Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys S. L. ir E. U., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Rima Gražienė padavė teismui prašymą, kuriuo prašė išspręsti klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo suinteresuotam asmeniui S. L..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11. Pareiškėja antstolė R. Gražienė nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui – skolininkei, vykdymo procese paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus naujus įrodymus, kuriuos apeliantė gavo po skundžiamos nutarties priėmimo (2025 m. gegužės 7 d. pažymą, 2025 m. kovo 27 d. pagalbos planą, 2025 m. liepos 11 d. antstolės patvarkymą), sprendžia, kad pateikti rašytiniai įrodymai turi būti prijungti. Tokia išvada, daroma įvertinus aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas klausimas, susijęs su vaiko interesais (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-806-528/2023, kuriuo, be kita ko, nusprendė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 nustatytą atsakovo E. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ą. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią tvarką:

20.2. atsakovas E. U. su nepilnamečiais vaikais Ą. U. ir E. U. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 16 val., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 18 val., pristatydamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą;

20.3. Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną atsakovas E. U. bendrauja su vaikais A. U. ir E. U. nuo 9 val. iki 19 val., jeigu tai neįtakoja vaikų ugdymo įstaigos užsiėmimų tvarkaraščio. Mamos dieną ir ieškovės gimimo dieną vaikai leidžia su ieškove S. P.;

20.4. vaikų gimtadienių dieną – nelyginiais metais nuo 9 val. iki 19 val. vaikai Ą. U. ir E. U. leidžia su atsakovu E. U., o lyginiais – su ieškove S. P.. Vaikų gimtadienio šventę organizuoja ta šalis, kuri vaikų gimtadienio dieną su jais bendrauja. Atsakovas E. U. vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos grąžiną į vaikų gyvenamąją vietą;

20.5. atsakovas E. U., grąžindamas vaikus Ą. U. ir E. U. į jų gyvenamą vietą privalo suteikti ieškovei S. P. visą jos prašomą su vaikais susijusią informaciją apie vaikų sveikatą;

20.6. šalys susitaria, jog atsakovas E. U. gali bendrauti su vaikais Ą. U. ir E. U. telekomunikacinėmis priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant internetinėmis platformomis Viber, Facebook ir pan.;

20.7. atsakovas E. U. turi teisę pasiimti vaikus Ą. U. ir E. U. į turistinę ar poilsinę kelionę į užsienio valstybę vaikų atostogų metu, atsižvelgiant į vaikų ugdymo įstaigos užsiėmimų tvarkaraštį. Apie ketinimą su vaikais vykti į kelionę atsakovas E. U. privalo pranešti ieškovei S. P. ne vėliau, kaip prieš 4 savaites iki planuojamos kelionės pradžios. Pranešdamas apie ketinimą pasiimti vaikus į kelionę atsakovas E. U. privalo nurodyti kelionės trukmę ir vaikų buvimo vietą, o ieškovė S. P., perduodama vaikus atostogų laikotarpiui, privalo atsakovui E. U. perduoti vaikų asmens dokumentus;

20.8. bendravimo su vaikais Ą. U. ir E. U. laikotarpiu atsakovas E. U. padengia visas vaikų poreikių išlaidas, o šių išlaidų suma nėra mažinamas vaikų išlaikymui nustatytas dydis, bei užtikrina, jog ieškovė S. P. turės galimybę susisiekti su dukra ir sūnumi, žinos jų buvimo vietą bei visą su vaikais susijusią informaciją;

20.9. atsakovas E. U., negalėdamas vykdyti bendravimo tvarkos, privalo ne vėliau kaip prieš 7 dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti ieškovę S. P. SMS ar elektroniniu paštu. Pasikeitus telefono numeriams, Viber programos numeriams ar kitiems kontaktiniams duomenims apie tai šalys informuoja viena kitą per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo pasikeitimų dienos;

20.10. šalys privalo informuoti viena kitą apie vaikų A. U. ir E. U. sveikatos būklę, ugdymą, pasiekimus ir poreikius.

