Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) S. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo ir 2024 m. kovo 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) ieškinį atsakovui S. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. Z. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovo S. I. (toliau – ir atsakovas) 363 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad atsakovas antstoliui Dariui Bliznikui 2023 m. balandžio 18 d. pateikė vykdyti Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248 dėl 2 521,70 Eur skolos bei 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojo S. I. naudai. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0035/23/00726. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00726 2023 m. balandžio 19 d. buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-35-13303. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Atsižvelgiant į tai, antstolis Darius Bliznikas 2023 m. balandžio 19 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00726 Nr. S-23-35-13316, kuriuo skolininką V. Z. pakeitė į skolininkus V. Z. ir E. Z.. Vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00726 2023 m. balandžio 19 d. taip pat buvo priimti: vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-35-13333, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-35-13332 ir raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-35-13338. Minėti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti V. Z. ir E. Z.. V. Z. ir E. Z., gavę antstolio dokumentus, kreipėsi teisinės pagalbos į juos atstovaujančią advokatę Agniją Frejerę. Susipažinusi su visa situacija, skolininkus atstovaujanti advokatė 2023 m. balandžio 28 d. antstoliui Dariui Bliznikui pateikė skundą su priedais taip pat pridėjo antstolio Daliaus Traigio 2019 m. vasario 11 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą Nr. 0241/18/02060 ir nurodė, kad skola pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248 nebuvo įtraukta į minėtą turto apyrašą ir kreditorinis reikalavimas dėl aukščiau minėtos skolos per įstatyme nustatytą terminą pareikštas nebuvo. Taip pat skunde buvo nurodyta, kad atsakovas žinojo apie tai, jog jis privalėjo pateikti antstoliui pateiktą 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248 palikimo bylą užvedusiai notarei, kadangi kiti skolos rašteliai notarei pateikti buvo. Tačiau atsakovas nesant daugiau laiko tyčia ir specialiai antstoliui Dariui Bliznikui pateikė 2017 m. balandžio 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248, ko pasekoje ieškovas V. Z. patyrė ne tik pagrįstų teisinių išlaidų gindamasis, bet V. Z. ir E. Z. vardu be jokio teisinio pagrindo buvo užvestos vykdomosios bylos, kas neabejotinai ateityje blogins abiejų asmenų kredito istoriją. Taigi, antstoliui Dariui Bliznikui gavus advokatės Agnijos Frejerės skundą su visais reikiamais priedais ir sąskaita bei apmokėjimu už paslaugas 363 Eur sumai, antstolis Darius Bliznikas 2023 m. gegužės 4 d. tenkino advokatės skundą ir panaikino visus patvarkymus ir vykdomąsias bylas V. Z. ir E. Z. vardu. Nepaisant to, antstoliui nėra įstatymų suteikta kompetencija kartu su skundo patenkinimu priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, todėl V. Z. patirtos išlaidos advokatei 363 Eur sumai liko neatlygintos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Šiai dienai atsakovas S. I. neįvykdė advokatės Agnijos Frejerės raginimo susimokėti skolą. Todėl S. I. liko skolingas šią sumą sumokėjusiam asmeniui – V. Z..

