Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo atsakovui E. U. dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. P. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 iš atsakovo E. U. (toliau – ir atsakovas) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nuo ieškinio priėmimo teisme dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams Ą. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) po 407,50 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo 2.2, 2.3, 2.5–2.7 punktus ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 2.1) atsakovas su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai praleidžia per mokinių atostogas: pavasario atostogas nelyginiais metais; vasaros atostogas nuo birželio mėnesio 15 d. iki liepos mėnesio 14 d. nelyginiais metais, nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 14 d. lyginiais metais; rudens atostogas lyginiais metais; žiemos atostogas lyginiais metais; žiemos papildomas atostogas lyginiais metais. Atsakovas atostogoms vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 9 valandą ir grąžina vaikus į gyvenamąją vietą iki 17 val. atostogų paskutinę dieną. Šiame punkte nenumatytu laiku vaikai atostogas praleidžia su ieškove; 2.2) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 16 val., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 18 val., pristatydamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą; 2.3) Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną atsakovas bendrauja su vaikais nuo 9 iki 19 val., jeigu tai neįtakoja vaikų ugdymo įstaigos užsiėmimų tvarkaraščio. Mamos dieną ir ieškovės gimimo dieną vaikai leidžia su ieškove; 2.4) vaikų gimtadienių dieną – nelyginiais metais nuo 9 iki 19 val. vaikai leidžia su atsakovu, o lyginiais – su ieškove. Vaikų gimtadienio šventę organizuoja ta šalis, kuri vaikų gimtadienio dieną su jais bendrauja. Atsakovas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos grąžiną į vaikų gyvenamąją vietą; 2.5) atsakovas, grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamą vietą privalo suteikti ieškovei visą jos prašomą su vaikais susijusią informaciją apie vaikų sveikatą; 2.6) šalys susitaria, jog atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant internetinėmis platformomis Viber, Facebook ir pan.; 2.7) atsakovas turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus į turistinę ar poilsinę kelionę į užsienio valstybę vaikų atostogų metu, atsižvelgiant į vaikų ugdymo įstaigos užsiėmimų tvarkaraštį. Apie ketinimą su vaikais vykti į kelionę atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau, kaip prieš 4 savaites iki planuojamos kelionės pradžios. Pranešdamas apie ketinimą pasiimti vaikus į kelionę atsakovas privalo nurodyti kelionės trukmę ir vaikų buvimo vietą, o ieškovė, perduodama vaikus atostogų laikotarpiui, privalo atsakovui perduoti vaikų asmens dokumentus; 2.8) bendravimo su vaikais laikotarpiu atsakovas padengia visas vaikų poreikių išlaidas ir šių išlaidų suma nėra mažinamas 1 ir 2 punktuose vaikų išlaikymui nustatytas dydis bei užtikrina, jog ieškovė turės galimybę susisiekti su dukra ir sūnumi, žinos jų buvimo vietą bei visą su vaikais susijusią informaciją; 2.9) atsakovas, negalėdamas vykdyti bendravimo tvarkos, privalo ne vėliau kaip prieš 7 dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti ieškovę SMS ar elektroniniu paštu. Pasikeitus telefono numeriams, Viber programos numeriams ar kitiems kontaktiniams duomenims apie tai šalys informuoja viena kitą per 1 kalendorinę dieną nuo pasikeitimų dienos; 2.10) šalys privalo informuoti viena kitą apie nepilnamečių vaikų sveikatos būklę, ugdymą, pasiekimus ir poreikius; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems priteisimo – kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Numatytas išlaikymo dydis neatitiko tuo metu taikomos teismų praktikos, tačiau tuo metu atsakovas intensyviai dalyvavo vaikų auklėjime bei ugdyme ir papildomai prisidėdavo prie kasdienių vaikų poreikių tenkinimo – teikdavo papildomą išlaikymą vaikams pats ir per savo mamą. Nuo 2021 m. sausio mėnesio atsakovas papildomai neremia vaikų ir teikia jiems tik teismo sprendime nustatytą išlaikymą. Negaunant papildomo išlaikymo, o vaikų poreikiams su amžiumi augant, ieškovei sudėtinga užtikrinti vaikų poreikius. Šalių nepilnamečiams vaikams minimalių poreikių tenkinimui reikalinga ne mažiau nei po 900 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Vaikai šiuo metu lanko mokyklą, turi specialiųjų poreikių, kuriems reikalingos papildomos lėšos: sūnui nustatyti fiziologinio pobūdžio pakitimai, sukeliantys raumenų skausmą kojose, jam reikalinga aktyvi, nuolatinio pobūdžio fizinė veikla; dukra turi silpnus dantis, mišrų sąkandį, jai būtina speciali higiena. Ieškovė neturi pakankamai lėšų šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui, jai finansiškai padeda jos mama ir sesuo. Taip pat ieškovė prašo nustatyti jos nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nes tarp šalių kyla nesutarimų, ir priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Sutiko, kad jo bendravimo su vaikais tvarka būtų nustatyta tokia, kokią patikslintame ieškinyje nurodė ieškovė, siūlė dėl šio reikalavimo sudaryti taikos sutartį. Vaikų poreikiams patenkinti nurodytos išlaidų sumos yra per didelės, ieškovė neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Po sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo, atsakovas neteko turėto Norvegijoje darbo ir gauna tik nedarbo išmoką (apie 1 500 Eur per mėnesį). Darbo už didesnį nei nedarbo išmoka atlyginimą atsakovas neranda, būsto neturi, o į savo ½ dalį buto neįleidžiamas, nes ieškovė visą tą būstą nuomoja. Dėl to atsakovas nuomojasi būstą, turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovas, išsikraustęs iš šeimos namų, teikė vaikų išlaikymui teismo sprendime nurodytas sumas bei papildomas sumas ne tik vaikų, bet ir ieškovės poreikių tenkinimui, bendriems namams. Be to, į vaikų sąskaitas atsakovas pervesdavo Norvegijos valstybės išmokas vaikams – apie 120 Eur per mėnesį, kurios buvo mažinamos atsižvelgiant į Lietuvoje mokamas išmokas vaikams. Nuo 2021 m. birželio mėnesio Norvegijos valstybė pinigų vaikams nemokėjo dėl permokos, o nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigos mokėjo po 32 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovės nurodytos vaikų maistui, mokyklinėms prekėms, drabužiams, avalynei, buities reikmėms (kambarių įrangai) reikalingos sumos užaukštintos. Nutraukiant santuoką ieškovei liko bute vaikams už santuokines lėšas įrengti kambariai (įranga, baldai, kt. daiktai), todėl papildomai išlaidų tam nereikėjo, o ieškovės sprendimas persikelti gyventi pas savo sugyventinį sudarė sąlygas tokias išlaidas patirti. Dėl nuotolinio mokymo ieškovė išlaidų nepatyrė, nes kompiuterius, mobilaus ryšio telefoną „Gudrutis“ su skambinimo funkcija vaikams nupirko atsakovas. Ieškovė neleidžia dukrai naudotis ryšio įrenginiais, todėl ir išlaidų tam nepatiria, o 17,90 Eur interneto sąskaita turi būti dalinama visiems pas ieškovės sugyventinį gyvenantiems 6 žmonėms. Vaikams judėjimui inventorių perka atsakovas, todėl ieškovė tokių išlaidų nepatiria. Vaikų gydymas yra nemokamas, todėl išlaidos dukros dantų dengimui silantais nepagrįstos; sūnui pagal gydytojų rekomendacijas netinka krepšinis, o šiam sportui nurodytos išlaidos užaukštintos; lauko žaidimo aikštelė pastatyta ieškovės sugyventinio namų adresu, o nedirbančiam, artimųjų šelpiamam asmeniui tai būtų prabangos daiktas; vaistinių ir parduotuvių čekiuose nurodytos ne vaikiškos prekės ir vaistai, vienu metu pirkta 2 tortai po 1,5 kg, gėlės už 32,30 Eur, maistas gyvūnams, kurių vaikai neturi, maisto smulkintuvas, nors vaikams nėra poreikio smulkinti maistą. Atsakovas nuolat pirko šalių vaikams drabužius ir avalynę, todėl ieškovė realiai tokių išlaidų nepatyrė. Atsakovas sutinka, kad vaikams būtų priteistas didesnis išlaikymas po 300 Eur kiekvienam vaikui iki pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 nustatytą iki pilnametystės išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. U. po 330 Eur ir nepilnametei dukrai E. U. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2021 m. gruodžio 7 d. iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šias sumas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai. Paliko ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (sprendimo 2.2, 2.3, 2.5–2.7 punktai) ir nustatė tokią tvarką: 1) atsakovas su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai praleidžia per mokinių atostogas: pavasario atostogas nelyginiais metais; vasaros atostogas nuo birželio mėnesio 15 d. iki liepos mėnesio 14 dienos nelyginiais metais, nuo liepos 15 iki rugpjūčio 14 d. lyginiais metais; rudens atostogas lyginiais metais; žiemos atostogas lyginiais metais; žiemos papildomas atostogas lyginiais metais. Atsakovas atostogoms vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 9 val. ir grąžina vaikus į gyvenamąją vietą iki 17 val. atostogų paskutinę dieną. Šiame punkte nenumatytu laiku vaikai atostogas praleidžia su ieškove; 2) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 16 val., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 18 val., pristatydamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą; 3) Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną atsakovas bendrauja su vaikais nuo 9 val. iki 19 val., jeigu tai neįtakoja vaikų ugdymo įstaigos užsiėmimų tvarkaraščio. Mamos dieną ir ieškovės gimimo dieną vaikai leidžia su ieškove; 4) vaikų gimtadienių dieną – nelyginiais metais nuo 9 val. iki 19 val. nepilnamečiai vaikai leidžia su atsakovu, o lyginiais – su ieškove. Vaikų gimtadienio šventę organizuoja ta šalis, kuri vaikų gimtadienio dieną su jais bendrauja. Atsakovas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos grąžiną į vaikų gyvenamąją vietą; 5) atsakovas, grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamą vietą privalo suteikti ieškovei visą jos prašomą su vaikais susijusią informaciją apie vaikų sveikatą; 6) šalys susitaria, jog atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant internetinėmis platformomis Viber, Facebook ir pan.; 7) atsakovas turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus į turistinę ar poilsinę kelionę į užsienio valstybę vaikų atostogų metu, atsižvelgiant į vaikų ugdymo įstaigos užsiėmimų tvarkaraštį. Apie ketinimą su vaikais vykti į kelionę atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau, kaip prieš 4 (keturias) savaites iki planuojamos kelionės pradžios. Pranešdamas apie ketinimą pasiimti vaikus į kelionę atsakovas privalo nurodyti kelionės trukmę ir vaikų buvimo vietą, o ieškovė, perduodama vaikus atostogų laikotarpiui, privalo atsakovui perduoti vaikų asmens dokumentus; 8) bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu atsakovas padengia visas vaikų poreikių išlaidas, o šių išlaidų suma nėra mažinamas vaikų išlaikymui nustatytas dydis, bei užtikrina, jog ieškovė turės galimybę susisiekti su dukra ir sūnumi, žinos jų buvimo vietą bei visą su vaikais susijusią informaciją; 9) atsakovas, negalėdamas vykdyti bendravimo tvarkos, privalo ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti ieškovę SMS ar elektroniniu paštu. Pasikeitus telefono numeriams, Viber programos numeriams ar kitiems kontaktiniams duomenims apie tai šalys informuoja viena kitą per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo pasikeitimų dienos; 10) šalys privalo informuoti viena kitą apie nepilnamečių vaikų sveikatos būklę, ugdymą, pasiekimus ir poreikius. Kitą ieškinio su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 21 Eur žyminio mokesčio ir 239,58 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovui 510 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų.

