Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Paspirtis“ atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Paspirtis“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Ieškovės darbo santykiai su D. B. yra nutrūkę, jų nesieja darbo ar kolektyvinė sutartis, iš šių sutarčių kylančių reikalavimų ieškovė ir nereiškia. Ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, savo reikalavimus ieškovė grindžia LR CK 6.263 str., ir 6.288 str. nuostatomis, t. y. reikalaudama, kad D. B. atlygintų UAB „Paskirtis“ padarytą žalą.

2. Žalos atsiradimas susijęs galimai su D. B. patikėto turto pasisavinimu ar iššvaistymu, t. y. galimai užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę, o tokios žalos atlyginimo klausimas taip pat sprendžiamas pareiškiant ieškinį teisme, o ne darbo ginčų komisijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas ieškovo UAB „Paspirtis“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip paduotą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Byloje nustatyta, kad ieškovė žalos atlyginimą iš atsakovo siekia priteisti dėl atsakovo D. B. netinkamo darbinių pareigų vykdymo, kadangi ieškinyje nurodė, kad įmonės vadovės 2015-09-21 įsakymo Nr. 04-G pagrindu atlikus inventorizaciją, nustatytas 754,93 Eur trūkumas, tačiau darbuotojas D. B. dėl šio nustatyto trūkumo paaiškinimo nepateikė. 2015-09-25 vyr. finansininkės tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad D. B. į buhalteriją nepristatė dviejų PVM sąskaitų-faktūrų, bendrai 102,54 Eur sumai, tačiau ir dėl šių aplinkybių darbuotojas nepasiaiškino. Taigi, ieškovės reikalaujama priteisti turtinė žala susijusi su darbo santykiais.

Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiški­nama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvie­nas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

LR DK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. LR DK 299 str. 2 d. nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad LR DK 257 str. 5 d. nurodyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. LR DK 258 str. 3 d. nurodyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. Sistemiškai vertinant LR DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t. y. nepriskiriant atskiro materialinio reikalavimo – ginčų dėl žalos, padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Šiaulių apygardos teismo 2014-03-27 nutartis c. b. Nr. 2S-374-154/2014). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 410 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame Kodekse nustatytus ginčų atvejus. Taigi, apeliantė netinkamai interpretuoja minėtą teisės normą, kadangi iš šios normos yra akivaizdu, kad darbo teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo yra nagrinėjami ne pagal CPK nustatytą tvarką, o pagal LR DK numatytą specialią tvarką. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė nepagrįstai darbo teisinius santykius dėl žalos atlyginimo priskiria DK 299 str. 2 d. 4 p. nurodytam įstatymo reglamentavimui. Esant aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės UAB „Paskirtis“.

Atsižvelgiant į tai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi tinkamai taikė LR DK normas ir pagrįstai apeliantės ieškinį atsisakė priimti, atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.