3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad 2017 m. sausio 12 d. su UAB „Teisės sprendimai“ sudarė Skolos išieškojimo (teisinių paslaugų) sutartį Nr. TS-2017/01/01-2 (toliau – ir Skolos išieškojimo (teisinių paslaugų) sutartis), pagal kurią UAB „Teisės sprendimai“ įsipareigojo vykdyti išieškojimą iš skolininko V. Z.. 2017 m. balandžio 25 d. UAB „Teisės sprendimai“ kreipėsi į Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarę Dainorą Jievaitytę su prašymu dėl keturių vykdomųjų įrašų išdavimo. 2017 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė Dainora Jievaitytė išdavė UAB „Teisės sprendimai“ keletą vykdomųjų įrašų, tame tarpe ir vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248. (duomenys neskelbtini) skolininkas V. Z. mirė. 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto 11-ojo notaro biure skolininko palikimą priėmė pirmos eilės įpėdiniai V. Z. ir E. Z.. 2018 m. spalio 24 d. pateikė Vilniaus miesto 11-ojo notaro biuro notarei Danguolei Miškinei prašymą dėl jo kreditorinių reikalavimų prijungimo prie skolininko paveldėjimo bylos. 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė antstolio Daliaus Traigio kontorai prašymą dėl jo kreditorinių reikalavimų skolininkui įtraukimo į skolininko turto apyrašą. 2019 m. vasario 11 d. antstolis Dalius Traigis sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodė atsakovo turėtus pas save ir pateiktus antstoliui vekselius, tačiau į paminėtą apyrašą nebuvo įtraukta skola pagal vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248. 2019 m. vasario 17 d. paveldėtojams buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, į kurį nebuvo įtrauktas jo kreditorinis reikalavimas skolininkui pagal vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248. 2019 m. liepos 4 d. jis nutraukė sutartį su UAB „Teisės sprendimai“, o UAB „Teisės sprendimai“ grąžino jam didelės apimties dokumentus, susijusius su paminėta ir kitomis sutartimis, tame tarpe ir aukščiau paminėtą vykdomąjį įrašą. 2023 m. balandžio mėn., atlikęs savo turimų dokumentų patikrinimą, rado Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248. Kadangi šis vykdomasis įrašas 2018 metais nebuvo pateiktas nei Vilniaus miesto 11-ojo notaro biuro notarei Danguolei Miškinei, nei antstoliui Daliui Traigiui, nes gavo iš UAB „Teisės sprendimai“ šį vykdomąjį įrašą tik 2019 m., t. y. jau po Paveldimo turto apyrašo sudarymo ir Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, jis kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus dėl konsultacijos suteikimo apie galimybę pateikti paminėtą vykdomąjį įrašą vykdymui (išieškojimui). Lietuvos antstolių rūmų atstovai (ne vienas) apžiūrėjo paminėtą vykdomąjį įrašą ir kitus jo pateiktus dokumentus, išklausė jo paaiškinimus dėl skolos susidarymo aplinkybių, dėl skolininko mirties ir skolininko palikimo priėmimo aplinkybių, patikrino įvairus duomenis keliuose registruose, ir paaiškino, kad jis gali kreiptis dėl išieškojimo iš skolininko paveldėtojų pagal paminėtą vykdomąjį įrašą. Atsakovas užpildė Lietuvos antstolių rūmuose jam pateiktus dokumentus ir paliko juose Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248. 2023 m. balandžio 19 d. gavo iš antstolio Dariaus Blizniko išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą faktūrą, kurią apmokėjo tą pačią dieną. 2023 m. balandžio 19 d. gavo antstolio Dariaus Blizniko lydraštį Nr. S-23-35-13335 ir 2023 m. balandžio 19 d. Patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00726 Nr. S-23-35-13316. 2023 m. gegužės 4 d. gavo antstolio Dariaus Blizniko lydraštį Nr. S-23-35-15091 ir 2023 m. gegužės 4 d. Patvarkymą dėl procesinių dokumentų panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00726 Nr. S-23-35-15073, 2023 m. gegužės 4 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-23-35-15082, 2023 m. gegužės 4 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-35-15087. 2023 m. gegužės 5 d. gavo antstolio Dariaus Blizniko lydraštį Nr. S-23-35-15281 ir 2023 m. gegužės 5 d. Patvarkymą dėl atsakymo į pateiktą skundą Nr. S-23-35-15274. 2023 m. gegužės 16 d. gavo ieškovo atstovės el. laišką su reikalavimu apmokėti 363 Eur. Pažymėjo, kad jis visiškai nekaltas dėl to, kad, kaip bus nurodyta toliau, kvalifikuoti teisininkai patikrino ir priėmė iš jo 2017 m. balandžio 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248 vykdymui, užvedė vykdomąją bylą ir priėmė visą eilę patvarkymų šioje vykdomojoje byloje. Pastebėjo, kad ieškovas klaidina teismą, melagingai teigdamas, kad jis tyčia ir specialiai antstoliui Dariui Bliznikui pateikė 2017 m. balandžio 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248. Kaip minėta, jis nepateikė Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248 palikimo bylą užvedusiai notarei ir antstoliui, sudariusiam apyrašą, kadangi paminėto vykdomojo įrašo Nr. DJ-2248 dar nebuvo gavęs iš UAB „Teisės sprendimai“. Taip pat atkreipė dėmesį į labai svarbią šios bylos aplinkybę, kad jis ne pats kreipėsi į antstolį Darių Blizniką, o kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus dėl konsultacijos suteikimo ir tik po konsultacijos suteikimo ir teigiamo atsakymo gavimo, ten pat užpildė prašymą ir pateikė vykdomąjį įrašą vykdymui. Šiuo atveju visiškai akivaizdu, jog jis neturi jokios teisinės prievolės ieškovui, jo ir ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai ir sutartinę atsakomybę šiuo atveju taikyti nėra jokio teisinio pagrindo. Deliktinė atsakomybė šiuo atveju taip pat netaikytina, nes šiuo atveju nėra jokios jo kaltės, kad Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. balandžio 25 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. DJ-2248 buvo patikrintas ir priimtas vykdymui kvalifikuotų teisininkų. Taigi nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti iš jo padengti ieškovo išlaidas, turėtas dėl Lietuvos antstolių rūmų kvalifikuotų teisininkų bei antstolio Dariaus Blizniko padarytų klaidų.

5. Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovas nenurodo visos tiesos – iš atsakovo 2017 m. balandžio 25 d. OVM sąskaitos faktūros 15B Nr. 1590 matyti, kad suteikta paslauga yra notarinių veiksmų atlikimas, Registro Nr. DJ-2247-2254 (už parašų paliudijimą bei vykdomųjų įrašų išdavimą, 4 vnt.). Vieną iš gautų įrašų atsakovas buvo perdavęs vykdyti antstolei Virginijai Meškauskienei, ši skola buvo įtraukta ir į paveldimo turto apyrašą, ir į paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo metu skola yra padengta. Vadinasi, atsakovas jau tuo metu puikiai žinojo, kad vykdomąjį įrašą reikėjo perduoti antstoliui, tačiau jis to nepadarė, nors turėjo atstovą. Nesuprantama, kodėl iš keturių gautų vykdomųjų įrašų tik vienas nebuvo perduotas antstoliui dėl priverstinio vykdymo. Jeigu atsakovas mano, kad tai buvo UAB „Teisės sprendimai“ klaida (pražiūrėjimas) – vykdomojo įrašo laiku nepateikimas antstoliui, tai visos pretenzijos ir turtiniai reikalavimai turi būti reiškiami būtent netinkamai teisines paslaugas suteikusiai įmonei. Atsakovas, dėstydamas faktines aplinkybes, nenurodė labai svarbių aplinkybių, t. y., tyčia praleido paminėti teisminį procesą, kuris vyko tarp jo ir atsakovo 2019–2020 m. dėl skolos pagal vekselius. Kalba eina apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2804-1097/2020. 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš jo ir jo brolio E. Z. priteisimo. Savo skolos reikalavimą kildino iš trijų vekselių, kurie buvo įtraukti į 2019 m. vasario 11 d. antstolio Daliaus Traigio sudarytą paveldimo turto apyrašą ir kurie buvo įtraukti į 2019 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto ir nepagrindė ieškinio reikalavimų dėl skolos grąžinimo. Šį sprendimą atsakovas skundė apeliaciniu skundu ir galutinai byla buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1472-258/2020. Šiame sprendime yra minima apie tai, kad atsakovas vieną iš turimų vekselių perdavė notarui ir gavo vykdomąjį įrašą dėl 2 400 Eur skolos išieškojimo, t. y., būtent DJ-2254. Taigi, jau minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovas žinojo, kad toks vykdomasis įrašas yra, tačiau, turėdamas atstovą (advokatą), savo teise realizuoti vykdomąjį įrašą nepasinaudojo.

6. Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovo tėvą V. Z. labai gerai pažinojo apie 40 metų. Per ilgą laiko tarpą V. Z. keletą kartų skolinosi iš jo įvairias sumas. Kaip minėjo atsiliepime, 2019 m. liepos 4 d., t. y. jau po Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, jis ir UAB „Teisės sprendimai“ nutraukė skolos išieškojimo sutartį. UAB „Teisės sprendimai“ grąžino jam didelės apimties dokumentus, tame tarpe vykdomąjį įrašą Nr. DJ- 2248 ir trijų neprotestuotinų paprastųjų vekselių originalus, pasirašytus skolininko, kurie vėliau (t. y. 2019 m. lapkričio 19 d.) buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-2804-1097/2020. 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl 10 387,98 Eur skolos priteisimo iš paveldėtojų dokumentinio proceso tvarka su priedais (2009 m. gruodžio 23 d., 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. vekseliais). Tuo metu jo atstovas pasirinko netinkamą jo teisių ir teisėtų interesų ginimo būdą, o ieškovas tinkamai, bet nesąžiningai, pasinaudojo tokia galimybe ir, akivaizdu, kad ieškinys buvo atmestas. Nurodė, kad nors jis iš tikrųjų žinojo, kad skolininkas mirė, tačiau paminėtą aplinkybė niekaip neįtakojo jo žinojimo/nežinojimo, jog jis neturi teisės atgauti pinigų pagal 2017 m. balandžio 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Šiuo atveju jis jokių pareigų, nustatytų jam įstatymuose, nepažeidė, veiksmų, kurias jam draudžia atlikti įstatymas neatliko, elgėsi rūpestingai. Vien ta aplinkybė, jog jis neskundė antstolio Dariaus Blizniko patvarkymų, nedaro jų pagrįstais ir teisėtais. Šioje byloje sprendžiama ar dėl būtent atsakovo kaltės ieškovas patyrė žalą, ar ne dėl atsakovo kaltės. Taigi, išanalizavus visą šią situaciją, darytina visiškai pagrįsta išvada, jog dėl atsakovo veiksmų (o būtent dėl prašymo priimti vykdyti vykdomąjį įrašą pateikimo) ieškovas nebūtų patyręs žalos, jeigu Lietuvos antstolių rūmų darbuotojas (teisininkas) ir/ar antstolis Darius Bliznikas arba jo darbuotoja (teisininkė) tinkamai atliktų savo pareigas ir prašymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmimo stadijoje nustatytų, jog prašymas negali būti vykdomas. Ieškovas nesąžiningai ir nepagrįstai bando perkelti jam kažkieno kaltę ir atsakomybę dėl ieškovo patirtų išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 363 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 363 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 203,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. papildomu sprendimu ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjam civilinė byla Nr. e2-2804-1097/2020 pagal ieškovo S. I. ieškinį atsakovams V. Z. ir E. Z. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo notarė Danguolė Miškinė. Savo skolos reikalavimą S. I. kildino iš trijų vekselių, kurie buvo įtraukti į 2019 m. vasario 11 d. antstolio Daliaus Traigio sudarytą paveldimo turto apyrašą (kad į apyrašą neįtraukta skola pagal vykdomąją įrašą Nr. DJ-2248 atsakovas nurodo atsiliepimo 8 punkte) ir kurie buvo įtraukti į 2019 m. vasario 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas: „Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus – ginčo vekselius – konstatuoja, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto ir nepagrindė ieškinio reikalavimų dėl skolos grąžinimo“. Šį sprendimą atsakovas skundė apeliaciniu skundu ir galutinai byla buvo išnagrinėta 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-1472-258/2020 nutartimi palikus sprendimą nepakeistą. Pažymėjo, kad teismo sprendime yra minima apie tai, kad atsakovas vieną iš turimų vekselių perdavė notarui ir gavo vykdomąjį įrašą dėl 2 400 Eur skolos išieškojimo, t. y. būtent DJ-2254. Darė išvadą, kad atsakovas žinojo, jog toks vykdomasis įrašas yra, tačiau net turėdamas atstovą (advokatą), savo teisės realizuoti vykdomąjį įrašą nepasinaudojo. Nurodė, kad pilnai sutinka su ieškovo argumentais, kad jeigu atsakovas mano, kad tai buvo UAB „Teisės sprendimai“ klaida – vykdomojo įrašo laiku nepateikimas antstoliui, tai visos pretenzijos ir turtiniai reikalavimai turi būti reiškiami būtent netinkamai teisines paslaugas suteikusiai įmonei. Pažymėjo, kad ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad atsakovui buvo netinkamai suteiktos teisinės paslaugos. Pažymėjo ir tai, kad iš Paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad yra įtraukta skola pagal vykdomąjį įrašą DJ-2254, vadinasi atsakovas buvo perdavęs vykdyti antstolei Virginijai Meškauskienei. Ši skola buvo įtraukta ir į paveldimo turto apyrašą ir į Paveldėjimo teisės liudijimą. Darė išvadą, kad atsakovas jau tuo metu žinojo, kad vykdomąjį įrašą reikėjo perduoti antstoliui, tačiau jis to nepadarė, nors turėjo atstovą. Iš aukščiau paminėto darė išvadą, kad atsakovas pateikė antstoliui Dariui Bliznikui 2017 m. balandžio 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248, dėl ko ieškovas V. Z. patyrė pagrįstų teisinių išlaidų gindamasis, bet V. Z. ir E. Z. vardu be jokio teisinio pagrindo buvo užvestos vykdomosios bylos, todėl ieškovas nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų pateikiant skundą antstoliui, kuris buvo patenkintas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Atsakovas S. I. padavė du apeliacinius skundus, kuriais prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimą ir 2024 m. kovo 1 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; 2) Priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

