Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Raitransa“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

16. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

17. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis (CPK 113 straipsnio 3 dalis; 198 straipsnio 2 dalis). Taigi, valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl visi apeliantės ir suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai nepriimami, juolab kad apeliantė ir suinteresuotas asmuo nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl iškilo būtinybė naujus įrodymus pateikti po skundžiamos nutarties priėmimo apeliacinės instancijos teismui, o ne pirmosios instancijos teismui.

20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2025 m. kovo 19 d. nutartimi įpareigojo bendrovės vadovą pateikti atsiliepimą ir bendrovės turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus: juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos; praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; kitus svarbius dokumentus per 5 dienas nuo pranešimo apie pareiškimo priėmimą teisme gavimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 2 d. tenkino bendrovės prašymą pratęsti terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti iki 2025 m. gegužės 6 d., teismo posėdį rašytinio proceso tvarka paskyrė 2025 m. gegužės 14 d. ir pratęsė nemokumo bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo terminą iki dviejų mėnesių. Teismo pranešimas dėl termino atsiliepimui ir dokumentams pateikti pratęsimo bendrovei per EPP įteiktas 2025 m. balandžio 4 d. Taigi, bendrovė turėjo visas galimybes atsiliepimą ir reikalaujamus dokumentus pateikti tiesiogiai pirmosios instancijos teismo nustatytu ir vėliau bendrovės prašymu pratęstu terminu iki 2025 m. gegužės 6 d. Vien atskirajame skunde nurodoma aplinkybė dėl EPP sutrikimų 2025 m. gegužės 13 d., nepateisina teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymo ir negali būti laikoma objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia bendrovei visus dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, jog visi bendrovės turtinę padėtį apibūdinantys dokumentai pirmosios instancijos teismui turėjo būti pateikti iki 2025 m. gegužės 6 d.

21. Be to, apeliantės ir suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai yra iš informacinių sistemų, viešų registrų: Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro, Antstolių informacinės sistemos. Duomenys apie skolas valstybės biudžetui yra vieši. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis pateikti įrodymai su pareiškimu iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą yra Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-370-856/2025. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš LITEKO ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis visais LITEKO duomenimis, informacinėmis sistemomis ir registrais.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

22. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

23. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

25. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

26. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

27. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.

29. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

30. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.

31. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamai gerą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.

33. Taigi, atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, kad bendrovė realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.

34. Tais atvejais, kai atsakovė, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius bendrovės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtys tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

35. Taigi, pirmosios instancijos teismas sudarė atsakovei galimybes surinkti ir pateikti aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, tačiau atsakovė teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties įpareigojimo neįvykdė per nustatytą ir vėliau pratęstą iki 2025 m. gegužės 6 d. terminą, kuris buvo pakankamas atsakovei reikiamiems duomenims surinkti ir pateikti teismui.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą ir jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjo ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadų apie juridinio asmens finansinę būklę.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacija, kai juridinis asmuo, kuriam pareikštas reikalavimas iškelti bankroto bylą, pateikia prašymą bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pratęsti terminą mokumą ir gyvybingumą patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau aktualių dokumentų nepateikia, patvirtina juridinio asmens siekį vilkinti bankroto bylos iškėlimo procesą ir nenorą pagrįsti tikrąją finansinę padėtį.

38. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės atskirajame skunde nurodytą poziciją dėl priežasčių, sutrukdžiusių jai pateikti dokumentus, pagrindžiančius bendrovės mokumą ir gyvybingumą, t. y. kad 2025 m. gegužės 13 d. netinkamai veikė EPP, todėl bendrovės vadovas, būdamas užsienyje, negalėjo nuotoliniu būdu pateikti reikalaujamų dokumentų.

39. JANĮ 25 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti nurodytą 30 dienų terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų. Įstatymu reglamentuojant ir nustatant nemokumo bylos iškėlimo teisme terminus, siekiama apsaugoti teises, užtikrinti kreditorių galimybes maksimaliai patenkinti jų reikalavimus ir (arba) kiek įmanoma greičiau išspręsti bendrovės, kuriai siekiama iškelti nemokumo bylą, žalingą teisinio netikrumo būseną (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020).

40. Esminis juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo tikslas – operatyvus ir veiksmingas (efektyvus) juridinio asmens nemokumo bylos sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimas. Atitinkamai operatyvus ir veiksmingas juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos atlikimas ir teismo nutarties priėmimas bei jos vykdymas yra reikšmingi sėkmingam tolesniam juridinio asmens nemokumo procesui, kuriame atliekami bankroto ar restruktūrizavimo veiksmai. Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2024).

41. JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.

42. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, juridinio asmens, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo atsakomybė dėl JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų nepateikimo teismui negali būti pateisinama po teismo nustatyto termino dokumentams pateikti pabaigos atsiradusiomis kliūtimis (išvyka į užsienį, EPP sutrikimu), kadangi JANĮ pagrindu būtent juridinio asmens vadovui teismo nustatytu terminu atsiranda pareiga operatyviai pateikti teismui dokumentus, reikšmingus bankroto bylai (ne)iškelti. Kaip minėta, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2025 m. kovo 19 d., skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2025 m. gegužės 14 d., todėl akivaizdu, kad bendrovė ir jos vadovas turėjo pakankamai laiko pateikti bankroto bylos iškėlimą nagrinėjančiam teismui iki 2025 m. gegužės 6 d. duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės mokumą ir gyvybingumą, tačiau to nepadarė, nors bendrovės vadovo išvyka į užsienį buvo suplanuota 2025 m. gegužės 7–14 d. Taigi, iki teismo nustatyto ir pratęsto termino (iki 2025 m. gegužės 6 d.) pabaigos bendrovei ir jos vadovui nebuvo kliūčių tinkamai įvykdyti teismo įpareigojimą.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2023 m. galima spręsti, jog nurodytais metais bendrovė neturėjo rimtų finansinių sunkumų, nes bendrovės turto vertė buvo 1 416 922 Eur, skolos sudarė 983 278 Eur, bendrovė turėjo 1 910 811 Eur pajamų, gavo 35 627 Eur pelno. Juridinių asmenų registrui pateiktų bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) duomenimis bendrovės turto vertė sumažėjo iki 1 127 002 Eur (1 003 060 Eur ilgalaikis turtas, 123 942 Eur trumpalaikis turtas), nors skolos sumažėjo iki 895 708 Eur, tačiau pardavimo pajamos sumažėjo iki 1 057 292 Eur, t. y. beveik per pusę, bendrovė patyrė 263 333 Eur nuostolių. Su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-370-856/2025 pateiktos einamųjų metų iki kovo 28 d. finansinės ataskaitos, kurios patvirtina, kad bendrovės turtinė padėtis toliau blogėja: bendrovės turto vertė sumažėjo iki 698 018 Eur (609 808 Eur ilgalaikis turtas, 88 210 Eur trumpalaikis turtas), skolos sumažėjo iki 668 012 Eur, pardavimo pajamos buvo 30 995 Eur, nuostoliai sudarė 197 499 Eur.

44. Taigi, nuo 2024 m. bendrovės finansinė būklė nuolat blogėja, beveik perpus sumažėjo bendrovės balanse nurodyto turto vertė, kuri beveik prilygsta bendrovės įsipareigojimų kreditoriams dydžiui, bendrovė dirba nuostolingai, ženkliai krito bendrovės gaunamos pajamos, t. y. palyginus 2023–2025 m. kovo 28 d. bendrovės gautų pajamų dinamikos pokytį, galima spręsti, kad einamaisiais metais bendrovė iš esmės nevykdo aktyvios ūkinės komercinės veiklos. Be to, nors atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 451 682,75 Eur. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-370-856/2025 pateiktas 2025 m. kovo 28 d. bendrovės kreditorių sąrašas, kuris patvirtina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu bendrovės nepradelstos skolos sudarė 117 324,60 Eur, pradelstos – 550 687,55 Eur. Kaip minėta, einamaisiais metais bendrovės turto vertę pagal preliminarų balansą sudarė 698 018 Eur, todėl akivaizdu, kad bendrovė yra susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais: bendrovės skolos kreditoriams beveik prilygsta preliminariame balanse nurodyto turto vertei, o gaunamų pajamų ir veiklos pelningumo (nuostolingumo) dinamika nesudaro pagrindo spręsti, jog bendrovė artimiausiu metu yra pajėgi išspręsti savo finansinius sunkumus.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės preliminariame 2025 m. balanse nurodyto turto vertė realiai yra dar mažesnė, nes bendrovė prie trumpalaikio turto vertės nurodė 72 498,32 Eur debitorinius įsiskolinimus.

46. Debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024).

47. Juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024).

48. Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

49. Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015), todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant įrodymų apie savo mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

50. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-370-856/2025 pateiktas 2025 m. kovo 28 d. bendrovės debitorių sąrašas patvirtina, kad šiuo metu visos 72 498,32 Eur debitorinės skolos yra pradelstos. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad ėmėsi debitorinių skolų išieškojimo veiksmų, tačiau nepateikė įrodymų, jog debitorių sąraše nurodytiems asmenims yra pareiškusi reikalavimus dėl skolų grąžinimo, jog debitorių, kurių dauguma yra užsienio piliečiai, turtinė padėtis yra gera, ar yra reali tikimybė artimiausiu metu atgauti debitorines skolas ar bent jų dalį.

