piniginę kompensaciją atsakovui J. D. už ½ dalį automobilio.
Netenkino ieškovės A. D. ir atsakovo J. D. reikalavimų priteisti vienas iš kito neturtinę žalą.
Netenkino ieškovės A. D. reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-05-01 ir, kad nutraukiant santuoką dalinamas tik iki 2014-05-01 ieškovės ir atsakovo įgytas turtas.
Netenkino ieškovės reikalavimo automobilį Opel Signum valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmenine nuosavybe.
Netenkino atsakovo J. D. reikalavimo priteisti iš ieškovės A. D. pinigines kompensacijas 3 282,54 Eur ir 1 041,21 Eur dydžio .
Priteisė iš ieškovės A. D. 360 Eur atsakovui J. D. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovo J. D. 280 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. D..
Priteisė iš ieškovės A. D. ir atsakovo J. D. po 16,13 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Panaikino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinas apsaugos priemones, taikytas Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimis dėl laikino išlaikymo, laikinos gyvenamosios vietos ir laikino bendravimo nustatymo.
Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmes sukėlė nuo 2014-05-01 ir nutraukiant santuoką dalinti tik iki 2014-05-01 įgytą ieškovės ir atsakovo turtą, teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė su atsakovu negyvena nuo 2014-05-01. Teismas įvertino aplinkybes, kad civilinė byla Nr. 2-2425-374/2014 dėl santuokos nutraukimo buvo nutraukta 2014-08-27 nutartimi priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo; kad ieškovė patvirtino, jog po 2014-05-01 ji su dukra likdavo nakvoti atsakovo bute savaitgaliais, švenčių dienomis; kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog gyventi motinos bute pradėjo po sutuoktinių konflikto kilusio 2014-12-22. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog sutuoktiniai kartu visiškai negyveno nuo 2014-05-01 ir šio ieškovės reikalavimo netenkino, nes ieškovė jo neįrodė.
Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai, vienas kurių dar atliekamas ir šiuo metu pagal LR BK 140 str., 145 str. ir atsakovui pareikšti įtarimai bei teismo medicinos specialisto išvada iš baudžiamosios bylos, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas leidžia daryti išvadą jog atsakovas prieš ieškovę yra pavartojęs bent vieną kartą fizinį smurtą, taip pat, kad atsakovas su ieškove elgiasi nepagarbiai ir yra jai nelojalus. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo (LR CPK 178 str.). Santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės nustačius, kad jis buvo nelojalus, nepagarbus ieškovei, vartojo fizinį smurtą.
Po santuokos nutraukimo iškovei paliko santuokinę pavardę atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokos iširimo ieškovės kaltė nenustatytą, be to, sutuoktiniai turi bendrą nepilnametį vaiką.
Nesant ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo teismas įvertino tai, kad ieškovė nuo 2015-02-23 gauna iš atsakovo po 130 eurų laikiną išlaikymą, kuris teikiamas jau metai laiko ir vadinasi atsakovas gali tokio dydžio išlaikymą teikti, be to, ieškovė neįrodė jog gaunant po 130 Eur iš atsakovo lieka nepatenkintų protingų vaiko poreikių. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas iš atsakovo priteisė 130 Eur dydžio išlaikymą. Išlaikymą priteisė nuo 2016-02-01, nes nuo ieškinio padavimo dienos iki 2016-02-01 atsakovas mokėjo ieškovei laikiną išlaikymą po 130 Eur ir įsiskolinimas nesusidarė (LR CK 3.3 str., 3.200 str., LR CPK 376 str.3d.).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Iš bylos šalių elgesio viso bylos nagrinėjimo metu teismas darė išvadą, kad konfliktiniai santykiai tarp šalių išliko, jos faktiškai nesusitaria klausimais susijusiais su nepilnamete dukra. Teismas nurodė, kad G. D. yra mažametė ir labai intensyvios bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas neatitiktų vaiko interesų, galėtų pažeisti jos poilsio režimą. Teismas nustatytą laikiną bendravimo tvarką savaitgaliais paliko tą pačią ir papildomai nustatė, kaip atsakovas su dukra bendraus švenčių dienomis. Darbo dienomis bendravimo tvarkos nenustatė, nes vaikas lanko darželį ir grįžęs iš jo turėtų būti namuose, kad būtų užtikrintas jo dienos poilsio režimas. Ieškovė nurodė, kad būtų tikslinga nustatyti jog atsakovas bendrauja su dukra pusę to mėnesio kai darželis nedirba (liepos ar rugpjūčio), tačiau teismas tokios tvarkos nenustatė, atsižvelgiant į vaiko amžių, nes 15 dienų iš eilės buvimas vaikui vien su tėvu, be motinos neatitinka tokio amžiaus vaiko interesų.