11.1. kreipdamasis į Lietuvos antstolių rūmus dėl konsultacijos suteikimo ir pateikdamas ten susipažinimui vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248 ir antstolio Daliaus Traigio 2019 m. vasario 11 d. Paveldimo turto apyrašo kopija, jokios nei sutartinės, nei įstatyminės prievolės ieškovo atžvilgiu neturėjo (ir dabar neturi). Taigi, kaltinti apeliantą, kad jis, kreipdamasis į Lietuvos antstolių rūmus dėl konsultacijos suteikimo bei pateikdamas ten susipažinimui paminėtus dokumentus, pažeidė kažkokią tai mistinę prievolę ieškovui, yra ne tik nepagrįsta, bet ir nesąžininga. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.63 straipsniu, tačiau visiškai nesuprantama, kokį CK 6.63 straipsnio 1 dalies punktą šiuo atveju jis pažeidė ir pirmosios instancijos eismas šios paslapties ginčijamame sprendime neatskleidė. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat rėmėsi CK 6.200 straipsniu, CK 6.205 straipsniu, CK 6.256 straipsniu. Dar atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad, visų pirma, atsakovas jokių sandorių ir/ar sutarčių su ieškovu nėra sudaręs. Atsakovas nėra ieškovo skolininkas ir jokių prievolių ieškovui neturi. Atkreipė dėmesį, kad jis kreipėsi ne tiesiogiai į antstolį Darių Blizniką, kuris priėmė ginčo patvarkymus, o į Lietuvos antstolių rūmus. O jau Lietuvos antstolių rūmai persiuntė jo pateiktus dokumentus (2017 m. balandžio 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248 ir antstolio Daliaus Traigio 2019 m. vasario 11 d. Paveldimo turto apyrašo kopija) antstoliui Dariui Bliznikui, kuris turėjo juos patikrinti bei įvertinti ir tik po to užvesti vykdomąją bylą bei priimti visą eilę patvarkymų vykdomojoje byloje. Taigi, pagrįsti ieškovo turėtų išlaidų, ginčijant antstolio priimtus patvarkymus, kaltais ir neteisėtais apelianto veiksmais yra ne tik nelogiška, bet ir neteisėta, todėl ieškovo reikalavimai šioje byloje yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Visiškai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, galima tik padaryti prielaidą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šios bylos esmę, netyrė ir nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų, nevertino praktiškai visų apelianto išdėstytų aplinkybių ir dėl to padarė netinkamas išvadas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantas kaltinamas tuo, kad jis turėjo žinoti apie vykdomojo įrašo Nr. DJ-2248 egzistavimą, bet nepateikė jo notarei ir antstoliui 2019 metais. Aplinkybė, kad atsakovas nepasinaudojo savo teisę, o ne pareiga, pateikti vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248 iki 2023 metų, nedaro jo kaltu dėl ieškovo patirtų išlaidų ginče su antstoliu, kuris savo kompetencijos ribose galimai neteisėtai užvedė vykdomąją bylą ieškovo atžvilgiu. Apeliantas tik bandė išsiaiškinti ar turi jis galimybę pasinaudoti savo teisėmis 2023 metais, o jau Lietuvos antstolių rūmų darbuotojai (teisininkai) ir/ar antstolis privalėjo išsiaiškinti ar jo pateiktas vykdomasis dokumentas vykdytinas.

11.2. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2024 m. vasario 29 d. 13.00 val. bei į bylos elektroninę kortelę įkeltas 14.20 val. Ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, tame tarpe 2024 m. vasario 29 d. 16.35 val. sąskaitos išrašą, pirmosios instancijos teismas gavo 2024 m. kovo 1 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo atstovės PVM sąskaita faktūra serija FL 24 Nr. 020 buvo išrašyta ieškovui 2024 m. sausio 26 d., o apmokėta ši sąskaita buvo ieškovo brolio dar 2024 m. sausio 30 d. Taigi, ieškovo atstovė turėjo pakankamai laiko pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau dėl nepateisinamųjų priežasčių to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti papildomo sprendimo, nes CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

12. Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13.1. Lietuvos antstolių rūmai neteikia teisinių konsultacijų, juo labiau neturint su fiziniu asmeniu jokios atstovavimo sutarties, netikrina duomenų registruose, nes tai būtų asmens duomenų pažeidimas. Apeliantui pasikreipus į Lietuvos antstolių rūmus, jam galėjo būti suteikta bendro pobūdžio informacija, kad popierinius vykdomuosius dokumentus reikia pateikti būtent per Lietuvos antstolių rūmus, tačiau priimant dokumentus iš asmens, Lietuvos antstolių rūmai tikrai netikrina jų teisingumo ir pagrįstumo. Apeliantas per visą laiką turėjo ne vieną atstovą teisininką ir advokatą, su kuriais galėjo konsultuotis ir imtis teisinių veiksmų, tačiau to nedarė. Labai sunku patikėti, kad apeliantas, kaip turintis patirties su antstoliais, notarais ir advokatais, prieš nueidamas į Lietuvos antstolių rūmus paduoti vykdomąjį įrašą vykdymui, nesikonsultavo su advokatu, o tikėjosi, kad jį pakonsultuos Lietuvos antstolių rūmai. Apeliantas nesikonsultavo su profesionaliu teisininku, nes viską jau žinojo iš anksčiau ir žinojo, kad yra paleidęs visus terminus pagal įstatymą, tačiau sugalvojo dar išbandyti paskutinę viltį – kreiptis tiesiogiai pas antstolį, nes į pabaigą ėjo 5 metų senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti. Tačiau net gi, jeigu ir kažkas iš Lietuvos antstolių rūmų pakonsultavo išsamiau apeliantą, procedūra išlieka ta pati – asmuo teikia turimą vykdomąjį dokumentą Lietuvos antstolių rūmams (ar tai teismo išduotas vykdomasis raštas, ar tai notaro išduotas vykdomasis įrašas nėra skirtumo), o Lietuvos antstolių rūmai paskiria atitinkamam antstoliui ir vykdomojo dokumento priėmimo klausimą sprendžia dokumentus gavęs antstolis. Apeliantas S. I., teikdamas prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pateikė klaidingą informaciją. Jis neatskleidė duomenų, kad jo vykdomajame įraše įrašytas asmuo – skolininkas – yra miręs ir kad yra paveldėtojai. Nors tą informaciją žinojo ir dėl to ginčo net negali būti. Apeliantas taip pat žinojo, kad vykdomuosius įrašus reikia teikti notarui į paveldėjimo bylą, kadangi dėl kitų kreditorinių reikalavimų prijungimo prie paveldėjimo bylos apeliantas pateikė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. 2018 m. spalio 24 d. Tačiau šio vykdomojo įrašo nepateikė. CPK 640 straipsnis numato išieškotojo pareigas: išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu; nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą ir kt., tačiau pats apeliantas, būdamas išieškotoju, jau pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti sudarė kliūtis antstoliui dirbti savo darbo. Apeliantas akivaizdžiai apgavo antstolį, nesuteikdamas visos informacijos, kadangi puikiai žinojo, jog jeigu jis pasakys ir nurodys antstoliui, jog skolininkas yra miręs, antstolis paprasčiausiai neužves vykdomosios bylos. Be to, pastebėjo, kad pats apeliantas nurodo, kad jį konsultavęs asmuo nurodė, kad jis gali pateikti prašymą dėl išieškojimo iš skolininko paveldėtojų, tačiau pats apeliantas teikdamas prašymą jokių paveldėtojų nenurodo. Ir tai padarė sąmoningai, nes puikiai žino, jog tokiam procesui pradėti yra būtina kreiptis į notarą dėl kreditorinio reikalavimo paveldėjimo byloje, nes tą jau yra daręs ir visą procesą žino. Apeliantas su ieškovais bylinėjosi dviejų instancijų teismuose būtent dėl to, kad kreditoriniai reikalavimai skolininko įpėdiniams turi būti pareikšti per tris mėnesius paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui. Taigi, tokią procedūrą apeliantas puikiai žinojo, tačiau šiuo atveju norėjo pagudrauti ir apeiti įstatymo numatytas procedūras, todėl turimą vykdomąjį įrašą pateikė antstoliui, nenurodant, kad skolininkas yra miręs. Pažymėjo ir tai, kad apeliantas net gi žinojo apie skirtumus turint vykdomąjį įrašą ir turint tik vekselį. Kad vekseliai negali būti tiesiog įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą apeliantas žinojo iš aukščiau paminėtų civilinių bylų (kuriose buvo ieškovas), o kad vykdomieji įrašai turi būti pateikti antstoliui apeliantas taip pat puikiai žinojo, nes iš Paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad yra įtraukta skola pagal vykdomąjį įrašą DJ-2254, vadinasi apeliantas vykdomąjį įrašą buvo perdavęs vykdyti antstolei Virginijai Meškauskienei. Ši skola buvo įtraukta ir į paveldimo turto apyrašą ir į Paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėtojų grąžintą apeliantui. Taigi, akivaizdu, kad apeliantas žinojo visas procedūra ir procesus, be to, turėjo ne vieną profesionalų teisininką, kurio paslaugomis naudojosi. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad jeigu atsakovas mano, kad buvo UAB „Teisės sprendimai“ klaidų – vykdomojo įrašo laiku nepateikimas antstoliui, tai visos pretenzijos ir turtiniai reikalavimai turi būti reiškiami būtent netinkamai teisines paslaugas suteikusiai įmonei. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. liepos 23 d. apeliantui teisines paslaugas teikė Advokatų profesinę bendriją „NOILEX“, kuri atstovavo apelianto interesus civilinėse bylose Nr. e2-2804-1097/2020 ir e2A-1472-258/2020. Apeliaciniame skunde, naujas atstovas advokatas nurodo, kad buvę teisininkas padarė klaidų, blogai atliko savo darbą, todėl apeliantas nukentėjo. Toks parašymas mažų mažiausiai neetiškas ir neprofesionalius, tačiau jokios reikšmės realiai byla neturi. Nes tai, kad kažkas apeliantui tinkamai ar netinkamai suteikė teisines paslaugas, ieškovas dėl to nėra kaltas ir neturi prisiimti dėl to kilusių pasekmių. Visa atsakomybė yra apelianto, kadangi jis renkasi atstovus ir turi pareigą pats sekti teisminius procesus bei juose dalyvauti.

