- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- e2-1124-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00034-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios (šiuo metu likviduojama dėl bankroto) uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Raitransa“ pripažinta likviduojama dėl bankroto ir atsisakyta leisti sudaryti sandorius, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Raintransa“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „In veritas“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 26 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. birželio 26 d. nutartimi palikus nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį.
2. Nemokumo administratorė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama bankrutuojančią UAB „Raitransa“ (toliau – ir BUAB „Raitransa“) pripažinti likviduojama dėl bankroto bei nustatyti, kad bendrovė gali sudaryti sandorius iki turto realizavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka ir (ar) iki kreditorių susirinkimo ir (ar) teismo sprendimo nutraukti ūkinę komercinę veiklą, ar iki sudarytų sandorių nutraukimo.
3. Nemokumo administratorė nurodė, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso turtas, kuris gali būti naudojamas ūkinei komercinei veiklai vykdyti (t. y. turto nuoma), o gautos pajamos panaudotos mažinti dėl bankroto patiriamiems nuostoliams, dėl to egzistuoja pagrindas tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą. Bendrovės kreditorių susirinkime, įvykusiame 2025 m. lapkričio 20 d., buvo nuspręsta tęsti jos ūkinę komercinę veiklą, o kreipiantis į teismą dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, įpareigoti nemokumo administratorę kartu teismui pateikti prašymą leisti sudaryti bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos sutartis iki šio turto realizavimo JANĮ nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi BUAB „Raitransa“ pripažino likviduojama dėl bankroto, o nemokumo administratorės prašymą nustatyti, kad BUAB „Raitransa“ gali sudaryti sandorius likvidavimo procese, netenkino.
5. Teismas nusprendė, kad nemokumo administratorės prašymas pripažinti BUAB „Raitransa“ likviduojama dėl bankroto atitinka JANĮ nuostatas, yra pagrįstas, teisėtas, todėl tenkinamas.
6. Teismas iš 2025 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo nustatė, kad bendrovės kreditoriai 6–uoju darbotvarkės klausimu svarstė dėl jos ūkinės komercinės veiklos vykdymo. BUAB ,,Raitransa“ šiuo metu nuomoja jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą – dirbtuves – garažą su administracinėmis patalpomis, kitus inžinerinius statinius – tvorą, kiemo aikštelę, stoginę. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė nuomonę, kad egzistuoja pagrindas tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, nes ūkinės komercinės veiklos vykdymas bendrovės bankroto procese būtų ekonomiškai naudingas tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. Pagal vykdomą ūkinę komercinę veiklą bendrovė ne tik, kad nepatirtų einamųjų nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų (komunaliniai mokesčiai, išlaidos už turto apsaugą, išlaidos už aplinkos priežiūrą ir tvarkymą), bet kiekvieną mėnesį gautų ir stabilias pajamas už turto nuomą. Pajamas, gautas už turto nuomą, būtų galima panaudoti patiriamų bankroto proceso administravimo išlaidų mažinimui, kreditorių finansinių reikalavimų dengimui. Ūkinės komercinės veiklos tęsimas nevilkintų bendrovės bankroto proceso, kadangi ūkinė komercinė veikla būtų vykdoma tik iki turto pardavimo pagal JANĮ nustatytą tvarką. Nemokumo administratorės vertinimu, egzistuoja pagrindas tęsti ūkinę komercinę veiklą. „Už“ 6–ąjį kreditorių darbotvarkės klausimą balsavo 91,95 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, „prieš“ – 8,05 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos; nuspręsta – tęsti BUAB ,,Raitransa“ ūkinę komercinę veiklą, o kreipiantis į teismą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, įpareigoti nemokumo administratorę kartu teismui pateikti prašymą leisti sudaryti BUAB ,,Raitransa“ nuosavybės teise priklausančio turto nuomos sutartis iki šio turto realizavimo JANĮ nustatyta tvarka.
7. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, suformuota 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, nurodė, kad, pradėjus juridinio asmens likvidavimo etapą, bendrovės sandoriai gali būti tęsiami tik dėl jų naudingumo nusprendus teismui (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis), nepriklausomai nuo to, jog kreditorių susirinkimas nusprendžia dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Teismas nurodė, kad nauji juridinio asmens sandoriai galimi tik esant JANĮ 84 straipsnio 2 dalies įtvirtintiems kriterijams, t. y. sandoris, susijęs su juridinio asmens veiklos nutraukimu; sandoris, susijęs su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo; sandoris, numatytas teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad likvidavimo procedūrų metu esminis dėmesys skiriamas būtent turto realizavimui, o ne galimam jo naudojimui, į tai, jog prasidėjus likvidavimo procedūroms, galimybė sudaryti kitus nei turto realizavimo sandorius yra ribota, nurodė, kad nemokumo administratorė nepateikė teismui detalių paaiškinimų bei įrodymų, koks konkrečiai sandoris bendrovei yra būtinas sudaryti, dėl kokio konkretaus turto toks sandoris būtų sudarytas, kaip konkretus sandoris yra naudingas bendrovei. Pasak teismo, nepateikta konkrečių duomenų apie bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos sutartis. Įvertinęs pateikto kreditorių protokolo turinį teismas nustatė, kad bendrovė turi turto, kuris yra nuomojamas, tačiau teismui nepateikta konkrečių duomenų, jog būtent dėl šio turto yra reiškiamas nemokumo administratorės prašymas nustatyti, kad BUAB „Raitransa“ gali sudaryti sandorius likvidavimo procese.
9. Teismas konstatavo, kad byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka tinkamai išspręsti šį nemokumo administratorės prašymą. Atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose taikomas aukštesnis įrodinėjimo standartas, nes likvidavimo procedūrų metu esminis dėmesys skiriamas turto realizavimui, o ne galimam jo panaudojimui; prasidėjus likvidavimo procedūroms, galimybė sudaryti kitus nei turto realizavimo sandorius yra ribota. Rašytinių įrodymų stoka ir leidimo sudaryti nuomos sandorius bankroto procese konstatavimui reikšmingų aplinkybių pobūdis teismui suponavo išvadą, kad minėtoms aplinkybėms išsiaiškinti yra tikslinga išreikalauti ir surinkti papildomus įrodymus. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas nemokumo administratorės prašymo nustatyti, kad BUAB „Raitransa“ gali sudaryti sandorius šioje proceso stadijoje netenkino bei nurodė, jog nemokumo administratorė, patikslinusi bei sukonkretinusi prašymą, turi galimybę jį pateikti pakartotinai, nes prerogatyva spręsti dėl bendrovės nemokumo administratorės prašymo leisti sudaryti sandorius atsakovės likvidavimo procese (ne)tenkinimo tenka teismui .
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovė BUAB „Raitransa“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl leidimo sudaryti sandorius bendrovės likvidavimo procese, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – leisti bendrovei sudaryti sandorius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. JANĮ normų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad JANĮ numato ne tik galimybę, bet ir būtinybę tęsti ūkinę komercinę veiklą tais atvejais, kai ji yra ekonomiškai naudinga kreditoriams.
10.2. JANĮ nustato, kad sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos priima kreditorių susirinkimas (JANĮ 63 straipsnio 2 dalis), todėl ūkinės komercinės veiklos tęsimas yra ne nemokumo administratorės ar teismo privilegija, o kolektyvinė kreditorių teisė, įgyvendinama balsuojant. Tai reiškia, kad kreditorių sprendimas tęsti veiklą yra privalomas, nebent būtų nustatyta, jog jis akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus, tačiau šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, priešingai, kreditoriai nusprendė dėl veiklos tęstinumo būtent todėl, kad nekilnojamojo turto nuoma generuoja pajamas, dengia turto išlaikymo kaštus ir palaiko turto vertę iki realizavimo. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismas skundžiama nutartimi ne tik formaliai ir netinkamai aiškino JANĮ nuostatas, bet ir pažeidė kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas.
