- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-246-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19317-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- E. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui E. U. dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. P. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 iš atsakovo E. U. (toliau – ir atsakovas) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nuo ieškinio priėmimo teisme dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams Ą. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai), po 450 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo 2.2-2.3, 2.5-2.7 punktus ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
1. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pranešdamas ieškovei apie pageidaujamą vaikų paėmimo laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas, jeigu pageidaujamas bendravimo laikas numatomas iki trijų dienų; pranešdamas ieškovei apie pageidaujamą vaikų paėmimo laiką ne vėliau kaip prieš 10 dienų, jeigu pageidaujamas bendravimo laikas numatomas nuo 3 iki 7 dienų; pranešdamas ieškovei apie pageidaujamą vaikų paėmimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius, jeigu pageidaujamas bendravimo laikas viršys 7 dienų laikotarpį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos su ieškove sutartos vietos ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su ieškove sutartą vietą.
2. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai bendrauja ½ (vieną antrąją) dalį vaikams skirto atostogų laiko pagal vaikų ugdymo įstaigos tvarkaraštį, pranešdamas ieškovei apie pageidaujamą vaikų paėmimo laiką prieš 2 (du) mėnesius.
3. Atsakovui pakeitus savo nuolatinę gyvenamąją vietą į Lietuvos Respubliką, jis su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 16 val., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos su ieškove sutartos vietos, iki sekmadienio 18 val., pristatydamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su ieškove sutartą vietą.
4. Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną atsakovas bendrauja su vaikais nuo 9 iki 19 val., jeigu tai neįtakoja vaikų ugdymo įstaigos užsiėmimų tvarkaraščio. Mamos dieną ir ieškovės gimimo dieną vaikai leidžia su ieškove.
5. Vaikų gimtadienių dieną – nelyginiais metais nuo 9 iki 19 val. vaikai leidžia su atsakovu, o lyginiais - su ieškove. Vaikų gimtadienio šventę organizuoja ta šalis, kuri vaikų gimtadienio dieną su jais bendrauja.
6. Atsakovas, grąžindamas vaikus į jų gyvenamą vietą, įsipareigoja suteikti ieškovei visą jos prašomą su vaikais susijusią informaciją.
7. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais jų faktinėje gyvenamojoje vietoje tik gavęs ieškovės rašytinį sutikimą (sms, el. paštu ir pan.).
8. Šalys susitaria, jog atsakovui bus sudaryta galimybė nevaržomai bendrauti su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant internetinėmis platformomis Viber, Facebook ir pan. Atsakovas įsipareigoja dukrai ir sūnui suteikti įrangą (telefonus, planšetinius kompiuterius ar nešiojamuosius kompiuterius ir pan.), reikalingą tokio pobūdžio bendravimui palaikyti.
9. Atsakovas turi teisę pasiimti vaikus į turistinę ar poilsinę kelionę į užsienio valstybę ilgesniam nei 2 (dviejų) savaičių laikotarpiui 2 (du) kartus per metus, ne trumpesniu nei 5 (penkių) mėnesių intervalu, atsižvelgiant į vaikų ugdymo įstaigos užsiėmimų tvarkaraštį. Apie ketinimą su vaikais vykti į kelionę atsakovas privalo pranešti kitai šaliai ne vėliau, kaip prieš 4 (keturias) savaites iki planuojamos kelionės pradžios. Pranešdamas apie ketinimą pasiimti vaikus į kelionę atsakovas privalo nurodyti kelionės trukmę ir vaikų buvimo vietą.
10. Bendravimo su vaikais laikotarpiu atsakovas padengia visas vaikų poreikių išlaidas ir šių išlaidų suma nėra mažinamas 1 ir 2 punktuose vaikų išlaikymui nustatytas dydis bei užtikrina, jog ieškovė turės galimybę susisiekti su dukra ir sūnumi, žinos jų buvimo vietą bei visą su vaikais susijusią informaciją.
11. Kiekvienas iš tėvų, negalintis vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą SMS, telefonu ar elektroniniu paštu. Pasikeitus telefono numeriams, Viber programos numeriams ar kitiems kontaktiniams duomenims apie tai informuoti vienas kitą per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo pasikeitimų dienos.
