Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. M., antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą visai jo nemotyvavo, nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu priėmė sprendimą ieškinio netenkinti. Teigia, kad sprendime vadovavosi ieškovės išdėstytos teisminės praktikos bylų analize.

6.2. Nurodė, kad teismas nagrinėdamas ieškinį visiškai neanalizavo byloje pateiktų ieškovės argumentų, jos parodymų, duotų teismo posėdyje, nevertino ir neaptarė ir nesiaiškino aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kodėl atsakovas galimai piktnaudžiauja savo teise.

6.3. Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesiaiškino dėl kokių motyvų bankas piktnaudžiauja savo teisėmis, atsisakydamas leisti vykdyti išieškojimą iš skolininko, trečiojo asmens E. M. įkeisto turto (652/1187 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)), todėl neatskleidė ir bylos esmės.

6.4. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismui 2022 metų vasario 17 d. pradėjus nagrinėti šią civilinę bylą, į parengiamąjį posėdį neatvyko atsakovas, kuris teismui raštu pranešė, kad į parengiamąjį posėdį nevyks, bet dalyvaus bylos nagrinėjime iš esmės. Mano, kad teismas neatsižvelgdamas į šalių pareikštą nuomonę, parengiamojo posėdžio metu, savo iniciatyva pradėjo nagrinėti bylą iš esmės, apie tai nepranešus posėdžio dalyviams, t. y. atsakovui.

8.1. Nurodė, kad kreditavimo sutartis sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Teigia, kad minėta sutartis trečiojo asmens vykdoma tinkamai, todėl atsakovė neturi pagrindo leisti nukreipti išieškojimą į atsakovei įkeistą turtą, kad apeliantė gautų piniginę kompensaciją. Mano, kad apeliantė aukščiau nurodytų bylų nagrinėjimo metu siekė gauti piniginę kompensaciją iš trečiojo asmens, žinodama, kad trečiojo asmens oficialios pajamos nebus pakankamos išmokėti ieškovei objektyviai didelę pinigų sumą. Taip pat mano, kad apeliantei buvo neabejotinai žinoma, jog išskyrus atsakovui įkeistą turtą, trečiajam asmeniui joks kitas nekilnojamas ar kilnojamas turtas, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, nepriklauso.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė bei jos atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliaciniu skundu bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, todėl laiko, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti leidimą vykdyti išieškojimą iš trečiojo asmens turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 9 d. sprendimu c. b. Nr. e2-51-1025/2020, iš dalies tenkino ieškovės K. M. ieškinį, kuriuo pripažino, kad nekilnojamasis turtas: 652/1187 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė K. M. ir E. M. nuosavybė, nustatė, kad ieškovei priklauso 1/3 dalis turto, o E. M. 2/3 dalys, turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą natūra priteisiant E. M., o K. M. priteisiant 48 133 Eur kompensaciją. Taip pat K. M. priteistos 3 586 Eur bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi iš dalies tenkinus E. M. prašymą, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų (iš viso 51 719,08 Eur) vykdymas E. M. išdėstytas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Ieškovei K. M. pagal 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendimą 2020 m. gruodžio 23 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolei L. P. 2020 m. gruodžio 31 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui priklausantį turtą – turtinę teisę į UAB ,,Kristema“ esančią ir būsiančią nepaskirstyto pelno dalį, vertybinius popierius (UAB ,,Kristema“ paprastosios vardinės akcijos – 65 vnt.), turtą, kuris yra suvaržytas hipoteka.

13. CPK 747 straipsnyje, reglamentuojančiame išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko turto tvarkos ypatumus, nustatyta, kad, išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto (1 dalis). Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima (2 dalis). Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius sutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, išieškojimas iš tokio turto vykdomas šio kodekso VI dalyje nustatyta tvarka (3 dalis). Tai reiškia, kad pagal CPK 747 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą išieškojimas trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko turto galimas tik su hipotekos ar įkeitimo kreditoriaus sutikimu.

14. Nagrinėjau atveju nustatyta, jog trečiasis asmuo E. M. 2015 m. liepos 10 d. su Nordea Bank AB (teisių perėmėja Luminor Bank AS, veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 15/07/439S, kuria E. M. suteiktas 40 000 Eur kreditas ginčo turtui įsigyti, prievolės įvykdymui užtikrinti trečiasis asmuo E. M. įsipareigojo bankui įkeisti perkamą ginčo turtą. Atsakovė 2021 m. vasario 8 d. bei 2021 m. gegužės 13 d. raštais atsakydama į antstolės L. P. paklausimus, nesutiko, kad išieškojimas būtų nukreiptas į bankui įkeistą Turtą, nurodė, jog kreditavimo sutartis vykdoma tinkamai, pateikė duomenis, kad 2021 m. gegužės 13 d. išduotos paskolos E. M. likutis sudarė 26 354,42 Eur.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškinį, skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė neįrodė hipotekos kreditorės nesąžiningumo ir (ar) piktnaudžiavimo teise, taip pat nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie neadekvačią hipotekos kreditorės teisės apsaugą tokios teisės turiniui, kas suponuotų pagrindą leisti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto be hipotekos kreditorės sutikimo, todėl ieškinio netenkino.

16. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė byloje esančių įrodymų, nevertino apeliantės teiktų argumentų, dėl jų nepasisakė, todėl neatskleidė bylos esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

17. Visų pirma svarbu pažymėti, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą visai jo nemotyvavo, nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu priėmė sprendimą ieškinio netenkinti. Teigia, kad sprendime vadovavosi ieškovės išdėstytos teisminės praktikos bylų analize. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas ne tik analizavo bei vertino ieškovės ieškinyje nurodytą teismų praktiką, tačiau ir argumentuotai pasisakė, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų kasacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų ir šios civilinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu, vertino, bei argumentuotai pasisakė dėl bylos faktinių aplinkybių, vertino atsakovės veiksmus teisėtumo bei piktnaudžiavimo savo teisėmis aspektu, pasisakė jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog mėgino vykdyti išieškojimą iš kito trečiajam asmeniui priklausančio turto. Be to, teismas, sutikdamas su byloje dalyvaujančios šalies išsakytais argumentais tiek dėl formuojamos teismų praktikos vertinimo, tie dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, turi teisę sutikti su šiais argumentais ir jais remtis priimame teismo sprendime, todėl akivaizdu, kad tokios aplinkybės sprendimo nedaro negaliojančiu. Taigi, visos nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas visai jo nemotyvavo bei nenurodė jokių motyvų, todėl įvertinus tai kas nustatyta, šie atsirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad teismas nagrinėdamas ieškinį visiškai neanalizavo byloje pateiktų ieškovės argumentų, jos parodymų, duotų teismo posėdyje, nevertino ir neaptarė ir nesiaiškino aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kodėl atsakovas galimai piktnaudžiauja savo teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nekonkretizuojama, kokių ieškovės argumentų teismas nevertino, nenurodomos aplinkybės, kurios apeliantės nuomone patvirtina atsakovės galimą piktnaudžiavimą savo teisėmis, todėl skundo argumentai, kad teismas visiškai neanalizavo byloje pateiktų ieškovės argumentų laikytini nepagrįstais.

20. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Akcentuotina, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o apeliantė nei kartu su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, taip pat nenurodė pakankamų argumentų, sudarančių pagrindą leisti vykdyti išieškojimą iš skolininko turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo.

21. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismui 2022 metų vasario 17 d. pradėjus nagrinėti šią civilinę bylą, į parengiamąjį posėdį neatvyko atsakovas, kuris teismui raštu pranešė, kad į parengiamąjį posėdį nevyks, bet dalyvaus bylos nagrinėjime iš esmės. Mano, kad teismas neatsižvelgdamas į šalių pareikštą nuomonę, parengiamojo posėdžio metu, savo iniciatyva pradėjo nagrinėti bylą iš esmės, apie tai nepranešus posėdžio dalyviams, t. y. atsakovui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Nors apeliantė pagrįstai teigia, jog byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant, tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, jog ginti savo pažeistas teises yra kiekvieno asmens teisė, bet ne pareiga. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, jog teismui pretenzijų dėl perėjimo iš parengiamojo posėdžio į nagrinėjimą iš esmės neturi, todėl neteikė apeliacinio skundo. Savo poziciją atsakovė išdėstė atsiliepime į ieškinį ir teismas į šią poziciją atsižvelgė, priimdamas sprendimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja, jog ieškovė nemano, jog šiuo atveju buvo pažeistos jos teisės, pretenzijų pirmosios instancijos teismui nereiškia, todėl akivaizdu, jog apeliantės nurodomas argumentas laikytinas nepagrįstu.

22. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kada bylą išnagrinėjus atsakovei nedalyvaujant taip pat buvo pažeistos ir apeliantės teisės, kadangi ji negalėjo užduoti klausimų atsakovei, tačiau tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokius klausimus apeliantė pageidavo užduoti atsakovei, taip pat nenurodoma, kokias bylai reikšmingas aplinkybes atsakovė galėjo paaiškinti teismo posėdžio metu. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog parengiamojo teismo posėdžio metu teisėja klausė apeliantės bei jos atstovo, ar jie turi teismui prašymų, tačiau prašymų nei apeliantė nei jos atstovas nereiškė. Taip pat nei apeliantė nei jos atstovas neprieštaravo pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl akivaizdu, jog bylą išnagrinėjus atsakovei nedalyvaujant, apeliantės teisės iš esmės nebuvo pažeistos, o šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Nors atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, nei vėliau jokių tokias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų dydį nei jų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios išlaidos nepriteistinos.

27. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.