Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Paspirtis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. B., prašydamas priteisti iš atsakovo 1016,01 Eur žalos. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas D. B. dirbo įmonėje, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jam buvo perduotos bendrovės sandėliuose saugomos materialinės vertybės. Vadovaujantis įmonės vadovės 2015-09-21 įsakymu Nr. 04-G atlikus inventorizaciją, nustatytas 754,93 Eur trūkumas, tačiau materialiai atsakingas darbuotojas D. B. dėl šio nustatyto trūkumo paaiškinimo nepateikė. Taip pat 2015-09-25 vyr. finansininkės tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad D. B. į buhalteriją nepristatė dviejų PVM sąskaitų-faktūrų, bendrai 102,54 Eur sumai, tačiau ir dėl šių aplinkybių darbuotojas nepasiaiškino. Kadangi D. B. nuo 2015-09-28 kelias darbo dienas neatvyko į darbą, darbo sutartis su juo nutraukta nuo 2015-10-02 vadovaujantis LR Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Kadangi D. B. savo veiksmais padarytos žalos įmonei neatlygino, į raginimus nereaguoja, kviečiamas neatvyksta, todėl ieškovo patirta 1016,01 Eur žala turi būti iš atsakovo D. B. priteista.

Šalies argumentai

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Šiuo atveju ieškovas UAB „Paspirtis“ kreipėsi į teismą buvusiam darbuotojui D. B., prašydamas priteisti iš jo žalos atlyginimą, savo reikalavimą grįsdamas būtent darbuotojo materialinės atsakomybės teisės normų taikymu (DK 255 str.). Kaip minėta, nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos CK 299 straipsnio 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Pastebėtina, kad įstatymas nenumato išimties, kad ginčai dėl žalos atlyginimo būtų sprendžiami tiesiogiai teismuose, kas ne kartą jau konstatuota teisminėje praktikoje (pvz.: Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1560-390/2014 bei Nr. 2S-2496-264/2014; Panevėžio apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-693-227/2014 bei Nr. 2S-611-198/2015 ir kt.). Taigi, ieškovo inicijuojamas ginčas į paminėtą normą - Lietuvos Respublikos DK 299 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus - nepatenka. Jis kilęs iš darbo teisinių santykių (DK 286 straipsnis), todėl šis individualus darbo ginčas nagrinėtinas būtent darbo ginčų komisijoje (DK 287 straipsnis). Dėl paminėtų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovas pirmiausia turėjo, laikydamasis įstatymo privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Duomenų, kad ieškovas pasinaudojo šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, nėra. Šia tvarka ieškovas dar gali pasinaudoti (DK 289 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Ieškovui išaiškintina, kad jis su prašymu nagrinėti šį darbo ginčą – dėl žalos atlyginimo – privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė (CPK 137 str. 3 d., 412 str. 1 d., DK 287 str.)