Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/17/00753, suinteresuoti asmenys – antstolis Marekas Petrovskis, R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2017-08-24 patvarkymu netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, skolininkas pateikė tik formalų prašymą ir skundą be jokių papildomų duomenų, iš kurių būtų galima įvertinti visas aplinkybes ir priimti atitinkamą sprendimą dėl lėšų arešto, arešto masto, tam tikrų išimčių taikymo skolininko atveju. Skolininkui nepateiktus jokių duomenų ar skolininkas apskritai gauna kokias nors lėšas į įkalinimo įstaigos sąskaitą, nėra pagrindo taikyti tam tikrus arešto apribojimus skolininko lėšoms, kurių neaišku ar skolininkas jas gauna ir kokio dydžio. Todėl pateikus vien tik deklaratyvų prašymą panaikinti areštą lėšoms ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių prašyme išdėstytas aplinkybes, antstolis negali panaikinti taikytas priverstinio vykdymo priemones vien tik skolininko prašymu. J. M. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galėjimą mokėti skolą dalimis. Pateiktas tik formalus prašymas leisti mokėti skolą dalimis. Antstolis negali uždrausti ir nėra priimtas joks antstolio procesinis sprendimas, kuriuo būtų skolininkui uždrausta mokėti skolą dalimis.

Suinteresuoto asmens R. B. atsiliepimas į skundą negautas.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017 m. lapkričio 2 d. (b. l. 8, 9, CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2017-07-07 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. Nr. 0123-17/00753, l. 5). Antstolis 2017-07-07 apskaičiavimo vykdymo išlaidas, surašė raginimą įvykdyti sprendimą (vykd. b. Nr. 0123-17/00753, l. 6, 7). Antstolis 2017-07-24 priėmė patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-123-6426/S-7895 (vykd. b. Nr. 0123-17/00753, l. 14). Skolininkas 2017-08-10 pateikė prašymą panaikinti areštą jo asmeninei sąskaitai, esančiai laisvės atėmimo vietos įstaigoje, kadangi jis dengs skolą dalimis. Skolininkas 2017-08-11 pateikė prašymą neareštuoti Vilniaus pataisos namuose, esančios specialios sąskaitos, kuria pasinaudojęs skolininkas gali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje bei sustabdyti priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje, kol bus išspręstas prašymas dėl skolos išdėstymo dalimis. Antstolis 2017-08-18 patvarkymu šiuos prašymus atmetė. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio 2017-08-18 patvarkymo, kuriuo nesutinka dėl lėšų arešto panaikinimo bei skolos mokėjimo dalimis.

Dėl lėšų arešto panaikinimo.

Antstolis 2017-07-24 patvarkymu nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skundžiamu 2017-08-18 patvarkymu nepanaikino arešto lėšoms.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Priėmęs vykdyti išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Antstoliui nedraudžiama išieškoti iš įkalinimo įstaigose esančių asmenų sąskaitų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA). Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tačiau CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad iš lėšų, kurios nepriskirtinos CPK 738 ir 739 straipsniuose nurodytoms lėšoms išieškojimas galimas pilna apimtimi ir antstolio veiksmai tokiu atveju buvo teisėti.

Akcentuotina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik vadovaujantis CPK 736 str. nuostatomis. Tokios praktika formuojama ir apygardos teismų (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2476-254/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-805-436/2017; 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1843-264/2017, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016 ir kt.).

Šiuo atveju antstolio 2017-07-24 patvarkymas nėra skundžiamas patvarkymas, kuriuo areštuotos lėšos, tačiau skundžiamu patvarkymu antstolis turėjo patikslinti priimtą patvarkymą vadovaudamasis CPK 736 str. nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas išmokas (kai jos neviršija MMA ir viršija MMA),.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje apimtyje antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais, todėl antstolis įpareigotinas spręsti skolininko prašymą vadovaujantis CPK 736 str. nuostatomis.

Kadangi nėra pateikta jokių duomenų, kad buvo lėšos pervestos antstoliui, todėl teismas negali įpareigoti šias lėšas ar dalį jų grąžinti. Pažymėtina, kad pats skolininkas turi pateikti informaciją, jeigu nuo jo sąskaitos buvo nuskaičiuotos lėšos, tačiau tokių duomenų nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl skolos mokėjimo dalimis.

Skolininkas taip pat nesutinka su patvarkymo dalimi, kuria atmestas prašymas mokėti skolą dalimis. Teismas nurodo, kad CPK nėra suteikta teisė antstoliui spręsti dėl skolos išdėstymo dalimi, tokia teisė išimtinai suteikta teismui. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017-08-30 nutartimi skolininko prašymas atmestas; Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-22 nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo nutartį. Darytina išvada, kad antstolis pagrįstai netenkino šio skolininko prašymo, todėl šioje dalyje antstolio veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nepagrįstai atsisakė lėšų areštą patikslinti pagal CPK 736 straipsnio nuostatas, todėl šioje dalyje antstolio veiksmai laikytini neteisėtais, ir antstolis įpareigotinas išspręsti skolininko prašymą pagal minėtas teisės normas. Likusioje dalyje pripažintina, kad antstolis tinkamai atliko savo funkcijas, todėl kita skunda dalis atmestina, kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/17/00753 tenkinti iš dalies:

panaikinti 2017-08-18 patvarkymo dalį, kuria atmestas skolininko prašymas dėl lėšų arešto panaikinimo ir įpareigoti antstolį skolininko prašymą išspęsti vadovaujantis CPK 736 str. nuostatomis;

kitą skundo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.