Panevėžio apygardos teismo nutartis

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-12-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo P. J. 86,83 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 86,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,44 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Ignitis“.

7. Teismas nurodė, kad, ginčydamas ieškinio reikalavimą 86,36 Eur sumai už suvartotą elektros energiją, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyta suma yra neteisinga ir neatitinka realiai suvartoto energijos kiekio.

8. Nurodė, kad reikalavimas dėl 51,20 Eur skolos priteisimo atmestinas, nes galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas turi būti nustatomas objektyviai įvertinus surašytą aktą. Konstatavo, jog įvertinus aplinkybę, kad numeratorius užstrigo ties parodymais 8479,9 kWh, labiau tikėtina, kad iki skaitiklio gedimo, ieškovė pateikė, o atsakovas realiai sunaudojo ir apmokėjo už elektros energija iki 8479,9 kWh skaitiklio rodmens. Nurodė, kad atsakovas buvo deklaravęs ir apmokėjęs iki 9207 kWh (t.y. apmokėjęs daugiau 728 kWh). Teismo vertinumu, ieškovė neįrodė, kad patyrė žalą, o vien formalus pagal Taisykles apskaičiuotas žalos dydis savaime nereiškia, kad ji buvo patirta.

9. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl papildomų sumų priteisimo už laikotarpį nuo paskutinės vartotojo mokėjimo datos iki nustatyto gedimo (2018-04-09) iki apskaitos prietaiso keitimo (2018-10-11) netenkinamas.

10. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo bei UAB „Ignitis“ naudai priteisė iš atsakovo 9,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. V. C. proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinė instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo P. J. prievolės sumokėti skolą už UAB „Ignitis“ tiektą elektros energiją.

5. Byloje nustatyta, kad atsakovui P. J. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „Ignitis“ tiekė elektros energiją. Ieškiniu UAB „Ignitis“ nurodė, kad atsakovas vartojo tiekiamą elektros energiją, tačiau už ją pilnai neatsiskaitė. Nurodė, kad sugedus elektros skaitikliui (užsikirtus elektros skaitiklio numeratoriui), skaitiklis buvo pakeistas ir 2018-10-11 surašytas atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją aktas. Minėtu metu buvo apskaičiuotas suvartotas, bet neapmokėtas 505 kWh (57,07 Eur) elektros energijos kiekis. Įvertinus atliktus mokėjimus ir tai, kad atsakovas P. J. mokėjo ne UAB „Ignitis“ išrašytose PVM sąskaitose nurodytas sumas bei 2019-05-24 jam atlikus mokėjimą, ieškovė konstatavo, kad atsakovo skola 138,03 Eur ir prašė teismo priteisti šią skolą iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovės naudai priteisė 86,83 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Šalys pateikė apeliacinius skundus, kuriais ieškovė UAB „Ignitis“ prašo papildomai priteisti iš atsakovo 51,20 Eur skolą, o atsakovas - panaikinti sprendimą dalyje dėl 86,86 Eur skolos priteisimo ir ieškinį atmesti. Apeliaciniai skundai grindžiami tuo, kad teismas netinkamai aiškino byloje nustatytas faktines aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energiją, taip pat, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

6. Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – ir EEĮ), Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), 2010-02-19 Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-43 patvirtintas Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas).

7. CK 6.388 straipsnyje nustatyta pareiga tinkamai ir laiku atsiskaityti už faktiškai sunaudotą elektros energiją, o CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.245 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad netinkamai įvykdžiusi prievolę šalis privalo atlyginti nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, o minėto kodekso 6.249 straipsnis nustato nuostolių sampratą – kad tai yra kreditoriaus turėtos išlaidos, jo turto netekimas arba sužalojimas, taip pat kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.384 straipsnio 2 dalis). Taigi tiekimo įmonė įsipareigojo patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą elektros energijos kiekį, o abonentas - už patiektą energiją sumokėti, laikytis energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

9. CK 6.385 straipsnio 1 dalis nustato, kad patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. Esant minėtai nuostatai, įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, elektros apskaitos prietaiso rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Suvartotos elektros energijos apskaitos prietaisų panaudojimas yra reglamentuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl elektros energijos tiekėjas, įrengdamas vartotojui elektros apskaitos prietaisą ir rinkdamas duomenis apie skolą už suvartotą elektros energiją pagal elektros apskaitos prietaisą, privalo jų laikytis.