5. Nustatė, kad šalys yra nepilnamečių vaikų tėvai. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina ieškove, kuri netrukdys vaikų tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, o nepilnamečių vaikų auklėjimo klausimus šalys įsipareigoja spręsti savitarpio supratimu bei susitarimu, atsižvelgiant į vaikų pagrįstus poreikius, pomėgius ir protingas reikmes, nedaryti kliūčių vaikams bendrauti su vienu iš tėvų, taip pat su seneliais ar kitais giminaičiais. Šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: 1) kol atsakovas gyvens ne Lietuvos Respublikoje, jis privalo informuoti ieškovę prieš 5 darbo dienas apie atvykimą į Lietuvą ir norėjimą pasimatyti su savo vaikais; 2) kai atsakovas gyvens Lietuvos Respublikoje jis su nepilnamečiais savo vaikais bendraus kas antrą savaitgalį, pasiimant iš vaikų gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandą ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 valandą. Dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šalys susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovės banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant j infliaciją. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, abu vaikai lanko mokamą popamokinės veiklos grupę. 2021 m. rugsėjo 22 d. Ą. U. gydytojo ortopedo konsultacijoje nurodyta, jog visi šio vaiko pakitimai fiziologiniai, rekomenduotas aktyvumas, baseinas, gera avalynė. Ą. U. treniruojasi (duomenys neskelbtini), užrašytas į jaunųjų kompiuterininkų mokyklą bei plaukimo klubą. Šalių dukrai E. U. odontologijos klinikoje rasti 3 dantų kariesai, dantys dengti silantais. E. U. lanko sportinių šokių klubą (duomenys neskelbtini) bei plaukimo klubą. Abu vaikai dalyvauja įvairiuose konkursuose, atostogų laiku stovyklauja įvairiose stovyklose.

6. Nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 7 d.) praėjo dveji su puse metų, vaikų poreikiai natūraliai auga, keičiasi jų sudėtis. Teismas sutiko, kad 2019 metais išlaidos vaikams galėjo būti didesnės nei po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (jeigu kiekvienas iš tėvų teikia vienodo dydžio išlaikymą po 100 Eur), tačiau dėl tokio išlaikymo dydžio abi šalys sutarė geranoriškai ir jos teikė teismui tvirtinti būtent tokį savo susitarimą. Kadangi tuo metu sutarto išlaikymo dydį ieškovė, su kuria liko gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, ir išlaikymą privalantis teikti atsakovas laikė pakankamu ir protingu, tai šalių turtinė padėtis ir vaikų poreikiai teismo nebuvo detaliai nustatinėjami. Šiuo metu yra pasikeitę tai, kad jau abu vaikai lanko mokyklą. Be to, visuotinai žinoma, jog šalies ekonominė situacija nuolat keičiasi – didėja išlaidos maistui, rūbams, komunalinėms paslaugoms, ugdymo išlaidoms, transportui ir kt., nuo 2019 metų ne kartą keitėsi minimalios mėnesinės algos dydis.

7. Įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų poreikių lentelėse ieškovės nurodytas sumas, atsakovo pripažįstamas jo vaikams poreikių tenkinimui reikalingas sumas, šalių ir jų atstovų argumentus dėl šalių vaikų būtinųjų bei kitų poreikių, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinės vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu teismas padarė išvadą, jog šiuo metu visiškai pakankama, atitinkanti šalių vaikų amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius maistui, aprangai, būstui, higienai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimui ar tobulinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti, atsižvelgus į perspektyvoje vis sparčiau augančių vaikų, kurie šiuo metu neturi labai specifinių sveikatos problemų ar ypatingų specialių poreikių, reikalinga išlaikymo suma yra 740 Eur suma šalių sūnui Ą. ir 680 Eur šalių dukrai E. Skirstant lėšas visoms šių nepilnamečių vaikų išlaidoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, minėtų sumų kiekvienam vaikui turi pilnai pakakti.

8. Teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėti yra apylygė. Nors atsakovas turi piniginių lėšų iš parduoto paveldėto turto, tačiau jis šiuo metu neturi darbo ir nurodo Lietuvoje nerandantis darbo už atlyginimą, prilygstantį gaunamai iš Norvegijos nedarbo išmokai. Ieškovė geba gauti pajamas iš individualios veiklos ir iš turimos buto dalies nuomos. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo, o savo nepilnamečius vaikus šalys turi išlaikyti lygiomis dalimis. Neabejotina, kad šalių nepilnamečius vaikus auginančiai ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas šiems vaikams, tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, jog atsakovas nevengia savo pareigos bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, juos auklėti ir jais rūpintis. Visuotinai žinoma, kad nepilnamečius vaikus auginantys asmenys gauna iš savivaldybės išmokas vaikams – nuo 2023 m. sausio 1 d. po 87,75 Eur per mėnesį vienam vaikui (nuo 2022 m. birželio 1 d. buvo po 80,50 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo po 73,50 Eur), todėl ½ dalis reikalingo per mėnesį šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo, suapvalinto į didesnę pusę, yra: sūnui– 330 Eur ((740 Eur – 87,75 Eur) ÷ 2 = 326,13 Eur); dukrai– 300 Eur ((680 Eur – 87,75 Eur) ÷ 2 = 296,13 Eur). Teismas pripažino, kad nustatytų aplinkybių, susijusių su šalių nepilnamečio vaiko poreikių pokyčiais, visuma patvirtina būtinumą pakeisti šalių nepilnamečiams vaikams priteisiamą iš atsakovo išlaikymo dydį – sūnui iki 330 Eur per mėnesį, dukrai iki 300 Eur per mėnesį, nes priteistas išlaikymas nėra pilnai pakankamas šių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

9. Ieškinį su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo tenkinus iš dalies bei atsižvelgus į atsakovo siekį dėl dalies reikalavimų sudaryti taiką teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai tenkinti apie 66 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, suapvalintų įstatymo nustatyta tvarka: 1) iš atsakovo valstybei – 116 Eur ((330 Eur – 100 Eur + 300 Eur – 100 Eur) × 12 mėnesių × 3 proc. × 75 proc. = 116,10 Eur) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodant ieškinį, buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; 2) iš atsakovo ieškovei – 21 Eur žyminio mokesčio (Sudarius taikos sutartį dėl reikalavimo, už kurį paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo žyminį mokestį, 75 proc. šio mokesčio jai būtų sugrąžinti (85 Eur × 25 proc.). Pažymėjo, kad žyminio mokesčio permoka ieškovei buvo grąžinta 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi ir 239,58 Eur (363,00 Eur × 66 proc. = 239,58 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų; 3) iš ieškovės atsakovui – 510 Eur (1 500 Eur × 34 proc. = 510 Eur) advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų; 4) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta, todėl jų priteisimo klausimas nebuvo spręstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pateikti į bylą prekių pirkimo čekiai neįrodo, kad pagal juos prekes pirko būtent ieškovė, tuo pačiu teismas sutiko su atsakovo nepagrįstais argumentais, jog prašomas išlaikymo dydis yra per didelis. Teismas vadovavosi skyrium gyvenančio tėvo samprotavimais, kiek lėšų reikia vaiko išlaikymui, ir atmetė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvenančios ir jų kasdienius poreikius tenkinančios mamos argumentus, kuriuos ji pagrindė prekių pirkimo kvitais. Vaikai dėl savo amžiaus negali autobusais vykti į mokyklą, o ieškovė dėl darbo juos ne visada gali nuvežti, todėl kartais būtina naudotis pavežėjo paslaugomis. Atsakovas jau metus laiko niekur nedirba, pats vairuoja automobilį, tačiau vaikų į mokyklą nenuveža, nors teismo posėdžio metu teigė, kad vykimo į mokyklą išlaidos vaikams apskritai nereikalingos. Iš esmės teismas pakartojo atsakovo teismui išdėstytą poziciją, kad prašomas išlaikymas tiesiog per didelis, nes vaikai neturi dalyvauti visose klasių edukacijose, nevykti į sporto šakų, kuriose sportuoja atsakovo paskatinti, stovyklas, nes tuo metu, kuomet vyksta sporto stovyklos, vaikai turi patys savarankiškai save lavinti.

1.2. Teismas, vadovaudamasis vien atsakovo argumentais, sprendė, jog „<...> vaikus maitinant kokybišku maistu, papildomų vitaminų gausos iš esmės nereikia“, „<...> vaikus dažnai maitinti kavinių ar restoranų maistu nėra labai sveika“. Visuotinai yra žinoma, kad kokybiškas maistas kainuoja nepigiai, byloje nėra pateikta pagrįstų duomenų, jog viešojo maitinimo įstaigose būtų nesveika valgyti, todėl tokie teismo argumentai yra nepagrįsti.

1.3. Iki santykių su ieškove nutraukimo atsakovas reikalaudavo, kad šalių vaikai būtų rengiami brangiais, garsių prekių ženklų rūbais, vaikams buvo perkami BMW dviračiai, atsakovas pratino juos valgyti sveiką, ekologišką ir dėl to brangesnį maistą. Teismas taip pat konstatavo, jog šalys pajėgios finansiškai ir toliau teikti tokį išlaikymą vaikams, tačiau prašomą priteisti išlaikymo sumą sumažino vadovaudamasis nepagrįstais atsakovo žodiniais paaiškinimais dėl vaikų poreikių, mažinant ieškovės pateiktose vaikų poreikių lentelėse nurodytas sumas. Teismas ignoravo ieškovės į bylą pateiktus prekių pirkimo kvitus teigdamas, jog drabužiams ir avalynei gali pakakti ir atsakovo nurodytų, tačiau jokiais bylos įrodymais nepagrįstų sumų.

1.4. Atsižvelgus į abiejų vaikų amžių, natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, vaikų socializacijos poreikis didėja, todėl teismo argumentai, kad laisvalaikis gali būti praleidžiamas naudojantis kitomis paslaugomis ar pramogomis, kurios yra pigesnės ar nemokamos, laikytini deklaratyviais, nepagrįstais rašytiniais įrodymais, atliktų laisvalaikio praleidimo formų/pramogų kainų analize, kas leistų daryti išvadą, kad ieškovės reikalaujama suma vaikų išlaikymui būtų per didelė.

1.5. Teismas sprendime nurodė, jog sutinka su ieškovės pozicija, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaikų poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaikų poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių, kurių ieškovė nenurodė (indai, buitinė technika, smulkus inventorius, kt.). Tuo pačiu padarė išvadą, jog šiuo metu visiškai pakankama, atitinkanti šalių vaikų amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius sūnaus išlaikymui yra 330 Eur, dukters išlaikymui 300 Eur suma per mėnesį, t. y. teismas pripažino, jog vaikai turi daug poreikių ir jų visų neįmanoma nurodyti, tačiau priteisė mažesnį išlaikymą, nei yra suskaičiavusi ir išlaidų dokumentais pagrindusi ieškovė.

1.6. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai priteisė vaikams skirtingą išlaikymo dydį, taip pažeisdamas konstitucinius teisinės valstybės ir teisingumo principus.

1.7. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atsakovas siūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, sutikdamas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tačiau ieškovė nesutiko su siūloma taika, todėl teismas sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atitinkamai jas priteisė atsakovo naudai. Sudaryti taikos sutarties atsakovas ieškovės pasiūlytomis sąlygomis iš tiesų nesutiko, tai buvo tik deklaratyvus teiginys. Jokio tarpusavio kompromiso tarp šalių nebuvo ir nėra iki šiol. Tai įrodo ir atsakovo po skundžiamo sprendimo atsiųsta žinutė ieškovei, kuri iliustruoja, jog atsakovas neketino sudaryti taikos sutarties su ieškove. Be to, ši žinutė įrodo, jog šalių vaikams per vasaros atostogas būtinos kelios stovyklos, nes viena ieškovė, kuri dirba, nebūtų pajėgi kokybiškai užtikrinti vaikų laisvalaikio visų jų atostogų metu.

11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovas į bylą yra pateikęs įrodymus, kad papildomai prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, t. y. pirko vaikams kompiuterius, nupirko mobilaus ryšio telefoną bei išmanųjį laikrodį „Gudrutis“, dukrai dviratį ir kt. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, tėvams turint dideles materialines galimybes, vaikų poreikiai turi būti tenkinami maksimaliai, o tokių galimybių nesant, vaikų poreikiai turi būti proporcingi tėvų galimybėms teikti išlaikymą, todėl pagrįstai priteisė 330 Eur ir 300 Eur sumas vaikams.

2.2. Ieškovė teigia, kad yra pateikusi rašytinius įrodymus (mokytojų laiškus), iš kurių matyti, jog dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, tame tarpe ekskursijose, yra privaloma, tačiau faktiškai nei viename mokytojo laiške nėra formuluotės apie privalomą dalyvavimą, yra pristatoma ekskursijos ar edukacijos programa ir nurodomos kainos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dalyvauti visose nebūtinose mokyklos organizuojamose edukacinėse programose ar nepagrįstai išlaidauti įvairiausių organizuojamų švenčių metu nėra būtinumo, o tėvai turi mokyti savo vaikus suprasti pinigų vertę, skatinti jų atsakingą, taupų bei tvarų elgesį su daiktais ir pinigais. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės nurodomų išlaidų nepagrįstumą.

2.3. Šalių vaikams yra 8 ir 11 metų, tokio amžiaus vaikams nėra būtina nuolatinė priežiūra, atostogų metu laiką leisti stovyklose yra labiau prabanga nei būtinybė. Atsakovas, būdamas Lietuvoje, stengiasi daugiau laiko praleisti su vaikais, tačiau tai ne visada įmanoma dėl ieškovės kaltės. Kartais atsakovas negali susisiekti su savo vaikais – pvz., 2023 m. birželio 22 d. atsakovui nepavykus susisiekti su vaikais, jis parašė žinutę ieškovei prašydamas, kad jie paskambintų, tačiau nei tą dieną, nei kitą negavo iš ieškovės jokio atsakymo ir skambučio iš vaikų nesulaukė.

2.4. Šalių nepilnamečiai vaikai jau yra tokio amžiaus, kad gali vykti į mokyklą viešuoju transportu, o naudotis pavežėjų paslaugomis nėra būtinybė, labiau prabanga. Pratinti vaikus prie prabangos yra priešinga vaiko interesams. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad tėvai turi mokyti savo vaikus suprasti pinigų vertę, skatinti jų atsakingą, taupų bei tvarų elgesį su daiktais ir pinigais.

2.5. Atsakovas sutinka, kad kokybiškas maistas kainuoja brangiai, tačiau maitintis kokybišku maistu viešojo maitinimo įstaigose yra prabanga. Ieškovės pateiktuose atsiskaitymo čekiuose iš viešojo maitinimo įstaigų nėra nurodytas sveikas maistas, tai picos, mėsainiai iš greitojo maisto restoranų ar kavinių, tortai ir panašiai.

2.6. Atsakovas neigia ieškovės teiginius, kad jis reikalaudavo, jog šalių vaikai būtų rengiami brangiais, garsių prekių ženklų rūbais, vaikams buvo perkami BMW dviračiai. Atsakovas pratino juos valgyti sveiką, ekologišką ir todėl brangesnį maistą, kadangi atsakovas visada prieštaravo ieškovės norams vaikus rengti brangiais, garsių prekių ženklų rūbais, nes vaikai ne tik greitai išauga drabužius, bet ir jų netausoja.

2.7. Ieškovės nurodomos būtinosios išlaidos pramogoms – laisvalaikio renginiams, žaidimams, kelionėms, išvykoms, stovykloms, edukacinėms programoms mokykloje ir už mokyklos ribų, gimtadieniams ir kt. – sudaro vidutiniškai per mėnesį sūnui 172,50 Eur, dukrai 149,16 Eur. Be paminėtų pramogų, šalių sūnus lanko ir mokamus užsiėmimus – krepšinio mokyklą, plaukimo klubą, kompiuterininkų mokyklą, dukra – mokamus šokių būrelį ir plaukimo klubą, kuriems lėšos į aukščiau nurodytas laisvalaikio sumas neįskaičiuojamos. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad mokyklinio amžiaus vaikams yra ir nemokamų lavinimo programų, o vaikai turėtų lankyti (užsiimti) tiek veiklų, kad nepervargtų, turėtų laiko kokybiškai pailsėti, suvoktų tų programų esmę ir prasmę, juolab kad šalių abu vaikai po pamokų lanko dar ir prailgintą grupę.

2.8. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas nemotyvuotai priteisė vaikams skirtingą išlaikymo dydį, tuo pažeisdamas konstitucinius teisinės valstybės ir teisingumo principus. Pati ieškovė nurodė skirtingas išlaidas vaikų laisvalaikio pramogoms – laisvalaikio renginiams, žaidimams, kelionėms, išvykoms, stovykloms, edukacinėms programoms mokykloje ir už mokyklos ribų, gimtadieniams ir kt., kas sudaro vidutiniškai per mėnesį sūnui 172,50 Eur, dukrai 149,16 Eur. Dėl skirtingo vaiko amžiaus skiriasi ir vaikų poreikiai, todėl ir išlaikymo dydis yra skirtingas.

2.9. Atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga. Jis Lietuvoje negalėjo rasti pakankamai apmokamo darbo ir visai neseniai įsidarbino Norvegijoje. Atsakovo atlyginimas vidutiniškai sudaro apie 2500 Eur. Atsakovas neturi asmeninio būsto, todėl nuomojasi kambarį, kas mėnesį moka apie 650 Eur nuomos mokestį, turi finansinį įsipareigojimą už lizinguojamą transporto priemonę Norvegijoje (apie 180 Eur), kelionei į/iš darbo (apie 90 km į abi puses) per mėnesį vidutiniškai išleidžia 180 Eur už kurą, 90 Eur už kelių mokesčius bei 145 Eur už privalomo draudimo paslaugas. 800 Eur per mėn. atsakovas skiria priteisto išlaikymo mokėjimui bei įsiskolinimo dengimui, nes padidintas išlaikymas vaikams buvo priteistas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovui pragyvenimui lieka vidutiniškai 455 Eur per mėn., dar atsakovas turi taupyti kelionėms į Lietuvą, todėl labiau padidinti pinigų sumos vaikų išlaikymui atsakovas objektyviai neturi jokių galimybių.

2.10. Atsakovas siūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, sutikdamas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, teikė taikos sutarties projektą, tačiau ieškovė nesutiko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.11. Ieškovė nurodė, kad „sudaryti taikos sutarties atsakovas ieškovės pasiūlytomis sąlygomis iš tiesų nesutiko, tai buvo tik deklaratyvus teiginys, <....> Jokio tarpusavio kompromiso tarp šalių nebuvo ir nėra iki šiol. Tai įrodo ir atsakovo jau po skundžiamo sprendimo atsiųsta žinutė ieškovei.“ Pateiktoje žinutėje atsakovas nurodė, kad liepos 15 d. pasiimti vaikų negalės, nes dirba ne Lietuvoje, tačiau toje pačioje žinutėje ieškovė rašė: „Labas, šiais metais tavo vasaros mėnuo su vaikais išeis nuo liepos 15 d. Kitais metais nuo birželio 15 d. Dar kitais jau kaip sutartyje nurodyta.“, t. y. ieškovė pakeičia atsakovo su vaikais bendravimo datas į kitas, skirtingai, nei pati prašė ieškinyje, ir kurios teismo posėdžio metu jau buvo sutartos, tai yra tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko su bendravimo tvarkos pakeitimu posėdžio metu.

2.12. Bendravimo tvarka abiejų šalių buvo sutarta teismo posėdžio metu. Šalys jai pritarė, ginčo dėl to nebuvo, todėl ieškovei buvo siųstas pasiūlymas sudaryti taiką bent dėl šios bendravimo tvarkos, tačiau ieškovės advokatas elektroniniu paštu klientės vardu atsisakė sudaryti taikos sutartį. Pagal teismo priimtą bendravimo tvarką atsakovas su nepilnamečiais vaikais 2023 m. vasaros atostogas turėjo praleisti nuo birželio 15 d, tačiau ieškovė nurodė, kad turi planų, todėl birželio mėn. vaikų atsakovui negalėsianti atiduoti. Dėl to akivaizdu, kad ji tyčia pakeitė birželio datą į kitą, žinodama, kad atsakovas galimai atsisakys. Dėl to ieškovės teiginys, kad atsakovas niekada iš esmės nesutiko su pasiūlyta bendravimo tvarka, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už buto nuomą už birželio mėn. pervesta 7500 NOK; algalapį; susirašinėjimą sms žinutėmis; mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad ieškovei 2023 m. liepos 17 d. pervesta 817 Eur; PVM sąskaitą-faktūrą, patvirtinančią, kad už dviratį sumokėta 379 Eur; kambario nuomos sutartį.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovė dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 patvirtino pareiškėjų E. U. ir S. P.-U. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1 ir 2.4 punktais šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su jų motina. Sutarties 3.1 ir 3.2 punktais šalys susitarė, kad vaikų tėvas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

20. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

21. Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

22. Nors vaikų poreikiai tiek teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

23. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais, padidėjusiomis prekių bei paslaugų kainomis, padidėjusia minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, todėl apeliacine tvarka vertinamoje byloje svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas ir atsakovo galimybė teikti vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.