12.1. vaikų atžvilgiu nenaudoti jokio fizinio, emocinio ar psichologinio smurto, vaikus auginti savarankiškais, išmintingais, turinčiais konkrečius gyvenimo tikslus, harmoningais, pasitikinčiais savimi, gerbiančiais kitus, mokančiais naudotis ir valdyti savo emocijas;
12.2. nenuteikinėti vaikų prieš kitą šalį. Tuo atveju, jei ieškovei taptų žinoma, jog atsakovo iniciatyva vaikai apie ją be tinkamos priežasties sistemingai neigiamai atsiliepia, ieškovė turi teisę tokius vaikų pasisakymus traktuoti kaip atsakovo vaikų nuteikinėjimą prieš vaikų motiną ir remiantis šia aplinkybe atitinkamai riboti vaikų bendravimą su atsakovu;
12.3. kontaktuoti vienas su kitu tik klausimais, išimtinai susijusiais su vaikų sveikatos būkle, ugdymu, pasiekimais ir poreikiais ir vengti bet kokių papildomų kontaktų, jeigu tai nesusiję su vaikų būkle ir poreikiais.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 450 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
3. Nurodė, kad ieškovė, su kuria nuolatos gyvena nepilnamečiai vaikai, šiuo metu nedirba ir negauna darbinių pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Nurodė, kad ieškovė nepateikė faktinių duomenų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovo neprisidėjimo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, priešingai – ieškovė nurodo, jog atsakovas teikia iš jo priteistą išlaikymą, tik to išlaikymo nepakanka nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Ieškovė nurodo, jog šiuo metu ji nedirba ir negauna darbinių pajamų, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ieško darbo daugiau kaip pusę metų – nuo 2021 m. kovo 24 d. Ji pateikė Užimtumo tarnybos 2021 m. liepos 22 d. išduotą pažymą, todėl neaišku, ar padėtis šiuo metu nėra pasikeitusi. Taip pat iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė iš atsakovo negauna papildomų išmokų (bent jau per banko sąskaitą) beveik metus laiko, todėl nėra aišku, kodėl būtent šiuo metu iškilo staigus poreikis laikinosioms apsaugos priemonėms. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė būtinumo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius ieškovės prašomų priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms šalių nepilnamečių vaikų teisėms. Teismas pažymėjo, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių, interesų apsaugos ir gynimo principais, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovas nesirūpina ir neišlaiko nepilnamečių vaikų. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams nustatytas teismo sprendimu 2019 metais ir ieškovė iš esmės nenurodė, kodėl po 2,5 metų atsirado skubus poreikis laikinųjų apsaugos priemonių dėl išlaikymo nustatymo taikymui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), ne ieškovė turi įrodyti neegzistuojančias aplinkybes ar nesamus faktus, o atsakovas turi įrodyti, kad jis teikia pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Teismo reikalavimas įrodyti, kad atsakovas teikė (ar teikia) išlaikymą nepilnamečiams vaikams, reikštų reikalavimą įrodyti ko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Pats teismas pažymėjo, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė iš atsakovo negauna papildomų išmokų (bent jau per banko sąskaitą) beveik metus laiko, t. y. pripažino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
1.2. Nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingi maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir laisvalaikis. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Ta aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir negauna darbinių pajamų, o ieško darbo daugiau kaip pusę metų, ne tik kad nepaneigia ieškovės prašymo pagrįstumo, priešingai – įgalina teismą veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Aktyvus teismo vaidmuo pasireiškia tuo, kad teismas turi teisę ne tik savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, bet ir privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai bei savo iniciatyva taikyti specialias laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus, iki bus priimtas teismo sprendimas (CPK 13 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Vien aplinkybė, kad ieškovė dėl Covid-19 sukeltos pandemijos negali dirbti buvusioje darbovietėje, negali atsakovo atleisti nuo pareigos teikti būtiną nepilnamečiams vaikams išlaikymą.