Sprendžiant dėl automobilio Opel Signum teismas nustatė, kad jis buvo įsigytas po santuokos sudarymo, ieškovė neįrodė, kad automobilis yra jos asmeninė nuosavybė. Nors liudytoja O. D. (ieškovės motina) ir teigė, kad davė ieškovei pinigus reikalingus automobiliui įsigyti, tačiau teismui vien šio liudijimo nepakanka, nes liudytoja yra ieškovės motina ir gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Kitų įrodymų, patvirtinančių jog yra sąlygos išvardintos LR CK 3.89 str. 1 d. automobilį laikyti asmenine ieškovės nuosavybe nebuvo, ta aplinkybė, kad sutartyje pirkėja įvardinta viena ieškovė yra nepakankama daryti išvadai jog turtas įgytas jos asmenine nuosavybe, nes nėra duomenų, kad automobilio įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninė nuosavybėn. Teismas sprendė, kad automobilis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalintina santuokos nutraukimo metu. Nenustatęs svarbių priežasčių nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas sutuoktinių turtą padalino lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam. Automobilio vertės (2 400 eurų), nustatytos ekspertizės aktu, šalys neginčijo. Teismas automobilį natūra paliko ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas ir jo interesams užtikrinti automobilis yra reikalingas. Atsakovui iš ieškovės priteisė piniginę kompensaciją ½ automobilio vertės dydžio, nes padalinti natūra abiem šio daikto be žalos daiktui (jo paskirčiai) nebuvo galimybės.
Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti jo asmenine nuosavybe 3282,54 Eur pinigines lėšas, buvusias jo sąskaitoje ir šią sumą priteisti iš ieškovės. Teismas sutiko su atsakovo išvardintomis sumomis, kad jos buvo sąskaitoje atsakovo ir jo nurodytais laikotarpiais paimtos. Tokie duomenys buvo atsakovo pateiktoje baudžiamosios bylos kopijoje (b. l. 79-87, t. 2), tačiau ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra ir sąskaitos išrašas (b.l. 7. t. 2) nutrauktas Marijampolės apyl. prokuratūros nutarimu 2014-09-04, kuriame fiksuoti ir J. D. paaiškinimai, kad A. D. pinigų nepasisavino, kadangi jis leido jai naudotis banko kortelėmis ir žmona pinigus naudojo šeimos poreikiams, nes rūpinosi šeimos buitimi. Šią aplinkybę teismas laikė nustatyta, o būtent, kad piniginės lėšos buvusios atsakovo sąskaitoje tiek santuokinės, tiek asmeninės, gautos kaip žalos atlyginimas, buvo panaudotos su jo žinia šeimos poreikiams tenkinti, sutuoktiniams gyvenant bendrai, teismas nenustatė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo ir nenustatė, kad ji sumažino šeimos turtą, todėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją jam už pinigines lėšas netenkino.
Dėl neturinės žalos priteisimo. Santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl teismas netenkino jo priešieškinio reikalavimo dėl neturinės žalos atlyginimo, kadangi kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 3.70 str. 2d.). Teismas pasisakė, kad atsakovas ir neįrodė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o būtent neįrodė, kad jo sveikata ir santykiai su nepilnamete dukra pablogėjo dėl sutuoktinės elgesio (LR CPK 178 str.). Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog būtent dėl atsakovo elgesio patyrė būtent tokius dvasinius išgyvenimus, kurie leistų daryti išvadą, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą.
Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad sutuoktiniai nei bendrai, nei atskirai kreditorių neturi.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 1 – 5) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-22 sprendimą pakeisti dalyje ir nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-05-01 ir nutraukiant santuoką dalyti tik iki 2014-05-01 ieškovės ir atsakovo įgytą turtą; automobilį Opel Signum, v/n (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2 600 Eur vertės, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine A. D. nuosavybe. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Sprendimo dalimi buvo pažeistos CPK 178 str., 185 str. 2 d. numatytos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose bei nepagrįstai nesiremta liudytojos O. D. parodymais, taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Nepagrįsta teismo išvada, kuria automobilis nebuvo pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Ieškovė su atsakovu kartu negyveno nuo 2014-05-01, bendro ūkio nevedė, bendrų lėšų neturėjo, o automobilis buvo pirktas 2014-10-01. Kad automobilis pirktas asmeninėn apeliantės nuosavybėn, patvirtina ir pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje kaip pirkėjas yra nurodyta apeliantė. Šioje pirkimo- pardavimo sutartyje atsakovas kaip pirkėjas nėra minimas. VĮ Regitra pažymoje automobilio savininke yra nurodyta apeliantė. Byloje yra pateiktas 2015-05-18 nutarimas „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovo nurodytos aplinkybės apie sutuoktinių gyvenimą nuo 2014-05-01. Atsakovas, apklaustas administracinio teisės pažeidimo byloje, patvirtino, jog 2014-05-10 apeliantė kartu su dukromis išsikraustė iš jo namų. Liudytoja G. D. taip pat patvirtino, kad 2014-05-18 kartu su seserimi - apeliante, buvo namuose (duomenys neskelbtini). Atsakovo buvo ieškoma jo gyvenamojoje vietoje, tačiau ne tik, kad jis pats, tačiau ir apeliantė jo namų adresu taip pat nebuvo nei karto surasta, kas patvirtina apeliantės teiginius, jog ji atsakovo namuose nuo 2014m. gegužės mėn. negyveno. Analogiškos aplinkybės yra nustatytos ir kitame Marijampolės ATPK pareigūnų nutarime. Tai yra 2014-06-04 „Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra nurodyta, jog 2014-05-24 atsakovas atvykęs į jos namus (duomenys neskelbtini), spardė duris, reikalavo įleisti jį į butą. Atsakovo prašymu prie civilinės bylos buvo prijungta baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje 2014-06-06 atsakovas J. D., apklausiamas liudytoju papildomos apklausos metu nurodė, kad jo žiniomis A. D. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Darytina išvada, kad sutuoktiniai nuo 2014m. gegužės mėn. bent jau iki 2014 m. rugsėjo mėn., kol vyko ikiteisminis tyrimas, buvo konfliktiškuose santykiuose, gyveno atskirai ir bendro gyvenimo vienoje vietoje tikrai nebuvo, taip pat nebuvo ir bendro ūkio. Liudytoja O. D. nurodė, kad 2 500 Eur dukrai (apeliantei) ji davė pinigus tuo metu, kai ji gyveno kaime t.y. (duomenys neskelbtini) skyrium nuo atsakovo, pinigai buvo duoti tam, kad ji turėtų už ką įsigyti automobilį iš kaimo vietovės į (duomenys neskelbtini) esantį vaikų darželį vežioti mažametę dukrą. Jeigu šalys būtų gyveną kartu (duomenys neskelbtini), tuomet apeliantei nebūtų reikėję iš motinos imti lėšų automobilio įgijimui, nes, visų pirma jie būtų gyvenę (duomenys neskelbtini) kur pasiekti darželį nebūtinai reikalingas transportas, antra, automobilis būtų perkamas šeimos lėšomis. Be to, svarbus ir lėšų davimo momentas, kuris, anot liudytojos O. D., buvo 2014 m. rugsėjo mėn. viduryje. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik 2014m. rugsėjo 4 d., todėl neįtikėtina, kad atsakovas praėjus trumpam laiko tarpui po tyrimo nutraukimo, jau duotų apeliantei 2 600 Eur automobilio įgijimui, kuomet prieš tai ikiteisminiame tyrime kaltino ją pasisavinus jo paties bei jo motinos lėšas iš banko kortelių, taip pat pavogtus 21 500 Eur grynais pinigais. Akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-05-01 ir nutraukiant santuoką dalyti tik iki 2014-05-01 ieškovės ir atsakovo įgytą turtą yra visiškai pagrįstas ir įrodytas. Tuo pačiu įrodytas ir kitas reikalavimas - automobilį Opel Signum, v/n (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2 600 Eur vertės, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine A. D. nuosavybe.
Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 22 – 25) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo prijungti įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę ir pajamas, kadangi šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes atsakovas jų dar neturėjo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo neobjektyviai, nepilnai ir nevisapusiškai tyrė įrodymus, atmetė visus atsakovo pateiktus įrodymus dėl ieškovės kaltės bei prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir laikė atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo vien tik vadovaudamasis suinteresuotos bylos baigtimi ieškovės paaiškinimais be jokių įrodymų. Ieškovė pateikė teismo medicinos specialisto išvadą dėl jos sužalojimo, tačiau teismas objektyviai nesiaiškino įvykio aplinkybių, t. y. kas ir kaip inicijavo konfliktą, nevertino to, kad sprendimo priėmimo metu nebuvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir atsakovo kaltė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nekonstatuota. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl bylos su garso įrašais išreikalavimo iš Marijampolės apskrities VPK, todėl teismas nepagrįstai laikė, jog pateiktos pokalbių išklotinės niekaip nesusiję su atsakovo sutuoktinės neištikimybės įrodymu. Ikiteisminio tyrimo tyrėjai priimdami pateiktus atsakovo ir jo sutuoktinės pokalbių su jos meilužiu garso įrašus bei įrašų išklotines nelaikė, jog šie įrodymai nėra susiję su sutuoktinių tarpusavio santykiais. Kad atsakovas pateikė būtent ieškovės pokalbių išklotines, įrodančias jos šiltus ryšius su jos buvusiu gyvenimo draugu įrodo tai, kad pokalbiuose minimi ieškovei artimi asmenys: vyresnioji dukra, sesuo ir kiti asmenys, tačiau teismas nenorėjo susipažinti su didelės apimties išklotine ir padaryti objektyvias išvadas, todėl padarė nepagrįstą sprendimą, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Nors ieškovė per bylinėjimosi laiką nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie vaiko poreikius, teismas priteisė ieškovei, tiek, kiek ji prašė. Įstatymo leidėjas įpareigoja teismą ištirti vaiko poreikių apimtį, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, pajamas, kitas svarbias materialines aplinkybes, tačiau teismas to nedarė. Teismas neįvertino nei atsakovo paaiškinimų, nei rašytinių įrodymų apie jo sveikatos būklę ir pajamas bei priteisė dukros išlaikymui kas mėnesį po 130 Eur. Tačiau atsakovo pajamos nesiekia MMA. Atsakovas nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Nuo 2015 m. gegužės 10 d. atsakovas registruotas darbo biržoje, tačiau per metus laiko jam darbo vieta nebuvo pasiūlyta. 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. kovo 31 d. atsakovas pripažintas dalinai darbingu, yra netekęs darbingumo 45 proc. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. atsakovo pajamos per penkis mėnesius buvo tik 180 Eur, tuo tarpu, kai pagal teismo sprendimą atsakovas turėjo per penkis mėnesius sumokėti 650 Eur išlaikymą dukrai, neskaičiuojant to, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra nepagrįstas ir priteistino išlaikymo dukrai dydis mažintinas iki 80 Eur per mėnesį.
32.5Atsakovas serga depresija, todėl teismas nustatydamas bendravimo su dukra grafiką, kurio nesilaiko ieškovė ir atsakovui trukdo bendrauti su dukra, ignoruoja atsakovo sveikatos būklę. Dėl blogos savijautos atsakovas gali ir nesusitikti su dukra teismo nustatytu laiku. Arba ieškovei ignoruojant nustatytą laiką, atsakovas turės laukti kito laiko pagal teismo nustatytą tvarką, negalės tuoj pat siekti susitikti su dukra. Kuomet ieškovė būtų įpareigota netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra, atsakovas galėtų bet kada siekti susitikimo su ja ir ieškovė netektų galimybės atsakovui trukdyti susitikti ir bendrauti su dukra.
Žemesnės instancijos teismas
32.6Teismas neteisingai nustatė santuokinio turto balansą. Teismui posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra skola B. D., kadangi būnant santuokoje atsakovas ir ieškovė pasiskolino iš B. D. 25 000 Eur. Tačiau kreditorius B. D. į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas. Prievolė kreditoriui nėra išspręsta. Skolos raštelį- vekselį originalą turi B. D..
Teismas neteisingai išsprendė automobilio Opel Signum valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo klausimą. Atsakovas dažnai vykstą į Kauno klinikas, pastoviai gydosi, todėl jam yra reikalingas automobilis. Ieškovė gyvena keliasdešimties metrų atstumu nuo visuomeninio susisiekimo transporto stotelės, todėl ji gali puikiausiai apsieiti be automobilio. Teismas remdamasis vien tik ieškovės aiškinimu atmetė atsakovo reikalavimą dėl piniginių lėšų 3 282,54 Eur ir 1 042,21 Eur priteisimo. Teismas be įrodymų apsiribojo ieškovės aiškinimu, jog ji tiek atsakovo asmenines lėšas, tiek santuokines lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas argumentuotai įrodė, kas piniginės lėšos iš jo sąskaitos paimtos tuomet, kai jis buvo komandiruotėse. Teismas nepagrįstai nenustatė kilnojamojo turto balanso. Po bylos atsakovas rado ieškovės 2014 m. gruodžio 22 d. raštelį, kad ji išeidama iš namų pasiima brangius daiktus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad sutuoktiniai nėra pasidalinę namų apyvokos daiktų. Minėtas raštelis paneigia ieškovės aiškinimus, jog ginčo automobilio registravimo metu sutuoktiniai nevedė bendro ūkio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (4 t., b. l. 36 – 40) ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Teismui buvo pateikti duomenys apie administracines teisenas, kurios buvo pradėtos apelianto atžvilgiu. Taip pat buvo pateikti duomenys apie tai, kad apeliantas ieškovės atžvilgiu buvo vartojęs fizinį bei psichologinį smurtą, kuriuos teismas įvertino kaip pagrindą pripažinti apeliantą kaltu dėl santuokos nutraukimo. Teismo sprendime nebuvo paminėta tai, jog dėl apelianto smurto bei žiauraus elgesio ieškovės dukra buvo priversta išeiti gyventi pas senelę t. y. liudytoją O. D.. Šis faktas taip pat parodo apelianto elgesį tiek su ieškove, tiek su jos dukra ir šis elgesys yra akivaizdžiai prieštaraujantis normalaus sutuoktinio elgesio normoms. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje apeliantas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. Nors ši byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta ir nėra priimtas sprendimas byloje, tačiau įtarimų pareiškimas ir baudžiamosios bylos perdavimas teismui taip pat yra faktas, apibūdinantis apelianto požiūrį į šeimą, sutuoktinę. Teismas pagrįstai nesirėmė apelianto pateiktais įrodymais, kurie buvo prijungti prie baudžiamosios bylos. Teismas pagrįstai pasisakė, kad šie duomenys nėra aišku kokiais būdais gauti ir neįrodyta, jog jie turi kokį nors ryšį su ieškove. Prie ieškinio pridėtoje baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra jokių ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodomų tariamą ieškovės kaltę patvirtinančių faktų. Apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad teismas neišreikalavo garso įrašo iš Marijampolės AVPK. Tačiau civilinis procesas vykdomas rungtyniškumo principu ir kiekviena šalis teikia tuos įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Be to, garso įrašas baudžiamojoje byloje buvo apžiūrėtas įrodymų apžiūros protokole, jame užfiksuotos pokalbio aplinkybės, faktai, todėl pačiame garso įraše iš esmės naujų aplinkybių tikrai nebus ir jo nebuvimas byloje netrukdo nustatyti faktinių aplinkybių. Be kita ko, minėtame pokalbyje tarp ieškovės dukters tėvo ir apelianto jokių artimų, šiltų santykių nėra užfiksuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis atitinka mėnesio minimalios algos dydį. Tai, kad apeliantas yra nedirbantis ir registruotas kaip ieškantis darbo, nėra pagrindas dar mažinti išlaikymo dydį. Apeliantui nustatytas darbingumo lygis-55 proc. yra tik laikinas, iki 2017 m. kovo 31 d. Kiek ieškovė pažįsta atsakovą, jis dirbo darbą, kuriam nėra aktualūs išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyti ribojimai. Reikalavimas dėl 25 000 Eur paskolos nebuvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas neprašė B. D. traukti trečiuoju asmeniu ar kreditoriumi į bylą, nepateikė tariamos skolos vekselio dokumento kopijos ar originalo, todėl šis jo reikalavimas bei motyvas atmestinas. Ieškovei skolos buvimo faktas nėra žinomas, neturi duomenų kam minėti pinigai buvo panaudoti ir apskritai kam reikalingi. Ant paprastojo vekselio yra tik apelianto parašas, todėl skundo teiginys kad „prisiėmėme prievolę grąžinti skolą“ yra nepagrįstas, nes tokios prievolės ieškovė nėra prisiėmusi ir nėra atsakinga už jos grąžinimą. Teismas pagrįstai automobilį Opel Signum priteisė ieškovei, nes ji augina mažametę dukterį, kurią kasdien reikia vežioti į darželį, be to pati ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), 25 km. iki (duomenys neskelbtini), todėl po darbo reikia spėti grįžti į (duomenys neskelbtini) ir iki 18 val., kol dirba darželis, pasiimti dukrą. Tuo tarpu atsakovas nepateikė duomenų, kad jam dažnai reikia vykti į klinikas, teismui buvo pateikta išrašai, kad apeliantas Kauno klinikose yra buvęs 2-3 kartus per metus, todėl akivaizdu, kad nuolatinio gydymosi bei lankymosi poreikio nėra, todėl esant reikalui, pas gydytojus apeliantas gali nuvykti ir viešuoju transportu, kuris taip pat yra gerai išvystytas tiek nuvykimui į Kauną, tiek ir Kauno mieste. Dėl apeliaciniame skunde paminėto ieškovės rašyto raštelio, jog pasiima asmeninius daiktus, galima paaiškinti, kad po to, kai ieškovės atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, ji, nusprendusi nutraukti bandymą susitaikyti su apeliantu, susirinko rūbus, avalynę bei siuvimo mašiną „Singer Talent 3321“, kurie buvo pas apeliantą, tačiau pastarasis pareikalavo, jog būtų surašytas koks nors raštas dėl daiktų paėmimo, todėl minėtas raštelis ir buvo surašytas. Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą priteisti iš ieškovės 3 282,54 Eur bei 1 042,21 Eur. Byloje buvo akivaizdžiai nustatyta, jog tuo metu, kai minėtos lėšos buvo panaudotos, sutuoktiniai vedė bendrą gyvenimą, bendrą ūkį, ieškovė rūpinosi apelianto buto remonto reikalais, dukters iš apskritai bendrais šeimos poreikiais. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. D. nurodė, jog ji atliko apelianto buto, kuriame tuo metu gyveno ir ieškovė, remonto darbus, buvo perkamos medžiagos, kurioms taip pat buvo leidžiamos apelianto lėšos. Ieškovė taip pat nurodė ir teismas į tai turėjo atsižvelgti, jog apeliantui išvykus į užsienį, ji rūpinosi apelianto nupirktų ir realizavimui skirtų automobilių priežiūra, remontu, mokėjo už suteiktas remonto paslaugas meistrams ir pan. Todėl lėšos buvo naudojamos ir šioms reikmėms, kas neginčytinai pripažintina bendrais šeimos poreikiais ir jų tenkinimu. Apeliantas neįrodė, jog jo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko teismas jo ir netenkino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, ieškovės atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.
