Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. M., antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytomis aplinkybėmis. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovei (jos atstovams) nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo antstolė L. P. pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 175(1) straipsnio 10 dalis), prašymų negauta.

Byla nagrinėjama atsakovei, tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2020-09-09 Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos rajono rūmai) sprendimu c. b. Nr. e2-51-1025/2020, tenkinus iš dalies K. M. ieškinį nuspręsta pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: 652/1187 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) yra bendroji dalinė K. M. ir E. M. nuosavybė, nustatyta, kad ieškovei priklauso 1/3 dalis Turto, o E. M. 2/3 dalys, Turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės Turtą natūra priteisiant E. M., o K. M. priteisiant 48 133 Eur kompensaciją; K. M. priteistos 3 586 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos 2020-12-17 nutarties pagrindu, kuria E. M. apeliacinis skundas atmestas, o K. M. priteistos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-18 nutartimi iš dalies tenkinus E. M. prašymą Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-09 sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų (iš viso 51 719,08 Eur) vykdymas E. M. išdėstytas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, K. M. priteistos 261 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-01 nutarties pagrindu, kuria atmestas E. M. atskirasis skundas, K. M. priteistos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovei K. M. pagal 2020-09-09 teismo sprendimą 2020-12-23 išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolei L. P. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020-12-31 turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui priklausantį turtą – turtinę teisę į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ esančią ir būsiančią nepaskirstyto pelno dalį, vertybinius popierius (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos – (duomenys neskelbtini) vnt.), Turtą, kuris yra suvaržytas hipoteka. Iš antstolės L. P. 2021-05-28 pažymos dėl informacijos pateikimo nustatyta, jog iš skolininko E. M. darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį daromos išskaitos (90,60 Eur), išieškojimas vyksta iš skolininko darbo užmokesčio. Skolininkas yra atsiskaitęs 13,05 Eur skolos ir 258,75 Eur vykdymo išlaidos.

Trečiasis asmuo E. M. 2015-07-10 su (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėja Luminor Bank AS, veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. M. suteiktas 40 000 Eur kreditas Turtui įsigyti; prievolės įvykdymui užtikrinti trečiasis asmuo E. M. įsipareigojo bankui įkeisti perkamą Turtą.

Atsakovė 2021-02-08 bei 2021-05-13 raštais atsakydama į antstolės L. P. 2021-01-28 ir 2021-05-07 paklausimus, nesutiko, kad išieškojimas būtų nukreiptas į bankui įkeistą Turtą, nurodė, jog kreditavimo sutartis vykdoma tinkamai, pateikė duomenis, kad 2021-05-13 išduotos paskolos E. M. likutis sudarė 26 354,42 Eur.

Iš byloje pateikto 2020-02-06 teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Turto rinkos vertė 2019-12-20 sudarė (duomenys neskelbtini) Eur.

Ieškovė prašo leisti nukreipti išieškojimą į įkeistą Turtą be hipotekos kreditorės (atsakovės) sutikimo. Ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia kasacinio teismo praktika (Nr.3K-3-394/2003, Nr. e3K-3-467-684/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-03-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003, pasisakydamas dėl išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos vykdymo procese, remdamasis 1964 m. CPK, atkreipė dėmesį, jog 2002 m. CPK 746 straipsnis nustato sąlygą, kurios reikia laikytis, kad būtų galima išieškoti iš hipoteka apsunkinto skolininko turto: būtina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą. Šiuo straipsniu nenumatyta išieškoti iš įkeisto turto, nesant įkaito turėtojo sutikimo, bet ši norma neatleidžia teismo antstolio nuo pareigos areštuoti įkeistą turtą, dar kartą apsunkinant jį kito kreditoriaus reikalavimu, o vykdomąją bylą sustabdyti iki įkaito turėtojas prisijungs prie išieškojimo arba baigsis hipoteka (2002 m. CPK 626 straipsnio 6 punktas, 628 straipsnio 3 dalis). CPK 746 straipsnio nuostatos, kad vykdyti išieškojimą iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučiomis. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.138 straipsnis). Pažymėtina, jog šioje byloje buvo nagrinėjamas antstolio veiksmų (ne)teisėtumas surašius turto, priklausančio skolininkui, neradimo aktą, nustačius, jog skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas (pastatai) suvaržytas hipoteka, t. y. nagrinėtos bylos dalykas – išieškojimą iš įkeisto turto kitų kreditorių naudai tvarką ir sąlygas nustatančių teisės normų taikymas. Kasacinio teismo kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad faktas, jog skolininko nuosavybė apsunkinta atitinkamu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, nesudaro pagrindo vykdymo procese, ieškant skolininko turto, surašyti tokio apsunkinto turto neradimo aktą, nes turto paieškos veiksmai nukreipti į nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto nustatymą. Kasacinis teismas nurodė, jog teismo antstolis turi užtikrinti skolininko turto apsaugą, atlikti kitus veiksmus išieškojimui į įkeistą turtą nukreipti, o ne grąžinti vykdomąjį raštą, tokiu būdu sudarant sąlygas skolininkei, išlaisvinus nuo hipotekos turtą, nevaržomai juo disponuoti.

Kitoje ieškovės nurodytoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-12-22 nutarties 16 punkte nurodė, kad CPK 746 straipsnio nuostatos, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui. Nors kreditorius atsakovas Bankas yra privilegijuotas kreditorius ir atitinkamai ši teisė suponuoja galimybę nesutikti, kad iš hipoteka ar įkeitimu jam įkeisto turto būtų išieškoma kito kreditoriaus naudai, tačiau ši jo, kaip įkaito turėtojo teisė nėra absoliuti, kito kreditoriaus ji gali būti nuginčijama (CPK 747 straipsnis 3 dalis, CK 1.137 straipsnis 3 dalis) (nutarties 18 punktas). Kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas, siekdamas nuginčyti privilegijuoto kreditoriaus nesutikimą išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad vykdant išieškojimą jo naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai bei jog pastarasis, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise (nutarties 19 punktas). Pažymėtina, jog minėtoje civilinėje byloje nustatyta, jog hipotekos kreditoriui (atsakovui) buvo išduoti vykdomieji įrašai skolai iš įkeisto turto išieškoti, be to, apeliacinėje instancijoje buvo pateiktas naujas įrodymas, patvirtinantis atsakovo banko nurodomas vidaus vertinimo išvadas apie įkeisto turto vertę, negalėjo būti patikrinta šio įrodymo atitiktis reikalavimams, keliamiems rašytiniams įrodymams, nesudaryta galimybė kitai šaliai atsikirsti į naujai pateiktą įrodymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori (iš anksto), bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų kasacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų ir šios civilinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi – minėta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003 buvo nagrinėjamas antstolio veiksmų (ne)teisėtumas vykdant išieškojimą ne hipotekos kreditoriaus naudai bei ieškant skolininko turto, o civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017 nustatytos faktinės aplinkybės, jog hipotekos kreditoriui buvo išduoti vykdomieji įrašai dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo, tačiau pastarasis nedelsiant vykdyti šių dokumentų nepateikė, išieškoti iš įkeisto turto kreditoriui, kurio reikalavimas nėra užtikrintas, leidimo nedavė. Tačiau kasacinio teismo bylose pateiktas principinis teisės normų aiškinimas nusprendžiant dėl privilegijuoto kreditoriaus teisių ir interesų apsaugos CPK 747 (iki 2012-07-01 reglamentavimas buvo įtvirtintas 746 straipsnyje) straipsnio kontekste, todėl aktualus ir šioje byloje.

CPK 747 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima (CPK 747 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog šios nuostatos nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių; hipotekos kreditoriaus nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise; privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas, siekdamas nuginčyti privilegijuoto kreditoriaus nesutikimą išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad vykdant išieškojimą jo naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės bei interesai ir kad pastarasis, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise.

Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti ieškovės reikalavimo (ne)pagrįstumą, remiantis kasacinio teismo praktika bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, būtina nustatyta, ar privilegijuotas kreditorius, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise pažeisdamas teisėtus kreditoriaus, kurio reikalavimas neužtikrintas įkeitimu, interesus; ar vykdant išieškojimą iš įkeisto turto kreditoriaus, kurio reikalavimas nėra užtikrintas hipoteka, naudai, nebus pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės bei interesai.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog hipotekos kreditorė (atsakovė), neduodama sutikimo nukreipti ieškovei priteistos skolos išieškojimą į hipoteka suvaržytą Turtą, piktnaudžiavo savo teise ir (ar) šios kreditorės teisės yra saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė hipotekos kreditorės nesutikimą vykdymo procese nukreipti išieškojimą į įkeistą Turtą vertina kaip piktnaudžiavimą teise, tačiau toks vertinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors nei įstatymas nei teismų praktika nepateikia baigtinio piktnaudžiavimo hipotekos kreditorės nesutikimo su išieškojimu iš įkeisto turto teise atvejų sąrašo – tai, ar minėta teise konkrečiu atveju yra piktnaudžiaujama, spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Vienas iš esminių kriterijų sprendžiant, ar privilegijuotas kreditorius, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise pažeisdamas teisėtus kreditoriaus, kurio reikalavimas neužtikrintas įkeitimu, interesus, yra įkeisto turto vertė ir jos santykis su įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydžiu, tačiau šis kriterijus nėra visa lemiantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-823/2019). Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog trečiojo asmens E. M. įsiskolinimas hipotekos kreditorei sudaro kiek daugiau nei pusę kredito sutartimi paskolintų lėšų sumos. Ieškovės reikalavimas trečiajam asmeniui E. M. sudaro 51 719,08 Eur, t. y. viršija hipoteka užtikrinto reikalavimo dydį. Ieškovė byloje remiasi teismo eksperto nustatyta Turto verte, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Turto vertinimas buvo atliktas daugiau nei prieš dvejus metus, todėl galėjo pakisti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Objektyvių duomenų, jog Turto vertė nesumažėjo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, jog remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 717 straipsnis), o antrose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis). Įvertinus nurodytas aplinkybes, kurios nesuponuoja išvados, jog hipotekos kreditorės teisių apsauga neadekvati prievolės dydžiui, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra žinoma, kokia kaina vykdymo proceso metu bus realizuotas Turtas, taip pat ar bus norinčių šį turtą įgyti nepaisant apsunkinimo hipoteka (hipotekos kreditorei neprisijungus prie išieškojimo), remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei kreditorių interesų pusiausvyros principais, pripažinti, jog atsakovė, neduodama leidimo nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, piktnaudžiavo savo teise, nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje esančių įrodymų visetas nesudaro pagrindo spręsti apie neprotingai ilgą atsakovės, kaip hipotekos kreditorės, delsimą įgyvendinti savo subjektinę teisę, kaip ir konstatuoti kitokio piktnaudžiavimo turima teise (CPK 185 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo E. M. su atsakove sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu gavo kreditą nekilnojamajam Turtui įsigyti, prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatos įtvirtina finansų įstaigoms pareigą laiku pastebėti iš sudaromų paskolų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją vertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti, valdyti bei privalo nuolat stebėti bei fiksuoti klientų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, finansinę ir ekonominę būklę ir sekti, ar tai nedaro grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 dalis). Byloje objektyvių duomenų, jog atsakovė minėtas pareigas pažeidė, nėra (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovę ir trečiąjį asmenį E. M. sieja sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, sutartis nėra nutraukta, galiojanti, yra vykdoma skolininko. Sutarčių teisėje, be kitų, galioja favor contractus (sutarties naudai) principas, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė, kraštutinė) priemonę. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys nesuponuoja hipotekos kreditorei pareigos skolininkui tinkamai vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, tačiau turint kitų priverstinai vykdomų skolinių įsipareigojimų, reikalauti įvykdyti prievolę prieš terminą, kas iš esmės nutiktų vykdymo procese realizavus įkeistą turtą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 4.192 straipsnis, 4.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog vykdant išieškojimą ieškovės naudai iš įkeisto turto nebus pažeistos atsakovės, kaip hipotekos kreditorės teisės, nenustatyta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, pastebėtina, jog remiantis byloje pateiktais duomenimis, skolininkas turi kito, hipoteka nesuvaržyto, turto, kuris areštuotas antstolės L. P. 2020-12-31 turto arešto aktu. Duomenų, jog išieškojimas iš šio turto nėra galimas, byloje nėra, kaip ir duomenų, jog toks turtas nėra likvidus ir (ar) iš šio turto išieškojimas įvykdytas (CPK 178 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems įrodymams, spręstina, jog leidimas nukreipti skolos ieškovei išieškojimą į įkeistą Turtą be hipotekos kreditorės sutikimo, prieštarautų sutarties šalių autonomijos ir sutartinių santykių išsaugojimo principams bei suteiktų nepagrįstą prioritetą ieškovės interesams ne tik prieš hipotekos kreditorės, bet ir prieš skolininko interesus, neatitiktų CK IV knygos XI skyriaus (hipoteka) normose įtvirtinto reglamentavimo, pagal kurį hipotekos kreditorei prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis, kai siekiama priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (CK 4.170 straipsnis, 4.192 straipsnis, 4.196 straipsnis, 4.197 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika ginčo aspektu, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė hipotekos kreditorės nesąžiningumo ir (ar) piktnaudžiavimo teise, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie neadekvačią hipotekos kreditorės teisės apsaugą tokios teisės turiniui, kas suponuotų pagrindą leisti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto be hipotekos kreditorės sutikimo, todėl ieškinys netenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, patyrė 800 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Teismui netenkinus ieškinio ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Atsakovė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl netenkinus ieškinio, šios atsakovei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovės K. M. ieškinio dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.