51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks trumpalaikis turtas (debitorinės skolos) negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, t. y. turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai reiškia, kad šiuo metu bendrovės įsipareigojimai (668 012,15 Eur) kreditoriams yra didesni už bendrovės realiai turimo turto 625 519,68 Eur (668 012,15 - 72 498,32) vertę. Bendrovės balanse nurodyti debitoriniai įsiskolinimai negarantuoja, kad jie iš tiesų bus bendrovei sumokėti, todėl atsakovės debitorinės skolos neįtrauktinos į bendrovės turto masę. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, juridinio asmens sėkmingos veiklos vykdymo perspektyvos negali būti įrodinėjamos vien tik trumpalaikio turto (nagrinėjamu atveju debitorinių skolų) egzistavimu, t. y. turi būti įrodytas faktinis bendrovės gyvybingumas, veiklos vykdymas ir pan.

52. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad dalis bendrovės įsiskolinimų kreditoriams nėra pradelsti, pažymėtina, jog apeliantės nemokumo klausimas sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, kurios, priešingai nei iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos (2 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens nemokumo nesieja su pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiu. Taigi, šiuo atveju pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį vertinamas įsipareigojimų ir turto santykis, kuris nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. bendrovės reali turto vertė yra mažesnė už turimus įsipareigojimus kreditoriams.

53. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad bendrovė yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais, nes turi likvidaus turto (nekilnojamojo turto objektus, transporto priemones). Antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrovės atžvilgiu vykdomos 12 vykdomųjų bylų dėl 525 879,20 Eur išieškojimo. Pagal turto arešto aktų duomenis iš esmės visas bendrovei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (žemės sklypai, statiniai, transporto priemonės, telekomunikacinė įranga ir pan.), įskaitant lėšas kredito įstaigose, yra areštuotas, nes bendrovės atžvilgiu taikyti 9 turto areštai, kurių bendras mastas sudaro 1 368 398,15 Eur. Taigi, vykdomosiose bylose išieškomų skolų ir bendrovės atžvilgiu taikytų areštų mastas paneigia apeliantės argumentus, jog ji iš realiai turimo turto turi galimybę artimiausiu metu atsiskaityti su kreditoriais.

54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė kitų objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog bendrovė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės, skolos kreditoriams yra mažesnės už turto vertę. Kaip minėta, sprendžiant dėl bendrovės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bendrovės nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, nepateikė įrodymų, kad bendrovė šiuo metu aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir iš gaunamų pajamų turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

55. Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-370-856/2025 pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad bendrovė iki 2025 m. kovo 28 d., t. y. per pirmus tris einamųjų metų mėnesius, gavo 30 995 Eur pajamų. 2023–2024 m. bendrovės pajamos siekė atitinkamai apie 2 mln. Eur ir 1 mln. Eur. Taigi, per 2023–2024 m. tris mėnesius pajamos siekė, atitinkamai, apie 500 tūkst. Eur ir 250 tūkst. Eur, todėl akivaizdu, jog bendrovė einamaisiais metais veiklos beveik nevykdo: jos pajamos, palyginus su ankstesniais laikotarpiais, yra kelis kartus mažesnės. Bendrovės pagrindinė veikla yra tarptautiniai krovinių pervežimai, tačiau Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-370-856/2025 pateikto pareiškimo prieduose nėra duomenų apie reikšmingų pajamų gavimą iš pagrindinės veiklos. Pateiktos iki 2025 m. pradžios sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys neužtikrina pakankamo pajamų, iš kurių būtų galima atstatyti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, gavimo. Priešingai, byloje nustatyta, kad bendrovė pajamų beveik negauna, jos vykdoma veikla yra nuostolinga, iš esmės visas bendrovės turtas yra areštuotas ir iš jo vykdomi išieškojimai priverstine tvarka, o realiai turimo turto vertė yra mažesnė už įsipareigojimus kreditoriams.

56. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu bendrovė turėjo 69 675,45 Eur mokestinę nepriemoką ir 9 907,29 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Nors apeliantė nurodė, kad iš dalies moka mokesčius, tačiau apeliacinės instancijos teismui prieinamų informacinių sistemų duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka 2025 m. birželio 17 d. padidėjo iki 73 083,84 Eur, o skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2025 m. birželio 24 d. padidėjo iki 12 181,67 Eur. Minėtos skolos susidarė nuo 2025 m. pradžios. Iš viešų duomenų taip pat nustatyta, kad nuo 2024 m. rugsėjo mėn. iki šiol bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 19 iki 7 darbuotojų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal LITEKO duomenis bendrovės atžvilgiu 2024 m. buvo priimti 5 sprendimai dėl darbo užmokesčio ir kitų susijusių sumų priteisimo buvusiems bendrovės darbuotojams, kuriems bendrovė įsiskolino 2024 m. (Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-606-1028/2025, Nr. e2-607-1028/2025, Nr. e2-608-1028/2025, Nr. e2-609-1028/2025; Telšių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-195-671/2025).