10.3. Teismas netinkamai taikė ir klaidingai interpretavo JANĮ 83 straipsnio 4 dalį, nes ši teisės norma nustato, kad teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto turi nurodyti patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus ir sandorius, kuriuos juridinis asmuo gali sudaryti, tačiau joje nėra įtvirtinta teismo funkcija vertinti sandorių ekonominį naudingumą. Sandorių naudingumo vertinimas yra reglamentuotas JANĮ 63 straipsnyje, kuris numato, kad būtent kreditorių susirinkimas sprendžia, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymas ir tęsimas yra ekonomiškai naudingas.
10.4. Kreditorių susirinkimo medžiagoje, kuri buvo pateikta teismui, nurodyta, kokį konkretų turtą bendrovė turi, kokį turtą ji nuomoja, detalizuota, kad bendrovė nepatiria išlaidų dėl turto išlaikymo, nes jas padengia nuomininkas, jog kreditoriai nustatė bendrovės turto pardavimo tvarką, taip pat nustatė, kad nuomos terminas negali būti ilgesnis nei iki turto realizavimo. Tai yra esminiai duomenys, kuriuos kreditoriai įvertino prieš nuspręsdami dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir jos tęstinumo, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo. Jei teismui trūko duomenų, jis turėjo pareigą nustatyti terminą trūkumams pašalinti arba išreikalauti dokumentus (duomenis) savo iniciatyva.
10.5. Nutraukus nuomos sutartį bendrovei kyla netesybų, žalos atlyginimo, turto išlaikymo kaštų, reputacinės žalos ir pajamų netekimo iki turto realizavimo rizika. Teismas šių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta, jog nuomos terminas gali trukti tik iki turto realizavimo JANĮ nustatyta tvarka, todėl nuoma pasibaigs, kai tik bus pradėtas turto pardavimo procesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas BUAB „Raitransa“ nemokumo administratorės prašymas leisti bendrovei sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sandorius bendrovės likvidavimo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Šiuo atveju nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria BUAB „Raitransa“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, todėl apeliacinės instancijos teismas šios nutarties dalies nevertins ir dėl jos nepasisakys.
Dėl leidimo juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto laikotarpiu sudaryti sandorius
14. Nemokumo administratorė atskirajame skunde kelia klausimą dėl kreditorių susirinkimo ir teismo kompetencijos santykio sprendžiant dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo, netinkamai aiškino JANĮ nuostatas, pažeidė kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas, nes ūkinės komercinės veiklos tęsimas yra ne nemokumo administratorės ar teismo privilegija, o kolektyvinė kreditorių teisė, įgyvendinama balsuojant.
15. Pagal JANĮ 2 straipsnio 21 punktą ūkinė komercinė veikla – tai gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais.
16. Juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymą bankroto proceso metu reglamentuoja JANĮ 63 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (JANĮ 63 straipsnio 2 dalis).
17. Juridinio asmens bankroto procesas – visuma įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis).
18. Bankrutuojančios įmonės bankroto procesas vyksta nustatytu eiliškumu. Pasibaigus vienai bankroto bylos proceso stadijai (procedūrai), užbaigiami ir įstatyme nurodyti veiksmai, kurie turėjo būti atliekami toje bankroto bylos proceso stadijoje, bei pradedama kita bankroto proceso stadija. Teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį prasideda galutinė bankroto bylos proceso stadija – bankrutavusios įmonės likvidavimas, kurio metu bankrutavusios įmonės likvidatorius atlieka veiksmus, susijusius su įmonės likvidavimu. Likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla arba kuriam bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir pradėtos šio įstatymo nustatytos juridinio asmens likvidavimo procedūros (JANĮ 2 straipsnio 14 dalis). Šiai stadijai pasibaigus teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.
19. Teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis). JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie: 1) yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu; 2) yra susiję su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo; 3) yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, kurią visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje citavo ir ja rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra išaiškinęs, kad teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu iš esmės yra ribotos apimties. JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas JANĮ nustatyta tvarka. Teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą yra nukreipta tik į kuo greitesnę juridinio asmens likvidavimo procedūrą ir efektyvesnį turto pardavimą (JANĮ 84 straipsnio 2 dalis). Neatsitiktinai įstatymų leidėjas jau pačiame JANĮ įtvirtino reikalavimą, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, nustatant teismui teisę pratęsti nurodytą terminą, tik esant motyvuotam nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymui. Likvidavimo procedūrų tikslas yra ne tęsti likviduojamos dėl bankroto bendrovės ūkinę komercinę veiklą, tačiau operatyviai realizuoti jos turtą ir iš gautų pajamų patenkinti kreditorių reikalavimus. Tiek nemokumo administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumą prižiūrintis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptarta kasacinio teismo praktika ir teisiniu reguliavimu, nesutinka su apeliantės teiginiais, kad visais atvejais juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos tęsimas yra išimtinė kolektyvinė kreditorių teisė, įgyvendinama šiems balsuojant. Tai, kad JANĮ 63 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, nesudaro pagrindo manyti, kad kreditorių susirinkimui priimant nurodytą sprendimą siūlymas tęsti likviduojamo juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą neturėtų būti pagrįstas jo naudingumo įvertinimu, kurį priklausomai nuo bankroto bylos proceso stadijos (procedūros), atlieka ir teismas. Pažymėtina, kad pradėjus juridinio asmens likvidavimo etapą, bendrovės sandoriai gali būti tęsiami tik dėl jų naudingumo nusprendus teismui (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis), nepriklausomai nuo to, jog kreditorių susirinkimas sprendžia dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, nagrinėjamu atveju prerogatyva spręsti dėl bendrovės nemokumo administratorės pateikto prašymo leisti sudaryti sandorius atsakovės likvidavimo procese (ne)tenkinimo tenka pirmosios instancijos teismui, nepriklausomai nuo kreditorių išreikštos valios kreditorių susirinkime.
22. Kaip jau minėta, pradėjus juridinio asmens likvidavimo etapą, bendrovės sandoriai galimi tik dėl jų naudingumo ir tikslingumo nusprendus teismui. Klausimas dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo yra ekonominio pobūdžio, todėl tam, kad teismas turėtų galimybę nuspręsti dėl tokios veiklos vykdymo ekonominio tikslingumo ir pagrįstumo, jis turi disponuoti visa tokiam sprendimui priimti būtina informacija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatavęs, kad sprendimui dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo likvidavimo procese priimti reikalinga reikšminga ir išsami informacija nėra pateikta, prašymą dėl sandorių sudarymo šiuo pagrindu atmetė, neįvertinęs prašomų leisti sudaryti sandorių naudingumo ir jų atitikties JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems kriterijams, dėl to yra pagrindas išvadai, kad nebuvo atskleista bylos esmė.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jis faktiškai negali tinkamai įgyvendinti jam numatytos funkcijos – priimti visapusiškos situacijos įvertinimu pagrįsto sprendimo dėl prašymo leisti sudaryti sandorius ekonominio tikslingumo ir pagrįstumo, dėl to, jog nedisponuoja reikalinga informacija (medžiaga), turėjo ne atmesti nemokumo administratorės prašymą kaip nepagrįstą, tačiau nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti ir (arba) išreikalauti tokius duomenis iš nemokumo administratorės, inter alia (be kita ko), išaiškindamas nemokumo administratorei jos pareigą pateikti teismui bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo ekonominį pagrindimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1712-553/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo suteikta išsami informacija dėl bendrovės prašymo sudaryti jos likvidavimo procese sandorius naudingumo ir jų atitikties JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems kriterijams, dėl to teismas neatliko tokio vertinimo, yra pagrindas ginčijamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl BUAB „Raitransa“ leidimo sudaryti jai priklausančio nekilnojamojo turto nuomos sandorius perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „In veritas“ prašymą dėl leidimo sudaryti sandorius likvidavimo procese, likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Raitransa“ bankroto byloje, nagrinėti iš naujo.