21. 2024 m. liepos 25 d. elektroniniu laišku E. U. paklausus S. L., kur yra vaikai ir kaip jis gali su jais susisiekti, S. L. atsakė: „Prie ežerų dažniausiai. Minėjo, kad rašei. Jei neatrašė, veikiausiai bijo tavęs, nežinau. Neabejoju pasiilgs ir atrašys“. 2024 m. rugsėjo 22 d. E. U. elektroniniame laiške S. L. klausė apie vaikų būrelius, S. L. nurodė: „Vaikai dideli, pas juos ir klausk“. 2024 m. rugsėjo 26 d. elektroniniame laiške S. L. E. U. prašė liautis traumuoti vaikus, kurie šiuo metu patiria emocinę žalą ir traumas, nenuteikti jų prieš jį ir negilinti tėvo atstūmimo problemos; paaiškino, kad sutinka, jog kursai galėtų jiems kaip tėvams padėti, jei kursai būtų lankomi abiejų, įvertinus individualiai jų šeimos situaciją specialistams ir pateiktus jiems rekomendacijas dėl bendravimo su vaikais. Šiame laiške E. U. tai pat nurodė, kad bet kokių veiksmų ėmimasis be specialistų pagalbos gali pakenkti vaikams; kad jei S. L. turi gerų pasiūlymų dėl kvalifikuotų specialistų, pas kurį jie kaip tėvai galėtų nueiti, kaip jie galėtų bendradarbiauti dėl vaikų, prašė informuoti jį apie tai. 2024 m. lapkričio 20 d. E. U. informavus S. L. apie vaikų pasiėmimą atostogų metu ir paprašius paruošti juos, užtikrinant sklandų vaikų perdavimą jam, ši atsakė: „Ką reiškia „suruošti, paruošti, užtikrinti sklandų jų perdavimą? Jie dideli vaikai, aš juos ką, tau supakuoti turiu?“. E. U. atsakydamas į šį S. L. elektroninį laišką, nurodė, ką, jo manymu, reiškia „suruošti“, „paruošti“, „užtikrinti sklandų perdavimą“. 2024 m. lapkričio 26 d. elektroniniu laišku S. L. nurodė E. U., kad informavo vaikus apie viską, ką jis surašė, perdavė jiems jo norą bendrauti su jais.

22. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0090/24/02302 esančių duomenų nustatyta, kad antstolės R. Gražienės kontoroje inicijuota vykdomoji byla Nr. 0090/24/02302 pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-806-528/2023 dėl nepiniginio išieškojimo iš S. L. E. U. naudai, t. y. dėl teismo nustatytos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos vykdymo. E. U. į antstolę kreipėsi nurodydamas, kad S. L. piktybiškai nevykdo teismo sprendimo dalies dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nuteikia vaikus prieš jį, vaikai nepasiekiami jam telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

23. 2024 m. gruodžio 27 d. ir 2025 m. sausio 5 d. suinteresuotas asmuo E. U. kreipėsi į antstolę pareiškimais nurodydamas, kad 2024 m. gruodžio 27 d. ir 2025 m. sausio 3 d., vykdydamas bendravimo tvarkos 4.1 ir 4.2 punktus (šioje nutartyje nurodyti kaip 20.1, 20.2 punktai), nuvyko į S. L. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur jis buvo įleistas, namuose buvo nepilnamečiai vaikai ir S. L.. Su jais vyko bendravimas, tačiau S. L. nepanaudojo motinos valdžios tam, kad teismo nustatyta tvarka būtų vykdoma – neperdavė vaikų E. U., motyvuodama vaikų nenoru. Teismo nutartimi nustatytas bendravimas neįvyko. E. U. nurodė pareiškimuose ir tai, kad S. L. leido vaikams priimti sprendimą, siekdama išvengti atsakomybės, be to, jis įžvelgė vaikų nuteikimo prieš jį požymius.

24. 2025 m. sausio 14 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė suinteresuoto asmens E. U. 2024 m. gruodžio 27 d. ir 2025 m. sausio 5 d. pareiškimuose pateiktą informaciją. Minėtame akte antstolė taip pat nurodė, kad skolininkei išsiuntus patvarkymą elektroniniu paštu, ji nereagavo į jį, nebuvo atvykusi į antstolės kontorą, neskambino, nesidomėjo vykdymo eiga. Akte nurodyta, kad antstolė gavo iš S. L. elektroninį laišką, skirtą E. U., kuriame nurodoma, jog abu vaikai aiškiai pasakė savo nuomonę ir vaikų teisių apsaugos institucijoms, ir socialiniams darbuotojams, kurie dirba su šeima; pasidalino savo patirtimi ir išreiškė, kodėl jie atsisako bendrauti su tėvu; vaikų psichologinė ir emocinė gerovė yra prioritetas ir ji gerbia jų pasirinkimą bei nuomonę; vaikų emocinė būklė šiuo metu reikalauja jautrumo ir supratimo.

