- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- 1-519-1170/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21207-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- E. V., Ž. L.
- Advokatai
- Ramūnas Kučiauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.9.6Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
A. Z., grasino nužudyti žmogų, o būtent – jis, 2024 m. birželio 2 d., apie 20.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendrame vidiniame namo kieme, tyčia, rankose laikydamas virtuvinį peilį – kirvuką, grasino nužudyti nukentėjusįjį E. V., - eidamas artyn nukentėjusiojo ir mojuodamas virtuviniu peiliu-kirvuku, pasakė: „Aš tave sukaposiu per dvi sekundes, debile“, po ko apsisuko, pradėjo leistis laiptais žemyn ir atsisukdamas pasakė: „Pydaraste, sukaposiu per tris sekundes“, kas nukentėjusiajam E. V. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu, tyčia, aiškiai suvokdamas, grasino nužudyti nukentėjusįjį E. V..
Tokiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat, A. Z., grasino nužudyti žmogų, o būtent – jis, 2024 m. liepos 15 d., apie 21.34 val., (duomenys neskelbtini), bendrame vidiniame namo kieme, prie įėjimo vartų, tyčia grasino nužudyti nukentėjusįjį Ž. L.,- nukentėjusiajam Ž. L. pasakė, jog yra ginkluotas, jį nušaus ir sudegins, po ko, pasiėmęs į rankas žiebtuvėlį, kuris yra šaunamojo ginklo – pistoleto formos, nukreipė jo vamzdį į nukentėjusįjį Ž. L., kas nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu, tyčia, aiškiai suvokdamas, grasino nužudyti nukentėjusįjį Ž. L..
Tokiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Dėl 2024 m. birželio 2 d. epizodo (E. V. epizodas)
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. Z. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas ir kaltės nepripažįsta. Šito konflikto praktiškai ir nebūtų vykę. Jis ramiai dirbo kieme, savo noru, už savo lėšas ir t. t., bet kadangi yra pirmininkas, tik paprašė E. V. nerūkyti laiptinėje. Atsakymą gavo labai keistą - 10 kartų buvo įžeistas necenzūriniais žodžiais. E. V. jį apie 10 kartų kaip iš patrankos pasiuntė. Nei jis E. V. žudyti, nei kapoti nesiruošė, gal liežuvį norėjo pakapoti, bet užlipo jų vidaus kieme laiptine, iki jo atstumas buvo plius-minus 3 metrai, tačiau apsigalvojo, įsitikino, kad E. V. negirtas, bet nesveikas, ir grįžo namo. Tuo konfliktas ir baigėsi. Jis (A. Z.) buvo nuo tokio įžeidimo įniršęs, bet jokio ketinimo nužudyti nebuvo. Spontaniška pykčio improvizacija. Nužudymu ir kapojimu jis niekada neužsiiminėjo ir turbūt neužsiims. Šitas konfliktas trūko tik keletą minučių, bet čia jo (E. V.) iniciatyva, o paskui policijos. Jis (A. Z.) buvęs (duomenys neskelbtini), jis šitame name gyvena (duomenys neskelbtini) metų, niekas jo neįžeidinėjo. Ir tokį pažeminimą jis sunkiai priėmė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad tame kieme jis gyvena virš (duomenys neskelbtini) metų, bute. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. 80 procentų namo yra išnuomota. Kaimynai pastoviai keičiasi, praktiškai ten nėra su kuo nei draugauti, nei bendrauti. Pastovūs kaimynai tik jis ir J. S.. E. V. atsirado prieš tris metus. Ž. L. yra nuomininkas, nuomojasi (duomenys neskelbtini) metus. E. V. gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Pasitaikydavo konfliktų su kitais kaimynais. Vieninteliu, su kuo jis nesugyvena, tai su E. V.. S. M. jis žino, bet ji matomai gyvena pas tėvus, jis labai seniai ją matė. Su S. M. prieš 5 metus jie nesėkmingai padarė remontą, apkaltino jį (A. Z.), kad užpylė. Jis apmokėjo S. M. jos buto remontą ir nuo to laiko jokių kontaktų nebuvo ir nėra. Kas liečia S. M., tai čia yra pilnas melas. 5 metus jis su ja nebendrauja ir net neatsimena kada jis ją matė, čia jos yra fantazijos, kad jis prie jos kabinėjasi. Jis žino už ką ji pyksta, gali pakomentuoti. Ji pirko butą prieš 10 metų su jau parduotu prieš tai sandėliuku, bet kažkodėl ji sugalvojo, kad jis pasisavino jos kažką tai. O jis jai prieš 10 metų paaiškino, kad jos sandėliukas buvo čia ir parduotas, net gi žino kam. Pas ją likusios nuoskaudos. Pas jį nuoskauda tik tokia, kad apmokėjo jai remontą. Deja, policijos iškvietimai yra Ž. L. nuopelnas, jis labai stengiasi jam (A. Z.) kenkti ir dėl kiekvienos smulkmenos, gal apie 10 kartų jam kvietė policiją, kur niekuo nesibaigdavo. Nu, grynai, kad kaip į kolekciją jis (Ž. L.) rinko medžiagą. Ir galutinis epizodas su žiebtuvėliu. Jis (Ž. L.) jam pristatė kaip Ž., o jis yra Ž.. Čia vienas ir tas pats asmuo. Protokolų jokių nebuvo surašyta, arba jis neatsimena. Liepos 30 d. buvo architektų diena, jis (A. Z.) architektas ir taip, dirbtuvėse atšventė, bet ne viešoje vietoje. Priešais jo namus yra restoranas „(duomenys neskelbtini)“, jie nuo penktadienio šventė turkų vestuves. Bet jau taip kalė, kad „nesvietiškai“ garsiai. 30 dieną, jau po 7 valandos, jis užėjo paprašyti, kad jie patildytų nors tą muziką, jau tris dienas, jau gana švęsti, po ko jis labai negražiai buvo išprašytas. Tuo konfliktas ir baigėsi. Už valandos, kieme, prisistatė du pareigūnai, vėl gi, be jokių pasiaiškinimų surakino rankas. Jis paprašė pareigūno, kad leistų užrakinti jo dirbtuves, ten yra brangių dalykų, bet ne, jėga „supakavo“ ir išvežė. Jokio bendravimo su E. V. nebuvo, visą dieną jis (A. Z.) krapštėsi ten, tinkavo, sodino gėles, visą dieną dirbo kieme. E. V. jis matė visą dieną. Gali pateikti nuotrauką (parodo nuotrauką), kur jis sėdi prie savo durų. Kad būtų aiškiau apie ką jis šneka, čia yra pono E. V. butas, apačioje yra kiemas, čia yra jo laiptinė, kur įvyko įvykis. Nuotrauka daryta gal po birželio 2 dienos. E. V. kas 15 minučių rūko, į dieną surūko apie 4-5 pakelius, bet yra kita problema. Jis ne tik rūko, bet jis daro vaizdo įrašus. Tu gali save filmuoti, fotografuoti, bet ne jį (A. Z.), kai jis ten dirba, kas pas jį ateina, kas išeina, ką jis ten dirba. E. V. pastoviai laikydavo įjungtą telefoną ir darė įrašus, o paskui ne aišku kur siuntė. E. V. filmavo ir birželio 2 dieną. Jis pastoviai filmuoja. Konfliktas kilo, nes jis (A. Z.) paprašė jo nerūkyti tiek daug. Jis buvo namo apačioje, kieme, o E. V. sėdėjo antrame aukšte. E. V. gyvena antrame aukšte, o jis trečiame. Dirbtuvės yra pirmame aukšte. E. V. atsakymas į jo prašymą nerūkyti buvo 10 kartų „eik tu (necenzūriniai žodžiai)“. Viešai. Net gi J. S. viską girdėjo. Pas J. S. buvo atviri langai, buvo karšta diena, jis viską girdėjo. Jis (A. Z.) pasikėlė pažiūrėti ar E. V. girtas, ar jis nesveikas, bet iki jo „nedaėjo“ ir grįžo atgal. Pasikėlė laiptais, iki E. V. liko 2-3 metai. Jis dirbo su mediniu kirvuku, su kuriuo jis sodino gėles, jis panašus į virtuvinį peilį. Kirvuku labai patogu gėles sodinti, todėl naudojo kaip kastuvą. Kirvis medinis, panašus į normalų kirvį, pirko turguje. Jį su savimi pasiėmė eidamas link laiptų. Kažką E. V. sakė. Jeigu E. V. įrašė jį, tai sakė tokius žodžius, kad sukapos. Sakė todėl, kad jį įžeidinėjo. E. V. tyčiojosi, sėdėjo ramiai ir filmavo su cigarete burnoje. Nuotraukoje yra jis (rodo nuotrauką), čia gyvena, sėdi E. V., jis pasikėlė, iki 3 metrų atstumas buvo garantuotai, E. V. sakė: „eik iš čia“, jis apsisuko ir nuėjo. Tuo viskas ir baigėsi, nutrūko bendravimas. E. V. jo namo neįleido, sakė „eik iš čia, eik iš čia“, jis ir nuėjo. Jo sutuoktinė ne vieną kartą girdėjo, jis už ją negali atsakinėti. Kur tuo metu buvo sutuoktinė, jis negali pasakyti. Jis už ją nieko negali pasakyti. Tą dieną jis nevartojo alkoholio, buvo pavargęs, vartojo tik vaistus, kadangi jam be vaistų negerai. Pastoviai turi vartoti vaistus. Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia rūkyti bendro naudojimo laiptinėse. Pas juos kieme nėra rūkymui skirtos vietos. Jis normalus žmogus, galvojo, kad jis normaliai, žmoniškai paprašys, kadangi jam dūmai kenkia. E. V. rūko kas 15 minučių, kiekvieną dieną. Iš pradžių jis prašė gražiuoju. Jis (A. Z.) rūko, kai tokie kaimynai sunervina. Rūko kieme, bet ne laiptinėje. Alkoholio švenčių metu nevengia. Alkoholio nevartoja, vaistus geria ne švenčių metu. Su E. V., kai kilo konfliktas, nevartojo alkoholio. Konfliktai buvo tie patys - „nerūkyk, rūkymas bendro naudojimo laiptinėje bauda 50 Eur“. Čia pusiau juokais. Eilinį kartą yra gavęs tokį pat atsakymą: „eik“. Panašių konfliktų buvo apie 2, 3 ir 5. „Nerūkyk ir nefilmuok“. Jis (A. Z.) rūko kiemo viduryje, kur yra grotelės, ten ir rūko, bet tik tada, kai labai susinervuoja. Įrankį, su kuriuo tvarkė gėles, pirko turguje. Jis pagamintas iš faneros, iš šono apklijuotas medinėmis rankenomis, galimai jau, atsiklijavo, nulūžo ir t. t. Šiuo metu įrankis yra policijoje. Kirvuko visos dalys medinės, ekspertai rašo, kad jis buvo kniedytas, nieko jis nebuvo kniedytas, nuo darbo, galų gale, tos rankenėlės atsiklijavo, ten buvo prie faneros iš dviejų pusių priklijuotos tokios pats plytelės, kurios nuo darbo atsiklijavo ir išmestos. Tą dieną, į pavakarę, jis buvo pavargęs. Blogai jautėsi, kadangi spaudė kūrinę, blogai buvo su koordinacija. Tą dieną vartojo vaistus. Vaistai buvo nuo širdies. Į dieną 6-7 tabletes vartoja. Arčiausias atstumas buvo apie 3 metrai, tarp jo ir E. V.. Tokiu atstumu negalėjo pasiekti E. V., nieko jis jam su tuo įrankiu padaryti nenorėjo. E. V. ramiai rūkė ir „n“ kartų pakartojo „eik iš čia“ ir su keiksmažodžiais. Jo veiksmai neprivertė E. V. reaguoti. Ramiai sėdėjo, rankose įjungta kamera, cigaretė dantyse. Jo akimis, E. V. tyčia sudarė šią problemą, kad šitą epizodą nufilmuoti. E. V. jo neišsigando. Kaip sėdėjo, taip ir sėdėjo. Šiuo metu santykių jie neturi. Šiuo metu E. V. gali pagirti, jau apie pusę metų, gal mažiau, jis nesėdi, nerūko, nefilmuoja. Jo nuomone, E. V. suprato jo prašymą ir dabar nerūko taip, kad problema yra išspręsta teigiamai. Šiai dienai jie nebendrauja, eina pro šalį, nei „labas“, nei „viso gero“. Neturi jokių santykių su E. V.. Tik jam dirbant kieme, dėl sveikatos, jis tik jo prašė nerūkyti tiek dažnai, nes kieme kabina rūbus, patalus, viskas vėliau kvepia nikotinu. Jokių blogų ketinimų jis neturėjo. Ponas E. V. tyčia išprovokavo tokį epizodą. Jis (A. Z.) pats tyrėjui atnešė kirvuką liepos 8 dieną. E. V. lygiai pusę metu nerūko laiptinėje, jo nefilmuoja, jis darbus kieme nutraukė, jokio susitikimo prieš savaitę nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 6465, kaltinamasis A. Z. parodė, kad tai vyko tikrai ne tą pačią dieną, kur su kirvuku. Kodėl ėjo su gitara tais laiptais, gali pakomentuoti. Buvo lyrinė nuotaika, grojo gitara, bet ne vieną kartą prašė, kad baigtų jį filmuoti, tačiau E. V. vis tiek filmavo. Nori pabrėžti, kad gitara rodė būtent į kamerą, o ne į jo kūną, kaip jis nori įrodyti. Paskui jis tuos vaizdo įrašus siunčia „velnias žino kur“. Jis norėjo, kad nukentėjusysis jo nefilmuotų, todėl pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Jis jam sutikimo nedavė ir niekada neduos, kadangi E. V. pastoviai sėdėjo ir pastoviai filmavo. Jis (A. Z.) nebuvo neblaivus, buvo pavargęs ir išgėręs daug vaistų šio vaizdo įrašo metu. Apie 10 vaistų geria per dieną. Jis pajuokavo, kad jam (E. V.) liko gyventi sekundė. Sekundė praėjo ir viskas. Pajuokavo, kad šonkaulį sulaužys. Mano, kad tai yra neadekvatūs pajuokavimai. Lipdamas laiptais siūbavo, nes koja operuota, laiptai labai nestandūs, siūbuoja. Antra, pas jį yra stuburo košė nuo sporto, pastoviai mėto į šonus ir 99 proc. kaimynų galvoja, kad jis pastoviai girtas.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 1025, A. Z. parodė, kad pirma, nori pateikti teismui, kad E. V. pats išprovokavo šį incidentą. Jis žino, kad jis (A. Z.) yra širdininkas, pas jį buvo tik vienas prašymas nerūkyti po 5 pakelius į dieną. Jis (E. V.) pastoviai sėdi savo kampe ir iki 5 pakelių rūko, nulis emocijų. Jam (A. Z.) tas kenkia. Paskui į prašymą, kad nerūkytų, E. V. pasiuntė jį 10 kartų. Jis yra nusipelnęs sportininkas ir taip toliau, ir niekas jo šitame kieme taip toli nesiuntė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad su kirviu ėjo prie nukentėjusiojo dėl to, kad tai jam papuolė po ranka kaip darbo įrankis. Užsimojo daugiau kaip pedagogikos tikslais. Auklėjo. Neturi jis (E. V.) teisės jo siųsti tokiais žodžiais, jis yra už jį vyresnis. Tai tas pats kirvukas, kuri pateikė teismui. Tai, kas papuolė jam į galvą, tą ir pasakė, tai nebuvo piktybinis kažkoks tai tikslas su juo susidoroti, nes jis atsibodo jam savo rūkymu ir dar plius sėdi filmuoja. Viskas smirda vėliau, visa patalynė. Paklaustas apie kirvio atspindį vaizdo įraše A. Z., nurodė, kad šalia įjungtas prožektorius, tai galėjo atsispindėti kažkas. Jau buvo vėlu, pas juos kieme tamsu, todėl degė prožektorius. Kiemas uždaro kontūro, 10x10, ten praktiškai saulės nebūna. Jis padarė viso kiemo apšvietimą, netgi pusę laiptų padarė naujai, likusia dalį padarė E. V.. Pradėjo ir jis (A. Z.) rūkyti. Pradėjo rūkyti po tokių santykių su kaimynais. 2024 metų vasarą pradėjo, bet rūkė taip epizodiškai. Yra jautrus ir į tokius „šposus“ reaguoja labai skausmingai. Žoles jis rauna su tuo įrankiu, deda akmenis, baigia suformuoti gazoną, kaip buvo autentiškai, kai buvo šitas namas pastatytas. Dar atlieka viską, kas yra blogai kieme, jis yra pensininkas ir turi daug laiko. Kirvį pirko turguje prieš 10-15 metų. Jis iš „faneros“ pagamintas. Nudilo, iš pykčio dėjo į akmenį ir atsiklijavo rankenos. Ekspertai ten rašo, kad jis buvo kniedytas, „nė velnio“ jis nebuvo kniedytas. Plokštelės yra priklijuotos iš dviejų pusių. Labai seniai pirko. Su tuo įrankiu dažniausiai vasarą dirbdavo. Viso vaizdo įrašo metu, savo elgesį vertina kaip edukaciją, jis (E. V.) jį užsiutino. E. V. užsiutino jį, siųsdamas 10 kartų. Jis (A. Z.) jam pasiūlė vyriškai nusileisti ir pakalbėti, sakė, kad E. V. jį įžeidė. A. Z. jį auklėjo savotiškai. Nenorėjo jis jo nei žudyti, nei kažką su juo daryti, jis jam yra nereikalingas. Neišsigando (E. V.), nes ramiai šneka, jokios reakcijos pamačius kirvį. Jam buvo įdomu, ar jis girtas, ar jis „durnas“. Jam (A. Z.) rūkymas kenkia širdžiai. Viskas prarūkyta, jie kabina kieme rūbus, patalus, viską. Nesikreipė niekur dėl baudų, nesiėmė jokių priemonių. Anksčiau nebuvo konfliktų, jie tik pagrinde bendravo, kad jis nerūkytų. Jis naujas kaimynas, bandė kažką jam nurodinėti, kad ten kažkas jo, bet ten ne jo buvo, ten buvo savivaldybės, bet šito klausimo nelies. Pagrindinis bendravimas buvo, kad nerūkytų.