24. Nagrinėjamu atveju dėl esminių aplinkybių pasikeitimo po Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo priėmimo ginčo nėra – atsakovas pripažįsta, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra išaugę ir sutinka vaikams teikti didesnį išlaikymą (po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), nei jis buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu, tačiau byloje keliamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio ir atsakovo galimybių teikti vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.

25. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur).

28. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą).

29. Įvertinęs bylos duomenis, išklausęs 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžių garso įrašus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu atitinkanti šalių vaikų amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius maistui, aprangai, būstui, higienai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimui ar tobulinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti, atsižvelgus į perspektyvoje vis sparčiau augančių vaikų, kurie šiuo metu neturi labai specifinių sveikatos problemų ar ypatingų specialių poreikių, reikalinga išlaikymo suma yra 740 Eur suma šalių sūnui ir 680 Eur šalių dukrai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų poreikiams patenkinti yra reikalingos jos nurodytos lėšų sumos: sūnaus 993 Eur, dukters 923 Eur.

30. Atmestinas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi skyrium gyvenančio tėvo samprotavimais, kiek galėtų kainuoti vaiko išlaikymas, ir atmetė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvenančios ir jų kasdienius poreikius tenkinančios mamos argumentus, kuriuos ji pagrindė prekių pirkimo kvitais.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės teiktas vaikų poreikiams patenkinti lėšų suvestines ir byloje pateiktus pirkimo kvitus, daro išvadą, kad ne visos ieškovės nurodytos poreikiams reikalingos lėšos yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos transporto išlaidos yra gerokai užaukštintos, pvz., į dukters poreikius ji įtraukė 5 Eur kiekvienos dienos išlaidas dukters vežiojimui į/iš mokyklos (tai vien tik mergaitei sudarytų maždaug 100 Eur), 25 Eur išlaidas per mėnesį vežiojimui į plaukimo treniruotes, 25 Eur per mėnesį išlaidas kelionėms, išvykoms, vežimams į stovyklas, pramogas ir pan., papildomas 50 Eur išlaidas vežimams į stovyklas, atitinkamai ieškovė nurodė, kad tokio dydžio transporto išlaidas patiria ir sūnaus vežiojimo išlaidoms poreikiams patenkinti. Taigi mažai tikėtina, kad atsakovė vien tik vaikų vežiojimui į mokyklą, treniruotes kas mėnesį patiria ne mažiau kaip 250 Eur išlaidas, plius išlaidas vežiojimui į išvykas, stovyklas ir pan.

32. Tai, kad ieškovė į bylą pateikė daug kvitų iš maisto prekių parduotuvių, maitinimosi įstaigų, taip pat nepatvirtina, kad buvo patirtos tokio dydžio išlaidos būtent šalių vaikų mitybai. Ieškovė nurodė, kad kartu su jais gyvena ir jos sugyventinis, be to, namuose dar lankosi ir sugyventinio vaikai.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaikų kambario gerinimui nėra pastovios, jos patiriamos ne kasmet, dėl to jos taip pat netrauktinos į būtinąsias vaikų išlaidas, o dėl jų būtinumo turėtų būti sprendžiama ne vertinant kasdieninius vaikų poreikius. Mažai tikėtina ir ieškovės nurodyta pozicija tik dėl šalių vaikų ir jos patiriamų išlaidų kabelinei televizijai ir internetui. Ieškovė nurodė, kad jos sugyventinis taip pat turi vaikų, tačiau nenurodė, ar jie gyvena pastoviai, kaip dažnai jie lankosi jų namuose. Ieškovė į dukters poreikių suvestinę lavinimuisi įtraukė kuprinę už 100 Eur, tačiau mažai tikėtina, kad kiekvienais mokslo metais reikėtų pirkti kuprinę. Abejonių kelia ir ieškovės pasirinkimas vaikus vesti pas mokamus specialistus (odontologą ir kt. gydytojus), kai tokias paslaugas galėtų gauti nemokamai. Ieškovė nenurodė, kad vaikams būtų reikalingos ypatingos gydymosi paslaugos, kurios nebūtų kompensuojamos valstybės lėšomis. Abejotinos ir vaikų laisvalaikiui būtinosios išlaidos (dukrai 120 Eur, sūnui 130 Eur), kadangi ieškovė nepagrindė šiam poreikiui išleidžiamų lėšų dydžio. Abejonių dėl ieškovės pateiktų poreikių patenkinimui reikalingų lėšų kelia ir tai, kad kartu su ieškiniu teiktoje poreikių suvestinėje ieškovė nurodė, jog vaikų aprangai ir avalynei per mėnesį reikia net 130 Eur (sūnui) ir 150 Eur (dukra), plius 20 Eur išlaidoms mokyklinei uniforma, 20 Eur sportinei aprangai ir 20 Eur sūnaus krepšinio sporto aprangai, tuo tarpu patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė nurodė, kad sūnaus drabužiams, avalynei, drabužių valymui ir taisymui yra reikalinga tik 30 Eur per mėnesį, plius 124 Eur metams mokyklinei uniformai, 160 Eur metams krepšinio sportinei aprangai, 70 Eur baseino aprangai ir avalynei, dukters aprangai ir avalynei 40 Eur per mėnesį, plius 105 Eur šokių būrelio aprangai ir avalynei per metus, 70 Eur baseino aprangai ir avalynei per metus. Taigi ieškovės nurodytos išlaidos aprangai ir avalynei iš esmės skiriasi.