25. 2025 m. sausio 17 d. ir 2025 m. sausio 31 d. E. U. kreipėsi į antstolę pareiškimais nurodydamas, kad 2025 m. sausio 17 d. ir 2025 m. sausio 31 d. vykdydamas bendravimo tvarkos 4.2 punktą, nuvyko į S. L. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur jis buvo įleistas. Namuose buvo nepilnamečiai vaikai, su kuriais E. U. bendravo S. L. nedalyvaujant. Jis įžvelgė vaikų nuteikimo prieš jį požymius, vaikai bendravo nenoriai, nepagarbiai, į užduotus klausimus atsakė „ne tavo reikalas“, „nenoriu sakyti“, dukra pasakė „Labas ir viso gero“ bei pasišalino. E. U. nurodė, kad S. L. nedalyvavo pokalbyje, nepasinaudojo savo kaip motinos valdžia, kad padėtų vaikams bendrauti su juo ir vykti kartu; teismo nutartimi nustatytas bendravimas neįvyko, S. L. neperdavė vaikų, motyvuodama jų nenoru.

26. Nagrinėjamoje byloje pateikti 4 garso įrašai, įrašyti 2024 m. gruodžio 27 d., 2025 m. sausio 3, 17 ir 31 d. suinteresuoto asmens E. U. susitikimų su vaikais suinteresuoto asmens S. L. namuose metu. Perklausius įrašus (E. U. atsiliepimo į prašymą priedai), nustatyta kad 2024 m. gruodžio 27 d. E. U. atvykus pas vaikus, jie nurodė, kad nevyks pas jį, nes nenori, kadangi jis nuolat sėdi prie telefono. E. U. prašė S. L. palikti jį su vaikais vienus. Vaikai nurodė, kad nenori būti palikti vieni su tėvu. 2025 m. sausio 3 d. E. U. atvykus pas vaikus, jie nurodė, kad nenori važiuoti pas tėvą, kad jis liepė daužyti mamos indus, nevadinti J. tėčiu, kad nenori su juo bendrauti, kad jis parodė „savo tikrą veidą“. Vaikai atsisakė apsikabinti, sūnus nurodė, kad, kai jis buvo mažas, tėvas sudavė jam, gąsdino, vos nepataikė į galvą pultu, statydavo jį į kampą. Susitikimo metu vaikų motina S. L. pasiūlė sūnui išeiti su tėvu, pasikalbėti, tačiau sūnus atsisakė. S. L. ir E. U. pradėjo ginčytis prie vaikų dėl bendravimo su vaikais. 2025 m. sausio 17 d. E. U. atvykus pas vaikus jų gyvenamosios vietos adresu ir paklausius, ką jie veikia, jam buvo atsakyta „Ne tavo reikalas“. Vaikai nurodė, kad nevažiuos su juo, vadino tėvą melagiu, atsisakė priimti jo dovanas. 2025 m. sausio 31 d. atvykus E. U. į S. L. ir vaikų gyvenamąją vietą, jis buvo įleistas, tačiau vaikai nenoriai atsakydavo į E. U. klausimus, neatsakydavo į kai kuriuos klausimus, nurodė, kad nenori važiuoti su juo, kad nenorės su juo vykti ir kitą kartą, kad nenori su juo bendrauti ir jam atsakyti į žinutes, nenori, kad tėvas lankytų juos. 2024 m. gruodžio 27 d., 2025 m. sausio 3 d. tėvo ir vaikų bendravimo metu dalyvavo ir vaikų motina. 2025 m. sausio 17, 31 d. E. U. susitikimuose su vaikais metu jų motina nedalyvavo.

27. Vasario 2 d. S. L. rašė E. U.: „vaikų klausiau keletą kartų jie atsisako bendrauti su tavimi. Ą. visada su telefonu. E. nenori bendrauti, aš nepriversiu. Kaip ir važiuoti vasario 15-18 d. nenori. Tavo numerius telefone jie abu turi. Jei nuspręs kitaip paskambinti ar parašyti gali bet kada“.

28. 2025 m. vasario 6 d. E. U. pateikė antstolei prašymą, inicijuoti teisme procesą dėl baudos skyrimo S. L. už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio pagrindu. 2025 m. vasario 6 d. antstolė surašė Sprendimų neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi išieškotojo E. U. 2025 m. sausio 17 d. ir 31 d. pareiškimuose nurodytais faktais, nustatė, jog Kauno apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-806-528/2023 yra neįvykdytas.