1.3. Teismas ignoravo faktą, kad, be elementarių bazinių poreikių, šalių nepilnametis sūnus Ą. U. turi specialiųjų poreikių, kuriems užtikrinti reikalingos papildomos lėšos. Berniukui 2021 m. rugpjūtį buvo nustatyti fiziologinio pobūdžio pakitimai, sukeliantys raumenų skausmą kojose ir galintys turėti įtakos vaiko organizmo tolimesniam vystymuisi. Gydytojo ortopedo vertinimu, vaikui yra būtina aktyvi ir nuolatinio pobūdžio fizinė veikla. Dėl gydytojo nurodytos rizikos, siekiant užtikrinti vaikui nuolatinį fizinį krūvį, nuo 2021 m. rugsėjo sūnus lanko (duomenys neskelbtini).
1.4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu atsakovas įpareigotas teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Toks išlaikymo dydis 6 ir 9 amžiaus vaikams nėra nei protingas, nei užtikrinantis būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius.
1.5. Atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas ignoravo tiek nacionaline, tiek tarptautine teise grindžiamus prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė prie ieškinio pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas reguliariai teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, priteistą teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu. Atsakovas su atsiliepimu pateikė rašytinius įrodymus, jog jis į vaikų asmenines banko sąskaitas, kuriomis disponuoja uzufrukto teise ieškovė, perveda Norvegijos valstybės mokamas išmokas vaikams, vaikams perka daiktus – tai avalynė, drabužiai, striukės, kombinezonai ir kiti drabužiai, kompiuteris bei dviratis. Ieškovė nuslėpė faktą, jog gauna vaikų išmokas po 70 Eur kiekvienam vaikui.
2.2. Ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
2.3. Pareigos mokėti didesnio išlaikymo atsakovas neturi, todėl papildomas išmokas atsakovas gali teikti tik pagal savo finansines galimybes gera valia. Šiuo atveju ieškovė nenurodo itin svarbių faktinių aplinkybių, kurios yra susijusios su didesnių nei teismo sprendimu priteistų sumų pervedimu ieškovei. Šalių santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau faktiškai kartu kaip šeima šalys gyveno iki 2020 m. lapkričio 15 d. Faktiškai atsakovas iš šeimos namų išsikraustė 2020 m. gruodžio mėnesį. Iki faktinio gyvenimo skyrium atsakovas nuolatos pervesdavo lėšas tiek vaikų išlaikymui, tiek pačiai ieškovei jos bei bendriems šeimos poreikiams, taip pat namų išlaikymui ir priežiūrai. Atsakovas nustojo pervesti didesnes nei teismo priteista sumas ieškovei tik todėl, kad šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą šeimos ūkį, o ne dėl to, kad atsakovas sumažino vaikams papildomų išmokų mokėjimą.
2.4. Ieškovė neatskleidė teismui aktualių duomenų apie jos gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Ieškovė nuo 2020 m. gruodžio mėn. gyvena su nauju draugu ir dviem jo mažamečiais vaikais jo būste, todėl teismas turi įvertinti bendras šeimos pajamas (ieškovės ir jos sugyventinio). Ieškovė gauna pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, kadangi ji išnuomojo butą, kuris po santuokos nutraukimo jai atiteko. Ieškovė nepateikia duomenų, kokio dydžio pajamas iš nuomos gauna.
2.5. Aplinkybė apie sūnaus specialiuosius poreikius ir jo lankomą krepšinio būrelį turėtų būti vertinama civilinę bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ji yra vertinamojo pobūdžio. Atsakovo nuomone, tai, kad sūnus lanko krepšinio būrelį, nesudaro pagrindo teigti, jog vaikas turi specialiųjų poreikių. Ieškovė prie ieškinio pateikė traumotologo konsultacijos išrašą, iš kurio matyti, jog buvo kreiptasi dėl kojos skausmų, vaikui rekomenduotas baseinas, tačiau į jį vaikas nevedamas. Įvertinus sporto šakos krepšinio ypatumus (žaidžiama susikūprinus, didelė apkrova kojoms), kad žaidžiant krepšinį dažniausios yra kojų traumos (menisko plyšimai, pėdos, čiurnos pažeidimai, raiščių traumos), manytina, kad krepšinio lankymas nelaikytinas sūnaus specialiuoju poreikiu, tik laisvalaikio užsiėmimu.
2.6. Tai, kad ieškovės finansinė padėtis pasikeitė, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, neatskleidusi teismui duomenų apie savo finansinę padėtį, siekia vaikų išlaikymo naštą perkelti vien atsakovui.