Aptardamas nukentėjusiojo E. V. paaiškinimus, kaltinamasis A. Z. nurodė, kad pusė E. V. parodymų yra netiesa. Jis Ž. L. dukros nėra palietęs gyvenime, jeigu pakalbina, tai tik paklausia kaip mokslai sekasi. Su dukra čia viskas visai ne į temą. Toliau, apie gėrimus, jis (A. Z.) yra sergantis žmogus, jam sunku vaikščioti. Ar nors kartą yra kas nors nustatęs, kad jis buvo girtas? Tam yra institucijos, kurios nustato ar jis girtas ar koks jis. Jo stuburas jau negyvas, o, kad jis girtas, tai už viską reikia atsakyti liudininkams ir nuketėjusiems, bet kas antras žodis girtas, su kuo jis visiškai nesutinka (t. 3, b. l. 33-42, 136-144, 177-184).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas E. V., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, giminingi ryšiai nesieja. Tų įvykių yra labai daug. Dėl konkretaus įvykio, kuomet A. Z. puolė jį su tuo kirviu, jis tik nori pasakyti, kad visas vyko sistemingai, jis (E. V.) buvo turbūt vienas iš paskutinių kaimynų, kuris kreipėsi į policiją, nes jau peržengė visas ribas. Kabinėjimasis vyko pastoviai ir prie visų. Tai tą kartą jis kieme triukšmavo, ten visą dieną, kaip ir visada. O paskui, vienu metu, jis pradėjo lipti su tuo kirviu. Ta diena niekuo nesiskyrė iš kitų. A. Z., kaip visada, sėdėjo savo landynėje ir išėjęs į lauką kabinėjosi prie visų, šūkavo, triukšmavo, bet tai vyko sistemingai kiekvieną dieną, prie visų. Birželio 2 d. jokio bendravimo su juo nebuvo, jis paprastai jį ignoruoja ir viskas. A. Z. triukšmavo, triukšmavo ir vienu metu jis išėjo su tuo kirviu, pradėjo eiti link jo ir jis sakė: „A., lipk žemyn“, nes jis naudojosi kitais laiptais, tie laiptai veda tik pas jį (E. V.). Tai va toks tas visas ir bendravimas. Bendravimo nebuvo. Kai A. Z. lipo laiptais, jis tuomet buvo laiptų viršuje, prie savo durų. Tai yra antras aukštas. A. Z. buvo kieme, pagalbinėje patalpoje, kampe, cokoliniame aukšte. Nuo jo (E. V.) durų iki to cokolinio aukšto kampo atstumas buvo maždaug kaip teismo posėdžių salės plotis, gal daugiau šiek tiek. Jis mano, kad A. Z. kabinėjimaisi yra susiję su jo (E. V.) seksualumu, kadangi yra homoseksualus. Buvo vartojami keiksmažodžiai. Buvo žargoniniu būdu pavadinta jo orientacija, ir kad: „jūs čia negyvensit“. Ne dėl rūkymo tas įvykis įvyko, nes A. Z. pats ten rūko. Bet visas jo užgauliojimas ir jo draugo vyko tik dėl jo orientacijos. Tiesiog neapykanta. Jam buvo skirta tokiu būdu, Ž. L. buvo skirta kitu būdu, pavyzdžiui, šalia gyveno kaimynai ukrainiečiai, tai jiems gimė vaikelis, jų vežimėlius laužė. Kiekvienam žmogui yra atskira neapykantos priežastis, kurią jis susigalvojo. Jis (E. V.) į jį kreipėsi vartodamas necenzūrinius žodžius, bet tai buvo tiesiog atsakas į jo pastovų ir nuolatinį užgauliojimą. Jis (E. V.) lipo laiptais, A. Z. vėl jam pradėjo kažką šaukti, jį „pasiuntė“, užlipo į viršų ir viskas. Pagrindinis prašymas iš kaltinamojo buvo išsakytas, kad: „jūs, žargonas, čia negyvensit“. Tą dieną jis (A. Z.) buvo neblaivus. Jis pradeda gerti nuo pietų, kartais vienas, kartais su draugais turbūt, jis nežino. Būtent kol A. Z. negirtas, tai tas užgauliojimas būna švelnesnis, burbuliuoja, kažką rėkauja jo draugui, su kuriuo gyvena kartu: „kas vaikšto po mano kiemą, ar tu čia registruotas“, arba dar kažkas, arba tarkim, kai užpuolė Ž. L. dukra. Jis (E. V.) mato lipantį laiptais A. Z. ir jai rodo: „tu palauk, neik“. Tas ginklas toks kaip mečetė, nežino kaip pavadinti, toks kaip mėsininko instrumentas, bet jis ne vien pas jį su juo ėjo. A. Z. eidavo pas kitus, kapodavo duris iki kol neišsikraustė. A. Z. mosikavo tuo įrankiu jam prieš veidą. Tai buvo metalinis mėsininko kirvis. Jis (E. V.) buvo absoliučioje panikoje, jis bijojo ir jo draugai sako: „kodėl tu nepabėgai“, bet jis yra įsitikinęs, kad jei būtų nusukęs nugarą, jis būtų jam kirtęs. Parodžius E. V. A. Z. pareigūnams pateikto kirvio nuotrauką, šis nurodė, kad jo geležtė buvo šiek tiek ilgesnė, negali pasakyti, ar nuotraukoje tas pats įrankis, jam jis vizualiai atrodė ilgesnis. Jis tikrai nebuvo medinis. A. Z. pasišalino, kai S. M. paskambino A. Z. žmonai. Jų kontaktas nutrūko, kai jį pakvietė jo žmona. Skambino S. M., ji nematė, bet girdėjo, tada paskambino jo žmonai. Jis (E. V.) kreipėsi į policiją sekančią dieną. Konflikto nėra. Jam (E. V.) jis netrukdo visai, bet jis tiesiog puola visus ir tos konflikto priežasties nėra. A. Z. tą priežastį sugalvoja individualiai. Iki tokio lygio yra, kad net jo (E. V.) draugas bijo ateiti namo, nes jis (E. V.) turi jį ateiti ir pasiimti. Jį neramina, kai vejasi kirviu. Iki birželio 2 d. užgauliojimai buvo visada, bet su kirviu iki to laiko nebuvo. Jie yra daug kartų kvietę policiją. Buvo sugedę vartai, A. Z. jų neleido namo su S. M.. Taip pat žino, kad tie ukrainiečiai, kurių vėžimėlį laužė, irgi kreipėsi į policiją. Jis turbūt paskutinis iš kaimynų, kuris kreipėsi. Dėl nekilnojamo turto konfliktai nekyla, A. Z. tiesiog kabinėjosi - vieną mergaitę tiesiog aprėkė, S. M. duris daužo, prie jo (E. V.) kabinėjasi dėl jo orientacijos. A. Z. labai dažnai būna neblaivus. Jis to neseka, kas dieną, kas antrą dieną, priklausomai. Žiemą jie tą mato mažiau, bet paskutinį mėnesį buvo tyla. Šiaip kiekvieną dieną jis sėdi tam savo kampe. Tikrai ne tik per šventes jis geria. Kai jis būna blaivus, jis (E. V.) su juo nebendrauja visai. Koks bendravimas gali būti, jei pastovūs užgauliojimai būna. Jei jis būna neblaivus, tai užgauliojimai agresyvesni. A. Z. vaikšto po kiemą, terorizuoja kaimynus. Jis kiemo tikrai nepuošia, o tempia visokias šiukšles. Nematė, kokiais įrankiais jis naudojasi, nežino, ar jis, ar jo žmona sodino gėles. Jis (E. V.) šitame bute gyvena jau du metus ir jis jau konfliktavo su visais jam atsikrausčius. Tai kokius keturis metus nieko nebuvo, o po to, jau pradėjo kabinėtis. Jis (E. V.) šiuo metu gyvena ten pat. J. S. gyvena, bet jis labai retai būna, jis nebuvo dalyvavęs nei viename konflikte, neteko matyti. Nėra matęs, kad jis (A. Z.) su kažkuo draugiškai būtų. Jis nežino, ar jis su J. S. konfliktuoja, ar ne, nėra matęs. Jis (E. V.) nėra nuomininkas, tai yra jo butas. A. Z. rūko kieme, prie to savo sandėliuko. Jis dažnai rūko, bet kitas dalykas, kieme yra ta kanalizacijos anga, tai jis nusišlapina kiemo viduryje rūkydamas. Įmanoma suskaičiuoti, kiek butų yra name, jo aukšte yra keturi, A. Z. aukšte irgi, berods, keturi. Jam nieko nežinoma dėl A. Z. sveikatos sutrikimų. Nežino, ar jis skundėsi, gal labiau gyrėsi, po to arešto, jis labai draugams gyrėsi, kad jį policija primušė. Tarp jų nėra bendravimo, nemano, kad jis jam labai guostųsi kažko, o dėl rūkymo, tai A. Z. pats rūko. A. Z. neprašė nustoti rūkyti, jis lindo prie jo dėl jo orientacijos. Tikrai negali pasakyti, ar jo įrankis buvo išpurvintas ar ne, nes jis į jį nežiūrėjo. Jis tik žino, kad A. Z. ėjo į tą restoraną su kirvuku, kad netriukšmautų. Nuo pat pradžių jis jo neturėjo. Jis nuėjo iki sandėliuko, vėliau nuėjo pasiėmė tą kirvuką. Vardas M., jam nieko nesako. Jis žino, kad jis yra buto savininkas virš jo. Nes Ž. L. buvo jo nuomininkas vienu metu. Kai Ž. L. išsikėlinėjo, jis kieme vaikščiojo ratu, jis (E. V.) jam sakė: „jūs kažko ieškote?“. Jis (E. V.) gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra jam priklausantis butas. Šalia buto yra rūsys. Rūsį parodė buvęs savininkas ir jis ten susidėjo daiktus. Jų name, kiek žino, nėra bendrijos. Nemano, kad A. Z. ten tvarko aplinką, šiaip tvarko „(duomenys neskelbtini)“, kai reikia. A. Z. blogai sutaria su kaimynais, nes su visais konfliktuoja. A. Z. nusprendžia pats, kad yra kažkokia konfliktinė situacija, niekas prie jo nelenda ir niekam jis nerūpi. Jo galvoje tai yra jo namas, jo kiemas, kaip jo draugui sako: „kas vaikšto po mano kiemą“ arba „kaip vartus rakina“. A. Z. gyvena trečiame aukšte. Į trečią aukštą galima patekti laiptais. Senoviniai laiptai, kurie sukasi. Kai esi išgėręs, tai labai sunku užlipti, matė A. Z. lipantį keturiomis. Tą dieną, jis (E. V.) išėjo ant laiptų parūkyti. A. Z. tuo metu buvo kieme, nieko nedarė, vaikščiojo. Jis A. Z. ignoravo, nė žodžio nesakė, jis nuėjo pasiėmė kirvuką ir ėjo link jo. A. Z. jo nėra nieko prašęs, jis tik pats su cigarete dantyse jam sakė, kad čia nerūkys. Nedarė jokių darbų kieme tada, bent jau jis nematė. Ką jis veikia tam kieme, tai arba piešia paveikslus, arba eina kažką paspardo, jis tiesiog ten būna. Kad A. Z. buvo neblaivus, jis sprendžia iš jo agresijos. Tik iš agresijos sprendė, nes adekvatus žmogus taip nesielgtų. Tuo momentu jis jo geriančio nematė, bet jis geria kiekvieną dieną. Tą dieną nematė, kad gertų, bet yra 100 procentų įsitikinęs, kad gėrė. Kai A. Z. užlipo, buvo veidas į veidą, tokiu atstumu nuo jo. Jis (E. V.) nieko nedarė, nes neturėjo kur trauktis, už jo buvo siena ir gal adrenalinas ar kas buvo, jei būtų nusisukęs, būtų ką nors padaręs jam iš nugaros. Konfliktas baigėsi tuo, kad A. Z. pasiėmė žmona ir jie praėjo pro jį. Yra vienas vaizdo įrašas, kai A. Z. jį puola, sekantis vaizdo įrašas, kai jau jo žmona atėjusi. Jis viską nusiuntė tyrėjai. Šiuo metu jokių santykių su A. Z. neturi. Po to, kai jis pateikė pareiškimą, A. Z. jį toliau gąsdino, kad atsiimtų pareiškimą, bet apie mėnesį jie jau jo nemato, yra ramu. Be buvo gąsdinimai visokie. Jis (E. V.) mano, kad kai buvo paskelbta teismo data, tai susiję su tuo, dėl to ramu atrodo. Nukentėjusysis detalizavo, kad S. M. skambino kaltinamojo žmonai po viso kontakto, birželio 2 d. įvykio su kirviu. Jis nežino, ar S. skambino, ar rašė jai. Jis matė, kaip kaltinamojo žmona šaukė: „kam tu reikalingas, nieks prie tavęs nelenda, eik namo“. Apie ukrainiečius, tai jie buvo jauna šeima, pabėgę nuo karo, matyt, moteris laukėsi, po to pagimdė ir jis kažkaip prieš juos priešiškai buvo nusiteikęs. Jie buvo pasikabinę Ukrainos ir Baltarusijos vėliavą, tai ją nuplėšė. Po to atvažiavo rusakalbė moteris, to vyro ar moters mama, sakė: „mes negalime apsikęsti, mes išsikraustome“. O dėl vartų raktų, tai A. Z. pats įstatė spyną ir juos (kaimynus) prievartavo, kad jie jam sumokėtų už tuos raktus. Jis su S. grįžo vakare, negalėjo įeiti, bet vėliau rado kaip atidaryti, užkišus ranką. S. skambino policijai, bet jie nevažiavo. Su kitu kaimynu istorija tokia, kad jis jo asmeniškai nepažįsta, jis gyveno priešais jį (E. V.). Jis buvo irgi homoseksualus, į jo namus A. Z. irgi daužėsi su kirviu, tai jis neiškentęs pardavė butą ir žino, kad dėl to buvo irgi iškelta byla. Bet reikėtų klausti kitų kaimynų, kurie gyvena ilgiau. Kalbant apie kiemą, tai jis yra matęs porą kartų kaip A. Z. nusišlapina į kanalizacijos angą. Jis rūko visur kieme. Dėl įrankio, tai jam teko girdėti, kad kaltinamasis ėjo į restoraną su tuo kirviu irgi. Jis nebuvo namuose, bet girdėjo iš kaimynų, kad tame restorane „(duomenys neskelbtini)“ ar kažkas panašaus, vyko kažkokia šventė, jis ten ėjo pas juos, šūkavo, niekas jo nesiklausė, tai jis pasiėmė kirvuką ir grįžo atgal ten, kiek žino, visi jį ten irgi filmavo, bet jis (E. V.) ten nedalyvavo. M. vardas jam nieko nesakė, bet kai teisme buvo paaiškinta, tada suprato, bet vienintelis pokalbis tarp jų buvo, kad jis (E. V.) pamatė vyresnio amžiaus žmogų, kuris kieme vaikščiojo, tai jis jo tiesiog paklausė, ar jis kažko ieško, tai buvo vienintelis kartas, kai jis su juo bendravo. Jo (E. V.) draugui kaltinamasis sako: „ar tu turi registraciją čia, kas čia vaikšto po kiemą“. Jo parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis nepasakys, kokia tvarka tie visi įvykiai su kirvukais ir pistoletais vyko, eiliškumo neatsimena. Policijai pareiškimą jis parašė tik dėl dviejų epizodų. Jo buto dalis langų išeina į kiemą. Pro langą pačio įėjimo, tos arkos, nesimato. Namo laiptai yra seni, sulūžę ir pavojingi. Kai jis butą remontavosi, jo statybininkai juos tiesiog jam pakeitė, tuos, kurie yra prie jo buto. Laiptai į kaltinamojo butą yra sukti, nepasakytų, kad statūs, bet seni labai. Tokiais laiptais neblaivus žmogus galėtų labai sunkiai lipti. Jis yra matęs, kaip pratiškai keturiomis kaltinamasis lipo. Šiuo metu su kaltinamuoju neturi jokiu santykių. Kaltinamasis nesitaikė ginklu, jis tiesiog atkreipė į jį ištiesęs ranką. Tai buvo iki to momento su kirviu. Negali pasakyti, kas kaltinamasis tą patį daiktą rodė Ž. L.. Jis nemano, kad jis net kažką turėjo rankoje, jis tiesiog rodė gestą, rankų forma į ginklą suformuotą, bet tuomet, kai jis taikėsi į Ž. L., jis tikrai kažką rankoje turėjo, o kai taikėsi į jį (E. V.), jam atrodo, kad neturėjo nieko rankoje, jis matė tik patį gestą. Šis įvykis nėra užfiksuotas vaizdo įrašu. Jis anksčiau nėra kreipęsis į policiją dėl kaltinamojo. Jis visada ignoruodavo ir viskas. Buvo dabar paskutinis, kuris kreipėsi į policiją. Jam buvo padaryta žala. Jis buvo išsigandęs, bijojo, jis nežino, ar tai galima įvertinti kaip žalą, bet jis turėjo gerti vaistus. Jis nereikš pretenzijų, tik nori, kad paliktų juos ramybėje
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, nukentėjusysis E. V. parodė, kad datos nepamena, kada šitas įvykis vyko, jam atrodo, čia buvo tą pačią dieną (2024 m. birželio 2 d.), bijo pasakyti. Buvo šitas įrašas ir su kirviu. Bet jis nusiuntė viską tyrėjai, tai data kada, turėtų matytis. A. Z. jam trinkteli, kai sujuda vaizdas. Tai buvo labai seniai, kaip ten prasidėjo, kuriuo momentu, tai buvo tiesiog lygioje vietoje. Kai jis filmavo prie savo namų durų, jos buvo už jo vaizdo įraše. Į jo namus reikia eiti pro kitus laiptus.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 6465, E. V. parodė, kad A. Z. trinktelėjo su gitara jam, šiame vaizdo įraše. Neatsimena į kurią vietą. Nesikreipė į medikus dėl to trinktelėjimo. Filmuojant šį epizodą, jis stovėjo užlipęs ant laiptų, prie savo durų. Konflikto nebuvo, jis jį tiesiog ignoravo. Akivaizdžiai pamatė, kad jis lipa link jo ir įsijungė kamerą. Konflikto nebuvo. Tuo metu jis (E. V.) rūkė, kai stovėjo prie durų. A. Z. konfliktą keldavo iš bet ko, ne tik rūkymo. Sakydavo, kad „jūs čia nerūkysite“, nors pats rūkydavo, taip pat sakydavo, kad „(necenzūrinis žodis) čia negyvensit“, tai kuri čia priežastis buvo, jis negali pasakyti. Tik nori pabrėžti teismui, kad kai prasidėjo teismo procesas, buvo viskas aprimę, tačiau vėl prasidėjo replikos, pavyzdžiui, jam einant gatve yra užduodami klausimai tokie kaip: „tu dar gyvas?“.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 1025, E. V. parodė, kad negali atsakyti, bijo pameluoti, ar tai vyko tą pačią dieną, kai su gitara buvo atėjęs. A. Z. nuėjo į savo sandėliuką, iš jo išėjo su kirviu, tada jis (E. V.) pradėjo filmuoti. Pradėdavo filmuoti, kais jis pradėdavo jį užgaulioti. Už jo nugaros buvo jo namų durys. Šalia durų yra jo miegamojo langas, tai yra tik stiklas. Jis yra įsitikinęs, kad A. Z. būtų jam kirtęs arba daužęs jo miegamojo langus, jei būtų nusisukęs. Jam reikėtų atsisukti nugara į kaltinamąjį, norint atsidaryti namų duris. Tai buvo tikras kirvis. Pradėjo (E. V.) daugiau keiktis, nes kitaip jis nesupranta, kalbėjo jo kalba. Be abejo, bijojo pamatęs kirvį. Kas įvyko būtent tą dieną, jis nepamena. Labai daug visokių įvykių yra buvę. Tiesiogiai suprato, kad jis „sukapos jį per 3 sekundes“. Yra įsitikinęs, kad jei būtų nusisukęs, jis būtų jam kirtęs. Būtent tuo momentu, jis (E. V.) buvo labai išsigandęs, bet neturėjo labai pasirinkimo. Ta baimė yra pastovi, eini namo ir galvoji, ar kažkas bus, ar nebus. Dabar, kaip jau minėjo, buvo truputį aprimę, bet dabar vėl sugrįžta prie tų replikų. Jis buvo išsigandęs tuo momentu, kai A. Z. artinosi su kirviu, bet namie jis turi draugą ir šunį, jam juos apginti reikėjo. Jam visi sako: „kodėl tu jo nestūmei?“, bet jis nenorėjo jo sužaloti, tos minties net nebuvo, ne jis jį puolė. Jis nepaminėjo, kad abu įvykiai vyko tą pačią dieną, jis sakė, kad nepamena, ar jie vyko tą pačią dieną. Jis kreipėsi tuo pačiu pareiškimu dėl abiejų epizodų ir tyrėjai persiuntė visus turimus vaizdo įrašus. Tu konfliktų nebuvo niekada. Jis išėjo prie durų parūkyti, A. Z. pradėjo rėkauti, jis nekreipė dėmesio į jį, A. Z. nuėjo, pasiėmė kirvį ir pradėjo eiti link jo, tada jis pradėjo filmuoti. Nepasakys, kiek laiko užtruko jam pasiimti kirvuką nuo to momento, kai prasidėjo konfliktas. Tai buvo jau labai seniai. Jis nepasakys, kur tas kirvukas gulėjo, nes nematė. Jis jo nenustūmė, nes nenorėjo jo sužaloti. Jis jo to paties klausė. Ne jis (E. V.) pradėjo tą konfliktą. Kad liptų, yra buvę porą kartų, tada jau kreipėsi į policiją, nes tai yra nemalonu, kai turi eiti pasitikti draugą, kuris bijo pareiti namo. Tai peržengia visas ribas.