- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-2496-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00945-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- VUAB „Bieltransa“
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės VUAB „Bieltransa“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1230-673/2014pagal ieškovės UAB „Bieltransa“ ieškinį atsakovui T. M. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė UAB „Bieltransa“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo T. M. 6 242,15 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 187 Lt žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2013-03-15 darbo sutartį Nr. 74 atsakovas iki 2014-03-16 dirbo bendrovėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Tuo pačiu metu su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal 2014-02-09 įsakymą Nr. 39 atsakovas buvo komandiruotas į Europos Sąjungą nupirkti ir parvežti naudotus automobilius. 2014-02-14 su transporto priemonėmis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos Konino mieste atsakovas sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta tiek transporto priemonė, tiek vežamas krovinys. Kadangi dėl padarytų gedimų transporto priemonė nebegalėjo toliau pervežti krovinių, 2014-02-15 įsakymu Nr. 42 į Lenkijos Respubliką pargabenti sugadintas transporto priemones buvo komandiruotas kitas vairuotojas. Dėl to bendrovė patyrė 3 242,15 Lt nenumatytų išlaidų, kurias sudaro 2 363,77 Lt sunaudotas kuras, 198,25 Lt kelių mokesčiai, 680,13 Lt išmokėtas darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai. Be to, bendrovė dėl transporto priemonės sugadinimo bei jos remonto, kuris vyko iki 2014-03-23, negavo virš 3 000 Lt pajamų. Tokiu būdu bendrovė patyrė 6242,15 Lt žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. Į darbo ginčų komisiją nesikreipė, kadangi praleido terminą, praleisto termino atnaujinti neprašė, mano, kad kilęs ginčas priskirtinas prie DK 299 str. 2 d. 4 p. numatytų kitų atvejų, kai tiesiogiai teisme nagrinėjami individualūs darbo ginčai.
Atsakovas T. M. paprašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi nebuvo laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, taip pat priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovės UAB „Bieltransa“ ieškinį paliko nenagrinėtu. Išaiškino ieškovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą (nuostolius) ji turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė, t. y. į Kauno darbo ginčų komisiją (L. Sapiegos g. 12, Kaunas). Priteisė iš ieškovės UAB „Bieltransa“ 1 000Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui T. M.. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „Bieltransa“ 168,78 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad buvo nesilaikyta DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovės reikalavimas atsakovui dėl nuostolių atlyginimo kildinamas iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, reikalavimas grindžiamas atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe, t. y. ginčas tarp šalių kilo iš darbo teisinių santykių. Todėl sistemiškai vertinant DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma. Jei ieškovas yra praleidęs DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie galimai pažeistas jo teises, kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieškovas dar gali pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą pateikimo terminą, tai yra šio termino praleidimas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir joje išsispręsti kilusį ginčą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė atskirajame skunde ( b. l. 114 – 115) prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas neteisingai nurodė nutartyje, kad apeliantė į darbo ginčų komisiją nesikreipė, kadangi praleido terminą praleisto termino atnaujinti neprašė. Darbo sutartis Nr. 74, buvo nutraukta 2014-03-14 įsakymu Nr. 13 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Atitinkamai 2014-04-04 ieškiniu apeliantė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir DK 298 str. 1 d. numatytas prašymo pateikimo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai trijų mėnesių terminas nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas trijų metų bendrasis ieškinio senaties terminas taip pat nebuvo pažeistas. Todėl teismas akcentuoti savo nutartyje apeliantės atstovo nurodymus, kurių ir nebuvo, apie terminų praleidimą neturėjo jokio pagrindo.
2. Apeliantės nuomone teismų nurodytas DK 285 str. išaiškinimas, prieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 d. straipsniui. Toks išaiškinimas bei suvaržymas savo pažeistas teises ginti tiesiogiai teisme, pažeidžia ir Civiliniame kodekse nustatytus civilinės atsakomybės principus bei apeliantės teises remtis jais. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju, be materialinės atsakomybės pagal Darbo kodekso nuostatas, yra taikytinos ir Civilinio kodekso nuostatos.
3. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pagrindo ir teisės remtis priimtais apeliacinės instancijos teismų sprendimais (nutartimis). Teismų įstatymo 23 str. yra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetensija, taip pat yra nurodyta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir tai daro trimis šiame straipsnyje numatytais būdais. Šiuo atveju, nėra žinoma, kad tokią praktiką privalomą ir žemesnės grandies teismams, yra suformavęs Aukščiausiasis Teismas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą ( b. l. 117 – 118) prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti bei priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo. Atsiliepime nurodo, kad pati ieškovė ieškinį grindžia darbo santykiais, materialinės atsakomybės sutartimi, t. y. susijusiomis aplinkybėmis darbo santykiuose ir reikalavimais bei atsakomybe. Pirmos instancijos teismo nutartis yra aiški ir motyvuota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu nesilaikius DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir esant galimybei ja pasinaudoti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, ir apeliantas to neginčija, kad tarp šalių yra kilęs individualus darbo ginčas, t. y. nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas įstatyme nustatyta tvarka (DK 285 str.). Pagal DK 287 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Nagrinėjamas ginčas nepatenka į DK 299 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus atvejus, kuomet ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 str. 2 p.).
Pirmos instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu, konstatavęs, kad ieškovė nesilaikė DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir yra galimybė ja pasinaudoti.
Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl jos teisių kreiptis į teismą teisminės gynybos suvaržymo laiko nepagrįstais, kadangi teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Darbo kodekso 287 straipsnis įtvirtina, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Įstatymų leidėjas DK 299 str. yra įtvirtinęs atvejus, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl materialinės atsakomybės teisės normų taikymo buvusiam darbuotojui, prašo priteisti iš buvusio darbuotojo žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 str. 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Pastebėtina, kad įstatymas nenumato išimties, kad ginčai dėl žalos atlyginimo būtų sprendžiami tiesiogiai teismuose (pvz.: Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1560-390/2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-693-227/2014 ir kt.). Kadangi aptarto DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato ir kitus įstatymo numatytus atvejus, galima manyti, jog toks sąrašas nėra baigtinis. Pavyzdžiui, pagal DK 96 straipsnį ginčai dėl įdarbinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir pagal CK 6.250 straipsnį, ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR Lygių galimybių įstatymo nuostatas, klausimai dėl diskriminacijos darbo teisiniuose santykiuose – nagrinėjami tiesiogiai teismuose. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dėl patirtos žalos 2014 m. balandžio 4 d. tiesiogiai kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą. Ieškovės atstovas paaiškino, kad į darbo ginčų komisiją nesikreipė, mano, kad kilęs ginčas priskirtinas prie LR DK 299 str. 2 d. 4 p. numatytų kitų atvejų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išsakyta pozicija, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl nuostolių atlyginimo kildinamas iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, reikalavimas grindžiamas atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe, todėl nagrinėjamu atveju ginčas yra iš darbo teisinių santykių (DK 286 straipsnis), todėl šis ginčas nagrinėtinas darbo ginčų komisijoje. Teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu LR CPK 296 str. 1d. 1p. pagrindu t. y., jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Nors ieškovė ir yra praleidusi LR DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą (LR DK 289 str. 1 d.), tai yra šio termino praleidimas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir joje išsispręsti kilusį ginčą.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Atskirąjį skundą atmetus iš ieškovės UAB „Bieltransa“ priteistinos atsakovo apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovas T. M. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 500 Lt ir teismui pateikė tai pagrindžiančius įrodymus ( b. l. 119 – 120). Rekomendacijų 8.15 p. nustatytas koeficientas už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0.5. Taigi, atsakovo prašomos priteisti patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršina rekomendacijoje nustatyto maksimalaus išlaidų dydžio, todėl priteistinos 500 Lt patirtos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Bieltransa“ (į. k. 300713896) 500 Lt ( penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.