13.2. Apeliantas nuo ieškinio reikalavimo ginasi nurodydamas, kad vykdomąjį įrašą (kuris buvo pateiktas antstoliui) nepateikė palikimo bylą užvedusiai notarei, tik todėl, kad jo nebuvo gavęs iš savo atstovo (teisininko). Šiuo parašymu apeliantas visų pirmą pripažįsta, kad jis vis dėl to žinojo, kad vykdomąjį įrašą reikia teikti ne antstoliui, o notarei. Tačiau ir žinodamas tai, pateikė jį per Lietuvos antstolių rūmus antstoliui, norėdamas „išbandyti sėkmę“, sąmoningai apeidamas įstatymo nustatytas ir jam gerai žinomas procedūras. Apeliantas nurodo, kad visi dokumentai buvo pas jo teisininkus ir kad jis pats neturėjo galimybės laiku pateikti vykdomojo įrašo notarei. Tačiau juk tam apeliantas ir samdė teisinių paslaugų įmonę, mokėjo jiems už paslaugas, kad teisininkai sutvarkytų visus teisinius dalykus. Jeigu apeliantas mano, kad vykdomojo įrašo nepateikimas notarei buvo UAB „Teisės sprendimai“ klaida (pražiūrėjimas) – vykdomojo įrašo laiku nepateikimas antstoliui, tai visos pretenzijos ir turtiniai reikalavimai turi būti reiškiami būtent netinkamai teisines paslaugas suteikusiai įmonei. Ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad apeliantui buvo netinkamai suteiktos teisinės paslaugos. Pastebėjo, kad ne tik, kai apelianto interesus atstovavo UAB „Teisės sprendimai“, tačiau ir tuo metu, kai atstovavo Advokatų profesinę bendriją „NOILEX“, apeliantas nesiėmė teisinių priemonių realizuoti savo, kaip kreditoriaus teises. Apeliantas perduodamas visus dokumentus naujam teisininkui, perdavė ir ginčo vykdomąjį įrašą. Kaip nurodo pats apeliantas, visus dokumentus iš UAB „Teisės sprendimai“ apeliantas gavo 2019 m. liepos 4 d, pagal byloje esantį pranešimą matyti, kad grąžinami visi susiję dokumentų originalai – vienas vykdomasis įrašas ir trys neprotestuotini vekseliai, pasirašyti skolininko V. Z. vardu. Kalba eina apie tuos tris vekselius, pagal kuriuos atsakovas pateikė ieškinį 2019 m. lapkričio 19 d. (civilinė byla Nr. e2-2804-1097/2020). Vekselių originalai buvo pateikti į bylą. Todėl labai sunkiai tikėtina versija, kad vekselius apeliantas tarp dokumentų rado dar 2020 m. vasario 6 d. (galimai ir anksčiau jau rado, tačiau į bylą originalai buvo pateikti šią dieną), o būtent vykdomojo įrašo nerado – jį rado neva tik 2023 m. balandžio mėn. Taigi, vykdomąjį įrašą, apeliantas turėjo kelis metus, su juo buvo susipažinęs ne vienas teisininkas, tačiau vis tiek nebuvo pateiktas laiku notarui. Ir tai buvo padaryta tik dėl paties apelianto aplaidumo, nes puikiai žinodamas visas procedūras, turėjo sekti savo atstovų darbą arba atlikti pats aktyvius veiksmus, jeigu manė, kad teisinės paslaugos teikiamos netinkamai. Apeliantas, turėdamas profesionalų atstovą – advokatą, nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti, todėl terminas nebuvo atnaujintas ir skola neįtraukta į paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pažymėjo, kad tuo metu pagal procesinius terminus, toks civilinis procesas buvo įmanomas, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad tuo metu jau buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovas, turėdamas atstovą, nesiėmė reikalingų veiksmų vykdomajam įrašui realizuoti laiku, o tik paskutinėmis 5 metų senaties termino dėl vykdomojo dokumento pateikimo dienomis, nusprendė pabandyti pateikti vykdomąjį įrašą antstoliui nenurodant visų svarbių aplinkybių ir tiesos. Akivaizdu, kad apeliantas puikiai žinojo, kad skolininkas pagal vykdomąjį įrašą dar (duomenys neskelbtini) mirė (ši informacija apeliantui žinoma dėl vykusių teismo procesų) ir kad jis nebeturi teisės atgauti pinigus pagal vykdomąjį įrašą, nes visus procesus puikiai žinojo, kadangi ne vieną kartą tai buvo daręs. Atsižvelgiant į išdėstytą, matyti, kad apeliantas veikė nesąžiningai ir savo kaltais veiksmais padarė ieškovui finansinį nuostolį. Iš visos bylos medžiagos matyti, kad apeliantas žinojo visas procedūras, kad jam buvo būtina vykdomąjį įrašą perduoti antstoliui, nes iš Paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad yra įtraukta skola pagal vykdomąjį įrašą DJ-2254, vadinasi apeliantas buvo perdavęs kitą vykdomąjį įrašą (kuris buvo išduotas kartu su DJ-2248) vykdyti antstolei Virginijai Meškauskienei. Automatiškai, ši skola buvo įtraukta ir į paveldimo turto apyrašą ir į Paveldėjimo teisės liudijimą. Darytina išvada, kad atsakovas jau tuo metu žinojo, kad vykdomąjį įrašą reikėjo perduoti antstoliui per tris mėnesius, tačiau jis to nepadarė, nors turėjo atstovą teisininką. Vėliau apeliantas taip pat dar galėjo realizuoti savo teisę įtraukti šią skolą į paveldėjimo teisės liudijimą (praleidus terminą prašyti teismo jį atnaujinti), ir vėl gi, turint atstovą advokatą, tokie veiksmai nebuvo atlikti. Ir tik gerokai po laiko, 2023 m. balandžio mėnesį, kai liko kelios dienos iki 5 metų senaties termino pabaigos, apeliantas sugalvojo tiesiog aklai pateikti vykdomąjį įrašą antstoliui nenurodant visų svarbių aplinkybių. Ieškovo nuomone, apeliantas visiškai nepagrįstai užvedė vykdomąsias bylas ieškovui ir jo broliui, o nuo tokio nepagrįsto reikalavimo ieškovas privalėjo apsiginti su advokato pagalba, dėl ko patyrė išlaidų, kurias šiuo ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą, teisėtą ir sąžiningą teismo sprendimą. Ginčo dalykas labai siauras ir aiškus, todėl ir ginčijamas sprendimas ir ne ilgas, glaustai surašytas, tačiau motyvuotas. Tuo tarpu atsakovas išsiplėtė ir tiek apeliaciniame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, daug dėmesio skiria ne šios bylos dalykui ir ginčui. Vien aplinkybė, kad byloje priimtas apeliantui nepalankus sprendimas, kad įrodymai buvo vertinami ne atsakovo naudai, ar nevertinti tam tikri įrodymai, ar aplinkybė, kad sprendime nustatytos aplinkybės yra objektyviai naudingos tik vienai iš šalių, nedaro teismo sprendimo neteisėto.

13.3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, kad jo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos savalaikiai (apmokėta sąskaita dar 2024 m. sausio 30 d.), o prašymas į bylą pateiktas tik kelios valandos po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Mano, kad tokios aplinkybės turėjo būti reikšmingomis, sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo, keisti tokio sprendimo nėra jokio pagrindo. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turėtų atsižvelgti ir į CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šiuo atveju ieškovas nuo pat 2023 m. birželio 15 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui elgėsi sąžiningai ir tiesiog norėjo atgauti pagrįstai patirtas advokato išlaidas dėl nepagrįstai iškeltų vykdomųjų bylų užbaigimo (ką beje patvirtino ir pirmosios instancijos teismas – kad ieškovo išlaidos buvo pagrįstos ir patirtos būtent dėl atsakovo kaltės). Tuo tarpu atsakovas nuo pat pradžių buvo pasyvus ir net neatsiimdavo jam siųstų dokumentų, dėl ko bylos nagrinėjimas užtruko net 7 mėnesius vien dokumentų įteikimui. Toks atsakovo elgesys nėra sąžiningas. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir bendradarbiavimo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis) bei CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas bylinėjimosi išlaidas privalo skirstyti atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų kaltę (atsakomybę) dėl proceso (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui priteistos jo patirtos, atsakovo antstoliui pateikto vykdomojo dokumento pagrindu pradėtoje ir vėliau nutrauktoje vykdomojoje byloje, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių aplinkybių

18. Bylos duomenimis, skolininkas V. Z. mirė (duomenys neskelbtini).

19. S. I. (atsakovas) pateikė 2018 m. spalio 24 d. prašymą Vilniaus m. 11-ajam notaro biurui prijungti jo kreditorinius reikalavimus pagal 2009 m. gruodžio 28 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, 2009 m. gruodžio 23 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir 2011 m. gruodžio 7 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį prie V. Z. paveldėjimo bylos, jeigu pastaroji bus užvesta, bei 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą antstolio Daliaus Traigio kontorai įtraukti jo kreditorinius reikalavimus pagal minėtus vekselius į palikėjo paveldimo turto apyrašą (e. bylos 1 t., b. l. 60, 66).

20. Iš antstolio Daliaus Traigio sudaryto 2019 m. vasario 11 d. Paveldimo turto apyrašo Nr. 0241/18/02060 matyti, kad palikėjo turtą, be kita ko, sudarė įsiskolinimai S. I. pagal: antstolės Virginijos Meškauskienės kontoroje vykdomą Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2254; 2009 m. gruodžio 28 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį; 2009 m. gruodžio 23 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį; 2011 m. gruodžio 7 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį (e. bylos 1 t., b. l. 111–114).

21. Palikėjo turtą paveldėjo įpėdiniai (vaikai) V. Z. (ieškovas) ir E. Z. (e. bylos 1 t., b. l. 119–125).

22. Antstolis Darius Bliznikas 2023 m. balandžio 19 d. Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-35-13303 priėmė vykdyti Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248, skolininkas – V. Z., išieškotojas – S. I. (vykdomoji byla Nr. 0035/23/00726) (e. bylos 1 t., b. l. 20–21).

23. Antstolis Darius Bliznikas 2023 m. balandžio 19 d. Patvarkymu dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00726 Nr. S-23-3513316 skolininką V. Z. pakeitė į skolininkus V. Z. ir E. Z. (e. bylos 1 t., b. l. 22–23). Antstolis Darius Bliznikas 2023 m. balandžio 19 d. taip pat priėmė raginimus įvykdyti sprendimą bei apskaičiavo vykdymo išlaidas (e. bylos 1 t., b. l. 24–27).

24. Antstolis Darius Bliznikas 2023 m. gegužės 4 d. Patvarkymu dėl procesinių dokumentų panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00726 Nr. S-23-35-15073, Patvarkymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-23-35-15082 ir Patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-35-15087, iš skolininkų atstovės gavęs duomenis, kad skola pagal Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248 nebuvo įtraukta į antstolio Daliaus Traigio 2019 m. vasario 11 d. sudarytą Paveldimo turto apyrašą Nr. 0241/18/02060, panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00726 priimtus patvarkymus, raginimus įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, vykdomąją bylą Nr. 0035/23/00726 nutraukė, vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai notarei (e. bylos 1 t., b. l. 28–34).

Dėl ginčijamo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo

25. Ieškovas pateikė duomenis, kad vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/00726 patyrė 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (e. bylos 1 t., b. l. 16–17), kurias, jo teigimu, privalo atlyginti atsakovas, nepagrįstai pateikęs Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248 vykdyti.

26. Atsakovas teigia, kad 2017 m. sausio 12 d. sudarė Skolos išieškojimo (teisinių paslaugų) sutartį Nr. TS-2017/01/01-2 su UAB „Teisės sprendimai“ dėl skolos iš skolininko V. Z. išieškojimo (e. bylos 1 t., b. l. 68–71). 2017 m. balandžio 25 d. UAB „Teisės sprendimai“ buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra serija 15B Nr. 15950 už, be kita ko, keturių vykdomųjų įrašų išdavimą: Nr. DJ-2247; Nr. DJ-2248; Nr. DJ-2248; Nr. DJ-2249. Minėta Skolos išieškojimo (teisinių paslaugų) sutartis nutraukta 2019 metais. UAB „Teisės sprendimai“ 2019 m. liepos 14 d. rašte nurodyta, kad atsakovui grąžinami visi su šia sutartimi susiję dokumentų originalai – vienas vykdomasis įrašas ir trys neprotestuotini paprastieji vekseliai bei su jų akceptavimu susiję dokumentai (originalai) (e. bylos 1 t., b. l. 64).

27. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2023 m. balandžio mėn., atlikęs savo turimų dokumentų patikrinimą, rado Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248. Kadangi šis vykdomasis įrašas 2018 metais nebuvo pateiktas nei Vilniaus miesto 11-ojo notaro biuro notarei Danguolei Miškinei, nei antstoliui Daliui Traigiui, nes gavo iš UAB „Teisės sprendimai“ šį vykdomąjį įrašą tik 2019 m., t. y. jau po Paveldimo turto apyrašo sudarymo ir Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, jis kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus dėl konsultacijos suteikimo apie galimybę pateikti paminėtą vykdomąjį įrašą vykdymui (išieškojimui). Lietuvos antstolių rūmų atstovai (ne vienas) apžiūrėjo paminėtą vykdomąjį įrašą ir kitus jo pateiktus dokumentus, išklausė jo paaiškinimus dėl skolos susidarymo aplinkybių, dėl skolininko mirties ir skolininko palikimo priėmimo aplinkybių, patikrino įvairus duomenis keliuose registruose, ir paaiškino, kad jis gali kreiptis dėl išieškojimo iš skolininko paveldėtojų pagal paminėtą vykdomąjį įrašą. Todėl teigia, kad nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti iš jo padengti ieškovo išlaidas, turėtas dėl Lietuvos antstolių rūmų kvalifikuotų teisininkų bei antstolio Dariaus Blizniko padarytų klaidų.

28. Visu pirma, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. ginčą išnagrinėjo remdamasis sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Tačiau, kaip apeliaciniame skunde pažymėjo atsakovas, šalių sutartiniai santykiai nesiejo. Ieškovo atsakovui pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

29. CK 6.246 straipsnio, reglamentuojančio neteisėtus veiksmus, 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28 punktas).

31. Remiantis kasacinio teismo praktika pagal generalinio delikto taisyklę, atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – atsakovas žinojo apie antstolio Daliaus Traigio sudarytą 2019 m. vasario 11 d. Paveldimo turto apyrašą Nr. 0241/18/02060, tačiau nepaisydamas to, kad į ji nebuvo įtrauktas įsiskolinimas pagal Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2248, kreipėsi dėl priverstinio šio įsiskolinimo išieškojimo. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė žalą, kurią, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, privalo atlyginti atsakovas.

33. Nepagrįstais laikytini atsakovo teiginiai, kad dėl ieškovo patirtų nuotolių atsakingi Lietuvos antstolių rūmų darbuotojai (teisininkai) ir/ar antstolis, kadangi teisė vykdomąjį dokumentą pateikti antstoliui suteikta išieškotojui (CPK 650 straipsnio 1 dalis), todėl pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai taip pat tenka išieškotojui.

Dėl ginčijamo 2024 m. kovo 1 d. papildomo sprendimo

34. Atsakovas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, teigia, kad bylinėjimosi išlaidos ginčijamu papildomu sprendimu ieškovui priteistos nepagrįstai, nes prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015).

36. Bylos duomenimis, ieškovas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y., 2024 m. kovo 1 d., pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo kartu su advokatų profesinė bendrijos FREJER LAW 2024 m. sausio 26 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 302,50 Eur sumai (už dubliko parengimą) bei jos apmokėjimą 2024 m. sausio 30 d. patvirtinančiu dokumentu.

37. Įvertinus tai, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, spręstina, kad ieškovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl ginčijamu papildomu sprendimu pagrįstai priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

39. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ir papildomą sprendimą, kuriuos naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

41. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 330 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis.

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44. Nustačius, kad atsakovo paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad ieškovo išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovui iš atsakovo priteistinas 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

45. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jo naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto S. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo ir 2024 m. kovo 1 d. papildomo sprendimo atmesti.

Palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimą ir 2024 m. kovo 1 d. papildomą sprendimą.

Priteisti ieškovui V. Z. (V. Z.) iš atsakovo S. I. 508,20 Eur (penkių šimtų aštuonių eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.