Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Paspirtis“ atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-12-11 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1087-287/2015 pagal ieškovo UAB „Paspirtis“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Ieškovas UAB „Paspirtis“ pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui D. B. – areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas išieškojimo užtikrinimui. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių argumentuojamas tuo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismui yra pateiktas UAB „Paspirtis“ civilinis ieškinys atsakovui D. B. dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl siekiant užtikrinti, kad UAB „Paspirtis“ teisėti reikalavimai ateityje galėtų būti įvykdyti, bei atsižvelgiant į tai, kad, ieškovo žiniomis, D. B. atžvilgiu yra pradėtas ne vienas vykdomasis procesas, su kreditoriais jis atsiskaityti geruoju vengia, tikėtina, kad D. B. vengs vykdyti teismo sprendimus ir ieškovo atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2015-12-11 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad sprendžiant ieškovo UAB „Paspirtis“ ieškinio priėmimo (civilinės bylos iškėlimo) klausimą, ieškinį atsisakyta priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), t.y. civilinė byla neiškelta, todėl šioje bylos stadijoje (nesant sprendimo dėl bylos iškėlimo) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti sprendžiamas.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Paspirtis“ prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-12-11 nutartį ir perduoti civilinę bylą kitam, Šiaulių apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-11-13 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo UAB „Paspirtis“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo, yra apskųsta įstatyme nustatyta tvarka ir nėra įsiteisėjusi; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra siejamas su civilinės bylos iškėlimu, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis minėta nutartimi.Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas ne kartu su ieškiniu, o atskiru procesiniu dokumentu.Byloje yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjos R. Razumienės ir posėdžių sekretorės J. J. nešališkumo.Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-11-13 nutartimi ieškovo UAB „Paspirtis“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo atsisakyta priimti, kaip paduotą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 412 str. 1 d.). Dėl šios nutarties ieškovas UAB „Paspirtis“ pateikė atskirąjį skundą. Pakruojo rajono apylinkės teisme 2015-12-08 gautas ieškovo UAB „Paspirtis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui D. B.. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015-12-11 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju, - šioje bylos stadijoje (nesant sprendimo dėl bylos iškėlimo) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti sprendžiamas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek civilinės bylos Nr. e2-1087-287/2015 teismui prieinamus duomenis, tiek apeliacinės instancijos teismo žinioje esančios civilinės bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo 2015-12-11 nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinio dokumento (prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus (CPK 7, 8, 17 str.).Dalyvaujantiems byloje asmenims CPK įtvirtina teisė prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Visų instancijų teismai bet kurioje proceso stadijoje dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba, kai būtina apginti viešąjį interesą, savo iniciatyva, gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, taip pat panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str., 147 str. 1, 2 d., 148 str., 149 str.).Bylos duomenys patvirtina, kad apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas po to, kai Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-11-13 nutartimi atsisakyta priimti ieškinį, t.y. ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo ieškiniu inicijuojamoje byloje buvo pateikti atskirai. Tačiau vien ta aplinkybė, kad teismo priimta nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra neįsiteisėjusi, nesudaro pagrindo apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kvalifikuoti kaip pateiktą iki ieškinio pareiškimo, todėl šio prašymo nagrinėjimui netaikytinas CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reglamentavimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas įstatymo analogiją, visiškai pagrįstai vadovavosi CPK 147 straipsnio 1 dalies norma, nustatančia, kad kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi neįsiteisėjusia nutartimi. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2016-02-09 nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-11-13 nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Paspirtis“ ieškinį atsakovui D. B., palikta nepakeista. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad bylos eigoje kilę tam tikri procesinių teisės normų taikymo netikslumai nebeturi teisinės reikšmės, todėl nagrinėjamu atveju minėtas pažeidimas laikomas formaliu ir neįtakojančiu skundžiamos nutarties teisėtumo. Bendro pobūdžio samprotavimai apie elektroninėje byloje atliktus procesinius veiksmus taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo yra pareiškiamas CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas, kadangi įstatymas reikalauja, jog pareiškimas apie teisėjo šališkumą būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pagrįstas CPK 64-66, 71 straipsniuose numatytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-140/2012).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-12-11 nutartį palikti nepakeistą.