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 124750, E. V. parodė, kad nepamena, ar tą pačią diena visi šitie įvykiai buvo, bet jis kažką šūkavo, šūkavo, jis eilinį kartą nekreipė dėmesio, o kai išsitraukė tą daiktą, panašų į ginklą, jis pradėjo filmuoti. Tas daiktas buvo panašus į šaunamą ginklą, kas tai buvo, jis nematė. Anksčiau neteko matyti tokio daikto. Negalėjo būti panašus į žiebtuvėlį, vizualiai atrodė kaip ginklas. Jis yra stovėjęs prie jo sandėliuko durų. Durys buvo atviros. Kas viduje buvo, tai krūvos visokių daiktų, dabar apsitvarkęs truputį jam atrodo. Nematė toje krūvoje daiktų šio daikto, panašaus į ginklą (t. 3, b. l. 46-56, 136-144, 177-184).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. Z., atsakydama į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, parodymus duoti sutinka. Su E. V. to atvejo ji nematė, tačiau girdėjo, kad jis sėdėjo ant laiptų dažnai, keikėsi. Pro langą girdėjo, ji buvo grįžusi, kad keikėsi, bet pačio įvykio ji nematė. Ji gal neprisimena tikslios datos, bet būdavo, kad keiksnodavosi, bet konfliktų ji nematė. Yra kaimynų, su kuriais santykiai nėra geri, dėl rūkymo su tuo E. V., tai A. Z. jam porą kartų buvo pasakęs, bet ji nematė. Pradžiai, kai atsikraustė, viskas tvarkoje buvo, bendravo normaliai. Šiai dienai, tarp jų jokių santykių nėra, absoliučiai (t. 3, b. l. 33-42).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta S. M., atsakydama į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad artimi santykiai su kaltinamuoju nesieja, neturi jokių santykių, A. Z. yra jos kaimynas, gyvenantis virš jos. Kai visi kaimynai paliudijo, jis terorizavo visus kaimynus, vadindavo visus necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, ji buvo terorizuojama dėl vartelių, kai užrakino ir neleido, liepė susimokėti, teko iš kaimyno nusipirkto prievarta tuos raktus, kad grįžti namo. Ji girdėjo kaip kieme vyko riksmai, E. V. pasidalino vaizdo įrašo medžiaga, kadangi su E. V. turi gerus santykius, yra pasidalinę. A. Z. su visais kaimynais grasino susidoroti, kiekvieną, ką atskirai pamatydavo. Birželio 2 d. kas detaliai vyko, negali prisiminti, kadangi dažnai keliauja. Bet visus įvykius su E. V. tikrai bendravo, žino, kas vyksta. Su kaimynu A. Z. yra pastovus konfliktavimas, nes grasina susidoroti. Ji jaučia baimę, ją tėvai lydėdavo namo, nes baisu vienai, yra iškvietusi policiją vieną kartą. Negali pasakyti, kaip dažnai jis vartoja alkoholį, bet nuo 2011 metų ant pirštų galėtų suskaičiuoti, kiek kartų jį matė blaivą. Jis skundėsi, kad serga vėžiu. Jis rūko, kieme primėto nuorūkų. Ar tai yra normalu, kad prašai, jog tėvai palydėtų namo, kai tau virš 40 metų, tai nėra normalu. Nežino, kokiu tikslu nukentėjusieji galėtų apkalbėti kaltinamąjį. A. Z. nepatinka seksualinės mažumos ir visiems aiškina kas ir kaip turėtų gyventi, antra, jis savavališkai pasigrobęs sandėliuką, įsivaizduoja, kad yra kiemo valdovas, kad vaikyti kaimynus ir aiškinti ką kam daryti. Dėl turtinių dalykų jai nieko nėra žinoma. Kieme nemato jokios teigiamos veiklos, kurią darytų A. Z., nes negalima nieko paprašyti, jau vien dėl laiptų remonto jis prieštaravo. Jų kieme tikrai yra kviesta policija, ji kvietė policiją, kiti kaimynai kvietė policiją, bet jokio rezultato nebuvo. Čia nuo 2011 metų yra nesibaigianti istorija. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nežino, ar yra bendrija, bet yra įmonė, kuri tvarko aplinką ir namą. Kaltinamasis neprižiūri jokios aplinkos, jis prišiukšlina kiemą, atrodo kaip „valkatynas“ kažkoks. Kaltinamojo būstas yra trečiame aukšte, jis gyvena virš jos ir dar turi palėpę. Galima patekti per dvi laiptines. Laiptai yra besisukantys, visi kreivi, kuriems reikalingas remontas. Ji nežino ar statūs, priklauso nuo kiekvieno fizinio pasirengimo. Kiekvienam butui priklauso tam tikra namo dalis, kiek jai žinoma, tas sandėliukas ne jam vienam priklauso, bet jis savavališkai užsikabino spyną ir nieko neįleidžia. Yra name vienas rūsys, kurio dalys priklauso kai kuriems kaimynas. Iš Registrų centro galima išsitraukti ir pasižiūrėti. Jokių nesutarimų su kaltinamuoju neturi, jis tik vieną kartą ją užpylė ir jai nuo jo draudimo buvo išieškota suma, ji jam pretenzijų neturėjo, bet jis jai daugybę turėjo dėl draudimo. Birželio 2 d. įvykio ji nematė, matė E. V. įrašą. Paties įvykio metu, tiksliai neprisimena, ar ji buvo namie, bet jai reikia pažiūrėti į kalendorių, gali pateikti teismui jeigu reikia. Su A. Z. žmona ji bendraudavo nuo tada, kada jis grasina arba garsiai savo artistinius gabumus kieme rodo. Būtent birželio 2 d., ji buvo išsiuntus jai žinutę 22.13 val.: „Labas vakaras, prašau pasiimkite savo rėkiantį vyrą iš kiemo, nes iškviesime policiją, kiek galima laukti“. Ji tikrai yra kantrus žmogus, bet nebuvo galima apsikęsti, buvo peržengiamos visos ribos. Turi visas žinutes nuo kada grasino, ką grasino, lygiai taip pat dingstantys daiktai, elektrą eidamas namo jai išjungia, nes jos skydas neužsidaro, tai viską teismui gali pateikti. Kiek praėjusiais metais kaimyną A. Z. teko matyti, tikrai nepasakys, neseka, bet kiek jis buvo kieme jai grįžtant, tiek ir bus, nes buvo bandoma išvengti bet kokio kontakto. Birželio 2 d. ji rašė kaimyno žmonai žinutę dėl to, kad girdėjo riksmus kieme, bet jokios reakcijos nebuvo. Ji pati yra mažas žmogus, o kaimynas buvęs rankininkas, kuo ji labai didžiuojasi, o ūgio prasme jai baisu po kelių grasinimų susidorojimu. Ji stengiasi kuo mažiau lysti, bet kviečia policiją arba skambina jo žmonai, kad ji jį pasiimtu, nes kitaip neįmanoma. Tai anksčiau padėdavo, dabar rašo, kad jis nestabilus, „nekreipk dėmesio“, bet ką reiškia nestabilus. Sveikas žmogus (t. 3, b. l. 46-56, 136-144).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai. Norėtų tiesiog atsakyti į konkrečius klausimus. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad dėl pirmojo epizodo, 2024 m. birželio 2 d., kai kaltinamasis grasino nukentėjusiajam E. V., jis nieko nežino, išeina anksti ryte ir grįžta vakare, tai nelabai žino, nei jam įdomu, kas ten vyksta. Kadangi kaimyną pažįsta seniai, prašė pasirašyti, tai pasirašė (t 3, b. l. 170-174).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė A. Survilaitė parodė, kad susipažinusi su pateiktais duomenimis, gali pasakyti, kad A. Z. buvo įrašytas psichiatro psicho sutrikimas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, tačiau įraše nėra visiškai jokio psichinės būklės aprašymo, tai konkrečiai kaip šitam asmeniui pasireiškia, ji atsakyti negali, nes nėra visiškai jokio psichinės būklės aprašymo, dėl kokių skundų asmuo kreipėsi į psichiatrą. Jeigu teoriškai kalbama, tai vidutinio sunkumo depresijos epizodas turėtų pasireikšti simptomų triada, turėtų reikštis liūdna nuotaika, interesų sumažėjimas, pasitenkinimo sumažėjimas, gali būti padidėjęs nuovargis, sumažėjęs aktyvumas. Taip pat yra mažesni simptomai, kurie pridedami prie vidutinio sunkumo depresijos epizodo, mažiausiai turėtų būti trys, tai yra, sumažėjęs dėmesys, sumažėjęs savęs vertinimas, kaltės savijauta, pesimistinės ateities įsivaizdavimas, gali būti sutrikęs miegas arba apetitas. Čia teoriškai, tačiau, kaip šiam asmeniui konkrečiai pasireiškia, ji negali pasakyti. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad agresijos sutrikimai nėra būdingi depresijai. Įtakos depresijai alkoholis ir gali turėti, ir ne. Reikėtų žiūrėti į tą platesnį paveikslą, nes pats piktnaudžiavimas alkoholiu, jei vartojimas būna gana dažnas ir intensyvus, jie patys iš savęs gali lemti tam tikrus nerimo ir depresijos simptomus, bet tai labiau sietina su alkoholio sąlygotais pakitimais, o ne su savarankišku endogeniniu depresiniu sindromu. Vidutinio sunkumo depresijos sutrikimas, kada buvo diagnozuotas kaltinamajam, iš pateiktų dokumentų negali pasakyti, kadangi čia nėra tokių duomenų. Negali atsakyti, ar tuo metu, 2024 m. birželio 2 d., ar liepos 15 d. buvo jau išsivystęs tas depresijos epizodas, nes tuose medicininių dokumentų įrašuose, kurie buvo pateikti, nėra tokios informacijos. Šis sutrikimas – endogeninė depresija, nepasireiškia agresija. Būtų labiau būdingas užslopinimas, o ne aktyvumo padidėjimas. Jeigu konkrečiai, šiuo atveju, negali atsakyti, ar šis sveikatos sutrikimas turi įtakos kaltinamojo pakaltinamumo lygiui, kadangi, kaip ir minėjo, nėra duomenų apie jo psichikos būklę, kokie konkrečiai simptomai reiškiasi klinikiniame vaizde, tačiau teoriškai, labai paprastai išreikšti ir funkciniai sutrikimai, kaip atminties, dėmesio, orientacijos sutrikimai, nėra būdingi vidutinio sunkumo depresijai (t 3, b. l. 177-184).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Z. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitė kartu su gynėju, jo esmę suprato, savo kaltęs visiškai nepripažįsta. Anksčiau neteistas, psichiatrinėje ligoninėje gydytas nebuvo, galvos traumų neturėjo, narkotinių medžiagų nevartoja, į įskaitą nėra ir nebuvo įrašytas, alkoholį vartoja tik švenčių progomis. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių, parodė, kad 2024 m. birželio 2 d. vakare, buvo kieme, tvarkėsi ten, kai tuo metu jo kaimynas E. V. rūkė, jis jo paprašė kelis kartus, kad nustotų rūkyti, nes jam tai nepatinka, jis (A. Z.) yra žmogus turintis ligų, todėl tai jam kenkia. Jis (E. V.) jam 10 kartų pasakė „pašol (necenzūrinis žodis)“, jis įsižeidęs nuėjo į namo vidų ir pasiėmė savo medinį kirvuką bei pasakė visus žodžius, kurie yra užfiksuoti vaizdo įraše. Pasiėmęs šį medinį kirvuką, norėjo įspėti jį, jog jis nustotų rūkyti, kadangi kitaip su juo jie nesusišnekėjo. Jis neturėjo tikslo jam grasinti nužudyti. Su E. V. konfliktuoja dažnai, nuo pat to laiko, kai šis atsikraustė, prieš 1,5 metų. Jis pretenzijų jam turi dėl to, kad jis yra tik nuomininkas ir nesirūpina jų bendra kiemo tvarka, jis nuolatos rūko jų bendrojo patalpoje-kieme, nuo ko visi skalbiniai įsigeria rūkalų kvapu. Po šio konflikto, jis kitą dieną E. V. atsiprašė, paprašė jo, kad jis nustotų rūkyti, tačiau jis jam atsakė: „pašol (necenzūrinis žodis)“. Su pranešimu apie įtarimą nesutinka, neturėjo ketinimo kaimyno E. V. nužudyti ar sunkiai sužaloti, jis jį labai įžeidė, todėl, jis norėjo jį įspėti, kad daugiau nerūkytų vidiniame kieme ir iš jo nesityčiotų. A. Z. papildė, kad 2024 m. birželio 2 d. su šiuo įrankiu – kirvuku, kuris matomas vaizdo įraše, jis dirbo darbus bendrame kieme. E. V. tuo metu rūkė bendro naudojimo laiptinėje. Kadangi yra sergantis asmuo, jam tai nepatinka ir jis jo paprašė, kad jis nustotų rūkyti, tačiau jis jo nesiklausė ir toliau rūkė. Jis jį pažemino, t. y. 10 kartų jį įžeidė necenzūriniais žodžiais. Nori paminėti, kad E. V. dažnai rūko, kas 15 minučių. Jam išgirdus tokius necenzūrinius žodžius iš jo, jam iškart sukilo pyktis ir jis nustojo dirbti ir pasiėmęs tą kirvuką su kuriuo jis dirbo, iškart nuėjo link laiptų, link E. V., siekdamas pateikti pastabą dėl rūkymo iš artimesnio atstumo. Priėjęs, jis jam pasakė visus žodžius, kurie yra užfiksuoti vaizdo įraše. Žodžius pasakė dėl to, kad tuo metu buvo labai susijaudinęs, pažemintas dėl jo įžeidinėjimo. Šiuos žodžius pasakė, kadangi greitai sureagavo į jo tokį elgesį, supyko, tačiau neturėjo jokių ketinimų jį sužaloti. Taip pat, neturėjo jokių ketinimų jį sukapoti, nužudyti, tiesiog buvo tuo metu smarkiai susijaudinęs dėl tokio jo elgesio. Dėl E. V. nuolatinio rūkymo buvo nepatenkintas ne tik jis, bet ir kiti jų kaimynai. Jis (A. Z.) yra sergantis, turi problemų su širdimi, todėl dūmų kvapas jį veikia, spaudžia širdį. Vaizdo įraše jis yra blaivus, tą vakarą buvo pavargęs, taip pat pavartojęs daug vaistų, todėl svirduliavo į šonus. Jis visą dieną dirbo kieme, sodino ir kitaip tvarkė gėles, naudodamas įrankį (kirvuką). Šiuos jo darbus kaimynas E. V. tikrai turėjo matyti. Prie E. V. buvo prisiartinęs, laikydamas tą kirvuką, kuris yra pagamintas iš faneros. Tačiau prie E. V. buvo prisiartinęs ne arčiau 3 metrų, nors vaizdo įraše atrodo kitaip. Nori paminėti, kad sekančią dieną jis E. V. atsiprašė, pasakė, kad buvo ne nuotaikoje, tačiau jis jo neatsiprašė ir į jo atsiprašymą nieko neatsakė. Nori pasakyti, jog jo nuomone, E. V. pats išprovokavo šį konfliktą, dėl to savo kaltės jis nepripažįsta, nes niekada neturėjo jokių ketinimų sužaloti ar kitaip susidoroti su savo kaimynu, tam nebuvo pagrindo. Jų santykiai buvo ir yra normalūs (t. 2, b. l. 53-56, 73-76).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Turi kaimyną vardu A. Z., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute. A. Z. pastoviai geria ir trukdo kaimynų ramybę. Iki šios dienos, A. Z., agresyviais veiksmais jo nepuldavo, tačiau 2024 m. birželio 2 d., apie 20.30 val. jis išėjo parūkyti ir A. Z. jį pamatęs pradėjo ant jo rėkauti. Prie to jis yra pripratęs, todėl į jį nereagavo. Vėliau pamatė, kaip A. Z., pasiėmęs ginklą (ar žaislinis, pasakyti negali), bandė taikytis į jį. Jis iš karto pradėjo viską filmuoti. Tai pamatęs, A. Z. atsitraukė nuo jo ir nuėjo vidinį kiemelį, prie savo rūsio. Tuomet, apie 21.00 val., A. Z. pasiėmęs virtuvinį peilį – kirvį, pradėjo lipti laiptais link jo ir rėkavo: „Aš tave sukaposiu“, „Kaip jus? Kaip iškart? Ar po biškį? Aš tave sukaposiu per dvi sekundes“. Jis jam liepė nulipti į apačią. Visą situaciją yra nufilmavęs, vaizdo įrašus pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje. A. Z. po šių veiksmų nulipo į apačią ir nuėjo į vidinio kiemelio rūsį. Po to, A. Z. grįžo prie jo su gitara rankose, su kuria kelis kartus jį stumdė, bandė daužyti jo telefoną. Galiausiai, jo žmona įsikišo į konfliktą ir pasikvietė A. Z. namo. Jo nuomone, A. Z. grasinimai yra realūs. Prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju ir pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 40-43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. Z. parodė, kad yra A. Z. žmona. 2024 m. birželio 2 d. įvykusio konflikto tarp A. Z. ir kaimyno E. V. ji nematė ir negirdėjo, kadangi tuo metu nebuvo namuose. Taip pat, jog vyktų konfliktai tarp A. ir kitų kaimynų, ji apie tai nežino. Ji yra dirbanti, visą dieną praleidžia darbe, namo grįžta vėlai, todėl konfliktų nepastebi. Savaitgaliais, kuomet ji būna namuose, būnant su A., konfliktų jokių nevyksta. Kaimynai jai asmeniškai niekada nėra skundęsi dėl A. netinkamo elgesio. Pats A. jai nepasakoja apie kokius nors vykstančius konfliktus, kažkada tik vasarą yra užsiminęs, jog buvo žodinis konfliktas su kaimynu iš 5 buto, dėl to, jog kaimynas A. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau ji į tai nesigilino ir daugiau nieko nežino (t. 1, b. l. 51- 53).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. M. parodė, kad yra A. Z. kaimynė. Gyvena (duomenys neskelbtini). Su kaimynu nebendrauja, kadangi ankščiau buvo su juo nutikę įvairių konfliktų. Prieš kelis metus, (2022 arba 2023 metais) jis jai buvo grasinęs susidoroti telefonu, dėl ko, kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau pareiškimo tuomet nerašė. Šiuo metu su kaimynu nebendrauja, stengiasi jo vengti, kadangi jis yra visiškai neprognozuojamas. Kaimynas dažnai vartoja alkoholį, nuolatos kabinėjasi, užgaulioja ją ir kitus kaimynus, grasina susidoroti. Dėl kaimyno jų gyvenamoji aplinka yra nesaugi. Apie E. V. ir A. Z. vykusį konfliktą birželio mėnesį, ji žino, girdėjo, jog kaimynas A. Z. rėkauja tuo metu, tačiau ji bijodama dėl savo gyvybės ir sveikatos, nėjo į kiemą ir nežiūrėjo kas vyksta. A. Z. nuolatos būna girtas, vaikšto jų bendrame kieme ir prie kiekvieno kaimyno kabinėjasi, grasina nužudyti ir užgaulioja įvairiausiais žodžiais. Kaimynas A. Z. dažnai garsiai leidžia muziką nakties metu, būdamas sandėliuke, kurį jis, tarp kitko, yra savavališkai užvaldęs, sandėliukas priklauso ne vienam jam. A. Z. elgesys yra neprognozuojamas, ji nuolatos jaučia baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, kadangi niekada nežino, ką jis gali prisigalvoti ir padaryti. Taip pat nori paminėti, jog ankščiau, kuomet A. Z. pradėdavo konfliktuoti, ji skambindavo jo žmonai L. pranešti apie jo elgesį, tačiau ji kartais sureaguodavo į tai, o kartais tiesiog pasakydavo, jog nekreipti dėmesio į tai. Nori paminėti, kad kai kuriuose butuose gyvena mažamečių asmenų, todėl yra baisu dėl tokio kaimyno A. Z. elgesio, kadangi yra grėsmė ir šiems vaikams (t. 1, b. l. 130- 132).
