Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. D., jo atstovui adv. A. M., gynėjui adv.A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1984-05-06 Marijampolėje, lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,Artauta‘‘, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str.1d.

R. T., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1982-10-28, lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Airijoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str.1d., 187 str. 1d

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. T. tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o K. T. tyčia spirdamas kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą, t.y., 2011-04-14 apie 20.30 val. Marijampolėje, P.Vaičaičio gatvėje, prie namo Nr. 5A laiptinės, kurioje yra butas Nr. 1, R. T. sugriebė už rūbų ir smogė ranka į kairę veido pusę suplėšydamas 50 Lt vertės megztinį bei sulaužydamas akinius, kurių vertė 598,00 Lt, t.y., dėl veido sumušimo ir kraujosruvos viršutinio žandikaulio minkštuosiuose audiniuose J. D. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o K. T. koja spyrė į dešinį šoną, tuo J. D. sukeldamas fizinį skausmą.

Apklaustas kaltinamuoju R. T. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2011-04-14 grįžo po darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prie laiptinės susitiko brolį K., kuris tuo metu iš namų ėjo link mašinos ir sakė, kad veš į namus senelę. Jie abu prasilenkė. Tuo metu grįžo kaimynas J. D.. Prie laiptinės jis eilinį kartą pradėjo triukšmauti ir priekaištauti dėl rūkymo, garsiai šūkalioti. Jis nekreipė į tai dėmesio, nes rūkė ne laiptinėje, o lauke prie jos. Į tą laiką iš laiptinės į lauką išėjo jo motina. Ji paklausė, ko D. triukšmauja. D. ją stūmė link durų ir mama į sieną susižalojo rankas. D. už tai yra jau nuteistas. Tada jis liepė D. nestumdyti motinos ir sugriebė jį, kad neleisti daugiau stumdyti mamą. Tada jie abu susikibo už striukių ir susistumdė. Tai pamatęs atėjo brolis ir jį nuo D. traukė į laiptinę. Tuo metu, D. broliui trukdė juos išskirti ir traukė jį iš laiptinės atgal, nepaleido. Be to, smogė jam į veidą ir prakirto lūpą. J. D. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, o tik gynė mamą nuo jo. D. smūgių nesudavė ir jo nespardė. Brolis jokio rakto neturėjo, nes eidamas link mašinos nunešė tik senelės daiktus. D. smūgiai nebuvo suduoti, jis kruvinas nebuvo, todėl atvažiavę pareigūnai nieko panašaus nematė. Nei jis, nei brolis D. nesudavė. Konfliktai su D. vyksta dėl rūkymo ir dėl automobilio statymo. Tą vakarą konfliktas vyko, kad jis rūkė prie laiptinės. D. įeiti į laiptinę jis netrukdė. Kai ginant motiną jie buvo susikibę, D. dėvėjo striukę. Brolis jį traukė nuo D. į laiptinę, kad jie išsiskirtų. Jie su D. buvo susikibę tik už drabužių, D. jokių smūgių nesudavė, nematė, kad būtų nukritę akiniai ar jie būtų sudužę. Jis pats policijos nekvietė, nes tai dar prieš tai padarė D. draugė. Po jos skambučio atvyko patruliai, kurie sakė, kad atvažiuos įgaliotinis ir surašys protokolą. Atvykęs įgaliotinis paaiškino, kad į policiją su pareiškimu kreiptis reikia sekančią dieną. Sekančią dieną visa jų šeima kreipėsi į policiją, rašė paaiškinimus. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nieko nepadarė, todėl nemano, kad turi už ką nors atlyginti žalą.

Apklaustas kaltinamuoju K. T. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2012-04-14 apie 21.00val. turėjo savo draugę ir senelę vežti namo. Išėjo iš buto atsivaryti automobilį arčiau laiptinės. Sutikau brolį ir pasakė jam, kur važiuos. Tuo momentu grįžo D. ir pradėjo kabinėtis prie brolio dėl rūkymo, pradėjo konfliktuoti. Išėjo mama ir pasiūlė vieną kartą išsiaiškinti. Tada D. mamą nustūmė. Ji susižalojo į sieną rankas. Tada brolis liepė jos nestumdyti, tačiau D. šoko ant jo ir jie su broliu susikibo laikydamiesi vienas už kito striukių. Tai pamatęs, jis priėjo prie jų ir J. D. paėmė už nugaros ir atitraukė, o brolį tuo pat metu į stūmė į laiptinę, kad būtų kuo toliau nuo D. ir jie vienas kito nepasiektų. Tačiau J. vis tiek išsitraukė brolį iš laiptinės. Tada jis dar sykį atitraukė nuo jo brolį, tačiau D. jam sudavė smūgį ir prakirto lūpą. Matėsi mamos nubrozdinta ranka. Po to atvyko patruliai, o vėliau inspektorius ir sakė sekančią dieną ateiti į policiją. Sekančią dieną jie buvo pas tyrėją S.. Po 2-3 dienų praėjus šiam įvykiui, D. mašinos durelių stiklas buvo išmuštas. Mašinų turguje vyrai sakė, kad tadžikui perpardavė blogą mašiną, todėl jis D. mašinos stiklą išmušė. Po šio įvykio buvo D. kata sužalota ir jis vaikščiojo ją užsiklijavęs pleistru. J. D. smūgių nesudavė ir jop nespardė. Tik už drabužių atitraukė nuo brolio. D. buvo su akiniais ir su striuke. Kai atvyko pareigūnai, jis buvo su akiniais, akinių šukių nesimatė. Kai traukė D. nuo brolio, jam akiniai nenukrito. Abejoja, kad traukdamas būtų sudraskęs jam megztinį. Atvykus patruliams, ant D. kraujo nesimatė, jis buvo su akiniais ir baltu megztiniu. Patruliai pasakė, kad atvažiuos inspektorius. Atvažiavo inspektorius ir nuėjo pas D.. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nepadarė jokio nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, ji pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei bylos rašytine medžiaga.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. D. parodė, kad 2011-04-14 apie 20.30 val. grįžau namo, mašiną pastatė prie skydinės. Kadangi turi stuburo išvaržą, todėl labai lėtai priėjau prie laiptinės. R. T. buvo užstojęs duris. Prašė jo praleisti ir darė duris. Tada jis jam smogė ir nusitempė po langais. Į tą laiką pribėgo ir Klaidas, kažką nešdamas rankoje. Vėliau iš įvykį mačiusios savo draugės sužinojo, kad tai buvo raktas. Jis pribėgęs spyrė jam į dešinį šoną, bandė suduoti į veidą. Jis užsidengė veidą, tačiau gavo smūgius į šonus, buvo įspraustas į kampą. Dar siena toje vietoje kruvina likus. Kai buvo užsidengęs veidą, nematė, kas jį konkrečiai mušė. Tačiau smūgių buvo daug ir dažni, todėl sprendžia, kad mušė abudu. Nuo pirmo Ričardo smūgio suduoto jam į kairę veido pusę, jam labai suskaudo suprotezuotą dantį, nukrito ir sulūžo akiniai. Kai abu baigė jį mušę, prasidengė akis ir pamatė jų motiną. Po to su drauge nuėjo namo. Draugė paskambino policijai. Po 15-20 minučių atvyko pareigūnas. Prieš tai buvo patruliai, bet jis su jais nebendravo. Po jų atvykęs inspektorius buvo pas jį bute. Rašė pats prašymą. Tuo metu dėvėjo kitus akinius, nes anie buvo sudaužyti. Prašyme nenurodė, kad buvo sumuštas. Prašė tik dėl netinkamo elgesio kaimynus nubausti. Detaliai įvykio aplinkybių nenurodė, kadangi nenorėjo eskaluoti konflikto, be to, buvo labai susijaudinęs ir išgyveno stresą. Taip pat tikėjosi, kad bus kviečiamas apklausai ir jos metu viską ketino papasakoti. Dėl susistumdymo su T. motina yra nuteistas. Tačiau įsitikinęs, kad T. susigalvojo versiją apginti vaikus. Po kelių dienų dėl mušimo metu sužaloto danties kreipėsi pas stomatologą. Dar vėliau kreipėsi į ekspertą dėl sužalojimų. Atvykusiam pareigūnui sakė, kad buvo smurtas, tuo metu jam bėgo kraujas, ėjo kelis kartus praustis Pareigūnas tai matė, taip pat matė sulaužytus akinius. Sakė išsikvies į policiją, bet nekvietė. Atsakymo į pareiškimą negavo. Tyrimo rezultatas nebuvo žinomas, kol advokatas jo neišreikalavo. Dėl to, kad buvo sužalotas, tą vakarą skambino draugams ir jie jį sekančią dieną matė. Prieš tai jie irgi buvo jį matę. Jis iki tol buvo sveikas. Abu broliai bijo atsakomybės, todėl savo veiksmų nuslėpimui sugalvojo versiją apie jo tariamą sumušimą. Su jokiais tadžikais jis nesimušė ir jo automobilis nebuvo sudaužytas. Automobilio langas dėl gedimo elektros sistemoje ir šalčio neužsidarė. Todėl iki nuvykimo pas meistrus sekančią dieną, buvo užklijuotas polietileno plėvele. Dėl tariamo sumušimo, tai irgi klaidinamas teismas. Buvo daugiau nei po mėnesio nuo įvykio susižalojęs motoriniu pjūklu. Dabar išlikęs randas. Kreipėsi dėl to į ligoninę ir buvo susiūta kata. Yra medicininė dokumentacija, kurioje užfiksuotas kreipimosi pas gydytojus laikas ir traumos pobūdis bei priežastis. Kadangi nukentėjo nuo nusikaltimo, reiškia byloje civilinį ieškinį ir prašo iš R. T. priteisti 15 000,00 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir 4411,00 Lt. turtinės žalos atlyginimo. Iš K. T. prašo priteisti 5000,00 lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Solidariai iš abiejų kaltinamųjų prašo priteisti 1500,00 Lt. advokato pagalbai apmokėti.

Liudytojas D. P. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK. 2012-04-14 apie 21.00val. PK budėtojo nurodymu išvyko į konfliktą Vaičaičio gatvėje name Nr.5a. Atvyko pas D. į butą. Jis sakė, kad įvyko konfliktas su kaimynais ir, kad jo metu buvo sumuštas. Vizualiai matėsi kraujas iš nosies, akiniai buvo deformuoti ir sulaužyti, pats susijaudinęs. Priėmė jo parašytą prašymą. Jame nenurodė, kad buvo sumuštas. Tai nurodė tik žodžiu. Jam buvo pasiūlyta kreiptis į medicinos ekspertą, kad nusistatyti sužalojimą. To pareiškimo vėliau netyrė, nes su juo dirbo kitas pareigūnas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, kadangi konfliktas buvo tarp kaimynų ir vyko dėl asmeninių paskatų. Buvo užėjęs į kitą butą, jame prašymų ar nusiskundimų dėl D. nebuvo. Kalbėjo su to buto savininke. Ji buvo susijaudinusi, kažką minėjo apie kaimyną. Ji neįvardino įvykio aplinkybių. Buvo labai susijaudinusi, nėjo suprasti, kas dalyvavo konflikte, medikų ji nereikalavo. Buvo pasiūlyta nusiraminti ir sekančią dieną kreiptis į policijos įstaigą.

Liudytojas A. R. parodė, kad yra J. D. pažįstamas. Įvykis užsifiksavo, kadangi 2011-04-13 buvo susitikęs su D. ir susitarė važiuoti ruošti malkų. D. buvo sveikas, be jokių sužalojimų. Sekančią dieną su juo susitiko ir akivaizdžiai veide matėsi sužalojimai. Kadangi išvakarėse jų nebuvo, klausė, kas atsitiko. Paaiškino, kad sumušė kaimynai Ričardas ir Klaidas. Detalių neaiškino. Liepė jam kreiptis į teismo medikus. Paties konflikto nematė.

Liudytojas R. J. parodė, kad D. pažįsta. Su juo susitinka beveik kiekvieną dieną. Buvo susitikę ir 2011-04-13d. Jis buvo sveikas. Susitiko sekančią dieną. Ant veido matėsi aiškūs sužalojimai. Paaiškino, kad sumušė išvakarėse kaimynai broliai T., buvo išsikvietęs dėl to po įvykio policiją. Dar sakė, kad nuo sumušimo kažkas negerai su prieš tai suprotezuotu dantimi. Dar po savaitės su juo bendraudamas sužinojo, kad jis kreipėsi į stomatologą ir reikėjo gydytis. Dar jam žinoma, kad po šio įvykio, bet jau gegužės mėnesyje D. pjaudamas medį susižalojo motoriniu pjūklu kaktą. Dėl to irgi kreipėsi į medikus.

Liudytoja V. T. parodė, kad yra kaltinamųjų motina ir sutinka duoti parodymus. 2011-04-14 vakare sūnus Ričardas rūkė prie laiptinės, o Klaidas išėjo mašinos, o ji su savo mama ir Klaido drauge ėjo iš paskos į mašiną. Reikėjo mamą parvežti namo. Lauke buvo D., kuris vėl šūkaliojo dėl rūkymo. Tada jam pasakė, kad nustotų ir pasiūlė vieną kartą ir visam laikui išsiaiškinti. D. toliau rėkavo, o ji stovėjo prasidariusi duris. Tada D. ją stūmė ir kirto Ričardui. Tada nuo mašinos atėjo Klaidas ir pradėjo juos skirti. Jie tampėsi už rūbų, o ji R. S. šaukė, kad ši kviestų policiją. Tada išbėgo J. D. sugyventinė, kuri jau buvo iškvietusi policiją. Atvyko patruliai. Tada į koridorių išėjo J. D.. Jis buvo su sveikais akiniais, nesumuštas, buvo agresyvus, sakė kad Ričardas girtas. Po to atvyko inspektorius ir nuėjo pas D.. Po to jis pasakė, kad sekančią dieną pas savo įgaliotinį jie galės surašyti paaiškinimus. Šiam pareigūnui ji rodė savo sužalotą ranką, o Ričardas prakirstą lūpą. Sekančią dieną pas tyrėją S. viską surašė. Ji tą pačią dieną nuvyko pas teismo medicinos ekspertą. Dėl jos sužalojimo jau buvo teismas ir D. buvo nuteistas. Bylą laimėjo ir Kauno apygardoje po D. skundo. Vaikai smurto prieš D. nevartojo, muštynių nebuvo. Po šio įvykio D. matė po kelių dienų, buvo savaitgalis, jo kakta buvo užlipinta pleistru ir mašinos stiklas buvo išmuštas. Tą patį vakarą ant D. veido mėlynių nematė.

Liudytoja R. S. parodė, kad 2011-04-14 vakare K. T. turėjo ją ir savo senelę parvežti į namus. Klaidas išėjo mašinos, o jos iš buto ėjo į kiemą. Eidamos išgirdo D. įžeidinėjimus. Matė, kaip D. stūmė T. ir kirto R. T.. Kai ji išeidinėjo, pirmos laiptinės durys buvo atidarytos, o kitas laikė T., ji stovėjo lauke. R. stovėjo už mamos, Klaidas ėjo link mašinos. Jų kartu prie laiptinės nematė. Pamačiau, kad D. stūmė T. ir trenkė R., tada grįžo į butą. Kai buvo atvykę patruliai, matė D. su akiniais ir su stiuke, jis nebuvo kruvinas. Buvo du pareigūnai ir D. laiptinėje, sužalojimų ant jo nesimatė.

Liudytojas K. K. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK vyr. patruliu. 2011-04-14 apie 21.00val. budinčio nurodymu kartu su M. Ž. nuvyko į Vaičaičio g.5a, Marijampolėje. Buvo pranešta, kad ten konfliktas tarp kaimynų. Atvykus matė nukentėjusįjį, kuris buvo sumuštas. Jis buvo kruvinas, veidas sumuštas, pamušta akis, su skuduru valėsi kraują. Tada pranešė budėtojui, kad į įvykį reikalinga iškviesti tyrėją. Nukentėjęs sakė, kad jį sumušė kaimynai dėl jo pastabų jiems už rūkymą. Į laiptinę dar buvo išėjusi ir kita kaimynė, kažką tai šaukė, bet jie su ja nebendravo, nes laukė atvykstant tyrėjo. Nukentėjęs sakė, kad konfliktas buvo iš pradžių su moterimi, o po to jos sūnūs išėjo ir jį sumušė.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK patruliu. 2011-04-14 apie 21.00val. su K. vyko į Vaičaičio g.5a. Gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas. Rado sumuštu veidu vyrą, jam kraujavo iš burnos. Tai buvo salėje esantis nukentėjęs. Rado ir moterį, kuri gyvena priešais sumuštąjį vyrą. Nukentėjęs pasakojo, kad sakė, kad moteriai pasakė, kad ši perduotų jos sūnums, kad jie laiptinėje nerūkytų. Dėl to kilo žodinis konfliktas, o tada išbėgo du jos sūnūs ir jį sumušė. Jiems atvykus, nukentėjusio draugė buvo atsidariusi buto duris. Ji kažką sakė, o kaimynės sūnūs rėkė, kad jei dar bus rėkaujama prieš jų mamą, tai nukentėjusiam bus dar blogiau. Nukentėjusiam pasiūlė išsikviesti medikus, tačiau jis atsisakė. Buvo iškviestas tyrėjas konflikto aplinkybėms ištirti. Kai jie atvyko, tai ant nukentėjusio matėsi, kad buvo raudona prie akies, iš burnos bėgo kraujas, jis valėsi kraują, buvo sulaužyti jo akiniai. Nukentėjęs buvo susinervinęs, jis nešaukė, o tik nervingai vaikščiojo.

Liudytojas R. M. parodė, kad bendravo su D. po konflikto. Jam buvo prakirsta lūpa, ant veido buvo mėlynė, ant namo sienos netoli laiptinės matėsi kraujas. Jam buvo sumušta kairė pusė. Jis įvardino Klaidą ir R. T. kaip jį sumušusius. D. ir T. žino kaip bendrijos narius. D. savo lėšom atremontavo pusę namo, sutvarkė kiemą, charakterizuojamas teigiamai, užsiima verslu. Problemos yra dėl rūkymo. Kaip bendrijos pirmininkas įpareigojo D. užlipinti lipdukus laiptinėse dėl rūkymo. Kitų konfliktų nebuvę. Name yra įmonė, kurios darbuotojai kaip ir pats D. nerūko. Rūko vienas iš T.. Dar po mėnesio po šio įvykio matė D. su sužalota kata. To sužalojimo aplinkybių nežino.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2011-09-22 Specialisto išvada Nr. G 808/11(09), iš kurios matyti, kad J. D. klinikiniais duomenimis konstatuota veido sumušimas, kraujosruvos viršutinio žandikaulio minkštuosiuose audiniuose buvo padaryta kietais bukais daiktais, tiek suduodant ranka, tiek kitu analogiškų savybių turinčiu daiktu, kad ir vienu poveikiu, galimai 2011-04-14 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ne ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui(b.l.5); 2011-09-16 išrašu iš ligos istorijos, iš kurios matyti, kad J. D. 2011-04-18 kreipėsi į odontologijos kliniką dėl buitinio konflikto metu patirtos traumos. Objektyviai nustatyta, kad patinęs kairės pusės žandas, burnos ertmės viduje viršutinio žandikaulio kairės pusės minkštieji aidiniai patinę, uždegiminiai, matosi kraujosruvos. 25-o danties matosi likusi tik šaknis, kuri yra paslanki ir iškilusi išilgai. Prieš traumą šis dantis buvo suprotezuotas kultiniu įklotu ir metalo keramikos vainikėliu. 2011-05-09 paskirtas operacinis gydymas, pašalinta 25 danties šaknis, atlikta momentinė danties implantacija ir uždėta gijimo galvutė. 2011-09-02 atliktas galutinis protezavimas ant implanto metalo keramikos vainikėliu(b.l.25); Pažyma apie gydymo išlaidas(b.l.26); J. D. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė, iš kurios matosi, kad 2011-05-27 18.05 val. J. D. kreipėsi į priėmimo skyrių dėl kaktos sužalojimo benzopjūklu(b.l.80-82); Prijungta baudžiamąja byla Nr.PK-282-610/211, iš kurios matosi, kad J. D. yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2011-04-14 apie 21 val., šalia nukentėjusios namų, Vaičaičio g. 5A Marijampolėje, dėl konflikto, tyčia pastūmė V. T., ko pasėkoje jai atsitrenkus į namo sieną, padarė odos nubrozdinimus dešinės alkūnės ir kairio dilbio srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, sugriebęs už kaklo ir palenkęs prie žemės sukėlė fizinį skausmą. Nuosprendis įsiteisėjęs 2012-03-08 po bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje.

Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta. Teismas kaip įrodymais nesiremia kaltinamųjų parodymais ir vertina juos kaip jų gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Teismas taip pat pilnai nesiremia nukentėjusiojo parodymais, kadangi ištyrus įrodymų visetą, nustatyta, jog ir nukentėjusysis objektyviai neperteikia dalies jam nepalankių faktinių aplinkybių.

Liudytojų V. T., kuri yra kaltinamųjų motina, bei R. S., kuri yra K. T. draugė, parodymai duoti teismo posėdyje vertintini kaip siekis duoti palankius parodymus kaltinamųjų atžvilgiu. Šios liudytojos suinteresuotos bylos baigtimi dėl aukščiau nurodytų ryšių su kaltinamaisiais. Šių liudytojų parodymai duodami nuo įvykio praėjus metams laiko. Gyvenant su kaltinamaisiais kartu ir nederinti savo pozicijos su kaltinamųjų pozicija ir jų gynybine versija, teismo nuomone, yra neįmanoma. Todėl remtis šiais liudytojų parodymais, kaip neginčijamai teisingais, teismas neturi pagrindo.

Vadovaudamasis prijungtos bylos Nr. PK-282-610/2011 medžiaga bei įsiteisėjusiu joje nuosprendžiu, teismas laiko neginčytinai nustatytu ir įrodytu, kad 2011-04-14 vakare J. D. susikonfliktavo su V. T. ir jo metu ją pastumdamas padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Tai matydami, V. T. sūnūs R. ir K. T. panaudojo smurtą prieš J. D. ir pastarajam, suduodami smūgius rankomis bei įspiriant padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas kaip gynybinę kaltinamųjų poziciją atmeta jų versiją, kad jie smūgių nesudavė ir D. nesužalojo, o tik laikydami už rūbų bandė sutrukdyti smurtauti prieš jų motiną, o pats D. buvo sužalotas visai kitų asmenų dėl prekybos automobiliais. Teismas nustatė, kad D. kakta buvo sužalota kur kas vėliau - 2011-05-27 dėl traumos benzopjūklu ir tą neginčytinai patvirtina medicininė dokumentacija(b.l.80-82). Teismas laiko pilnai įrodytu faktą, jog smurtas prieš D. buvo vartotas būtent kaltinamųjų 2011-04-14 apie 21 val. ir J. D. buvo padaryti jo nurodomi sužalojimai.

Šioje dalyje nukentėjusiojo parodymus neginčytinai patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojai R. ir J. nukentėjusįjį matė sveiką ir nesužalotą įvykio išvakarėse bei sužalotą sekančią dieną po įvykio. Liudytojas M. taip pat po konflikto bendravo su nukentėjusiuoju ir matė sužalojimus bei kraują įvykio vietoje, kurią jam nurodė D.. Liudytojais apklausti policijos darbuotojai P., Ž. bei K., atvykę į vietą tuoj po konflikto, patvirtino, jog nukentėjusysis buvo sumuštas ir kruvinas. Tai matėsi vizualiai. Taip pat jie matė sulaužytus nukentėjusiojo akinius. Liudytojai patvirtino nukentėjusiojo nurodytą jo patirtų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją. Šie liudytojai buvo nesuinteresuoti, todėl jų parodymais nesiremti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, būtent šių liudytojų parodymus patvirtina ir objektyvūs įrodymai – aukščiau analizuota specialisto išvada dėl sužalojimų bei išrašai iš medicininės dokumentacijos. Teismo nustatytas aplinkybes patvirtina liudytojo M. Ž. parodymai, jog jam kartu su K. K. atvykus į įvykio vietą, nukentėjusio draugė buvo atsidariusi buto duris į koridorių, o kaimynės V. T. sūnūs, t.y., kaltinamieji šioje byloje, rėkė, kad jei dar bus rėkaujama prieš jų mamą, tai nukentėjusiam bus dar blogiau. Tokiu būdu teismas ištirtų įrodymų pagrindu nustatė, kad įvykus J. D. konfliktui su V. T., 2011-04-14 apie 20.30 val. Marijampolėje, P.Vaičaičio gatvėje, prie namo Nr. 5A laiptinės, kurioje yra butas Nr. 1, R. T. sugriebė už rūbų ir smogė ranka į kairę veido pusę taip suplėšydamas 50 Lt vertės megztinį bei sulaužydamas akinius, kurių vertė 598,00 Lt, t.y., dėl veido sumušimo ir kraujosruvos viršutinio žandikaulio minkštuosiuose audiniuose, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o K. T. koja spyrė į dešinį šoną, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Todėl kaltinamųjų veiksmai pagal LR BK 140 str.1d. kvalifikuoti tinkamai, nes pilnai atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Tarp kaltinamųjų tyčinių veiksmų ir jų sukeltų pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo – akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys.

Privatus kaltintojas dėl to, kad R. T. sugriebdamas jį už rūbų suplėšė 50 Lt. vertės megztinį bei smūgiuodamas į veidą, sulaužė 598,00 Lt. vertės akinius, šio kaltinamojo veiką kvalifikavo dar ir pagal BK 187 str. 1d. dėl tyčinio turto sunaikinimo. Po taikinamojo posėdžio kaltinamasis R. T. buvo atiduotas teismui teisti ne tik pagal BK 140 str.1d., bet ir pagal BK 187 str.1d.