34. Atsakovas nurodė, kad su vaikais bendrauja, tam taip pat patiria išlaidų, vaikams perka žuvų taukus (tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė), rūbus, patiria išlaidų tiek leisdamas su vaikais laisvalaikį, tiek švęsdamas šventes, be to, atsakovas, o ne ieškovė vaikams yra nupirkęs dviračius (įrodymus apie šiais metais nupirktą dviratį atsakovas pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą).

35. Įvertinęs nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią šalių vaikų laisvalaikio praleidimo analizę ir pagrįstai sumažino ieškovės nurodytas išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui.

36. Atmestinas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai priteisė vaikams skirtingą išlaikymo dydį, taip pažeisdamas konstitucinius teisinės valstybės ir teisingumo principus.

37. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Be to, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė nepilnamečių vaikų poreikių suvestines, iš kurių matyti, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 910 Eur suma, dukters 900 Eur. Ieškovė 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė naują vaikų poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suvestinę, iš kurios matyti, kad dukters poreikiams patenkinti reikalinga 923 Eur suma, o sūnaus 993 Eur.

38. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl tėvų turtinės padėties ir šalių galimybių teikti vaikų poreikiams reikalingą išlaikymą.

39. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreipiantis į teismą ieškovė pateikė Užimtumo tarnybos pažymą, kad ji ieško darbo nuo 2021 m. kovo 24 d., vėliau ieškovė pateikė duomenis, kad dirba pagal verslo liudijimą – užsiima prekyba ne maisto produktais ir 2022 metais iš šios veiklos gavo 14 618 Eur pajamų, taip pat gavo 43 500 Eur iš transporto priemonės perleidimo ir 5 300 Eur iš nekilnojamojo turto nuomos. Be vaikų su atsakovu, kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), kuriam registruota hipoteka, o šią buto dalį ieškovė nuomoja už 460 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie įsipareigojimus AB SEB bankui ir sumokėtas įmokas pagal kredito sutartį. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kreipiantis į teismą turėjo transporto priemonę SKODA OKTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu, prie jos nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda jos pačios mama ir sesuo, ją remia sugyventinis. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovė 2022 m. gavo išmokas už vaikus – iki birželio mėnesio po 147 Eur per mėnesį, nuo liepos mėnesio po 161 Eur per mėnesį.

40. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas teismo sprendimo priėmimo metu nedirba, gauna nedarbo išmoką iš Norvegijos karalystės po 10 649 NOK (posėdyje atsakovas nurodė apie 1 500 Eur) per mėnesį, neranda darbo už atlygį, kuris būtų ne mažesnis už gaunamą nedarbo išmoką. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą Norvegijoje (5 metams nuo 2021 m. spalio 20 d. automobilio įgijimui lizingu, įmokos suma per mėnesį 2 064 NOK). Atsakovas draudėsi gyvybės draudimu, nuomojosi būstą Norvegijoje, 2021 m. balandžio- lapkričio mėnesiais gavo vaiko pinigus, iš viso 7 686 NOK. Atsakovas dovanojimo sutarties pagrindu 2015 m. liepos 10 d. turėjo butą (duomenys neskelbtini), kurį bylos nagrinėjimo metu pardavė, o butą sau nuomojasi. Taip pat atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), kuriam registruota hipoteka. Atsakovas yra pateikęs įrodymus, kad 2021 m. sausio 11 d. atidarė šalių nepilnamečiams vaikams sąskaitas akcinėje bendrovėje „Swedbank“, tvirtina į jas pervedęs gautas iš Norvegijos išmokas vaikams. Be vaikų su ieškove kitų išlaikytinių atsakovas nenurodė.

41. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šalių turtinė padėti yra apylygė, dėl to nėra pagrindo iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo, o savo nepilnamečius vaikus šalys turi išlaikyti lygiomis dalimis. Šios išvados nekeičia ir atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai, kad jis pradėjo dirbti Norvegijoje. Kaip minėta, vaikų būtinieji poreikiai yra tenkinamieji, o nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo (to neprašė ir ieškovė). Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iš savivaldybės gaunamas išmokas vaikams (nuo 2023 m. sausio 1 d. po 87,75 Eur per mėnesį vienam vaikui), pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui 330 Eur, dukrai 300 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimą, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais išaiškinimais šios kategorijos bylose, todėl priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių bei padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42. Atmestinas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas motyvuodamas tuo, kad ieškovė nesutiko su atsakovo siūloma taikos sutartimi dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, sutikdamas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Ieškovės nuomone, atsakovas iš tiesų nesutiko sudaryti taikos sutarties jos pasiūlytomis sąlygomis, tai buvo tik deklaratyvus teiginys.

43. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos duomenų nustatyta, kad atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas sutiko su ieškovės siūloma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Atsakovo atstovė siuntė ieškovės atstovui pasiūlymą dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties sudarymo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau buvo gautas ieškovės atstovo atsakymas, kad ieškovė nesutinka sudaryti taikos sutarties nei vienoje bylos dalyje, jei atsakovas nesutinka su 400 Eur išlaikymo dydžiu vaikams.

44. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs teismo posėdžių garso įrašus, taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 7 d. parengiamajame teismo posėdyje, 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžiuose siūlė šalims sudaryti taikos sutartį, sudaryti taikos sutartį bent dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos siūlė ir atsakovo atstovė, tačiau ieškovė su tokiais siūlymais nesutiko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į šią aplinkybę, sumažino ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: sąskaita už teisines paslaugas Nr. 23/07/21, išrašytą 2023 m. liepos 21 d. ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo jį atstovaujančiai advokatei 500 Eur.

47. Atsakovo patirtos (500 Eur) išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš jos atsakovui priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.