2024 m. birželio 4 d. protokole-pareiškime E. V. parodė, kad jo kaimynas A. Z., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2024 m. birželio 2 d., apie 20.30 val. grasino ir kėsinosi jį nužudyti, su juo susidoroti, laikydamas rankoje virtuvinį peilį – kirvuką (t. 1, b. l. 6-13).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2024 m. birželio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – gyvenamojo pastato kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Į daugiabučio kiemą patenkama per metalinius, juodos spalvos vartus. Virš jų yra ženklas „(duomenys neskelbtini)“. Praėjus pro vartus patenkama į daugiabučio namo vidinį kiemą. Kiemelyje matomas violetinės spalvos „Ford“ markės automobilis, priparkuotas per vidurį kiemo. Dešinėje pusėje, šalia automobilio, stovi įvairios paskirties daiktai. Kairėje pusėje matomi rudos spalvos, mediniai laiptai. Laiptai veda į antrą aukštą. Užlipus į antrą aukštą matomos butų durys. Apžiūros objekte yra matoma viena vaizdo stebėjimo kamera (t. 1, b. l. 32-37).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. liepos 8 d. protokole užfiksuota, kad A. Z. laisvanoriškai pateikė medinį kirvuką (t. 1, b. l. 58-61).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. rugpjūčio 28 d. protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. V. savanoriškai pateikė vaizdo įrašus programėlėje „Whatsapp“, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, kuriuose yra įtariamasis A. Z. (t. 1, b. l. 62-63).
Vaizdo įrašų 2024 m. birželio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – nukentėjusiojo atsiųsti vaizdo įrašai. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VIDEO-2024-06-04-12-47-50.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu, 20 sekundžių trukmės. Įrašo pradžioje matomas vaizdas yra gyvenamųjų butų vidinis kiemas, vaizdas filmuojamas nuo laiptų viršaus, laiptų apačioje matomas vyriškos lyties asmuo Nr. 1, kuris apsirengęs rausvais marškinėliais su baltais taškeliais, tamsiais šortais, juodomis šlepetėmis, pilkos spalvos kepure, užsidėjęs akinius ir pasikabinęs medalį ant kaklo. Asmuo rankoje laiko į ginklą (neaišku, ar žaislinį, ar tikrą) panašų daiktą ir jį nukreipęs į filmuojančio asmens Nr. 2 pusę. Po kelių sekundžių, ginklą nuleidžia, pamojuoja ranka ir sako: „pydariukai, paskambink savo kolegom“. Asmuo nusisuka ir pradeda eiti atgal, tuomet dar atsisuka ir pasako: „penkiasdešimt“. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VIDEO-2024-06-03-10-20-25.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu, 01.12 min. trukmės. Vaizdo įrašo pradžioje asmuo Nr. 1 eina link laiptų, rankoje laikydamas virtuvinį kirvį. Asmeniui Nr. 1 lipant laiptais, asmuo Nr. 2 keikdamasis liepia asmeniui lipti žemyn, asmuo Nr. 1 toliau lipa laiptais į viršų, mojuodamas rankoje turinčiu kirviu. Asmuo Nr. 1 užlipa laiptais prie pat asmens Nr. 2, kartoja jam, jog jis liptų žemyn. Asmuo Nr. 1 sako: „kaip jus?“ Asmuo Nr. 2 jam atsako: „eik žemyn, A., eik žemyn“. Asmuo Nr. 1 sako: „kaip tave? Kaip? Jus? Kaip? Iš karto? Ar po biškį? Sakau, kaip tave? Po biškį ar kaip? Asmuo Nr. 2 toliau kartoja, jog asmuo liptų žemyn. Tuomet asmuo Nr. 1 stipriai užsimoja kirviu ore ir pasako: „Supratai?“ Asmuo Nr. 2 pasako: „Eik žemyn, A.“ Asmuo Nr. 1 sako: „Aš tave sukaposiu per dvi sekundes, debile“. Tuomet asmuo Nr. 1 apsisuka ir pradeda leistis laiptais žemyn ir pasako: „Gerai, kad mano...(toliau šneka neaiškiai)“, tada atsisuka ir sako: „Pydaraste, sukaposiu per dvi sekundes“. Ir nulipa žemyn. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „9bfa01f8-859a-4c71-81ab-c5b2ba6465fb“. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo trukmė 02.46 min. Asmuo Nr. 1 lipa laiptais į viršų, rankoje nešdamas gitarą, pradžioje kažką neaiškiai pasako, o po to sako: „Tai ką tu galvoji, kad tu čia karalius?“ Toliau, akivaizdžiai svirduliuodamas, lipa į viršų. Asmuo Nr. 2 liepia asmeniui lipti žemyn. Asmuo Nr. 1 pakartodamas sako: „Ką tu galvoji, tu čia karalius?“ Tuomet asmuo užsimoja gitara norėdamas trenkti, tačiau nepajėgia, tada asmeniui Nr. 2 pasako: „Ant kelių. Pydare, ant kelių“. Asmuo Nr. 2 sako: „Lipk žemyn“. Asmuo Nr. 1 sako: „Čia aš“. Asmuo Nr. 1 vėl užsimoja gitara ir sako: „Tau kaip įtaikyt?“ Asmuo Nr. 2 sako: „Pabandyk paliest mane“. Asmuo Nr. 1 sako: „Pydare, rankas ištepsiu“. Tada asmuo Nr. 1 pradeda daužyti asmens Nr. 2 telefoną su gitara, sakydamas „Neturi teisės manęs filmuot“. Asmuo Nr. 2 atsako: „Turiu“. Asmuo Nr. 1 pakartoja: „Neturi teisės mane filmuot“. Asmuo Nr. 2 sako: „Nestumdyk manęs A., nes žinok nustumsiu“. Asmuo Nr. 1 sako: „Pydare, neturi teisės manęs filmuoti“. Asmuo Nr. 2 sako: „Lipk iš čia (necenzūrinis žodis), debilas“. Asmuo Nr. 1 sako: „Dink iš čia, (necenzūrinis žodis)“. Asmuo Nr. 2 atsako: „Tai tu dingsi, ne aš“. Asmuo Nr. 1 pradeda trankyti gitarą į laiptų turėklą ir sako: „Tau liko gyventi sekundė. Pydare, čia ne tavo parapija. Tavo piratų parapija...“ Po to asmuo Nr. 1 parodo asmeniui Nr. 2 kumštį su iškištu pro kitus pirštus nykščio galu. Ir sako: „Matei?“ Asmuo Nr. 2 atsako: „Taip mačiau, viską mačiau“. Asmuo Nr. 1 sako: „Matei, pydaraste? Tu čia nebūsi šeimininku, pydare tu (necenzūrinis žodis)“. Ir pradeda kilti laiptais į viršų. Užlipęs laiptais, atsisuka ir asmeniui Nr. 2 parodo necenzūrinį gestą ir sako: „Filmuok, filmuok, pydarastai, filmuok, dar juodą pakviesk, bet tu čia, pakol aš gyvas, nevadovausi“. Po to, parodęs vėl necenzūrinius gestus pirštais, pasako: „Kokį tau šonkaulį sulaužyt? Dešinį, kairį? Kokį? Kokį?“ Asmeniui Nr. pradeda skambėti mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b. l. 64-69).
Daikto 2024 m. liepos 12 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – kirvukas. Apžiūrimas objektas yra medinis, imitacinis virtuvinis peilis-kirvukas. Objektas yra netaisyklingos formos, jo priekinė dalis yra panaši į virtuvinio peilio-kirvuko geležtę, padaryta iš medžio plokštės. Objektas turi rankeną, kuri padaryta iš medžio plokštės ir apvyniota lipnia juosta. Objektas nudažytas šviesiai pilkos (sidabrinės) spalvos dažais (t. 1, b. l. 70-76).
Vaizdo įrašų 2024 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 6 vnt. vaizdo įrašų, gautų iš nukentėjusiojo E. V.. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VID-20240812-WA0000”, kurio trukmė 15 sekundžių. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Tamsus paros metas. Filmuojamas vidinis namo kiemas, matomi namo balkonai ir laiptinė. Vaizdo įraše girdimas vyriškos lyties balsas, kuris sako: „Pakol aš gyvas – tau bus liūdna“. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VID-20240812-WA0001“, kurio trukmė 27 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Tamsus paros metas. Filmuojamas vidinis kiemas, matomi namo balkonai ir laiptinė. Įraše girdimas vyriškos lyties asmens balsas, kuris sako: „Kokį man nuomininką įkišai (necenzūrinis žodis). Klausyk, jis čia daro tvarką ne savo darže“. Po ko, laiptų apačioje, matomas vyriškos lyties asmuo, kuris lėtai vaikšto kieme pirmyn ir atgal, ir kalba telefonu. Asmuo toliau sako: „Kaunieti, atvažiuok pakalbėt, čia kažkoks tai asilas tvarką nori padaryt, atvažiuok pakalbėt“. Asmuo pabaigia kalbėti ir nueina. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VID-20240825-WA0000“, kurio trukmė 31 sekundė. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Šviesus paros metas. Filmuojamas bendras vidinis kiemas. Pirmame aukšte, laiptų apačioje, matomas vyriškos lyties asmuo Nr. 1, apsirengęs juodomis kelnėmis, raudonais marškinėliais, šviesios spalvos striuke, baltais batais ir su mėlyna kepure, kuris sako: „Interviu, jaunuoli, tu mane pasodinai ant penkiolikos parų į kalėjimą, aš tau šito neatleisiu, prokurorė tavo korumpuota, atsakysite pagal visus įstatymus“. Asmuo pamojuoja ranka, pradeda eiti ir pasako: „Filmuok kiek noris“. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VID-20240825-WA0001“, kurio trukmė 21 sekundė. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Tamsus paros metas. Filmuojamas vidinis kiemas, matomi laiptai. Antrame aukšte, laiptinėje, matomas vyriškos lyties asmuo Nr. 1, kuris apsirengęs juodomis kelnėmis, raudonais marškinėliais, šviesios spalvos striuke ir su mėlyna kepure, sako: „Nu, svolačiau, (necenzūrinis žodis), aš už tavęs pasėdėjau kalėjime, tu lavonas“, ir pradeda lipt laiptais į viršų. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VID-20240828-WA0002“, kurio trukmė 14 sekundžių. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Tamsus paros metas. Filmuojamas vidinis kiemas, matomi namo balkonai ir laiptinė. Vyriškos lyties asmuo išeina į trečio aukšto balkoną ir sako: „Jau tokių (necenzūrinis žodis) debilų nemačiau“. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VID-20240828-WA0000“, kurio trukmė 14 sekundžių. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Šviesus paros metas. Filmuojamas vidinis kiemas, matomi namo laiptai, balkonai. Girdimas vyriškos lyties asmens balsas, kuris sako: „Šitas urodas, viską klauso, įrašinėja ir nusipirko prokurorę (necenzūrinis žodis) nu. Aš negaliu čia kvėpuoti“ (t. 1, b. l. 77-79).
Vaizdo įrašų 2024 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VIDEO-2024-06-03-10-20-25.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu, 01.12 min. trukmės. Vaizdo įrašo pradžioje, vyriškos lyties asmuo Nr. 1, apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais, su šortais, šlepetėmis, mėlynos spalvos kepure ant galvos, pasikabinęs medalį ant kaklo ir rankoje laikydamas virtuvinį peilį-kirvuką, eina laiptais aukštyn link asmens Nr. 2, kuris filmuoja. Belipant asmeniui Nr. 1 laiptais žemyn ir mosikuojant kirviu, asmuo Nr. 2 pradeda kalbėti: „Eik (necenzūrinis žodis), eik (necenzūrinis žodis), aš tau pasakiau eik žemyn. Eik, eik žemyn, (necenzūrinis žodis), A.“. Asmuo Nr. 1 nieko neatsako, lipa laiptais į viršų ir neišlaikęs pusiausvyros susvyruoja į turėklų pusę ir atsiremia į juos su kirviu, pasigirsta garsas, tuomet asmuo Nr. 1 pakelia kirvuką ir juo trenkia į turėklus, ir pasigirsta stiprus trenksmas. Asmuo Nr. 2 toliau asmeniui sako: „Eik žemyn, ar girdi?“ Asmuo Nr. 1 toliau lipa laiptais į viršų mojuodamas kirvuku ir filmuojančiam asmeniui Nr. 2 sako: „Kaip jus?“ Asmuo Nr. 2 jam atsako: „Eik žemyn“. Asmuo Nr. 1 sustoja ir užsimoja ta ranka, kurioje laiko kirvuką, pasižiūri į kamerą ir tuomet jį vėl nuleidžia (šioje vietoje iš arti yra matomas virtuvinis peilis-kirvukas, kurį rankoje laiko asmuo Nr. 1. Matoma, jog kirvuko geležtė yra metalinė, kadangi asmeniui bejudinant kirvuką šviesoje, ji blizga ir atsispindi, matomi ir kirvuko ašmenys. Taip pat matoma, jog kirvuko rankena yra pritaisyta iš atskirų dalių ir sutvirtina kniedėmis). Asmuo Nr. 2 pasako: „A., eik žemyn“. Asmuo Nr. 1 žengia dar vieną žingsnį laiptais į viršų ir pasako: „Kaip tave?“ Asmuo Nr. 2 pasako: „Eik žemyn“. Asmuo Nr. 1 pakelia ranką, kurioje laiko kirvuką, pasižiūri į kirvuką ir paklausia: „Kaip? Jus...?“ Asmuo Nr. 2 sako: „A., eik žemyn“. Asmuo Nr. 1 žiūri į savo rankoje laikomą kirvuką, jį sukinėja ir klausia: „Kaip? Iš karto ar po biškį?“ Asmuo Nr. 2 sako: „A., eik žemyn“. Asmuo Nr. 1 užsimoja kirvuku ir su juo padaro vieną mostą ore. Asmuo Nr. 2 sako: „Eik žemyn“. Asmuo Nr. 1 atsako: „Supratai?“ Asmuo Nr. 2 sako: „Eik žemyn, A.“. Asmuo Nr. 1 stovi vietoje ant laiptų ir sako: „Aš tave sukaposiu per dvi sekundes. Debile“. Tuomet asmuo Nr. 1 apsisuka ir pradeda leistis laiptais žemyn. Nulipęs keliais laiptais žemyn, pasako: „Gerai, kad mano...“ (toliau šneka neaiškiai), tada atsisuka į viršų ir pasako: „Pydaraste, sukaposiu per dvi sekundes“ ir toliau pradeda leistis laiptais žemyn (t. 1, b. l. 80-86).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl daiktų apžiūros užfiksuota, kad A. Z., atvykęs į apklausą, pateikė savadarbį medinį kirvuką ir nurodė, kad tai yra daiktas, kurį turėjo, kai jį filmavo kaimynas. Kirvukas Nr. 2 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimtas ir apžiūrėtas. Apžiūrint šį daiktą, matoma, kad tai yra medinis kirvuko formos daiktas. Vadinamoji „geležtė“ yra nuspalvinta pilkos spalvos dažais, rankena apvyniota lipnia juostele ir nuspalvinta pilkos spalvos dažais. Atkreipiamas dėmesys, kad šis daiktas yra vientisas, t. y. rankena nėra atskirai pritvirtinta prie „geležtės“. Tuo tarpu, apžiūrint vaizdo įraše matomą kirvuką, pastebima, jog kirvuko rankena yra pritvirtinta atskiromis dalimis ir sutvirtinta kniedėmis. Taip pat, apžiūrint vaizdo įraše matomą kirvuką Nr. 1, pastebima, kad asmeniui mojuojant kirvuku, jo metalinė geležtė blizga ir atspindi šviesą, geležtės paviršius yra lygus, o kirvuko Nr. 2 „geležtė“ šviesos neatspindi ir yra nelygaus paviršiaus, kadangi yra medinė. Tad palyginus šiuos du daiktus, daroma išvada, kad tai yra du skirtingi daiktai ir A. Z. pateikė su ikiteisminiu tyrimu nesusijusį daiktą – kirvuką Nr. 2 (t. 1, b. l. 87-88).
2024 m. liepos 8 d. A. Z. paaiškinime nurodyta, kad 2024 m. birželio 2 d., 20.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme jis buvo viešai pažemintas necenzūriniais žodžiais, 10 kartų buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojo E. V.. Prašymas buvo nerūkyti bendrojo naudojimo laiptinėje, kuo tyčia E. V. išprovokavo konfliktą, nepraleido jo į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškinimą pasirašė A. Z., L. Z. ir J. S. (t. 3, b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 28 d. rašte užfiksuota, kad Policijos registruojamų įvykių registre laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užregistruota 16 iškvietimų. Visi pranešimai analogiški – (duomenys neskelbtini) namo kaimynai skundžiasi A. Z. neprognozuojamu elgesiu. Asmuo, būdamas neblaivus konfliktuoja, agresyviai elgiasi, gąsdina ir grasina kaimynams. Taip pat pats A. Z., būdamas neblaivus, kviečia policijos pareigūnus dėl neaiškių priežasčių – nepatinka kaimynų, policijos pareigūnų elgesys. Kartu pridėtos iškvietimų kortelės (t. 3, b. l. 72-93).