10. V. T. 2, 8 punktų nuostatomis, nustačius pažeidimus dėl neteisėto elektros energijos vartojimo, surašomas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas ir atitinkamai apskaičiuojama patirta žala, o kiekvieną ne dėl buitinio vartotojo kaltės elektros apskaitos prietaiso gedimo, pažeidimo ar dingimo atvejį operatorius ir buitinis vartotojas įformina dvišaliu Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų veikimui) aktu ir atitinkamai skaičiuojama skola.

11. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Taisyklių 132.6 punkto nuostatomis, sutrikus elektros apskaitos prietaiso veikimui, UAB „Ignitis“ atliko atsakovo P. J. suvartotos elektros energijos perskaičiavimą. Nustačius, kad apskaitos prietaisas neveikė laikotarpiu nuo 2018-04-09 (paskutinė vartotojo mokėjimo data iki nustatyto gedimo) iki 2018-10-11 (apskaitos prietaiso keitimo data), t.y. 185 paras, buvo atliktas perskaičiavimas pagal atitinkamo laikotarpio t.y. nuo 2017-04-09 iki 2017-10-11 vidutinį per parą atsakovo suvartotos elektros energijos kiekį. Konstatuota, kad neapskaitytas suvartotos elektros energijos kiekis 505 kWh, t.y., 57,07 Eur. A. P. J. nesutinka, kad jis yra skolingas UAB „Ignitis“.

12. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

13. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 straipsnis, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011 ir kt.). Be to, kasacinis teismas pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

14. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, ar buto savininkui – atsakovui P. J. tenka pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Taisyklėse, laikotarpiu, per kurį susidarė skola už suvartotą elektros energiją. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį, vartotojas moka už faktiškai sunaudotą elektros energijos pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. Aprašo 27 punkte taip pat reglamentuota, kad vartotojas atsiskaito už per ataskaitinį laikotarpį patiektą elektros energijos kiekį, nustatytą pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, kurie yra užfiksuoti ir deklaruoti tiekėjui ne vėliau kaip paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

15. Elektros energijos tiekėjas, siekdamas apmokėjimo už patiektą energiją, turi įrodyti, kad realiai patiekė vartotojui atitinkamą energijos kiekį. Apskaitos prietaisams veikiant be sutrikimų, ši aplinkybė nustatoma pagal apskaitos prietaisų parodymus. Atsiskaitant pagal tinkamai veikiančių apskaitos prietaisų parodymus užtikrinama, kad vartotojas mokės tik už tokį energijos kiekį, kokį realiai gavo ir sunaudojo. Toks mokėjimo būdas taip pat yra tinkamas mokėjimo prievolės pagal energijos tiekimo sutartį vykdymas. Reikalavimas atsiskaityti už patiektą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus yra reikalavimas vykdyti sutartį natūra. Tačiau kai dėl netinkamo apskaitos prietaiso veikimo nustatyti suvartotos energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis nėra galimybės, Taisyklės numato galimybę perskaičiuoti suvartotos energijos kiekį kitais Taisyklėse numatytais apskaičiavimo būdais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009).

16. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas P. J. 2018 m. spalio mėn. informavo UAB „Ignitis“ apie netinkamai veikiantį skaitiklį ir prašė jį pakeisti. Patikrinimo metu UAB „Ignitis“ darbuotojai nustatė, kad atsakovo bute įrengtas skaitiklis neveikia, nes yra užsikirtęs skaitiklio numeratorius. Tuo pagrindu 2018-10-11 buvo surašytas Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų darbui) aktas Nr. G1457958. UAB „Ignitis“ 2018-10-30 pateikė Suvartotos elektros energijos perskaičiavimą. Paskaičiuodama suvartotos energijos kiekį, UAB „Ignitis“ nustatė suvartotą, bet neapmokėtą 505 kWh energijos kiekį ir apskaičiavo mokėtiną sumą – 57,07 Eur už 2018-04-09 - 2018-10-11 laikotarpį, viso 185 paras. Nustatyta, kad perskaičiavimas buvo atliktas pagal elektros energijos vartojimo analizę, įvertinus UAB „Ignitis“ turimus duomenis už analogišką laikotarpį. Taigi, apeliantė atliko perskaičiavimą sugedus skaitikliui ne dėl vartotojo kaltės.