29. Vasario 15 d. S. L. rašė E. U.: „vaikai atsisako važiuoti. Paimti gali 18 val. iš namų. Psichologas Užuovėjos sakė aš versti vaikų neturiu“. Kovo 30 d. S. L. rašė E. U.: „tarkis su vaikais, jie visas tavo žinutes gauna ir skaito, viską supranta, jei jie norės, tai ir susisieks <...> Versti juos kažką daryti prieš jų valią neturiu teisės. Šiuo metu jie tiesiog nenori. Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau jie pasiilgs tavęs ir patys susisieks“.

30. Laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 24 d. iki 2025 m. vasario 10 d. E. U. pateikė VTAT 9 skundus / pranešimus dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ir vaikų teisių bei interesų pažeidimų. 2025 m. sausio 9 d. suinteresuotas asmuo E. U. kreipėsi į VTAT prašydamas inicijuoti atvejo vadybą, siekdamas atkurti jo ir vaikų ryšį.

31. 2025 m. vasario 4 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ (toliau – ir Centras) rašto duomenimis, 2025 m. sausio 29 d. individualios konsultacijos metu Centro specialistas susipažino su šeimos situacija ir aptarė bendravimo su vaikais iššūkius kartu su E. U., jam buvo pateiktos rekomendacijos dėl bendravimo. Konsultacijos metu buvo susitarta, kad Centro specialistas susisieks su S. L., siekdamas pristatyti psichosocialinės paslaugos pobūdį ir paskatinti nepilnamečių vaikų motiną diskusijai, kurios tikslas – tarpininkauti atkuriant E. U. ir jo vaikų ryšius. 2025 m. sausio 30, 31 d. Centras išsiuntė S. L. elektroninius laiškus su psichosocialinės paslaugos pristatymu, moteris buvo informuota apie tai, kad į Centrą kreipėsi vaikų tėvas E. U. dėl tarpininkavimo atkuriant jo santykius su vaikais. 2025 m. vasario 1 d. ir vasario 2 d. el. paštu S. L. informavo Centrą, kad jos vaikai nenori bendrauti su savo tėvu dėl jo ilgametės nepriežiūros bei psichologinio ir fizinio smurto, kad vaikų nuomonė yra svarbiausia. S. L. taip pat nurodė, kad vaikų tėvas ne kartą teikė melagingus pareiškimus, sukeldamas vaikams papildomą stresą, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų jai, kad ji nemato pagrindo būti įtraukta į šią situaciją, ypač turint omenyje jos kreipimąsi į teisėsaugą dėl E. U. veiksmų.

32. Suinteresuotas asmuo S. L. savo argumentus dėl vaikų nenoro bendrauti su tėvu šioje byloje grindė VTAT atliktų vaikų situacijos vertinimų anketomis, kuriose pateikiama nepilnamečių vaikų Ą. U. ir E. U. nuomonė. 2024 m. vasario 29 d. vertinimo metu E. U. nurodė Tarnybos darbuotojai, kad nenori matytis su tėčiu, nes jis meluoja ir tai jai su broliu labai nepatinka; tėtis prie jų negražiai kalba apie mamą; tėčio nepasiilgsta; telefono numerį pasikeitė, nes nenorėjo bendrauti su tėčiu, nenorėjo, kad jis jai rašytų. Pasak mergaitės, ji nenori, kad tėtis žinotų jos telefono numerį; ji bijo tėčio, nes jis drausmindamas statydavo „į kampą“; susitikti su tėčiu norėtų, tačiau ne jo namuose. 2024 m. rugpjūčio 14 d. vertinimo metu mergaitė nurodė, kad ji turi telefoną, kuriuo naudojasi tik ji, SMS ir skambučius mato; tėčio numerio neturi, mamos neprašė; tėčio telefono numerio nenori turėti, nes jis sakys „nedraugauk su mama“, rašinėja nesąmones, tai ji žino iš Ą., kuris gauna jo ilgas, nesąmoningas žinutes, jis siuntinėja kitų vaikų nuotraukas ir pan. Mergaitė paaiškino, kad savo telefono numerį pasikeitė, nes tėtis jai skambinėdavo, rašydavo pamokų metu. Mama apie tėtį nieko nekalba; susitikti su tėvu nenori, nes jis keikia mamą ir kalba visokias nesąmones.