Dėl 2024 m. liepos 15 d. epizodo (Ž. L. epizodas)
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Z. parodė, kad nuo šio epizodo praėjo vos ne metai. Žiebtuvėlį jis turėjo panašų į revolverį, šis pas jį jau virš (duomenys neskelbtini) metų yra , čia dovana komisaro, jo nėra gyvo. Gal tą dieną jis „prirūkinėjo“, pats jis (duomenys neskelbtini), bet visą dieną turi laiko dirbant kieme, ten tvarkė vartus, paskui dirbo dirbtuvėse. Gali pareikšti, kad tą dieną niekam negrasino, nieko sudeginti nenorėjo ir iki šiol jam „nedaeina“. Pusę dešimt vakare jis jau praktiškai miegojo, įsiveržia ir išlaužia duris „ARAS“, be jokių pasiaiškinimų uždėjo antrankius ir palydėjo iki policijos automobilio. Jokių pasiaiškinimų dėl ko, už ką, jam nebuvo pateikta. Po dviejų valandų jis buvo išvežtas į areštinę. Iki šiol jam sveiku proto nesuvokiama, kas ten įvyko. Jis tyliai sėdėjo savo dirbtuvėse, buvo areštuotas be jokių kaltinimų, net gi nepaaiškino už ką. Tiesa, žiebtuvėlį atidavė savo noru. Ir iki šiol jam neaišku, jeigu pareigūnai pamatė, kad čia yra ne ginklas, čia yra žiebtuvėlis, dvi valandas pralaikytas policijos automobilyje ir po dviejų valandų išvežtas į areštinę (duomenys neskelbtini), o ten dar įvyko teismas ir dar 13 parų kalėjime. Tą dieną jis bendravo su Ž. L.. Gali pakartoti, 10.00 val. ryte, jis (A. Z.) pradėjo dirbti, tinkavo, remontavo vartus. Užėjo kaimynas A., sėdėjo, bendravo, čia buvo apie 11.00 val. Prisistatė Ž. L. su vėl įjungta kamera, jis jo paprašė nefilmuoti. Ž. L. išėjo, išėjo kaimynas, prisistatė policija. Čia apie 11.00-11.30 val. Patikrino jo (A. Z.) dokumentus, policija išvažiavo. Kol buvo šviesu, ten buvo problema su vartais. Vartus jis pataisė. Šita šeimynėlė visą dieną lakstė, maždaug apie pietus, vėliau minutei, buvo uždaryta kiemo vartų sklendė, po minutės, jie praėjo. Viskas sutemo apie 20.00 val. Po 20.00 val. jis dirbo savo dirbtuvėse, pirmame aukšte, žmona kelis kartus skambino, kvietė pavakarieniauti. Jis išgėrė vaistų ir užmigo. Apie 21.30 val. lūžta durys, įsiveržia „ARAS“, paklupdytas ant kelių, uždėti antrankiai, be jokių pasiaiškinimų buvo įsodintas į policijos mašiną. Po dviejų valandų, jam sėdint su antrankiais, buvo išvežtas į areštinę. Ž. L. ir jo sūnus kažkur tai pastoviai bėgiojo. Dieną kažką gal ir bendravo, bet tikrai ne vakare. Čia yra melas, nėra jokių įrodymų, nėra liudininkų, čia yra melas, kad jis grasino Ž. L. apie jo nužudymą ir sudeginimą. Su Ž. L. nebuvo susitikęs. Galimas variantas, kad tą dieną, dirbant „prirūkinėjo“ su žiebtuvėliu cigaretę, galimas variantas, kad dieną jis žiebtuvėliu naudojosi. Ž. L. matė, kad jis turėjo tokį žiebtuvėlį. Ž. L. meluoja, kai sako, kad pistoletas 10 cm, tą dieną jis jo nematė. Jis (A. Z.) tą dieną „prirūkinėjo“, ar Ž. L. matė, ar nematė, jam visai neįdomu. Jis jį naudojo kaip žiebtuvėlį, o jis ten matė, jis buvo daug kartų pas jį užėjęs į dirbtuves, žiebtuvėlis gulėjo ant stalo, jis gal tada matė. Neatsimena, kad būtų kalbinęs Ž. L. sūnų, bet jie ten lakstė su reikalais, tai jiems vartelius atidaryk, tai jiems uždaryk. Praktiškai jam „maišė“ dirbti, kodėl eilinį kartą buvo sulaužyti varteliai. Jis (A. Z.) yra atsakingas už vartelius. Jis šiuo vartus suprojektavo, pastatė ir dabar tenka už tai juos dar remontuoti. Todėl, kad nuomininkai, jie negerbia jo darbo, tie vartai jau 20 metų stovi. O Ž. L. žmona dar ir pareiškė: „laužiau vartelius ir laužysiu“. E. V. žadėjo atsiųsti vaizdo įrašo medžiagą. E. V. jis tą dieną nematė. Nuo 20.00 val. maždaug jis dirbo savo dirbtuvėse. Kadangi sutemo, jis visus darbus padarė ir dirbo savo dirbtuvėse pirmame aukšte. Tada, vakare, nenaudojo savo žiebtuvėlio. Ž. L. meluoja, čia yra melas. Liepos 15 d., po darbo, jis (A. Z.) išgėrė alaus. Jis laisvas žmogus, jis vartoja ne viešoje vietoje. Kai atvyko „ARAS“ pareigūnai, jis jau miegojo. Žiebtuvėlis yra panašus į ginklą. Neatsimena, kad nei E. V., nei kas kitas matė. Jis naudojo kaip žiebtuvėlį. Iki liepos 15 d. santykiai su Ž. L. buvo įdomūs. Santykiai nei geri, nei blogi. Jie padavė skundą, kad jis (A. Z.) bandė išprievartauti jo dukrą. Čia buvo pirmas mėginimas – nepraėjo. Tai su revolveriu, antras. Santykiai buvo nedraugiški. Tai buvo daroma, kad jis jam nepardavė savo buto dalies. Ž. L. norėjo nupirkti. Ž. L. oficialiai buvo pareiškęs prašymą, atakavo kaip galėjo, bet tokiomis sąlygomis, kaip jis siūlė, praktiškai „avantiūriškomis“. Ž. L. siūlė važiuoti pas notarą, bet gali mokėti tik avansą. Jis (A. Z.) pasakė, kad tokių sąlygų negali būti ir nebus. Jis nebuvo kitaip įtakojamas Ž. L.. Daugiau nukentėjo kaimynai, nei jis (A. Z.). Kaimynai nukentėjo, nes Ž. L. J. S. nupjovė vandentiekio vamzdžius, o paskui atėjo tartis, kadangi neturi vandens, tai butą nupirks už pusę kainos. Tarp Ž. L. buvo konfliktų ir su kitais kaimynais. Iš kitos pusės, buto numeris (duomenys neskelbtini), M. J., septynis mėnesius negalėjo šitos šeimos išprašyti iš jo nuosavo buto, kadangi jie jį nuomojo. Už 7 mėnesius nesumokėjo, su policija jie buvo išvaryti iš buto. Jis padarė M. J., buto numeris (duomenys neskelbtini), 11 tūkstančių nuostolių. Iki šiol neatsiskaitė. Ž. L. reikia klausti, kokiu tikslu jis jį (A. Z.) filmavo. Yra tokia patarlė „jeigu nori nugalėti priešininką, iškelk jam bylą“. Jam atrodo, kad jis to ir siekia. Ž. L. labai svajojo gyventi senamiestyje. Labai panašu, kad jis tai darė siekdamas įsigyti jo butą. Policijos kvietimas buvo vienas iš galimų poveikio priemonių. Epizodas dėl išprievartavimo „ėjo“ kartu su kirvuku, panašiu laikotarpiu. Tai buvo atmesta, ten nieko nebuvo, šalia ėjo viena laiptine, motina atidarė savo dukrai duris ir sako: „ką jis tau padarė“, ji sako: „nieko man jis nepadarė“. Ž. L. veiksmus jis vertina kaip bandymą su juo susidoroti.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 124750, A. Z. parodė, kad nukentėjusysis pas jį buvo ir ne kartą, šviestuvą buvo atnešęs, kažkokį suplyšusį švarką. O šias epizodas, matomai, prisirūkė (A. Z.) ir nuėjo šalin. Ten buvo žiebtuvėlis. Prisirūkė cigarečių. Kartais rūko. Jam geriau pačiam rūkyti nei kaimyno dūmais kvėpuoti.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 0715, A. Z. parodė, kad pokalbio pradžios ponas E. V. neįrašė. Čia tokia buvo tema, jį apkaltino Ž. (Ž. L.), kad jis bandė išprievartauti jo dukrą, šita byla yra atmesta. O pagal jį visą šitą filmavo E. V., kokią jis turi teisę. Negali atsiminti su kuo kalbėjo tame vaizdo įraše. Negali atsakyti, ką turėjo omenyje, sakydamas „šaudau be įspėjimo“. Nematė, kad kaimynas E. V. jį filmavo. Jis filmavo „incognito“, pažeidė jo privatumo teises.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 012, A. Z. parodė, kad jis čia išėjo ir pradėjo bendrauti su Ž. L.. Dirbo kieme, išėjo, vėl kieme stovi konteineris, jis asmeniškai organizavo, vėl pilnas statybinių šiukšlių. Kaip tik prie vartų stovėjo Ž. L. su šuniuku, jis išėjo ir paaiškino, kad: „dar kartą prikimši statybinių šiukšlių, kur man dėti šiukšles“, toks buvo pokalbis. Kitas asmuo, su balta kepuraite, nežino, nepamena, kas ten toks buvo. Galbūt Ž. L. sūnus, nepamena. Kategoriškai ne, nerodė nei jokio ginklo, nei žiebtuvėlio. Kad „šaudysiu be įspėjimo“, nori peržiūrėti dar kartą, jis ginklo neturėjo, kaip galėjo jį nušauti. Jis pajuokavo. Su žiebtuvėliu, jis iki pietų remontavo vartus, kurie buvo eilinį kartą sulaužyti ir neatmeta, gal prirūkinėjo, jis gulėjo pas jį dirbtuvėse ant stalo ir jį matyti galėjo bet kas. Jis prisimena, kad aiškinosi su Ž. L. ir ten buvo viena akimirka. Pasiaiškino ir nuėjo namo, buvo kažkokia akimirka. Buvo griežtas prašymas. Jis darė visą vasarą buto remontą, nebuvo įmanoma savo šiukšlių dėti, turi netgi nufilmuotą. Visą vasarą vidaus kiemo konteineris, kuris skirtas maistui, buvo prikimštas statybinių supjaustytų šiukšlių. Jis jį galėjo nubausti, nėra toks smulkmeniškas, galvojo susitars žodžiu, bet ne. Kai bendravo su Ž. L., pagal jį, nebuvo jo sūnaus ten, nieko nebuvo. Ž. L. sūnus, jeigu eina kalba apie 21.00 val., jis tik akimirką pabendravo su Ž. L.. Su jo sūnumi jis nebendravo. Dieną matė jo sūnų, vakare nematė. Jo ten nebuvo prie pastato, kur du asmenys stovi. Jis nežino, kas tas asmuo, stovintis tarp vartų, jis jau miegojo tuo metu. Jis baigė darbus ir nuėjo miegoti, po to pokalbio su Ž. L.. Jį prikėlė „ARAS“, išlauždamas duris. Buvo pervargęs, išgėrė vaistų ir 100 proc. nuėjo miegoti. Kiek atsimins, tiek pasakys iš to vakaro, buvo jau kiek senokai viskas. Prieš bendraujant su Ž. L., tą vakarą, baigiant darbus, jis išgėrė alaus, tai buvo po 20.00 val. Alų gėrė, kadangi alus nuima jam skausmą stubure. Gėrė porą bokalų alaus. Nežino, kiek įpūtė, gal ten blogas matuoklis. Jį sulaikė ne viešoje vietoje ir ne vairuojant. Tiesiog prieš miegą, savo nuosavybėje. Jautėsi pavargęs, visą dieną krapštėsi kieme. Alaus vartojimas, tam tikra doze, nekenkia maišant su įvairiais vaistais. Čia visas šitas įvykis baigėsi gerai po 01.00 val., ARAS padarė savo reikalą. Jis nori vis dėl to padetalizuoti, kam Ž. L. 12.30 val. buvo priėjęs prie policijos automobilio ir tik tada jie pradėjo važiuoti. Jį laikė dvi valandas ten. Jis pro automobilio langelį pats matė kaip Ž. davė policininkui vokelį (t. 3, b. l. 33-42, 136-144, 177-184).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. V. parodė, kad su kitu nukentėjusiuoju jo santykiai tokie, kad jis buvo jo kaimynas, gyvenantis virš jo. Jis buvo namuose, buvo vasara, šiaip sėdėjo balkone, kieme girdėjosi triukšmas. A. Z. kažką šaukė ant Ž. L., matė, kaip A. Z. taikosi į Ž. L. sūnų ir jis atsitraukė nuo lango. Vėliau išvedė šuniuką, Ž. L. vis dar laukė policijos. Jis (E. V.) matė kontaktą su nukentėjusiojo sūnumi. Jis kažką jam šaukė: „kiek kartų aš išprievartavau tavo sesę“. Tas ginklas atrodė kaip pistoletas. Vizualiai atrodė kaip šaunamasis ginklas. Jis (E. V.) pasitraukė, nufilmavo, kaip jis taikosi į jį ir pasitraukė, po ko iškart Ž. L. išsiuntė vaizdo įrašą. Ne jis kvietė policiją, Ž. L. kvietė. Viskas vyko kieme. Neįsivaizduoja ar (duomenys neskelbtini) kieme yra kamera. Nežino, ar ji galėjo kažką užfiksuoti, bet Ž. L. pateikė jį teismui. Jis nėra anksčiau matęs to ginklo. Nebuvo panašus į žiebtuvėlį, buvo panašus į ginklą. Jis nežino, ką A. Z. toliau darė, kadangi pasitraukė nuo lango. Jis matė patį taikymąsi ir rėkimą. Jis asmeniškai nesikreipė dėl šio epizodo į policiją. Mano, kad prieš 21.00 val. viskas vyko, nes apie 21.00 val. jie visada eina su šuniuku pasivaikščioti. Jie sėdėjo balkone, gėrė vyną, gražus vakaras buvo. Jam nėra žinoma, kas buvo toliau. Matė kaip atvyko „ARAS“. Jie įėjo pro vartus, buvo daug žmonių su skydais, su šarvais, jis bandė filmuoti, bet jie pasakė, kad ištrintų viską. A. Z. žmona atidarė duris, jo namie nerado, vėliau nusileido į apačią ir rado jį tam sandėliuke. Jis matė kaip A. Z. buvo išvesdinamas. Dėl Ž. L. dukros, konflikto jis nematė, bet girdėjo. A. Z. buvo girtas, ji grįžo namo, jis (E. V.) merginai rodo, kad „tu palauk, nes jis ten yra“ ir jis girdėjo kaip buvo atrakinamos durys ir jie nusprendė, kad jis jau buvo įėjęs į namus. Pagal jo elgesį, kaip jis svyruodavo ar atsinešdavo iš parduotuvės, ar leisdavo muziką garsiai, matydavo, kad buvo išgėręs. Dėl situacijos su Ž. L., jis tik atsimena, kad jie labai ilgai laukė tos policijos. Jie (E. V. su draugu) išėjo, pasivaikščiojo, grįžo, o jie vis dar laukė. Po to praėjo dar kažkiek laiko ir tik tada policija atvažiavo. Kai nukentėjusiojo Ž. L. dukra grįžo namo, jis matė, kaip jis kieme trankėsi, akivaizdžiai buvo girtas, o ji jauna mergaitė, kad jai nueiti namo, jai pro jį praeiti reikia, tai jis jai pamojo ranka, kad palauktų, ji suprato ir palaukė. Po poros minučių girdėjo, aki jis namo įėjo, tada ji ėjo namo ir pasirodo, kad jis ten dar buvo ir užsipuolęs ją, šaukė.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 0715, E. V. parodė, kad ten situacija buvo tokia, kad jie buvo kambaryje, nes langas miegamojo buvo atidarytas. Jis išgirdo kažkokius riksmus, tada nufilmavo priėjęs prie lango. Paskui jo draugas sako: „Tu pasitrauk, nes čia labai blogai“, tai jis Ž. L. nusiuntė šitą vaizdo įrašą ir viskas. Kalbėjo (A. Z.) su Ž. L. sūnumi. Tai buvo vakare, apie 20.00 val. (t. 3, b. l. 46-56, 136-144, 177-184).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, vykusio nukentėjusiuoju apklaustas Ž. L. atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad buvo gražus rytas, jis sportuoja, grįžo pasiimti sportinę aprangą, kaimynas sėdėjo prie savo sandėliuko, kažką gėrė ir pradėjo visokiais žodžiais jį pulti. Jis sakė: „A., nusiraminkit“, tas kuo toliau, tuo smarkiau puolė. Jis iškvietė policiją kažkur apie 16.00 val., jis kvietė gal jau 10 kartų. Kai tik iškvietė, apsimeta seneliu, ligoniu, policija sakė, kažkaip reikia gražiai, jis visus žmones puola, svetimus ar savus, prie kaimynų, dukra eina daužo su „kovaldais“, jis turi viską nufilmavęs. Atvažiavo ir išvažiavo policija, antrą kartą nevažiavo ta policija, jis po to grįžo iš sporto, tie geležiniai laiptai, tik į bromą atėjo ir iš karto sako: „aš tave žemaitį nušausiu“. Matėsi, kad kažką rankoje laiko, matėsi, kad pistoleto rankeną, kažkas pradėjo šaukti, jis sako čia kaimynas siautėja su ginklu, jau tada jie nėjo į tą bromą kokią valandą, tada jis vėl skambino policijai trečią kartą. „ARAS“ ten su apkautais, su skafandrais, kokie penki vyrai, padarė kratą, nusileido, jis stovėjo prie bromo, nes neleido jie eiti į viršų. Pradėjo baladotis, kad „A., įleiskit, A., įleiskit“, niekas neatidarė, davė komandą „pasiduok“, išvedė jį, padarė kratą, ilgai jie ten, keletą valandų, visi matė. Sakė: „rašysi pareiškimą?