17. Taisyklės, kuriomis vadovavosi UAB „Ignitis“, reglamentuoja suvartotos elektros energijos perskaičiavimą esant apskaitos prietaisų gedimui ne dėl vartotojo kaltės. Taisyklių 131.12 punktas, yra orientuotas į įmanomai tikslesnį vartotojo realiai suvartotos energijos kiekio apskaičiavimą, o realiai suvartotos energijos kiekio apskaičiavimo netikslumų, kurie galimi tiek dėl netikslaus gedimo momento nustatymo, tiek dėl konkrečiu momentu nustatyto perskaičiavimo koeficiento, rizika padalijama tarp šalių, atsižvelgiant į tai, kad energija realiai buvo vartojama, o dėl galimybės tiksliai apskaityti suvartotą jos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus nebuvimo nei vienos iš sutarties šalių kaltės nėra. Egzistuojant visoms Taisyklių 131.12 punkto taikymo prielaidoms, reikalavimas dėl pagal šį punktą perskaičiuotos sumos priteisimo taip pat yra reikalavimas vykdyti sutartį natūra, t. y. pripažįstama, kad tokiu būdu apskaičiuotas energijos kiekis yra energijos kiekis, apskaičiuotas pagal apskaitos prietaisų rodmenis (Taisyklių 104.4 punktas).

18. Pažymėtina, kad tiek pagal Taisyklių 131.6 punktą, kada apskaitos prietaisas laikomas tinkamai neveikiančiu ne dėl vartotojo kaltės, tiek iš sisteminio Taisyklių nuostatų aiškinimo galima daryti išvadą, kad perskaičiavimas pagal Taisyklių 131.12 punkto nuostatas galimas tada, jei dėl apskaitos prietaiso netinkamo veikimo nei viena iš sutarties šalių nėra kalta, o ne tais atvejais, kai dėl netinkamo prietaiso veikimo kaltas operatorius. Priešingas aiškinimas neatitiktų sutarties šalių interesų pusiausvyros principo ir būtų nesąžiningas vienos iš sutarties šalių atžvilgiu, nes iš esmės įteisintų neterminuotą didesnio energijos kiekio sunaudojimą už jį nemokant.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Taisyklių 132.6 punktu (šiuo metu galiojančių Taisyklių 131.6 punktas), kuris nustato, kad elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės, už patiektą elektros energiją ir paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo arba pašalinus gedimą (naujo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus operatoriaus turimus duomenis, todėl nepagrįstai nepripažino teisingu UAB „Ignitis“ atliktą perskaičiavimą už elektros energiją laikotarpiu nuo 2018-04-09 iki 2018-10-11.

20. Be to, nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė žalos susidarymo dydžio už 2018-04-09 - 2018-10-11 laikotarpį. Taisyklių 132.8 punktas nustato, jog laikotarpis, per kurį apskaita neveikė ar veikė netiksliai, nustatomas pagal buitinio vartotojo pateiktus ir operatoriaus turimus duomenis apie buitinio vartotojo įrenginius ir iš atitinkamo suvartojimo (paros, savaitės, mėnesio ir t. t.) analizės. K. P. J. paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2018-04-09, todėl UAB „Ignitis“ pagrįstai konstatavo, kad elektros apskaitos prietaisas neveikė laikotarpiu nuo 2018-04-09 iki 2018-10-11 (viso 185 paras).

Žemesnės instancijos teismas

37. Konstatuotina, kad apeliantas P. J. nenuginčijo UAB „Ignitis“ teismui pateiktų įrodymų iš duomenų bazių apie jo deklaruotus ir apmokėtus elektros energijos kiekius ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių UAB „Ignitis“ nustatytą skolą, todėl daryti išvadą, kad teismo priteistas 86,83 Eur įsiskolinimas yra neteisingas, nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 straipsnis).

38. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino UAB „Ignitis“ pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, kas turėjo įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui. Dėl aukščiau paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė UAB „Ignitis“ reikalavimą dalyje dėl 51,20 Eur skolos priteisimo, todėl apeliantės UAB „Ignitis“ apeliacinis skundas tenkinamas, o apelianto P. J. apeliacinis skundas atmestinas.