2.7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl šios priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti. Ieškinio dalykas (reikalavimas) yra pakeisti tėvo su vaikais bendravimo tvarką ir padidinti priteistą išlaikymo dydį. Pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir priteisus kiekvienam vaikui po 450 Eur laikiną išlaikymą iki bus priimtas teismo sprendimas, iš esmės būtų įvykdyta tai, ko ir siekiama pareikštu ieškiniu. Dėl to ginčas dalyje dėl priteisto išlaikymo padidinimo faktiškai būtų išspręstas iš esmės ir tuo būdu teismas pareikštų savo išankstinę nuomonę dėl ginčo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
12. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju, kaip teisingai nurodė atsakovas, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Šalių argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo.
13. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 nutraukė pareiškėjų S. P.–U ir E. U. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1 ir 3.2 punktais šalys susitarė, kad E. U. teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ą. U. ir E. U. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant lėšas į S. P.–U. banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sutarties 3.3. punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys S. P.–U. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nuo ieškinio priėmimo teisme dienos priteisti po 450 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė, be kita ko, ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškė motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais bei aplinkybe, kad atsakovas nuo 2021 m. sausio mėn. nebeteikia vaikams papildomo išlaikymo.
14. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas kiekvieną mėnesį teikia savo vaikams šalių sulygtą išlaikymą (po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis į vaikų sąskaitas perveda Norvegijos valstybės mokamas išmokas vaikams. Šių išmokų dydis Norvegijoje sudaro apie 120 Eur per mėnesį, tačiau Norvegijos valstybė šį išmokų dydį mažina atsižvelgiant į tai, kokios išmokos vaikams mokami Lietuvos Respublikos valstybės, t. y. iš pradžių buvo mokama kiekvienam vaikui po 60 Eur per mėnesį, tačiau dėl 2020 metais susidariusius Norvegijos valstybės mokamos išmokos permokos nuo 2021 m. birželio mėnesio vaikams pinigai buvo nemokami. Norvegijos mokamos išmokos (po 32 Eur kiekvienam vaikui) buvo pradėtos mokėti nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad į sūnaus sąskaitą 2021 m. sausio 12 d. pervedė 622,57 Eur Norvegijos kronų, 2021 m. sausio 29 d. 629,65 Norvegijos kronų, 2021 m. vasario 15 d. 615,19 Norvegijos kronų, 2021 m. balandžio 15 d. 605,38 Norvegijos kronų, 2021 m. birželio 15 d. 608,04 Norvegijos kronų, į dukters sąskaitą 2021 m. sausio 12 d. pervedė 623,41 Eur Norvegijos kronų, 2021 m. sausio 29 d. 629,65 Norvegijos kronų, 2021 m. vasario 15 d. 615,17 Norvegijos kronų, 2021 m. balandžio 15 d. 605,02 Norvegijos kronų, 2021 m. birželio 15 d. 608,04 Norvegijos kronų. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis 2021 m. pirko vaikiškus drabužius ir avalynę.
15. Visgi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog net ir įvertinus, kad atsakovo 2021 m. pirkti drabužiai ir avalynė buvo skirti šalių vaikams, atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas dabartiniams vaikų poreikiams patenkinti.
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 518 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 730 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
17. Į tai atsižvelgiant darytina preliminari išvada, kad atsakovo vaikams mokamas išlaikymas negali patenkinti visų nepilnamečių vaikų poreikių (kurių dydis, kaip minėta, bus nustatytas išnagrinėjus bylą iš esmės), todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau ne ieškovės prašoma suma, o 222 Eur ((518 Eur - 73,5 Eur) (nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui mokama suma) / 2) per mėnesį kiekvienam vaikui. Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo pajėgumą bylos nagrinėjimo metu teikti tokio dydžio išlaikymą.
18. Kaip minėta nutarties 12 punkte, laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Šalių argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl kitų ieškovės atskirojo skundo argumentų, susijusių su vaikų specialiaisiais poreikiais.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 222 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ą. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 222 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus) kiekvienam vaikui nuo civilinės bylos iškėlimo iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Ieškovę S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.