“, toks su ginklais puolimas pastovus, tiek visokios medžiagos, kad jau gėda ir siųsti. Užklausė policija, ar jis kėlė grėsmę, jis (Ž. L.) sakė, kad aišku, jeigu būtų ėjęs su kokiu pagaliu, tai jis nerašytų, kadangi dukra gydytoja mokosi, pastoviai kabinėjasi, o jei nepažįstamas ateina, tą nepažįstamą iškolioja visokiais žodžiais. Jis pats nerūko, A. Z. jam nemaišo. Kad gėrimas pastovus, tai 100 procentų, kad yra, o kad rūko, tai irgi, nes visas kiemas pastoviai smirda. Liepos 15 d. įsibėgėjus dienai, įvyko konfliktas su kaimynu A. Z.. Pirmiausia jis ėjo įsidėjęs ranką į kišenę ir sakė: „Aš turiu ginklą“, matėsi, kad turi kažką rankoje, o po to išsitraukė. Buvo nusitaikęs į kūną, į jų (Ž. L.) pusę buvo nukreiptas ginklas. Kai sūnus grįžo, kažkaip kartu jie grįžo, už jo šiek tiek sūnus buvo, jis (Ž. L.) jį pristabdė, sakė „kaimynas siautėja, kad nušaus“. Tai ir nėjo, kartu buvo. Dėl ko nušaus, jis neminėjo. Ginklas atrodė tikroviškai. To ginklo jis nėra matęs anksčiau. Kol skambino policijai, kaltinamasis iš karto atsitraukė ir nuėjo į savo sandėliuką ar į viršų. Pamatęs ginklą, buvo kur atsitraukti, tai atsitraukė su sūnumi, kad šauti, tai per vartus geležinius turi išeiti, tai pakankamai saugiai jautėsi. Jis sakė: „aš tave nušausiu, turiu ginklą“. Santykiai buvo tokie, po savaitės, kai atsikraustė, kaip S. su tėvais išvadino, nėra matęs dar taip. Su juo (Ž. L.) draugiškai pusę metų buvo, pasisveikindavo, bet jis visus kaimynus puldavo, vadino tais pačiais žodžiais kaip E., tai jam gal nepatiko ir džiaugėsi, kad kaimynas numirė. Geri santykiai pasikeitė, nes po pusės metų atvažiavo iš savivaldybės pakeisti lietvamzdžių, jo (Ž. L.) klausė, kuris čia vamzdis sugedo, jis apačioje jiems rodė, o A. Z. rėkė: „tu čia nevadovausi“. Ir pinigų jis jam yra paskolinęs, norėjo išlaikyti gerus santykius, kadangi pas jį (Ž. L.) didelė šeima, jie keturiese ten gyveno. A. Z. laužėsi į butą, jo nebuvo, žmona filmavo. Tada jis (Ž. L.) skambino M., kad nori jo duris sulaužyti, jis (Ž. L.) kaip nuomininkas, yra visa informacija, yra visas susirašinėjimas. Tai čia tų epizodų yra labai daug, su tuo pistoletu jau nebuvo kur dėtis. Jokių neturėjo su juo reikalų dėl nekilnojamo turto, jis tik siūlė pirkti palėpę, bet dokumentų jokių nerodė, todėl jautė, kad kažkas ne taip, sakė jam, kad kai turės dokumentus, tada kalbės. Ne jis (Ž. L.) iniciavo tą klausimą dėl nekilnojamo turto, jis net nežinojo apie tai. A. Z. jam apačioje, restorane jie sėdėjo, parodė dokumentus, jokio intereso jam nebuvo paduoti žmogui pinigus. Jis kaip tik nepirko, nes neturėjo A. Z. dokumentų, bet buvo suinteresuotas. Nebandė jis (Ž. L.) su juo susidoroti, yra įdomesnių dalykų, nėra jis įdomus žmogus, tik gaišina visų laiką. Kabinėjosi dėl jo dukros. Grįžo jo dukra, kaimynas E. V. sulaikė. Mano, kad kiekvienas tėvas taip pasielgtų, jei jis yra normalus tėvas. Sako, kad gal reikėtų parašyti pareiškimą. Paskui jis skambino į moterų teises, bet kažkaip tai sustojo tas procesas, dukrai mokytis reikėjo, žiūrėjo kaip išsikraustyti. Jis dabar ten negyvena, nes kai prasidėjo su dukra, jie iš karto išsikraustė. Jis ir jo sūnų šantažuoja, sūnus galėtų ir jį sutvarkyti, bet dabar kiti laikai ir nenori tų konfliktų. Su kitais kaimynas A. Z. labai blogai sutaria. Jis (Ž. L.) kai atsikraustė, pas juos buvo geri santykiai, kai numirė tas kaimynas, jis džiaugėsi labai, po mėnesio, dviejų, trynė rankas. Gal kažkas skatino jį taip elgtis. Jis nebuvo toks, kai jis (Ž. L.) atsikraustė, nevaikščiojo nei su kirviais, nei su „kovaldais“. M. pardavinėjo tą butą, o jie dar galėtų jame gyventi. M. J. sakė geriausias jo draugas, jie nuo seno palėpes privatizavo, tik sakė, kad M. su juo neatsiskaitė, sakė, kad „lenkas neatsiskaitė“. Jo (Ž. L.) ir buto savininko santykiai buvo puikūs metus laiko. Konfliktų nebuvo, jie tris metus ten prabuvo. Jis (Ž. L.) liko M. skolingas, kadangi jis su šeima grįžo iš Nidos ir savavališkai jis paėmė ir pakeitė spyną. Konfliktai vyko, nes grįžti namo ir spyna pakeista. Po visų konfliktų jis su šeima išsikeldino, nes neįmanoma gyventi, tai tik išėjo iš buto, tai mate, kad skelbimą iškart įdėjo į „aruodą“ ir ant balkono pakabinęs buvo. Blogi santykiai ir po to su A. Z. paaštrėjo. Galbūt M. iniciavo. Nelaiko jis pykčio kaltinamojo atžvilgiu, jis visokiais žodžiais jį išvadino, bet jis su juo gražiai kalbėdavo. Kai nevartoja alkoholio, A. Z. nėra toks visiškai „correct“. A. Z. dažnai vartoja alkoholį, praėjus pro bromą, jis staliuką pasidėjęs, ant gėlių pasistato automobilį, tai visi kaimynai sako, kad reikia kažkaip spręsti. Įvykio dieną, jis pastebėjo, kad A. Z. gėrė. Jei ryte geria, tai reikia grįžti vėliau, kai jau būna „nusilesęs“. Jis jam sakė: „Aš ginkluotas, turiu pistoletą“. Jeigu jis būtų buvęs nieko, tai kaip juoką priimi, bet dabar išsitraukė ginklą, nėra laiko patikrinti, ar jis užtaisytas, ar ne. Jo agresija pasireiškia dažnai, buvo situacija, kai S. ar kuris kitas kaimynas iškvietė policiją, tai A. Z. užsitrenkė ir išvadino policiją visokiais žodžiais. Kadangi yra pastovus puolimas, ateini į kiemą, jis su pagaliu gainioja, su kumščiais sako: „muškimės“, kaip boksininkas iškėlęs rankas, gaudo jį, jis (Ž. L.) bėga, o A. Z. nugriūna. Su A. Z. žmona jis bendrauja, ji labai puiki moteris. Ji labai rami, palaiko, šilta moteris. A. Z. nesodina gėlių, yra darželis, jis ant to darželio stato automobilį, jis vienintelis, kuris naikina gėles. Jo žmona išvalė viską, sutvarkė, kur jis tempia šiukšles. Jeigu jis (Ž. L.) kvietė policiją, tai nebuvo maloni reakcija ir savijauta. Jis turi nuosavybę, dukra nusipirkusi butą šalia A. Z.. Konfliktų dėl remonto ar statybos niekada nebuvo, dabar viduje yra lyginamos sienos. Tada, liepos mėnesį, jie nieko nestatė, nieko neremontavo. Derybų jokių nebuvo, A. Z. tik pasiūlė palėpę pirkti, jis pasigyrė, kad turi palėpę, rinkos kaina žemesnė, sakė: „perku, duok nuosavybės dokumentus“, bet davė tik išplanavimą, brėžinius. Jokių konfliktų su kitais kaimynais nebuvo. Su J. S. buvo tik vienas epizodas, žiemą užšalo vanduo ir nėra šildomas vanduo, jo vamzdžiai eina per J. S. butą, o jo (Ž. L.) vamzdžiai užšalo ir dingo J. S. vanduo. Tuomet jo atstovas atsivežė šildytuvą ir jis (Ž. L.) sakė: J., aš ne prie ko“. Kai A. Z. jiems grasino ginklu, jie buvo priešais bromą, gatvėje. Mano, kad negalėjo nufilmuoti vaizdo kamera, kadangi jo automobilis buvo pastatytas, kažkas įvažiavo į jo automobilį. Jo automobilis stovėjo būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilis stovėjo visiškai prie bromo, kartais tą bromą net gi jis užstato, nes A. Z. uždėjo lentelę, kad negalima statyti, todėl jis parašė pareiškimą. Konfliktas vyko, o jis (Ž. L.) buvo už vartų, o A. Z. vartų pusėje, kieme, tai ta kamera tikrai nepaims. Tas epizodas buvo tik vienas iš daugybės. Nežino, kodėl jis taip elgiasi, gal neapykanta žmonėms, ypač moterims. Kai tik atsikraustė, S. su tėvu jos išvadino. Šiuo metu jis neturi su juo santykių, nes išsikraustė. Už ką jo dukrą taip galėjo nuskriausti, sakytų, kad gal dėl neapykantos moterims. Kai dar gyveno tame bute, kaltinamasis bandydavo įeiti į jų butą, mosikuodavo rankomis, didžiausią vėzdą pasiėmęs, žmona turi nufilmavusi, nėra teismui pateikę, bet jei reikės, gali pateikti. Dėl palėpės, kurią siūlė pirkti, tai A. Z. sakė, kad gal pardavinės jis pats, o gal jo sūnus. Nutraukė tokį pokalbį ir viskas. Teikė tik brėžinius, bet ne nuosavybės dokumentus Dėl įvykio su E. V., jam žinoma tik iš nuogirdų, nes nebuvo namuose tuo metu. Kaimynai jį informavo, kad buvo toks konfliktas, jis asmeniškai nebuvo tuo metu. Dėl įvykio, susijusio su juo pačiu, tai jis kaip pradėjo nuo kiemo eiti, tai ir ėjo iki vartelių. Tai buvo filmuota, naudojosi ta galimybe. Jis garsiai sako, kad yra ginkluotas. Aptariant filmuotą vaizdo įrašą įvykio metu, parodė, visas veiksmas vyko brome, jis ilgas, kokių 6 metrų. Tai kaimynas spėjo nufilmuoti, bet jam atrodo, čia jo sūnui grasino, jis gal prisijungs šiandien prie proceso, jei ne, tai kitą kartą tikrai atvyks. Čia kaimynas E. V. atsiuntė iš karto, kai nufilmavo. Tarp epizodų visų šitų buvo tam tikras laikas tarpas, nežino koks. Su sūnumi jis susitiko, sūnus išeidinėjo, tada buvo grasinimas, jis (Ž. L.) buvo kažkur išėjęs, tada E. V. atsiuntė jam tą vaizdo įrašą ir jis tada atėjo. Sunku pasakyti eiliškumą. Gavo žinutę su vaizdo medžiaga iš kaimyno E. V.. Ten aiškiai pasakyta: „aš tave nušausiu“ ir kaip eina su pistoletu. Realiai sūnaus epizodo jis nematė. Jo paties epizodas buvo toks, kad jis (Ž. L.) išėjo iš savo buto. Viskas vyko kiemo viduje. Kai jis išeina nuo tų laiptų, suko į kairę, link bromo, ne į jo pusę, tai gavosi, kad jis (A. Z.) jį pasivijo iki geležinių vartų ir į gatvę neišėjo. Jam yra padaryta didelė moralinė žala dėl dukros. Jis jai sakė, kad reikia kažkaip kreiptis į kažkokias institucijas, jis verkė ilgą laiką, rašė pareiškimą. Po to, diena iš dienos jis šaukdavo ir jam, ir jo sūnui gatvėje, kad „aš neprievartavau jūsų dukros“. Tai labai skausminga, kaip jai jaustis. Dėl liepos 15 d., neturi jokių materialinių žalų, o moralinių turi pastoviai. Jo šiandien duoti parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tik dar pasipildė dėl sūnaus. Jis pats pasakys. Tokios situacijos nebuvo, kad jis būtų padavęs baltą vokelį policininkui, čia yra visiškas šmeižtas. Nepagailės laiko ir parašys pareiškimą policijai dėl to. Ten, kur stovėjo policijos automobilis, ar yra kamera, jis nežino. Jis pasirašė dokumentus ir viskas (t. 3, b. l. 46-56, 136-144).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. Z. parodė, kad dėl liepos 15 d. ji gali pakomentuoti tik tiek, kad prie jos ten tas „ARAS“ įsiveržė. Iki „ARO“ įsiveržimo nieko nebuvo ji grįžo namo, nieko nevyko. Prie jos konfliktų nebūdavo. Vyras retkarčiais pavartoja alkoholį. Į mėnesį gal kartą ir pavartoja. Be progos, pastoviai, tai ne. Alaus kokio išgeria. Kai buvo „ARAS“, ji net nematė, nespėjo nei sureaguoti, nes ten tokia nesąmonė buvo. Nesuprato, ar vyras buvo išgėręs, nes ji grįžo vėliau tą dieną. Vyras vartoja vaistus nuo širdies, daug metų, o nuo depresijos, nes dabar jam pripažinta. Jis gal išgeria, tačiau dienos metu negeria jis taip. Jį pareigūnai paėmė, niekas ten nieko nepasakė, niekas ten nesiaiškino. Sutuoktinis tik minėjo, kai grįžo jie pasikalbėjo, šokas toks buvo. Vyro ir kiemo kaimynų santykiai tokie, kad kaip seniai gyvenantis, jis labiau nori tos tvarkos, tiesiog gal vienas kito nesupranta. Su kaimynais, kur gyveno tame pačiame aukšte, tai sutarė, su kita pensininke kaimyne sugyveno, visada į jį kreipdavosi, jeigu reikėdavo kažkokios pagalbos. A. Z. jokių santykių su Ž. L. neturėjo. Ž. L. prašė parduoti jam palėpę. Jų buto dalį parduoti jam, iš pradžių prie jos Ž. L. kabinėjosi, o ji atsisakė. Ž. L. jai nelabai patiko, į kalbas su juo išvis nesileido, tik „laba diena“ ir viskas. A. Z. atžvilgiu Ž. L. tik šnekino jį ištisai, tačiau A. Z. nieko jai nepasakojo, bet ištisai šnekino, kad kažką būtinai įsigyti jų aukšte nori. Ji žinojo, kad su nuomininkais Ž. L. turėjo konfliktų. Su M. J.. Ji žinojo, kad šis negalėjo iškraustyti, keturis mėnesius, ar kiek ten, paskui net spynas keitė, su antstoliais atvažiavę buvo, kad jį ten iškraustyti. Kaip liko skolingas, taip ir liko skolingas. Jis buvo užėjęs, klausė: „gal matėt jį kada“, nes M. J. paskui jo pagauti niekaip negalėjo. Vis klausinėjo, paskutiniu metu, prieš kažkiek tai laiko, nes niekaip neišpeša tos skolos už nuomą. Jai yra žinomas konfliktas tarp Ž. L. ir J. S.. Jai yra žinoma, kad Ž. L. nusipirko šalia kažkaip butą, pradėjo įsirenginėti. J. S. nebuvo, tas nupjovė jam vandenį. Jis atvykęs iš kažkur, vėliau klausinėjo, ar jie turi vandenį, sakė, kad pas juos nėra. Tą vandenį jam buvo užsukęs kažkiek laiko. Paskui, dar tiesa, J. S. buto norėjo, sakė: „parduok tu man savo butą“. Tas sako: „nenoriu aš parduot, ne“, jis ten įkalbinėjo jį. Paskui, dar antrą kartą jis tą vandenį kažkaip užsuko, kai tuos remontus pradėjo. Vienu žodžiu, „gerai“ ten su juo pakonfliktavęs, ne kartą, ant jo tai tikrai piktas. A. Z. sakė, kad jis toks žmogus, kad galėjo padaryti pretekstą iškviesti policijai, su tikslu, parduoti jų butą. Kažkada vieną kartą ji matė. Yra mačiusi tą žiebtuvėlį pistoleto formos. Žiebtuvėlis kažkiek tai metų pas jį jau buvo. A. Z. jį naudodavo. Naudodavo uždaroje aplinkoje, savo rūsyje, dirbtuvėse. Pas jį tų žiebtuvėlių krūvos yra ir namie. Matė ir kieme, kad prisidegdavo. Mano, kaimynai galėjo matyti, kai užsidegti, prisidegti. Mano, kad liepos 15 d. įvykis, kai buvo iškviesta policija, galėjo būti spaudimas iš Ž. L. ar atkeršijimas kažkoks. Ž. L. dabar negyvena bute, nes jis yra ieškomas. A. Z. lengvai susinervina, psichoterapeutas, psichologas yra pripažinęs. Gali būti, kad tai susiję su jo sveikatos būkle. A. Z. dėl sveikatos būklės buvo kviečiama greitoji pagalba, jam būna priepuoliai tokie. Greitoji paskutinį kartą buvo gal rudenį kažkada, dabar tiksliai nepasakys. Jam buvo paskirta, elektrošoku atstatinėjo, su širdim pas jį yra problemų. Gal reikėtų pasisaugoti su tuo rūkymu, yra jautrus, nervai, bet yra pripažinta (t. 3, b. l. 33- 42).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta S. M. atsakydama į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad dėl liepos 15 d.. negali atsiminti po narkozės, nėra susipažinusi ir tikrai neatsimins, kas vyko liepos 15 d., bet greičiausiai jos nebuvo namie. Kalbant apie kaltinamojo santykius su kitais namo gyventojais, tai jie pulku nevaikšto visi, kadangi kaimynas nedirbantis ir matomai labai daug laiko praleidžia namuose, tai bent jau ją puola, jeigu dar kas nors grįžta pakeliui, su Ž. L. ne kartą grįžinėjo kartu, irgi puola, kiekvieną žmogų atskirai, nes jis turi pretekstą jam. Visi nusiskundimai, jeigu pasižiūrėti visus policijos kvietimus šiuo adresu, tai visi bus susiję su gerbiau kaimynu. Lygiai taip pat, jų buvęs kaimynas K., amžiną atilsį, kuris gyveno šalia gerbiamo kaimyno, tai jis irgi taip pat turėjo ikiteisminę bylą, kur kaimyną taip pat vijosi kirviu, tai šioje vietoje reikėtų pasikelti visas bylas, susijusias su šiuo kaimynu. Dėl kiemo tvarkymo, gali patikslinti, kad iš A. Z. jokio indėlio nėra, jis prisitempia kažkokių šiukšlių, atliekų, kurias išstato eksponuoti kaip kažkokį meną, tai ji nesutinka, kad šis daro kažkokius visiems naudingus darbus, kiemas nuo tada, kai ji išsikraustė, 2014 metais, tai kuo toliau, tuo baisiau atrodo. Kitas dalykas, ne kartą žiūrėjo kaip būtų galima pasitvarkyti kiemą, tai vienintelis kaimynas, kuris prieštarauja yra A. Z.. Dar gali pridurti, dėl automobilio, dyzelinė mašina, kuri leidžia dūmus ir garsiai „birbina“ motoru bet kuriuo paros metu, tai jis daug daugiau teršia kiemą nei kito kaimyno motociklas. Kaltinamasis nesodino nieko, jis knisasi po kitų šiukšles, vėliau eksponuoja kieme visiems, kaip meno kūrinius. Ant vienintelio žalio plotelio kieme, stovi jo automobilis, negali sodinti jokių gėlių. Vienintelis kas pas juos rėkia kieme, tai yra A. Z.. Tikrai nėra mačiusi tų įrankių, kirvio ir šaunamojo ginklo galimai, nes ji dirba ir grįžta vėlai vakare. Išvažiuoja apie 07.00 val. ir tų atvejų, kai vyksta konfliktai, ji nemato. Kadangi ji anksti keliasi ir anksti eina miegoti, tai begaliniai klyksmai, mašinos variklio garsas, tikrai trikdo, jau nekalbant apie mažamečius vaikus, kokią jis aplinką sukuria. Nežino, ar minėjo kaltinamasis, nes jie turi pabėgėlių šeimą, mamą su nepilnamete dukra. Ir ji ne kartą kreipėsi į policiją todėl, kad ta mergaitė yra iki 10 metų, kai kaimynas taip rėkia, jų butas yra virš sandėliuko. Jeigu jai reikėtų auginti vaiką toje aplinkoje, su tokiu kaimynu, kuris yra nestabilus, ji tikrai skųstųsi vaikų priežiūros pagalbai, nes tai yra nesaugi aplinka. Jai baisu grįžti namo, tai ką kalbėti apie mamą su mažu vaiku ir kaimynus kitus, kuriems teko išsikraustyti, kuriuos jis graužtukus palikinėja su naujagimiu. Dėl buto užliejimo, tai ji buvo išvykusi tuo metu, ji turi draudimą, pasiskundė draudimui. Kaimynas, matyt, neturėjo draudimo, ar jo išvis neturėjo ir pradėjo tiesiog ją kaltinti, kad iš jo išreikalavo pinigus. Tas konfliktas, kai draudimas išieškojo iš jo pinigus, prasidėjo būtent kaltinimai ir aiškinimai, kad jis susidoros, kad jie turi jam kažką atlyginti. Ji neturi jokio suinteresuotumo, ji nori ramiai gyventi, kad galėtų ramiai grįžti namo. Ji negali nieko pasikviesti, jokių draugių negali pasikviesti, nes jeigu jis kieme būna, neįmanoma praeiti. Arba jeigu pasikvieti ir jis vidiniame kieme pradeda groti, ji turi svečius išlydėti, o jeigu turi profesorius, kurie atvyksta vizituoti į universitetą, jai tiesiog gėda parodyti, kokia tauta pas mus yra. Dar papildė, kad liudytojai, kurie yra kviečiami, gerbiamas kaimynas dirbo savivaldybėje, turėjo visas licencijas architekto ir jis puikiai žino kaip senamiestyje vyksta su nekilnojamo turto nuosavybės dokumentais ir palėpėmis. Gerbiamas Ž. L. nuomojosi iš M. J. butą, bijo teigti, bet turi nuojautą, kad M. J. nėra įsiregistravęs palėpės, todėl kaltinamasis laisvai gali manipuliuoti skundu arba apskundimu dėl neįregistruoto nekilnojamo turto, už kurį reikėtų mokesčius mokėti arba tiesiog juos įforminti per teisminius procesus, tai tiesiog dėl to, kai kurių liudininkų parodymai galėtų būti nevisai tokie, kokie turėtų būti. Negali teigti, kad kaltinamojo ir M. J. santykiai yra priklausomi vienas nuo kito ir gan draugiški, bet pagal visą informaciją, kiek jai teko susipažinti su namo dokumentais, drįstų daryti tokią prielaidą. Kaltinamojo ir J. S. santykiai su kaimynu, nežino, ar kaltinamasis žino, kad J. S. priklauso toms pačioms mažumoms, J. S. dažniausiai vaišina cigaretėmis arba dar kažkuo, kad tik nesikabinėtų prie jo. Bet J. S. lygiai taip pat seniai gyvena ir jeigu kaimynas žinotų, kad J. S. irgi yra ne tos pakraipos, tai būtų lygiai tokie patys konfliktai, bet kažkokiu būdu, matyt, J. S. išsiperka, kad nesikabinėtų prie jo. Ji nežino, kokie ten santykiai yra tarp jų. Į žinutę nebuvo jokios reakcijos. Po pirmo karto, kai jai pasakė, kad kaimynas jai skambino telefonu ir grasino susidoroti, ji jai vieną žinutę atrašė, po to prašė nebekreipti dėmesio, o toliau nėra jokio atsakymo. Dėl iškvietimo nebuvo pradėta administracinė byla, gali pasakyti, kad padarė klaidą, nes nerašė skundo, manydama, kad su ja susidoros. Kiti kaimynai, kurie parašė skundą ant gerbiamo A. Z., tai jis su kirviu po kiemą juos vydavosi, tai ji pamatė tokią praktiką, ji dėl to bijojo rašyti skundą. Bet ji skambindavo policijai. Ji neteigė, kad kaltinamojo palėpė įsigyta nelegaliai, ji kalbėjo apie M. J. palėpę. Ji nežino, ar galima tai vadinti nekonfliktavimu, kai J. S. namie niekada nebūna. Negali pasakyti, ar vyksta išpuoliai prieš J. S. svečius, kaip ir prieš juos. Dėl liepos 15 d., ji matė, kai „ARAS“ atvažiavo. Iki „ARAS“ atvykimo nieko nematė, nes dirbo. Kai grįžo buvo apie 20.00-21.00 val. vakaro. Kai ji atvažiavo, kieme nebuvo nieko. Vėliau atvažiavo „ARAS“. Dėl kaltinamojo veiksmų ji yra patyrusi moralinę žalą, taip pat psichologinę, nes bijo namo grįžti. Yra pateikus pretenzijų policijai, į teismą nesikreipė, nes bijojo, kad susidoros su ja. Ji neturi santykių su kaltinamuoju, su juo nebendrauja (t. 3, b. l. 46-56, 136-144).