Įstatymo leidėjas nustatė, kad veika, numatyta BK 187 str.1d., yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo kūno sužalojimą ir fizinio skausmo jam sukėlimą. Sunaikinti ar sugadinti nukentėjusiojo turto – megztinio ir akinių - nei tiesiogiai nei netiesiogiai kaltinamieji nesiekė. Turtinė žala šiuo atveju atsirado kaip smurto prieš asmenį lydimasis reiškinys, atsiradęs atsitiktinai grumtynių metu. Tokiu būdu R. T. veikoje nėra visų būtinų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str.1d., požymių(subjektyviosios pusės). Esant šioms aplinkybėms, R. T. pagal LR BK 187 str.1d. išteisintinas, kadangi jo nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d.1p.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį. Prašo iš R. T. priteisti 15 000,00 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir 4411,00 Lt. turtinės žalos atlyginimo. Iš K. T. prašo priteisti 5000,00 lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Solidariai iš abiejų kaltinamųjų prašo priteisti 1500,00 Lt. advokato pagalbai apmokėti. Prašo jį patenkinti.

Kaltinamieji ir civiliniai atsakovai civilinio ieškinio nepripažįsta.

Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Teismas laiko, kad ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas. Turtinė žala – megztinio suplėšymas, akinių sulaužymas bei būtinybė šalinti bei naujai protezuoti dantį atsirado kaip kaltinamojo R. T. kaltų veiksmų padarius nusikalstamą veiką pasekmė. Turtinės žalos dydis įrodytas bylos rašytiniais įrodymais(b.l.22-26). Tačiau iš pateiktų dokumentų matosi, kad nurodant turtinės žalos galutinę piniginę išraišką padaryta skaičiavimo apsirikimo klaida(suplėšytas megztinis – 50 lt; akiniai – 598 lt.; mokestis už teismo medicininę apžiūrą – 65 lt., danties gydymas ir protezavimas – 3700 lt., todėl viso ne 4411,00 lt., o 4413,00 Lt.). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai ir priteistinas patikslinto dydžio iš kaltinamojo R. T. nukentėjusiojo J. D. naudai(LR BPK 109, 115 str., LR CK 6.263 str. , 6.283 str.).

Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo J. D. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys abiems kaltinamiesiems šioje dalyje mažintinas. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji(kiekvienas) padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmė- nukentėjusiojo sužalojimas, dėl ko nežymiai sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą, skausmą t. y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką. Neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą varijuoja intervale nuo 500,00 iki 5000,00 litų. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jis mažintinas atsižvelgiant ir į kaltinamojo provokuojantį elgesį – jo smurtą kaltinamųjų akivaizdoje jų motinos atžvilgiu. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam J. D. iš K. T. priteistina 800,00Lt., o iš R. T. 2500,00 Lt. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai(LR BPK 106 str. 2d.). Tokį reikalavimą suformulavo nukentėjusysis J. D., todėl nukentėjusiajam priteistinos išlaidos, patirtos ruošiant dokumentus bylai bei jį atstovaujant teisme. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito(b.l.21) seka, kad nukentėjusysis turėjo 1500,00Lt. šių išlaidų, todėl jos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamieji anksčiau neteisti administracine tvarka bausti. Kaltinami nesunkaus nusikaltimo padarymu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis abiems kaltinamiesiems pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Kadangi sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti parenkant ir skiriant laisvės viešųjų darbų bausmę, žemesnę nei sankcijos vidurkis. Ši bausmė rūšis padės sulaikyti kaltinamuosius nuo naujų nusikalstamų veikų, bus pasiekti bausmės tikslai, nes ši bausmės rūšis realiai įvykdoma atsižvelgiant į kaltinamųjų amžių ir užsiėmimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., LR BPK 303 str. 5 d.1p., teismas,

NUSPRENDĖ:

R. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str.1d. ir nuteisti jį 4(keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

R. T. pagal LR BK 187 str.1d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d.1p.).

K. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str.1d. ir nuteisti jį 3(trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15(penkiolika) valandų visuomenės labui.

Priteisti iš kaltinamojo R. T. nukentėjusiajam J. D. 4413,00 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2500,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo K. T. nukentėjusiajam J. D. 800,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. T. ir K. T. solidariai J. D. naudai priteisti 1500,00 Lt. jį atstovavusio advokato išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjas Laimondas Noreika