Dėl naujų įrodymų. Atsakovas prie apeliacinio skundo pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 30 000 Eur apmokėjimo, ieškančio darbo asmens atmintinės, J. D. darbingumo lygio pažymos, išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas raštelio kopijas, kuriuos prašo prijungti teigdamas, kad šiuos dokumentus jis gavo po bylos išnagrinėjimo ir jie patvirtina apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (4 t. b.l. 26-31). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, apelianto pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apelianto pateikti rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir vertintini atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą (CPK 314 str.).
Byloje keliamas klausimas dėl procesinių teisės normų pažeidimų, turėjusių įtaką skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
Dėl ieškovės A. D. apeliacinio skundo
Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės A. D. reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-05-01 ir, kad nutraukiant santuoką dalinamas tik iki 2014-05-01 ieškovės ir atsakovo įgytas turtas, prašo jį tenkinti motyvuodama CPK 178 str., 185 str. 2 d. nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, pažeidimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose nesilaikymu. Teigia, kad nepagrįstai nesiremta liudytojos O. D. parodymais, taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Teisėjų kolegija šiuos teiginius pripažįsta nepagrįstais ir neteikiančiais pagrindo šio ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimui bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė su atsakovu negyvena nuo 2014-05-01, o liudytojos O. D. parodymų vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, todėl pakartotinai neaptaria.
Nors apeliantė teigia, kad su atsakovu nevedė bendro ūkio ir gyveno skyrium nuo 2014-05-01, tačiau neneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji paliko šeimos namuose 2014 m. gruodžio 22 d. raštelį, kuriame nurodė, kad ji išeidama iš namų pasiima brangius daiktus, todėl minėtas raštelis paneigia ieškovės aiškinimus, jog sutuoktiniai nevedė bendro ūkio jau nuo 2014-05-01. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015-02-23 nutarime užfiksuota, kad 2014-12-21 būnant namuose (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių kilo konfliktas (1 t. b. l. 50).
Dėl atsakovo J. D. apeliacinio skundo
Dėl santuokos iširimo priežasčių ir šalių kaltės bei neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą pripažinti, kad šalių santuoka iširo ne dėl atsakovo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o tik dėl ieškovės kaltės, ir priteisti atsakovui iš ieškovės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmeta kaip visiškai nepagrįstą. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, jog jis naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė buvo jam neištikima.
Pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo kaltės prezumpciją, nes santuokos metu atsakovas prieš ieškovę yra pavartojęs bent vieną kartą fizinį smurtą, taip pat, kad atsakovas su ieškove elgėsi nepagarbiai ir buvo jai nelojalus, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka visiškai. Byloje nustatyta, jog 2014-12-22 namuose kilus šeimyniniam konfliktui atsakovas sumušė ieškovę, jai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str., 145 str. ir atsakovui pareikšti įtarimai. Nors apeliantas teigia, kad prieš tai jam buvo neištikima ieškovė, dėl kurios tokio elgesio ir nutrūko jų santuokiniai ryšiai, jokių ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taigi, atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo byloje yra visiškai įrodyta.
Apelianto argumentai, kad jo kaltė dėl smurto įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nekonstatuota, tačiau šie argumentai nepaneigia fakto, kad jis prieš ieškovę yra pavartojęs bent vieną kartą fizinį smurtą, kas ir buvo santuokos iširimo priežastimi. Pažymėtina ir tai, kad teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 12 02 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovą kaltu dėl smurto sutuoktinės atžvilgiu (2015-06-04 įvykio) pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisė jį laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždraudžiant bausmės vykdymo metu artintis prie nukentėjusiosios A. D., su ja bendrauti bei ieškoti ryšių, lankytis jos gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nors teismo nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka, neįsiteisėjęs, tačiau ieškovei konstatuoti kūno sužalojimai jos nurodytomis aplinkybėmis labiau tikėtinai pagrindžia apelianto netinkamą elgesį ieškovės atžvilgiu.
Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl bylos su garso įrašais išreikalavimo iš Marijampolės apskrities VPK, kad teismas nepagrįstai laikė, jog pateiktos pokalbių išklotinės niekaip nesusiję su atsakovo sutuoktinės neištikimybės įrodymu. Byloje esančiame daiktų, dokumentų pateikimo 2014-06-25 protokole baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vagystės, neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, kurioje atsakovas buvo pripažintas nukentėjusiu asmeniu, užfiksuota, kad jis pateikė elektroninę laikmeną USB, kurioje yra telefoninio pokalbio įrašas ir kuris 2014-06-25 apžiūros protokolu aprašytas (2 t. b.l. 89, 94-99). Tačiau jame kalbama apie įvykius, buvusius iki 2014-06-22 garso įrašo, iš apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad jame nėra konkrečių duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti apie ieškovės neištikimybę, be to tolimesnis šalių elgesys patvirtina ir atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2014-12-22 kilusio šeimyninio konflikto, o santuokos iširimą lėmė būtent atsakovo smurtas prieš sutuoktinę.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnametės dukters G. D. gyvenamąją vietą nustatė su motina A. D. ir priteisė iš atsakovo J. D. išlaikymą dukrai po 130 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-01 iki jos pilnametystės lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, o ne po 150 Eur kaip prašė ieškovė.
Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie vaiko poreikius, teismas priteisė ieškovei tiek, kiek ji prašė, netyrė vaiko poreikių apimties, tėvų turtinės padėties, neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę.
Kolegija, sutikdama su apeliantu, jog teismas išlaikymą priteisė visiškai neanalizavęs dukters poreikių, pažymi, jog atsakovas nei apeliaciniame skunde, nei kituose procesiniuose dokumentuose nenurodė nei išlaidų sumos, kuri būtų pakankama būtinų vaiko poreikių patenkinimui, nei vaiko poreikių apimties, tik teigia, kad jis galėtų dukrai teikti 80 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, yra bedarbis, darbingas tik iš dalies, turi dar vieną išlaikytinį.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas. Todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
Taip pat nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.
Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį. Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad išlaikymo dydį sudaro išlaidos: maistui-100 Eur, aprangai ir avalynei-40 Eur, sveikatos priežiūrai-15 Eur, higienos priemonės-15 Eur, komunalinės išlaidos-40 Eur, lopšelio/darželio mokestis-48, 51 Eur, laisvalaikiui-15 Eur, iš viso 293,5 Eur/mėn, kurių būtinumo atsakovas net neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyta reikalingų lėšų suma, atsižvelgiant į augančio vaiko būtinus poreikius, nėra neproporcingo dydžio.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 179 str. 2 dalies nuostatomis, savo iniciatyva patikrinęs SoDros duomenis už 2016 metus, nustatė, kad ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, tačiau duomenų apie jos gaunamas pajamas nėra, SODRA neturi duomenų apie atsakovo įdarbinimus. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė ir atsakovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Bylos duomenimis abi šalys turi po 2 nepilnamečius vaikus. Aplinkybė, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti ir kitą dukrą D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nepaneigia, jog jis dėl to, nepajėgus teikti skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo dukrai Gabijai (CPK 178 str.).
Nors apeliantas teigia, kad jis bedarbis, turi neįgalumą, išlaiko ir kitą vaiką, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio, neteisėtumo. Pagal bylos faktinius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės abiejų šalių turtinė padėtis vertintina kaip panaši. Apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo pastangas susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, siekiant teikti vaikui priteistą išlaikymą. Byloje apelianto pateikti duomenys apie apelianto darbingumo sumažėjimą (55 proc.) yra nustatytas iki 2017-03-31, t.y. laikino pobūdžio, o medicininiai duomenys apie jo susirgimus (depresija, stuburo išvarža ir kt.) nepaneigia jo galimybės susirasti darbą pagal sveikatos būklę. Apelianto teiginiai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. jo pajamos per penkis mėnesius buvo tik 180 Eur, leidžia abejoti tikrosios jo turtinės padėties atskleidimu, nes labiau tikėtina, kad jis turi kitų pajamų savo pragyvenimui. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teikė teismo priteistą laikiną išlaikymą vaikui po 130 Eur/mėn., todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apeliantas yra pajėgus teikti 130 Eur/mėn. dydžio išlaikymą.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistino išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai, todėl keisti nustatytą dydį nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad šalims nėra užkertamas kelias, pasikeitus esminėms aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo/padidinimo (CK 3.201 str.).
Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jis serga depresija, todėl dėl blogos savijautos jis gali ir nesusitikti su dukra teismo nustatytu laiku, o ieškovė gali jam trukdyti susitikti su dukra, tačiau neskundžia sprendimo dalies, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, todėl kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako, nes klausimai, susiję su šios sprendimo dalies vykdymu, nesusiję su apeliacijos dalyku ir gali būti sprendžiami vykdymo procese.