34. Kauno arkivyskupijos šeimos centro 2025 m. gegužės 7 d. pažymos duomenimis, Ą. U. lanko specialistų konsultacijas centre kartu su motina S. L.; dėl patiriamo streso bendraujant su tėvu ir besitęsiančios įtampos tarp tėvų berniukui paaštrėja nerimas, įtampa, dėl to vaikas kramto nagus. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2025 m. kovo 27 d. pagalbos plano duomenimis, 2025 m. kovo 27 d. posėdyje Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus atvejo vadybininkė A. P. paaiškino, kad 2025 m. kovo 25 d. gauta informacija iš Kauno arkivyskupijos šeimos centro specialistės, jog S. L. turi visus vidinius resursus savarankiškai spręsti iškilusius sunkumus, jog jos ir dabartinio jos sutuoktinio emocinis ryšys yra tvirtas, pagal turimą informaciją kompleksinių paslaugų poreikis S. L. šeimai nenustatomas, tačiau išlieka problema dėl jos vaikų bendravimo su tėvu, rekomenduojama S. L. pasinaudoti Vaikų gerovės centro „Pastogė“ teikiamomis psichosocialinėmis paslaugomis. To pačio posėdžio metu VTAT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė L. M.-S. paaiškino, kad vaikų nuomonė išsakyta, bet motina turėtų imtis veiksmų, kad padėtis keistųsi; psichologė pateikė informaciją, kad S. L. konsultavosi su sutuoktiniu, bet ne vaikai su psichologe; jei yra patirtų problemų dėl bendravimo su tėvu, jos turi būti sprendžiamos su psichologo pagalba. Specialistė nurodė, kad paslaugos turi būti teikiamos abiem tėvams. Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotoja A. M. paaiškino, kad S. L. atsisako kalbėtis su vaikais dėl bendravimo su tėvu, nes ryšį turi palaikyti tėvas. S. L. advokatė L. K. posėdyje paaiškino, kad S. L. atsisako dalyvauti bendrame posėdyje, nes tai yra vienas iš persekiojimo instrumentų, kad S. L. netiki institucijomis, teikiančiomis pagalbą šeimai, nes VTAT rašo, jog ji pažeidžia vaikų teises.

35. Antstolės S. V. 2025 m. liepos 11 d. patvarkymo duomenimis, yra susidaręs E. U. vaikų išlaikymo įsiskolinimas (1295 Eur), šiam nevykdant išlaikymo pareigos. Antstolei susisiekus su E. U., šis paaiškino, kad šiuo metu yra registruotas Norvegijos darbo biržoje ir negauna išmokų, žadėjo sumokėti įsiskolinimą iki 2025 m. liepos vidurio. Apeliantės pateikto sąskaitos išrašo duomenimis, ji negavo į minėtą sąskaitą E. U. vaikų išlaikymo išmokų iki 2025 m. liepos 30 d.

36. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad buvo pagrindas paskirti jai baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, grindė savo išvadas dėl apeliantės nebendradarbiavimo prielaidomis; nenurodė, kokias konkrečias pastangas S. L. turėjo dėti, siekdama įvykdyti teismo sprendimą; neįvertino paties E. U. netinkamo elgesio su vaikais ir jų motina; neatsižvelgė į tai, kad antstolė prieš surašydama Sprendimų nevykdymo aktus, nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto bei nenurodė konkrečių S. L. veiksmų, kuriais pasireiškė teismo sprendimo nevykdymas.

37. Apeliantei ginčijant Sprendimų nevykdymo aktų turinį bei jų surašymo aplinkybes, visų pirma, pasisakytina dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su nurodytais atskirojo skundo argumentais.

Dėl Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymo akto surašymo ir jo reikšmės, sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo

38. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

39. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.

40. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

41. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija), 50 punkte nustatyta, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

42. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).

43. Antstolis, esant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nevykdoma, tik konstatuoja sprendimo neįvykdymo faktą surašydamas tokio sprendimo neįvykdymo aktą ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas įvertina ir tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, ir priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis Nr. e3K-3-125-1120/2024, 40 punktas).

44. Teismas, be kita ko, įvertinęs konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas, teismo sprendimo nevykdymo priežastis, turi teisę skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis Nr. e3K-3-125-1120/2024, 41 punktas).

45. Dėl pažeidimų vykdymo procese pasekmių sprendžiama, atsižvelgiant į tai, ar, antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų veiksmų, buvo pažeisti geriausi vaiko interesai ar kilo grėsmė juos pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties Nr. e3K-3-119-969/2023 50 punktas).

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog nebuvo pagrindo apeliantei skirti baudą, kadangi Sprendimų nevykdymo aktai buvo surašyti neaiškiai bei neinformavus apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti VTAT pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktą.

47. Nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendimų nevykdymo aktuose nėra konkrečiai nurodyti suinteresuoto asmens S. L. veiksmai, kuriais ši nevykdė teismo sprendimo, šiuo atveju svarbu tai, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas nevyko teismo nustatyta tvarka, nors išieškotojas ėmėsi veiksmų, kad toks bendravimas įvyktų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, turėjo vadovautis Sprendimų nevykdymo aktais tik kaip vienu iš įrodymų, vertindamas priežastis, dėl kurių teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bei nustatydamas asmenis, atsakingus už teismo sprendimo nevykdymą (šios nutarties 43, 44 punktai).

48. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad Sprendimų neįvykdymo aktuose buvo vadovaujamasi E. U. pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad S. L. nepasinaudojo savo kaip motinos valdžia, neperdavė vaikų E. U. teismo nustatytu laiku, motyvuodama tai jų nenoru bendrauti su tėvu.

49. Nors apeliantė ir remiasi antstolės surašytų Sprendimų neįvykdymo aktų trūkumais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje šių aktų turinys (nors jame konkrečiai ir nenurodyta, kokių būtent teismo sprendimo nuostatų nesilaikė apeliantė bei kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė šių sąlygų nesilaikymas), atsižvelgiant į prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų interesus, gali būti vertinamas kaip iš esmės pakankamas išvadai, dėl kokių neatliktų veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis šie aktai yra surašyti. Sprendimų neįvykdymo aktuose nurodyta, kokį vykdomąjį dokumentą antstolė vykdo ir kokie įrodymai, antstolės vertinimu, patvirtina teismo sprendimo nevykdymą. Antstolė nurodė Sprendimų neįvykdymo aktuose, kad apeliantė nevykdė Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-806-528/2023. Sprendimų neįvykdymo aktai buvo surašyti pagal konkrečiai nurodytus antstolės 2024 m. gruodžio 30 d., 2025 m. sausio 6, 17, 31 d. gautus vaikų tėvo pranešimus dėl teismo sprendimo nevykdymo. Šiuose Sprendimų neįvykdymo aktuose nurodyti duomenys, vertinat juos su minėtais vykdomojoje byloje esančiais vaikų tėvo pranešimais dėl teismo sprendimo nevykdymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pakankami kiekvienu iš vaikų tėvo pranešime nurodytų atvejų teismui spręsti, kokių konkrečiai teismo sprendimo sąlygų nesilaikė apeliantė, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė šių sąlygų nevykdymas. Todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad bauda negalėjo būti skiriama, nes Sprendimų neįvykdymo aktai buvo nekonkretūs.

50. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0090/24/02302 medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja antstolė R. Gražienė, 2024 m. gruodžio 17 d. priėmusi vykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-806-528/2023 dėl teismo nustatytos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, neinformavo apie tai VTAT pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktą.

51. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo S. L. akcentuodama antstolės Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto pažeidimą, nepateikė argumentų dėl vaikų interesų pažeidimų būtent šiuo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis vykdymo proceso pažeidimas nenulėmė vaikų teisių pažeidimo ir grėsmės šioms teisėms, nes nustatyta, kad VTAT buvo informuota apie E. U. bendravimo su vaikais pagal teismo sprendimą sunkumus dar nuo 2023 m. spalio 24 d. Todėl darytina išvada, kad tai, jog antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, neinformavo apie tai VTAT, neturėjo esminės reikšmės vaikų teisėms, jų užtikrinimui.

52. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs pirmiau nurodytas išvadas, toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su apeliantės veiksmų / neveikimo vertinimu, vaikų tėvui siekiant teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su apeliantės veiksmais / neveikimu, vaikų tėvui siekiant teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo

53. Pagal CK 3.170 straipsnio 4 dalį tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

55. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. e3K-3-119-969/2023, 34 punktas).

56. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-157-916/2021, 33 punkto 4 papunktis).

57. Teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galbūt vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 53 punktas).

58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, prieina išvadą, kad nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog teismo skundžiamos nutarties išvada dėl motinos nebendradarbiavimo vykdant teismo sprendimą pagrįsta prielaidomis.

59. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė atsisakė bendradarbiauti ir su tėvu, ir su institucijomis, galėsiančiomis padėti atkurti tėvo ir vaikų ryšį. Tokie įrodymai yra jos elektroniniai laiškai E. U., VTAT ir Vaikų gerovės centrui „Pastogė“, kuriose ji nurodo, kad nevers vaikų bendrauti su tėvu, kad tai yra jo problema ir ji neturi kištis į jų santykius (žr. šios nutarties 21, 24, 27, 29, 31, 34 punktus). Nors 2025 m. sausio 3 d. E. U. susitikimo su vaikais metu S. L. pasiūlė sūnui pasivaikščioti ir pasikalbėti su tėvu, tačiau to paties susitikimo metu pradėjo konfliktuoti su E. U. prie vaikų. Todėl negalima daryti išvados apie S. L. bendradarbiavimą iš vieno atvejo, kai ji pasiūlė sūnui pabendrauti su tėvu, o po to susikivirčijo su E. U. prie vaikų.

60. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad S. L. nusprendė nusišalinti nuo teismo sprendimo vykdymo, neskatindama vaikų bendrauti su tėvu, nesikreipdama į specializuotą pagalbą teikiančią instituciją (Vaikų gerovės centrą „Pastogė“) dėl tėvo ir vaikų ryšio atkūrimo. Šie duomenys fiksuoti ne tik E. U. pateiktuose įrodymuose, bet ir pačios apeliantės pateiktame 2025 m. kovo 27 d. pagalbos plane, kuriame nurodyti pagalbą teikusių specialisčių paaiškinimai apie tai, kad vaikų motina turėtų pasinaudoti Vaikų gerovės centro „Pastogė“ pagalba, kad ji turi imtis veiksmų, jog tėvo ir vaikų bendravimo situacija pasikeistų, kad turi būti teikiamos psichologo paslaugos abiem tėvams ir vaikams, kad pati vaikų motina atsisako kalbėtis su vaikais apie bendravimą su tėvu (žr. šios nutarties 34 punktą).

61. Tai, kad S. L. kreipėsi į Kauno arkivyskupijos šeimos centro psichologus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu ji bendradarbiavo su vaikų tėvu, nes jis nebuvo kviečiams į tuos susitikimus. Nėra duomenų, kad tuose susitikimuose buvo sprendžiama E. U. ir jo vaikų nutrūkusio ryšio atkūrimo problema. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių S. L. bendradarbiavimą su vaikų tėvu įgyvendinant bendravimo tvarką, bei duomenų, jog S. L. bandė dėti pastangas į vaikų galimybes bendrauti su tėvu nustatytu laiku. Nors apeliantė ir teigia, kad neribojo tėvo ir vaikų bendravimo, įleisdama E. U. į vaikų gyvenamąją vietą, kur jis ir bendravo su vaikais, tai negali būti vertinama kaip bendradarbiavimas vykdant teismo sprendimą ar vaikų raginimas bendrauti su tėvu.

62. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jos nebendradarbiavimą, nenurodė, kokias pastangas ji turėjo dėti į teismo sprendimo vykdymą. Nors pirmosios instancijos teismas ir nenurodė konkrečių veiksmų, kurių vaikų motina turėjo imtis siekdama tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Veiksmai, kurių S. L. turėjo imtis, siekdama tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, buvo nurodyti ir 2025 m. sausio 29 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ rašte, ir 2025 m. kovo 27 d. pagalbos plano svarstymo metu socialinių darbuotojų: visų pirma, pasinaudojimas specializuotų psichologų, dirbančių Vaiko gerovės centre „Pastogė“, kurie dirbtų su abiem tėvais ir vaikais bei taip prisidėtų prie tėvo ir vaikų nutrūkusio ryšio atkūrimo, pagalba. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, suinteresuotas asmuo S. L. neturėtų versti savo vaikų bendrauti su tėvu, bet turėtų skatinti (raginti) vaikus bendrauti su tėvu, nepriklausomai nuo jos ir E. U. santykių, taip, kad vaikai nebijotų matytis su tėvu ir bendrauti, nedalyvaujant motinai.

63. Priešingai, nei nurodyta atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino ir E. U. veiksmus byloje esančių įrodymų kontekste, konstatuodamas, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie netinkamą, žalingą jo elgesį su vaikais. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvų atskirojo skundo argumentą, jog E. U. blogai kalbėjo vaikams apie jų motiną, netinkamai su jais elgėsi, kad atliko veiksmus, dėl kurių iš vaikų yra tyčiojamasi. Pažymėtina, kad vaikų paaiškinimai apie tai, kad E. U. blogai kalbėjo apie jų motiną, močiutę, nekonkretūs: neaišku, nei kada, nei ką blogo E. U. pasakė vaikams apie jų motiną ir močiutę.

64. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas E. U. veiksmus, vykdant kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigą teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo metu, nustatė, kad jis stengėsi užmegzti konstruktyvų ryšį su vaikų motina, siekdamas bendravimo su vaikais. E. U. buvo atviras vaikų motinos pasiūlymams dėl konkrečių specialistų, kurie padėtų išspręsti jo ir vaikų bendravimo problemas, dalyvaujant abiems tėvams ir vaikams (žr. šios nutarties 21 punktą). Byloje nėra įrodymų, kad S. L. atsiliepė į šiuos vaikų tėvo pasiūlymus, sutikdama su jais ar pateikdama savo konstruktyvius alternatyvius pasiūlymus. Vaikų tėvui prašant bendradarbiauti suruošiant vaikus bendravimui, S. L. nurodė, kad perdavė vaikams informaciją dėl E. U. prašymų jai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai tik patvirtina suinteresuoto asmens S. L. nusišalinimą nuo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad S. L. iš esmės nededa tinkamų pastangų spręsti situaciją taip, kad nebūtų pažeidžiamos nepilnamečių vaikų bei jų tėvo teisės ir galimybės vykdyti tarpusavio pareigas.

65. Pasisakant dėl apeliantės argumento, jog pats vaikų tėvas nesilaikė ir nesilaiko teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos bei nevykdo teismo sprendimo dėl išlaikymo, svarbu tai, kad teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas kitos šalies pareigų, nustatytų teismo sprendimu, nevykdymu. Tuo atveju, jei vaikų tėvas nevykdo teismo sprendimo, tai yra pagrindas kreiptis vaikų motinai į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio sprendimo vykdymo to vykdomojo rašto pagrindu. Jei teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka negali būti vykdoma dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, vienas iš tėvų (ar abu tėvai) gali kreiptis į teismą ieškiniu dėl tos bendravimo tvarkos pakeitimo.

66. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad šioje byloje nebuvo išklausyti vaikai ir VTAT išvada, negali būti vertinama kaip procesinės teisės pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Šiuo atveju svarbu tai, kad byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie vaikų nuomonę, išklausytą 2024 m. vasarį, rugpjūtį. Be to, vaikų nuomonė negali būti vertinama kaip pagrindinis įrodymas, nulemiantis baudos už teismo sprendimo nevykdymą (ne)paskyrimą. Byloje buvo pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui suformuoti vidinį įsitikinimą dėl priežasčių, kurioms buvus vaikai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias priežastis, konstatuodamas, kad vaikų nuosekliai kartojami argumentai dėl nenoro bendrauti su tėvu yra iš anksto išmokti, kad šis nenoras bendrauti su tėvu kyla iš baimės prarasti motinos ar jos sutuoktinio palankumą. Šias išvadas iš esmės netiesiogiai patvirtina ir apeliantės pateiktoje 2025 m. gegužės 7 d. pažymoje nurodyti duomenys apie šalių sūnaus patiriamą stresą dėl įtampos tarp tėvų. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu dėl jos nurodytų priežasčių (netinkamo elgesio su vaikais, blogų kalbų apie motiną, močiutę), kad vaikų pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška ir nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis. Todėl skundžiama nutartis negali būti panaikinta dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neišklausė vaikų nuomonės ir neatsižvelgė į jų norus priimdamas nutartį dėl baudos skyrimo jų motinai.

67. VTAT išvada bylose paprastai yra būtina tuomet, kai sprendžiami reikalavimai, susiję su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais. Šiuo atveju byloje buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl baudos skyrimo pilnamečiam asmeniui, kuris nevykdė teismo sprendimo. Nors pirmosios instancijos teismas, įtraukęs išvadą teikiančią instituciją VTAT, ir negavo šios institucijos išvados nei žodžiu, nei raštu, tai negali būti vertinama kaip absoliutus skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas prieina šią išvadą, nustatęs, jog byloje buvo pakankamai duomenų (tarp jų – ir gautų iš VTAT), kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatytų ir įvertintų bylos aplinkybes.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį paskirti baudą suinteresuotam asmeniui S. L., tinkamai nustatė teismo sprendimu nustatytos suinteresuoto asmens E. U. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nevykdymo priežastis bei atsakingą už teismo sprendimo nevykdymą asmenį. Byloje esantys įrodymai apie paties E. U. veiksmus vykdant teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką patvirtina tai, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, turėdamas tikslą bendrauti su vaikais teismo sprendime nustatyta tvarka, tarp jų – siekė bendradarbiauti ir kooperuotis su vaikų motina dėl bendravimo su vaikais. Suinteresuoto asmens E. U. veiksmai / neveikimas galbūt nevykdant teismo sprendimo / jo dalies viso šio sprendimo galiojimo metu negali būti pagrindu suinteresuotam asmeniui S. L. atsisakyti vykdyti teismo nustatytą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių suinteresuoto asmens S. L. atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Atmetus apeliantės S. L. atskirąjį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, kadangi priimtas procesinis sprendimas ne jos naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti suinteresuoto asmens S. L. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį.