Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. PK-282-610/2011, Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2; Proceso numeris 1-28-3-00040-2011-2;

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant nukentėjusiai V. T., jos atstovui advokatui A. S., kaltinamajam J. D., jo gynėjui advokatui A.Miliauskui, teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyvenantis P. V. g. 5A-1,Marijampolė, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 str. 1d.,

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. D. tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2011m. balandžio mėn. 14 dieną, apie 21 val., šalia nukentėjusios namų, (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, dėl konflikto, tyčia pastūmė V. T., ko pasėkoje jai atsitrenkus į namo sieną padarė odos nubrozdinimus dešinės alkūnės ir kairio dilbio srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, sugriebęs už kakloir palenkęs prie žemės sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo J. D. kaltu neprisipažino. Parodė, kad balandžio 14 dienos vakare apie 20 val. 30 min. eidamas namo, prie laiptinės sutiko rūkantį R. T., pasakė šiam, kad pasitrauktu, bet R. T. sudavė smūgį, po to mušė ir atbėgęs K. T.. Šio įvykio metu prie nukentėjusios priėjęs nebuvo, jos kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. V. T. pamatė tik vėliau. Policiją dėl konflikto iškvietė draugė A. D.. Mano, kad nukentėjusi viską išsigalvojo norėdama apsaugoti sūnus dėl jų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent: N. V. T. parodė, kad balandžio 14 dienos vakare sūnus R. T. rūkė prie laiptinės. Kitas sūnus K. T. išėjo į garažą automobilio. Pati išėjo iš paskos. J. D. pradėjo kabinėtis prie sūnų dėl rūkymo. Žodinio konflikto metu, stovėjo prie laiptinės durų už jos sūnus R. T.. J. D. priėjo iš šono ir tyčia stipriai pastūmė, nuo ko atsitrenkė į sieną ir buvo nubrozdintos abiejų rankų alkūnės. R. T. pasakė J. D., kad nestumdytu motinos, o tuo metu J. D., kad pasiektu R. T. palenkė ją paėmęs už kaklo srities ir tuo metu smūgiavo R. T.. J. D. suėmus už kaklo jautė fizinį skausmą. Pareikštą ieškinį prašė tenkinti nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų, nepraeina galvos skausmai, nėjo tris dienas į darbą.

L. R. S. parodė, kad Balandžio 14 dieną su nukentėjusios motina išėjo iš jų buto. Būdama laiptinėje matė prie laiptinės durų nugara stovinčią V. T. ir priekiu stovintį J. D.. J. D. norėdamas pasiekti R. T. stūmė nukentėjusią ir po to smūgiavo R. T., tačiau nepataikė. Po to, įvykių nestebėjo, iš karto grįžo į butą. Įvykį matė pro atidarytas laiptinės duris, be to šalia esančios durys su stiklu. Vėliau matė , kad nukentėjusios alkūnės kraujuotos ir nubrozdintos.

Liudytojas K. T. parodė, kad įvykio metu eidamas nuo mašinos link laiptinės matė kaip prie namo laiptinės J. D. stūmė į šoną nukentėjusią ir griebė brolį R. D.. Matė kaip kaltinamasis paėmęs už sprando lenkė nukentėjusią prie žemės.

Liudytoja A. D. parodė, kad būdama bute, per virtuvės langą matė kaip J. D. ėjo link laiptinės, čia rūkantis R. T. neleido kaltinamajam praeiti. R. T. suėmė J. D. ir sudavė jam į veidą ,po to pribėgo K. T. taip pat mušė kaltinamąjį. V. T. per buto langą nematė, po to išbėgusi į lauką pamatė ir V. T., kuri kalbėjo necenzūriniais žodžiais, tuo met iškvietė policiją.

Liudytojas A. R. parodė, kad balandžio mėnesį atvažiavęs pas kaltinamąjį į namus rado jį sumuštą. J. D. paaiškino , kad sumušė kaimynai K ir R. Pats konflikto nematė.

L. R. J. parodė, kad balandžio mėnesį atvažiavęs pas kaltinamąjį į namus rado jį sumuštą. J. D. paaiškino , kad sumušė kaimynai. Pats konflikto nematė.

Specialisto išvada Nr. G260/11(09) (b.l. 6), nustatyta, kad V. T. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinės alkūnės ir kairio dilbio srityse buvo padaryti kietais bukabriauniais daiktais, galimai 2011 04 14 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei J. D. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą) kurie yra įrodymai jie papildo bei patvirtina vienas kitą, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Kaltinamasis J. D. kaltę neigė, nurodydamas, kad jokių veiksmų V. T. atžvilgiu neatliko ją pamatė tik po konflikto su K. T. ir R. T.. Kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės jis paneigtas byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų visuma. O būtent: Nukentėjusios bei liudytojos R. S., kuri betarpiškai matė J. D. smurtinį veiksmą nukentėjusios atžvilgiu, parodymais. Nukentėjusios paaiškinimą atitinka ir K. T. parodymai. Nukentėjusios aiškinimas apie vartoto smurto pobūdį bei padarytą sveikatos sutrikdymą, liudytojos R. S. nurodytos sužalojimų vietos taip pat atitinka specialisto išvadą, kuria be to nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2011 04 14. Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes vadovaujasi nukentėjusios, liudytojos R. S. parodymais, specialisto išvada.

Liudytoja A. D. apklausta bylos nagrinėjimo metu teigė , kad konfliktinės situacijos metu nematė V. T., tačiau pati nurodė, kad išbėgusi į kiemą ją pastebėjo. Liudytoja įvykius buvusius prie pastato sienos stebėjo per šio pastato langą, įvertinus buvusias stebėjimo sąlygas, santykius su kaltinamuoju, teismas jos parodymus vertina kaip subjektyviai suvoktą bei vertintą įvykio situaciją, sąlygota individualių dėmesio koncentracijos savybių, bei nepaneigiančius nukentėjusios parodymų byloje.

Nustatyta, kad konfliktinė situacija kilo tarp J. D. ir R. T., kaip teigia kaltinamasis jis vėliau buvo sumuštas K. T. ir R. T., tai mačiusi patvirtina ir liudytoja A. D., todėl tai, kad policijos pareigūnus iškvietė ne nukentėjusi, o A. D. nekelia abejonių dėl to, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu. Šiuo atveju kaltinamasis J. D. dėl K. T. ir R. T. veiksmų turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar teismą privataus kaltinimo tvarka.

Nustatyta, kad kaltinamasis J. D. tyčia rankomis sugriebė už kaklo, stūmė nukentėjusią, po ko nukentėjusi susižalojo rankas, teismui nekyla abejonių , kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių(sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo) yra tiesioginis priežastinis ryšis.

LR BK 140 str. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Nuketėjusi kaltinamojo tyčinio veiksmo metu buvo šalia sienos, po jo į ją ir atsitrenkė, teismas neabejoja, kad jis stumdamas nesipriešinantį asmenį suvokė, kad tokiu savo veiksmu kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali padaryti kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1d., kadangi įvertinus įrodymų visuma nustatyta, jog jis tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą V. T..

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę J. D. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

J. D. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę , teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. D. skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę –viešuosius darbus.

N. V. T pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos ir 23 litų turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusios patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Kaip teigia nukentėjusi dėl prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę ir skausmą, teismas pripažįsta, kad yra priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusios patirtų neigiamų emocijų bei pergyvenimų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo bei nukentėjusios turtinę padėtį, tai, kad turtinė žala nedidelė. Teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė bei neadekvati kaltinamojo veiksmams bei nukentėjusios patirtiems pergyvenimams. Nukentėjusi teigė, kad dėl kaltinamojo veiksmų padaryti ne tik fiziniai sužalojimai bet ir pasireiškė galvos skausmas, kuris nepraeina, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad jokių įrodymų, kad turėjo papildomai gydytis bei patyrė kitus neigiamo pobūdžio sutrikimus ar nepatogumus nukentėjusi nepateikė. Teismas konstatuoja, kad patirtos neigiamos emocijos jokių papildomų sveiktos sutrikimų nesukėlė, buvo vienkartinės, nukentėjusios fizinė sveikata buvo sutrikdyta mažiau nei 10 dienų, kaltinamojo veiksmai, sąlygoti beprasmės ir ilgesnį laiką trunkančios konfliktinės situacijos tarp kaimynų, įvertinus, tyčinį veikos pobūdį , teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant užtikrinti nukentėjusio ir kaltininko interesų pusiausvyrą, teismas civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str. tenkina dalinai, priteisiant 750 litų neturtinės žalos iš kaltinamojo nukentėjusios naudai.

Nukentėjusios V. T. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Turtinės žalos dydis nustatytas rašytiniu įrodymu specialisto išvada, kurioje nurodyta , jog tyrimo atlikimo pagrindas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, nukentėjusios paaiškinimais, todėl remiantis CK 6. 249 str., 6.263 str., 6.283 str., BPK 109 str. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas pilnai.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusios V. T. naudai priteistinos 1100 lt. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti( b.l. 9), turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1d. ir nuteisti jį 4(keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt ) valandų visuomenės labui.

Civilinės ieškovės V. T. ((duomenys neskelbtini) ) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai priteisti jos naudai 23(dvidešimt tris) litus turtinės žalos ir 700(septynis šimtus) litų neturtinės žalos iš J. D. ((duomenys neskelbtini)).

P. V. T. naudai 1100( tūkstantį šimtą) litų išlaidas advokato pagalbai iš J. D..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.