Dėl turto padalijimo. Apeliantė (ieškovė) A. D. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo automobilį Opel Signum valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 600 Eur vertės pripažinti jos asmenine nuosavybe, nustatęs, kad jis įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo jį priteisė natūra ieškovei, o atsakovui ½ dalį jo vertės - 1300 Eur iš ieškovės priteisė atsakovui.
Atsakovas J. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė santuokinio turto balansą, kad teismui posėdžio metu jis nurodė, kad būnant santuokoje atsakovas ir ieškovė pasiskolino iš B. D. 25 000 Eur, tačiau kreditorius B. D. į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas, prievolė kreditoriui nėra išspręsta, kad skolos raštelį-vekselį originalą turi B. D.. Teigia, kad teismas neteisingai išsprendė automobilio Opel Signum valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo klausimą, nes automobilis jam labiau reikalingas nei ieškovei, kad nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl piniginių lėšų 3 282,54 Eur ir 1 042,21 Eur priteisimo, kad teismas nepagrįstai nenustatė kilnojamojo turto balanso. Teigia, kad jis po bylos rado ieškovės 2014 m. gruodžio 22 d. raštelį, kad ji išeidama iš namų pasiima brangius daiktus, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad sutuoktiniai nėra pasidalinę namų apyvokos daiktų.
CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 382 straipsnio 4 punkte numatyta, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi. CPK 382 straipsnio 5 punkte nurodyta, jog ieškinyje taip pat turi būti nurodyta duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). CK 3.126 straipsnyje numatyta, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.
Kaip matyti iš ieškinio, patikslinto ieškinio turinio (dėl turto padalijimo), šiuose ieškovės procesiniuose dokumentuose nėra nurodytas santuokinio turto balansas nei jokių aplinkybių, susijusių su kilnojamojo turto pasidalijimu, t.y. buities reikmenų, baldų ir kita, taip pat nenurodyta, kad kito (išskyrus automobilį) dalintino turto šalys neturi. Atsakovas priešieškinyje bei patikslintame priešieškinyje (dėl turtinių reikalavimų) nurodė tik aplinkybes, susijusias su automobilio bei ginčijamų lėšų padalijimu), nėra nurodęs jokių duomenų apie turimus žinomus jo, sutuoktinės kreditorius, ar kad jų nėra, todėl šalių procesiniai dokumentai turto padalijimo klausimu neatitinka jų turiniui keliamų CPK 382 straipsnio 4, 5 punktų reikalavimų (2 t. b. l. 178-182, 3 t. b. l. 115-120). Iš to, jog apeliaciniame skunde keliamas nepadalintų kilnojamųjų daiktų klausimas, o ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, kad dalį daiktų ji pasiėmė ir surašė raštelį, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neišsiaiškinęs aplinkybių ir neišsprendęs klausimo dėl kito kilnojamojo turto padalijimo, kas yra pagrindu bylą šio neišspręsto reikalavimo dalyje grąžinti iš naujo nagrinėti (CPK 327 str. 2 d.).
Be to, kaip paaiškėjo jau pirmosios instancijos teismo 2016-04-05 posėdžio metu, apie bylos nagrinėjimą nepranešta kreditoriui B. D., kuriam kaip pripažino atsakovas iki šiol nėra grąžinęs šios paskolos. Kadangi šalių turtas skundžiamu sprendimu padalintas nepranešus kreditoriui B. D. ir nenusiuntus jam ieškinio pareiškimo kopijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu būdu sprendimo dalimi dėl turto padalijimo buvo pažeistos kreditorių teisės ir pareigos, dėl ko sprendimo dalis dėl turto padalijimo yra negaliojanti (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl šio pažeidimo pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė reikalavimus dėl turto padalijimo, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti, nes pažeidimo apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali.
Kadangi sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina ir grąžintina iš naujo nagrinėti, todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su turto padalijimu (tiek dėl ieškovės apskųstos sprendimo dalies dėl automobilio pripažinimo asmenine jos nuosavybe, tiek dėl atsakovo apskųstos sprendimo dalies dėl santuokinio turto padalijimo), nepasisako.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo (kuria ieškovei priteistas automobilis ir kuria priteista iš ieškovės atsakovui 1300 Eur kompensacija, atmestas atsakovo reikalavimas dėl piniginių lėšų 3 282,54 Eur ir 1 042,21 Eur priteisimo), kreditorinių įsipareigojimų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikina ir grąžina iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui, kitas sprendimo dalis palikdama nepakeistas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylą šiose dalyse grąžinti iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.