58. Taigi, tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, darbo užmokesčio mokėjimas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos iki nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos juridinis asmuo vykdo minėtus įsipareigojimus, stengiasi juos reikšmingai sumažinti. Aplinkybės, kad atsakovė ilgą laiką yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir skola nuolat didėja bei bendrovė yra įsiskolinusi buvusiems darbuotojams, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kaip ir kada įsiskolinimai kreditoriams bus dengiami.

59. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais, laiku nemoka mokesčių, o negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie bendrovės gerą finansinę būklę, nors tokius duomenis turėjo pareigą pateikti pati bendrovė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, bendrovė nepagrindė, jog ji yra pajėgi vykdyti sėkmingą veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimas buvo nagrinėjamas nuo 2025 m. kovo mėn., tačiau iki šiol atsakovė nepateikė duomenų, kad aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės skolos nuolat didėja, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą atsakovei gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.

61. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad UAB „Raitransa“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems kreditoriams. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Kaip minėta, atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, skolos nuolat auga, jos reali turto vertė yra mažesnė už įsipareigojimus kreditoriams, todėl konstatuotina, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su pareiškėju ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.

62. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti nagrinėjamas kartu su bendrovės vadovo pareiškimu iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, pažymėtina, jog pagal JANĮ 15 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu. To paties straipsnio 5–6 dalyse nustatyta, kad, jeigu pateikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta bankroto byla, pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo paliekamas nenagrinėtas. Jeigu teismui pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paliekamas nenagrinėtas.

63. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindu yra užvedamos atskiros civilinės bylos ir kiekvienoje jų teismas privalo išspręsti pateiktų pareiškimų priimtinumo klausimą, t. y. nuspręsti, ar procesinis dokumentas, kuriuo inicijuojamas teisminis procesas, atitinka jam keliamus bendruosius bei specialiuosius turinio ir formos reikalavimus, ar nėra kitų procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. Tik teismui priėmus pareiškimą laikoma, kad civilinė byla yra iškelta ir joje gali būti atliekami proceso veiksmai (pasirengimas bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimas iš esmės) (JANĮ 19 straipsnis; CPK 115 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis). Vien pareiškimo teismui pateikimas, jo užregistravimas į konkrečią civilinę bylą (suteikiant šiai bylai numerį) savaime nereiškia civilinės bylos iškėlimo, taip kaip jis suprantamas pagal bylų procesą reglamentuojančias teisės normas. Civilinių bylų sujungimo institutas taikomas tik tuomet, kai siekiamos sujungti bylos yra iškeltos, t. y. kiekvienoje jų teismas yra priėmęs bylą inicijuojantį šalies procesinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-139-854/2025).

64. Minėta, kad pareiškimas iškelti atsakovei bankroto bylą Šiaulių apygardos teisme priimtas 2025 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 2 d. tenkino bendrovės prašymą pratęsti terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti iki 2025 m. gegužės 6 d., teismo posėdį rašytinio proceso tvarka paskyrė 2025 m. gegužės 14 d. ir pratęsė nemokumo bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo terminą iki dviejų mėnesių. Pagal LITEKO duomenis, 2025 m. gegužės 14 d., 19 val. 28 min., t. y. po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, Šiaulių apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo UAB „Raitransa“ direktoriaus R. R. pareiškimas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-370-856/2025 nutarė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą. Nutarties dalis sustabdyti restruktūrizavimo bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka nebuvo apskųsta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

65. Taigi, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu pareiškėjo UAB „Raitransa“ direktoriaus R. R. pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą priėmimo klausimas nebuvo išspręstas. Pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą priėmimo klausimas buvo išspręstas 2025 m. gegužės 22 d., t. y. po skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties priėmimo. Taigi, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu pareiškėjo UAB „Raitransa“ direktoriaus R. R. pareiškimas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą teisme net nebuvo gautas (gautas po teismo darbo valandų) ir atitinkamai nebuvo priimtas (priimtas 2025 m. gegužės 22 d.), todėl nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja ar egzistavo pagrindas pareiškimus dėl bankroto ir (ar) restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėti kartu, juolab kad bendrovės nemokumas ir negyvybingumas skundžiama nutartimi konstatuotas pagrįstai.

66. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios ir (ar) proceso teisės normas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrovės nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir negyvybingumą, nes bendrovė nėra pajėgi artimiausiu metu atstatyti savo mokumą, gyvybingumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Dėl bylos procesinės baigties

67. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu UAB „Raitransa“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.