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. J., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad iš kitų kaimyną tik vieną pažįsta, su ponu A. Z. jie susipažino (duomenys neskelbtini) metais, kai jis nupirko butą, atėjo pas jį į darbą, kadangi jis daug dirbo kultūros paveldo objektuose, sakė „darysime tvarką kieme“, tai jie pradėjo nuo vartų tvarkymo. A. Z. padarė projektą, jie užsakė tuos vartus. Gali apibūdinti taip, kad dirbdamas prie kultūros paveldo objektų, jų tikslas buvo palaikyti tvarką tame kieme. Buvo fasadai nubyrėję, tai A. Z. savo iniciatyva, savo noru, daug viską tvarkė, nes tą jų namą eksploatuojanti senamiesčio seniūnija nieko nedarė, paskui domofoną įrengė, tai fasadai byra, tai domofonai genda, viską reikia tvarkyti, o jis visą laiko rodė iniciatyvą, kaimynai jam nemokėdavo, jis jam duodavo kažkiek pinigų, bet apie jį jis gali sakyti tik iš gerosios pusės. Apie skundo esmę, jis nieko nežino, tik gali pasakyti, kad A. Z. kartais duodavo pastabų, kad blogai vartus uždarė ar kažką, tai žmonės pradėdavo „burbėti“. Apie skundikus gali pasakyti, kad skoloje jam yra 11 000 Eur Ž. L., pasirodo, jis yra 7 eilėje, kuriam jis yra skolingas. Jis apie tą konfliktą nieko negali pasakyti, jis tik girdėjo A. Z. lūpų, nes tik kartą į mėnesį atvažiuoja ir jis jam papasakojo, kad vyksta tokie dalykai, kad jis su žiebtuvėliu pagąsdino Ž. L. ir kilo toks didelis konfliktas, buvo ir policija, ir „ARAS“ atvyko. (duomenys neskelbtini) lankosi labai retai, tik apsižiūrėti ir pabendrauti su buto nuomininkais. Su A. Z. susitinka tada kavos atsigerti, pakalba ir viskas. Tą girdėjo iš A. Z.. Viskas, kas vyksta kieme ir name girdi tik iš A. Z., nes daugiau su niekuo nebendrauja. Dėl Ž. L. skolos jis kreipėsi į teismą. A. Z. ir fasadus, kur buvo nubyrėjęs tinkas, sutvarkė. Prieš kokius 2 ar 3 metus tai buvo, paskui atremontavo laiptus iš kairės pusės, iš kitos pusės irgi sraiginius laiptus tvarkė. Jis (M. J.) tada darė šiluminės sistemos remontą ir matė visą šitą, A. Z. jam skambino, kad reikia cemento pirkti. Jų dviejų lėšomis jie viską darydavo. Jų su A. Z. santykiai geri, daug metų yra pažįstami. Vieną kartą tik buvo susiginčiję dėl spalvos, bet gyvena draugiškai, be pykčių, aišku, A. Z. būna griežtesnis kartais, bet čia jo charakteris toks, dėl to nereikia pulti ant atlapų. Apie policiją jis žino tik iš A. Z. lūpų. Neturi jokių reikalų su kaltinamuoju. Turtiniais klausimais tarp Ž. L. ir A. Z. žino tik tiek, kiek pats kaltinamasis jam yra pasakojęs. Kad buvo suderinę kainą, bet vėliau nenuėjo pas notarą, nežino. Jam atrodo, kad ponas Ž. L., kaip šantažo būdu, gali būti ir tokie jo tikslai šitame name. Jis įsigijo 3 aukšte butą, daro remontą, o kad pinigų yra skolingas, nemoka. Advokatai, kurie rūpinasi, sakė, kad jis daug žmonių yra apgavęs, juo pasitikėti, nežino, prašytų teismo atsižvelgti į tai, ką jis sako. Nėra jokios tiesos visiškai, jie net negalvojo parduoti to buto, bet dabar galvoja, kad gal reikia parduoti, nes nėra jis jiems laimingas. Galvoja dabar gal Ispanijoje nusipirkti panašų butą, kad ten praleisti žiemą. Kiekvienas turi dokumentus, kurie yra teisėtai patvirtinti Registrų centre ir reikėtų pasižiūrėti į tuos dokumentus, kas ir ką turi. Žino, kad jis jau 10 metų ten tvarkosi, nes buvo apleistos patalpos. Jo (M. J.) nuosavybės dokumentuose yra parašytas butas ir sandėliukas. Ne rūsys, o sandėliukas. Jam apie birželio 2 d. įvykius nieko nėra žinoma. Apie liepos 15 d. įvykius jam žinoma iš A. Z. lūpų, girdėta, kas vyko. Kartais kaimynas M., kuris turi parduotuvę, kartais su juo pašnekėdavo. Yra tekę matyti žiebtuvėlį-pistoletą pas A. Z. sandėliuke ant stalo. Siluetas primena pistoletą, bet specialistas ir jis, mato, kad ten nėra tikras ginklas, plastikinis. Nėra jokių pažeidimų ant jo buto durų, kuomet Ž. L. sakė, kad su „kovalda“ trankė (t. 3, b. l. 46-56).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. L. parodė, kad su kaltinamuoju buvo kaimynai. 2024 m. liepos 15 d. paprasčiausiai pagrasino ginklu. Tai įvyko prie jo namų, (duomenys neskelbtini), lauke, prie bromo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad ginklu grasino kaimynas A. Z.. Atsimena, kad grįžtant namo buvo toks kažkoks siautėjimas, neramumai kieme vyko, tai iš tos visos inercijos, suprato. Iki tos dienos, nemažą laiką viskas vyko. Nieko ypatingo nepamatė. Šūkavimai, neramumai kieme, nebuvo, kad labai nustebo. Tie neramumai buvo nukreipti į visus kaimynus. Priklauso nuo nuotaikos. Buvo ir individualiai ir bendrai. Kai jam buvo išsakytas grasinimas, viskas vyko gatvėje, prie bromo, ne pačiame kieme. Kiek pamena, buvo jo tėvas šalia, jeigu neklysta, E. V. buvo balkone, kurį vėliau tik pastebėjo. Kaltinamasis grasino ir tėvui. Nežino kaip grasino, matė tik į save nutaikytą ginklą, o prieš tai, kas vyko, nežino. Jis grįžo į namus ir tuo metu kažkas vyko lauke, vėliau išėjo į kiemą, pamatė savo tėvą, tai greičiausiai jis jau anksčiau buvo lauke. Neprisimena, ar kaltinamasis buvo su ginklu, kai jis pamatė tėvą. Jis nematė, kad kaltinamasis būtų rodęs ginklą į jo tėvą. Ginklas atrodė kaip revolveris. Ginklas neatrodė kaip žaislinis. Nėra ekspertas, negali pasakyti. Kai jis pamatė ginklą, suprato situacijos rimtumą, nesijautė, kad tai būtų juokas. Asmeniškai, iš savo pusės jis reagavo ramiai, bet suprato, kad nebuvo juokinga situacija. Policija buvo kviečiama jo akivaizdoje. Neatsimena, kas kvietė, bet žino, kad ne vieną kartą tą dieną buvo bandoma kviesti policiją. Kai į jį nutaikė ginklą, tėvas buvo šalia. Anksčiau kaltinamasis buvo jį kalbinęs, bet tikrai ne taip. Konfliktiniai santykiai priklauso nuo kaltinamojo nuotaikos. Būna viskas gerai, vėliau susinervina kažko. Kaltinamasis turi konfliktinių situacijų su kitais namo gyventojais. Turi su E. V. ir dar su kitu kaimynu, bet vardo nepasakys, bet dirba architektu. Negali pasakyti, ar kaltinamasis tą dieną buvo blaivus. Jam buvo grasinama po to, kai jis išėjo į kiemą. Vėliau tėvas jam minėjo tik tiek, kad kaltinamasis grasino ir jam, daugiau neprisimena. Nepamena, ar jam tėvas būtų kažką pasakojęs dėl ginklo. Viskas buvo gan seniai, jis iš savo perspektyvos sako, ką pamena. Ginklas buvo nukreiptas tikrai į jį, ar į tėvą – neprisimena. Tai buvo įvykis (duomenys neskelbtini), prie įėjimo/išėjimo bromo. Tuo metu buvo šviesus paros metas. Tuo metu, kai vyko įvykis, jo tėvas buvo priešais jį. Kokiais 5 metrais nuo jo, jeigu teisingai vertinant. Gali taip pasakyti, jeigu išeinant pro bromą jis prie pat bromo buvo kairėje, tai jos tėtis buvo dar į priekį kokius 5 metrus. Neprisimena, koks buvo laikas. Ar vaizdo kamera galėjo fiksuoti jo pasakojamus įvykius, tai pareigūnai pasakė, kad kamera neveikia ar kažkas tokio ir negalėjo patikrinti. Kaltinamasis ginklą, kurį nukreipė prieš jį, atsinešė iš savo sandėlio. Nematė, kaip jis jį atsinešė, nes sėdėjo brome, prie išėjimo. Tarp jo (N. L.) ir ginklo buvo apie 2,5 metro. Jis gerai matė tą daiktą, kuris panašus į ginklą. Nematė varžtų ant to daikto. Nematė jokio laikiklio ant to daikto. Įvykis apie kurį jis kalba, negali pasakyti, ar yra tik su juo susijęs, nes negali pasakyti, ar kaltinamasis taip pat taikėsi į jo tėvą, ar ne. Tas taikymasis ir konfliktas su tėvu, vyko tuo pačiu metu. Jis nesikreipė į policiją. Nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Buvo padaryta psichologinė žala dėl šio įvykio. Su kaltinamuoju neturi jokių santykių. Jis buvo arčiau bromo, prie sienos. Tėvas buvo per vidurį gatvės, ne į kiemo vidų. Kaltinamasis buvo prie vartų, paraleliai su siena. Galima sakyti, kad buvo susidaręs trikampis, kaltinamasis, tada jis ir už jo – jo tėvas. Jis nežino dėl ko jam buvo grasinama. Gal kaltinamasis buvo susinervinęs, spontaniškai dažnai susinervina. Jo vardas N.. Tai jo vienintelis vardas. Tokio kaip Ž. L. nėra šeimoje, gal neteisingai buvo užrašyta (t. 3, b. l. 136-144).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai. Jis (J. S.) nėra konfliktiškas, jie su kaimynu niekada nekonfliktuoja, tai visa istorija. Nelabai gilinasi, kas ten vyksta. Nežino, kokie kaltinamojo santykiai su Ž. L. ir E. V.. Pažįsta tik vieną kaimyną, su kuriuo sveikinasi 30 metų. Jis (J. S.) yra užsiėmęs žmogus, tai kas ten kraustosi, nuomojasi, nežino, jis tikrai labai užsiėmęs žmogus. Jis būna labai dažnai, būna kiekvieną vakarą. Jeigu išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), tai būna savaitė dėl medžiagų ir viso ko, bet šiaip būna kiekvieną vakarą ir nelabai girdi kažkokių konfliktų. Jeigu žmogus nori konfliktuoti, jis visą laiką ras pretekstą. Su A. Z. yra pažįstami labai ilgai, sveikinasi ir jokių konfliktų jis nei su kelia, nei jis konfliktuoja. Jeigu žmogaus ne kokia nuotaika, tai tu praeini namo ir jokio dėmesio nekreipi. Visi turi savo charakterį, turime ir gerų, ir blogų dienų, tai tik to ir betrūko, kad pyktis su kaimynais. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) m. galbūt, reikėtų patikrinti. Nuo tada ir pažįsta A. Z.. Buvo dar viena sena kaimynė, amžiną atilsį, ir va su A. Z. jie yra seniausi kaimynai name. Dar buvo kaimynas kažkoks, išvyko į užsienį, o kitų jis nelabai pažįsta. Su kaltinamuoju nebuvo jokių konfliktų. Pabendrauja kaimyniškai, pasisveikina, „kaip sekasi“ pakalba ir tiek. Jis negali atsakyti už tuos kaimynus, tai yra jų reikalai, negali atsakyti į tuos paaiškinimus, kad kaltinamasis dažnai būna išgėręs. Jis neuosto ar A. Z. išgėręs ar ne, čia truputėlį absurdas. Jam atrodo ir visi tie kaimynai būna kartais išgėrę. Nesame maži vaikai ir galima savo namuose daryti, ką norime, žmogus gali išgerti, nėra draudžiama. Kad kaltinamasis pultų žmones, jis niekada nėra matęs, ar išgėręs, ar negėręs, niekada to nėra buvę. Jo niekada nepuolė, tik linksmai su juo sveikinasi visada. Nei trukdė, nei kažką tai darė. Jo (J. S.) buto Nr. (duomenys neskelbtini), trečiame namo aukšte, kaip ir A. Z.. Laiptai į trečią aukštą yra statūs, senoviniai, nėra labai patogūs, bet vaikšto kažkaip. Namas yra architektūrinis paminklas, tai nieko negali keisti. Ne jo klausimas, ar išgėręs asmuo galėtų paprastai užlipti tais laiptais. Jeigu jis užsideda batus su slidesniais padais, tai eina kaip ant ledo. Yra ir pats ne kartą nukritęs nuo tų laiptų. Tai dabar kaltinti žmogų, kad jis nukrito nuo laiptų, nes buvo girtas, tai netiesa ir jis susilaiko nuo to, negali daugiau nieko pasakyti. Kaltinamojo sandėliuke, kuris yra pirmame aukšte, aišku, kad yra buvęs. Graži dirbtuvėlė, A. Z. ten kažką „meistravoja“. Jis užeina, pakalba jie „kaip sekasi“ ir panašiai. Žmogus (A. Z.) neabejingas menui kaip ir jis, tai jam patinka jo dirbtuvėlė. Jam patinka, kad žmonės susitvarkė, padarė, pakabino kažkokius darbus, klausosi kartais kažkokios muzikos, ir, kaip visi sako, kad trukdo ta muzika, tai ji labai saikingai būna. Buvo baisiau, kai naktiniai klubai po apačia ir dundėjo visas namas. Lankantis A. Z. sandėliuke, negali pasakyti, ar yra matęs kažkokį daiktą panašų į ginklą, revolverį ar pistoletą ir daiktą, panašų į kirvį. Aišku, sandėliukuose yra pilna daiktų, A. Z. neabejingas sendaikčiams, pas jį (J. S.) irgi yra, visokių daiktų galima surasti. Pas jį (J. S.) irgi yra ir plaktukų, ir vinių. Jis nesupranta, bijoti, kad guli žiebtuvėlis pistoleto formos žvakei uždegti yra absurdas ir jam keista, kad suaugę žmonės ieško tokių konfliktų. Jis atėjo, pasišnekėjo ir viskas. Nieko apie tai nežino, nesidomi ir neatsakys dėl kaltinamojo nuomonės apie kitos seksualinės orientacijos mažumas. Kokia kaltinamojo sveikatos būklė, žinoma, tai, kad kartais važiuoja į sanatoriją, tai dar kažkur. A. Z. viską prižiūri, reguliuoja, padažo, tai vartus pataiso. Jis tai džiaugiasi, kad turi tokį kaimyną, kuris rūpinasi viskuo. O dėl sveikatos, tai visi ne jaunėja ir būna visokių dalykų su ta sveikata. Nelabai jis ten lenda, pats A. Z. pasako kartais, kad buvo sanatorijoje, ar, kad su širdimi kažkas negerai. Jis neturi jokių priekaištų dėl A. Z. veiklos jų kieme. Jį kaip tik džiugina, nes šiais laikais kaimynai išneša tiesiog šiukšles prie durų ir palieka, laukia, kol kas nors išneš, taip negali būti. A. Z. tuo atveju yra tikras miestietis, kuris prižiūri jų kiemą ir jis (J. S.) seka jo pavyzdžiu. Dėl Ž. L., tai visų pirma jis yra nuomininkas, o ne kaimynas, laikinas atsikėlęs nuomininkas, kuris pradėjo diktuoti jų visam namo savo sąlygas. Kai jam du kartus sugrįžus iš (duomenys neskelbtini) buvo atjungtas vanduo ir per 30 metų niekada vanduo neužšaldavo, o staiga, atsiradus tam kaimynui, jis užsuko. Pasirodo, jis (J. S.) įėjo į tą remontuojamą butą, kuris yra šalia jo ir pamatė, kad yra padarytas vamzdis ir kranas, kurį galima užsukti ir tokiu būdu, mano, Ž. L. norėjo iškrapštyti jį (J. S.) iš to buto. Vėliau prasidėjo remontai, jis nežino, ar leidimai buvo gauti, nes namas ar paminklas, ar ne paminklas, nežino. Pirmiausia, su amžiną atilsį kaimyne, buvo sutarę, kad jeigu ji būtų pardavusi jam tą butelį, kiek ten, 30 tų kvadratų, jis būtų mielai nusipirkęs ir pratęsęs savo butą. Bet staiga atsirado nuomininkas, kuris nusipirko tą butą, paskui remontavo, paskui skilo visa jo (J. S.) vonios siena, ir jis kvietė draudimą ir taip toliau. Ji jautėsi, kad jį nori iškrapštyti iš to buto. Konfliktiškas labai Ž. L., nors šypsosi jam į akis visą laiką. Jis (J. S.), pavyzdžiui, pro duris išėjęs kelis kartus sakė: „pakvieskit meistrą, atrakinkit“, o kaimynas atsako: „mes neturim rakto nuo buto“. Kažkokie tai vaikiški melavimai. Paskui atidaro ten ta jų mažametė, kažkodėl mažametė, nors turi butą (duomenys neskelbtini), jam labai įdomu. Koks keistas dalykas, jis ateina link durų, stovi gal per 10 metrų, o paskui kažkokios pretenzijos, kad jam įdomi ta jų dukra. Jam visai neįdomi ta jų dukra, nei ten niekas. Jis (J. S.) sakė: „Jūs pasakykite, būkit miela, savo mamai, kad man duotų raktą, kad galėčiau atsukti tą kraną“. Ir kai atėjo į tą mažą butelį, ten buvo meistrai ir jis sakė: „Būkit geri, neužsukit man to krano, nes man jūs sustabdote tą vandenį“. Jie sakė: „Mums Ž. pasakė, kad čia ne jūsų vanduo, čia mūsų vanduo ir taip toliau, ir mes užsukome“. Jie išvis neturi jokios teisės tą kraną užsukti ir jo liesti. Tai šitas jį labai jaudina. Toks jų konfliktas, ne konfliktas. Jis mano, kad Ž. L. turėjo turtinį interesą jį (J. S.) iškraustyti, kad įsigyti jo butą. Jis vieną kartą jam siūlė, o jis jiems sakė: „Pasiūlykit kaina ir aš parduosiu“, bet niekada ir nesulaukė jokio pasiūlymo. Tiesa, sulaukė kito pasiūlymo, to mažo butelio, bet sakė, kad pasakytų kainą ir kas iš tiesų yra savininkas, bet nesulaukė nieko. Jam nėra žinoma, kad Ž. L. darė tam tikrą spaudimą kaltinamajam dėl jo nuosavybės įsigijimo (t 3, b. l. 170-174).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 16 d. įtariamuoju apklaustas A. Z. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, jo esmę suprato, savo kaltės visiškai nepripažįsta, apie įvykį duoti parodymus atsisako, juos duoti nori su gynėju. Atsakant į tyrėjos klausimą, koks tai daiktas, kuris buvo paimtas iš jo – pistoleto imitacijos žiebtuvėlis, kuris yra delno dydžio ir kurį jis naudoja prisidegti cigaretėms (t. 2, b. l. 62).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 20 d. įtariamuoju apklaustas A. Z. parodė, kad dėl antros nusikalstamos veikos parodo, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Nurodo, kad 2024 m. liepos 15 d. apie 10.00 val. pradėjo dirbti jų bendrame kieme (duomenys neskelbtini), Vilnius, tai yra, tvarkė vartų elektroniką ir vartų užraktą. Apie 11.00 val. atėjo kaimynas A. B., jie su juo bendravo, neužilgo atėjo ir Ž. tėvas Ž. su įjungta telefono kamera, jis jį filmavo, jis jo paprašė, kad jis nefilmuotų ir uždengė jo kamera. Po ko Ž. pasišalino. Jokio konflikto tarp jo ir Ž. nebuvo. Po pusvalandžio atvyko policija, patikrino jį esantį studijoje ir daugiau nieko neįvyko, ir pareigūnai išvyko. Pareigūnai jokių pastabų jam neturėjo. Popietėje (laiko tarpas nuo 14.00 val. iki 16.00 val.) baiginėjo tvarkyti kiemo vartus, kelis kartus pro vartus pirmyn-atgal ėjo Ž. su savo reikalais. Jam praeidinėjant, jis vienu metu prisideginėjo cigaretę su žiebtuvėliu, kuris yra pistoleto formos, todėl tikriausiai tuo momentu Ž. galėjo matyti jį laikantį jį. Tačiau jokio bendravimo tarp jų nebuvo. Specialiai į Ž. nebuvo nukreipęs žiebtuvėlio ir jam jokių pranešime apie įtarimą nurodytų žodžių ir grasinimų nesakė. Nuo maždaug 16.00 val. iki 21.00 val., visą laiką dirbo savo studijoje, kur apie 21.00 val. užmigo. Po ko, atvykę „ARAS“ pareigūnai įsilaužė į jo studiją, kurioje jis miegojo. Atvykę „ARAS“ pareigūnai pareikalavo pateikti ginklą, jis jiems pateikė ant stalo gulintį savo žiebtuvėlį, kuris yra ginklo formos. Šį žiebtuvėlį jam prieš daugiau nei 40 metų padovanojo, jis iki šiol veikia. Jokio tikro šaunamojo ginklo jis neturi, nes neturi tam leidimo. Tą visą dieną iki pabaigiant darbus kieme, jis alkoholio nevartojo. Tačiau po kiemo darbų, jau būdamas studijoje, apie 19.00 val., išgėrė kelis bokalus vidutinio stiprumo alaus. Jis neprisimena, kad tą dieną, laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 21.30 val., kad būtų daugiau kažkur vaikščiojęs, apart to, kad ėjo į savo butą. Nepamena, kad laiku nuo 16.00 val. iki 21.30 val. būtų išėjęs į gatvę ar konfliktavęs su kaimynais (t. 2, b. l. 73-74).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 20 d. įtariamuoju papildomai apklaustas A. Z. parodė, kad papildomai nori paminėti, jog 2024 m. liepos 15 d., nuo 16.00 val. iki 21.30 val., nei su Ž. L. nei su Ž. L. susitikęs nebuvo, jokia forma nebendravo ir konfliktų neturėjo, kadangi dirbo savo studijoje (t. 2, b. l. 77-79).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. M. parodė, kad apie A. Z. ir Ž. L. konfliktą, įvykusį liepos mėnesį, irgi žino, konfliktas tarp jų tęsėsi visą savaitę. Tą dieną, prieš atvykstant policijai, girdėjo kaip kaimynas A. Z. rėkauja gatvėje. Taip pat, kiek jai žinoma, A. Z. buvo užpuolęs Ž. L. dukrą (t. 1, b. l. 130-132).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. L. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo kaimynas A. Z. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaimynas A. Z. yra neadekvatus, puola visus kaimynus, yra agresyvus, pastoviai konfliktuoja. 2024 m. liepos 15 d., apie 21.34 val., jis ėjo namo ir buvo prie kiemo metalinių vartų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prie vartų, kitoje vartų pusėje, pamatė kaimyną A. Z., kuris pasakė, kad jis yra ginkluotas ir jį nušaus bei sudegins. Jis jo rankose nieko nematė, nieko neturėjo. Jis išsigando, suprato, kad grasinimas yra realus, todėl paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie jam gresiantį pavojų. Kaimynas kažkur nubėgo į kiemo vidų ir grįžo po 15 minučių. Jis dešinėje rankoje laikė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą – pistoletą, ir vamzdį buvo nukreipęs į jį ir pasakė, kad jis užeitų į kiemą su juo pasišnekėti. Jis nėjo į kiemo vidų, nes suprato, kad jam gresia pavojus, buvo įbaugintas. Jam paskambino policija ir jis pasakė, kad kaimynas jau turi šaunamąjį ginklą. Kaimynas nubėgo laikydamas ginklą, į kiemo vidų, kur jis nubėgo toliau, jis nematė. Jis su savimi buvo paėmęs ginklą. Tada atvažiavo policija ir kaimyną rado jo sandėlyje, kaimyną sulaikė. Jis bijo, kad kaimynas jį gali padegti, padegti jo namą arba nušauti, nes jis sakė šiandien, kad jį arba nušaus arba sudegins. Dėl kaimyno agresyvaus elgesio jau yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, rašė kiti kaimynai. Ginklo, kurį laikė požymiai: panašus į pistoletą, matinis, pilkos arba metalo spalvos, vamzdis apie 10 centimetrų. Norėtų, kad kaimynas butų izoliuotas nuo jo ir įpareigotas nesiartinti, nes jis jo bijo (t. 1, b. l. 114-116).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad jis yra A. Z. ir Ž. L. kaimynas. 2024 m. liepos 15 d., maždaug 21.30 val. vakare jis buvo namuose, kuomet jis išgirdo, kad kieme vyksta triukšmas, jis išėjo pro savo kambario langą, pasižiūrėjo ir matė, kaip kaimynas A. Z. konfliktuoja su kaimyno Ž. L. sūnumi, jis leidosi laiptais žemyn, o A. Z. stovėjo bendrame vidiniame kieme ir Ž. L. sūnui kažką kalbėjo apie jo sesės išdulkinimą ir pan., konfliktas vyko kelias minutes, jis turi filmuotą medžiagą, kurią pateiks tyrėjai. Ką daugiau tiksliai kalbėjo A. Z., jis negali pasakyti, kadangi jis jau tiesiog jo nebesiklausė. Tik matė, kad kažką jis rankose po to laikė. Ž sūnus išėjo į lauką, o A. Z. nuėjo į savo sandėliuką. Kadangi viskas nurimo, niekas nebetriukšmavo, jis nuėjo į savo kambarį ir nebestebėjo kas vyksta. Apie 22.00 val. jis su draugu P. išėjo pavedžioti šunį ir lauke, prie jų namų vartelių, gatvėje, stovėjo Ž. L. su savo sūnumi, jis pasakė, kad iškvietė policiją, dabar jos laukia. Jiems sugrįžus į kiemo vidų, jie A. Z. nesutiko, tik matė, kad dega šviesa jo sandėliuke, kuris yra pirmame aukšte. Po ilgiau nei 1 valandos atvyko policija ir išsivežė A. Z.. Taip pat, tą pačią dieną, apie 19.30 val., A. Z. kaimynas pradėjo prie jo kabinėtis, sakė: „Atsiimk pareiškimą, pydare“, „tu čia negyvensi, pydare“, (vaizdo įrašą taip pat išsiuntė tyrėjai). Po šios dienos įvykio jis kurį laiką kaimyno nebematė, pirmą kartą jį sutiko liepos 31 d., gatvėje, šalia jų namų, jis jam nieko nesakė, net nesisveikino, o jis jam pasakė: „Atsiimk pareiškimą, pydare“, ar daugiau kažką jis sakė, jis nebegirdėjo, kadangi nuėjo į kiemo vidų, o jis liko gatvėje. Vėliau, vakare, jis kaip įprasta pradėjo garsiai kalbėti neaiškius dalykus. Dažnai girdisi, kad jis vienas su savimi kalbasi, kalba garsiai, girdi visi gyvenantys kaimynai, mėto įvairiais replikas, tačiau jis jau nebekreipia dėmesio, kadangi tai jiems tapo įprasta, todėl ir negali tiksliai pasakyti, ką jisai kalbėjo. Tik nori pasakyti, kad tiek jis, tiek kiti kaimynai dėl jų kaimyno jaučia nuolatinį nerimą, įtampą, kadangi niekada nežino, kas gali susišviesti kaimynui A. Z., jis atrodo nenuspėjamas. Visada turi stengtis išeiti iš namų, stebint, ar jo nėra kieme, kad išvengti konflikto. Paskutiniu laiku A. Z. atrodo prastai, jis kalba dalykus, kurie neegzistuoja ir, atrodo, jais tiki, lyg patirtų kažkokias haliucinacijas. Tačiau jis būna toks ne visada. Nors kaimynas dažnai išgėrinėja, jis būna konfliktiškas ir tada, kai būna blaivus. Jie, kaimynai, pirmi nepradeda jokių konfliktų su juo, stengiasi net nesileisti į kalbas su juo, konfliktų nerutulioja, jis pats juos susikuria. Kartais būna ir taip, kad A. Z. vienas kaimynas kažkuo užkliūva, kažką jam pasako, tačiau ant kito kaimyno jis viską išsilieja, t. y., kad jis žodžiais puola bet kurį pirmą pasitaikiusį žmogų. Teko turėti pokalbį su šalia esančios parduotuvės darbuotojais, kurie yra užsiminę, kad A. Z. galimai yra turėjęs kažkokią galvos traumą, galbūt po šio įvykio A. Z. taip elgiasi. Dažnai kaimynas išgėręs būna, šlapinasi bendrame vidiniame kieme, jis ten daro ką nori, kadangi pagal jį, jam atrodo, kad šis kiemas priklauso tik jam vienam, ir jis daro jame ką nori, ir jis sprendžia, kas jame gali lankytis, pro jį praeiti. A. Z. gyvena kartu su žmona L., tačiau kaip supranta, L. dirba ir užsiima kitomis veiklomis, todėl tikriausiai jos dažnai nebūna namuose. Tačiau kada ji būna namuose ir A. Z. konfliktuoja, ji kažkaip jį nuramina, prisikviečia namo. Kai liepos 15 d., atvyko policijos pareigūnai, L. buvo namuose, jo žiniomis, jų namo langai nėra nukreipti į vidinį kiemą, todėl ji tikriausiai ne visada mato, ką išdarinėja A. Z. (t. 1, b. l. 124-127).
2024 m. liepos 16 d. protokole-pareiškime Ž. L. parodė, kad 2024 m. liepos 15 d., apie 21.34 val., prie įėjimo į kiemo vartų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaimynas A. Z. grasino, kad jį nušaus ir sudegins, jis išsigando, yra įsitikinęs, kad pavojus jam yra realus, nes kaimynas yra agresyvus ir neadekvatus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 25-27).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2024 m. liepos 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad iš (duomenys neskelbtini) g. matomi metaliniai varteliai, kurie yra atidaryti virš vartų, matomi Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra pažymėti. Užėjus pro minėtus vartus, patenkama į vidinį kiemą, kuriame tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Vidiniame kieme, priešais, kairės pusės kampe, matomos išlaužtos medinės, tamsios spalvos durys, kurios veda link pastato sandėlio. Atidarius išlaužtas duris, patenkama į sandėlio patalpą Nr. 1. Sandėlio patalpoje, matomi įvairūs daiktai, tokie kaip: skulptūros, įvairūs diskai ir t. t. Priešais matomas stalas ir patikrinus ant stalo esančius daiktus, matomas metalinis, tamsios spalvos objektas, kuris yra panašus į revolverio ginklą. Ant minimo objekto korpuso matomas užrašas „PER of CHINA Registered Trademark“. Objektas yra nufotografuojamas, paimamas ir užpakuojamas į voką Nr. 1 (t. 1, b. l. 98-105).
Iš 2024 m. liepos 16 d. BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2024 m. liepos 15 d., 21.38 val. gautas pranešimas, kad pranešėjo kaimynas neleidžia pranešėjui užeiti į kiemą, rėkauja, konfliktuoja, grasina, kad turi ginklą, kad sušaudys (nerodė ar tikrai turi, tik sakė). Atvykus į nurodytą vietą, kreipėsi Ž. L., kuris paaiškino, kad kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. Z., kuris lauke vaikščiojo rankoje laikydamas daiktą, panašų į ginklą, pistoletą ar revolverį. Užėjus pro bromo vartus į vidinį kiemą, nieko nepastebėta, pranešėjas paaiškino, kad asmuo galimai nuėjo namo. Į vietą atvyko „ARAS“ pareigūnai, jie apžiūrėjo butą bei vėliau užėjo į pirmame aukšte buvusį sandėliuką, ten buvo rastas A. Z. bei sulaikytas apie 23.00 val. Apžiūrėjus rūsį, jame buvo rastas nurodytus požymius atitinkantis daiktas, kaip vėliau paaiškėjo, tai ginklo formos žiebtuvėlis (t. 1, b. l. 106-108).
Alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0133 išraše užfiksuota, kad 2024 m. liepos 16 d., 01.58 val. kaltinamajam A. Z. buvo nustatytas 1,67 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 109).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties specialisto 2024 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. liepos 15 d., apie 21.34 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjo kaimynas neleidžia užeiti į kiemą, rėkauja, konfliktuoja žodžiais, grasina, kad turi ginklą, kad sušaudys. Atvykus į nurodytą vietą, kreipėsi Ž. L., kuris paaiškino, kad jo kaimynas, iš (duomenys neskelbtini) buto, kaip vėliau paaiškėjo A. Z., lauke vaikščiojo laikydamas daiktą, panašų į ginklą – pistoletą ar revolverį. Užėjus pro bromo vartus į vidinį kiemą, nieko nepastebėta. Pranešėjas paaiškino, kad asmuo galimai nuėjo namo. Į vietą atvyko „ARAS“ pareigūnai, jie apžiūrėjo butą, bei vėliau užėjo į pirmame aukšte buvusį sandėliuką, kur buvo surastas A. Z.. Jis buvo sulaikytas apie 23.00 val. apžiūrėjus rūsį, jame buvo surastas nurodytus požymius atitinkantis daiktas, kaip vėliau paaiškėjo, tai ginklo formos žiebtuvėlis (t. 1, b. l. 111).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo 2024 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime viduje užfiksuota, kad atliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27133-24 procesinius veiksmus, buvo nustatyta, kad vidiniame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau kam ji priklauso ir ar ji fiksuoja bei turi vaizdo įrašų kopijas – nenustatyta (t. 1, b. l. 112-113).
Daiktų 2024 m. liepos 24 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – pistoleto formos žiebtuvėlis. Objekto rankenos dalis yra plastmasinė, juodos spalvos, jos viršuje dekoratyvinė dalis – nedidelis, tamsios spalvos, aukso spalvos apskritimas su viduje dekoratyvine dalimi – keturkojo gyvūno pavidalu. Rankenos apačioje matoma maža skylutė. Likusi objekto dalis yra tamsios aukso spalvos, matosi nežymūs nusidėvėjimo požymiai. Būgnelyje yra sudėti ir pritvirtinti 6 imitaciniai, geltonos spalvos šoviniai. Objekto ilgis ilgiausioje jo vietoje – 17 cm., o plotis ilgiausioje jo vietoje – 8,9 cm. Virš imitacinio gaiduko, iš vienos pusės yra įspausta „WZ/020/14“ ir „P.R of CHINA/Registered Trademark“. Kitoje objekto pusėje, virš imitacinio gaiduko, yra įspausta: „P.R of CHINA/Registered Trademark“ (t. 1, b. l. 136-145).
Kitų objektų (vaizdo įrašų) 2024 m. liepos 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros įrašas pavadinimu „012 ((duomenys neskelbtini))“. Vaizdo įrašas spalvotas, be garso, 01.15 val. trukmės. Stebima teritorija yra (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilniuje. Kamera apima ir (duomenys neskelbtini) g, (duomenys neskelbtini) namo įėjimą, jo apsaugos vartelius. Vaizdo įrašo pradžios data ir laikas 2024 m. liepos 15 d., 21.00 val., 21:29:30 laiku, vyriškos lyties asmuo Nr. 1, apsivilkęs juodais drabužiais, baltais batais ir su šuniu rankoje, prieina prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) vartelių, paskambina durų skambučiu, bando atidaryti vartelius, tačiau jie neatsidaro. Po kurio laiko ateina prie moteriškos lyties asmuo Nr. 2, jie kalbasi, po ko asmuo Nr. 2 išeina. Asmuo Nr. 1 toliau bando atidaryti vartelius, tuomet pasiima mobiliojo ryšio telefoną į rankas ir juo naudojasi. 21:32:10 laiku, iš kiemo pusės pro vartelius į gatvę išeina šiek tiek svirduliuodamas į šoną vyriškos lyties asmuo Nr. 3, apsivilkęs žydros spalvos megztiniu, pilkais šortais ir asmeniui Nr. 1 parodo vidurinį pirštą. Toliau abu asmenys kažką kalbasi, asmuo Nr. 3 nenustoja rodyti vidurinio piršto. Po ko, asmuo Nr. 3 pagrūmoja pirštais kelis kartus asmeniui ir pro vartelius sugrįžta į kiemo vidų. Asmuo Nr. 1 lieka stovėti gatvėje. Po to, prie asmens Nr. 1 prieina kitas vyriškos lyties asmuo Nr. 4. Asmuo Nr. 1 galimai kažkam skambina, mobiliojo ryšio telefoną laiko prie ausies. 21:49:34 laiku, asmuo Nr. 3 išeina iš kiemo pro vartelius į gatvę ir pradeda šnekėtis su asmeniu Nr. 1 ir asmeniu Nr. 4. Asmuo Nr. 3 kažką jiems aiškina, rodo rankomis, po ko parodo jiems vidurinį pirštą ir sugrįžta į kiemą. 21:50:46 laiku, asmuo Nr. 3 sugrįžta vėl, rankomis pasimosikuoja ir išeina. 22:03:55 laiku, asmuo Nr. 3 vėl ateina į gatvę prie asmenų, kažką jiems sako. Asmuo Nr. 1 kalbėdamas telefonu nueina atokiau, lieka asmuo Nr. 4, kuriam toliau kažką sako asmuo Nr. 3. Po to asmuo sugrįžta į kiemą. 22.14 val. atvyksta policijos pareigūnai ir įsiveržia pro vartelius į kiemą. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „013 ((duomenys neskelbtini))“. Vaizdo įrašas spalvotas, be garso, 01.15 val. trukmės. Stebima teritorija yra (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilniuje. Filmuojama nuo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t 1, b. l. 146-150).
Kitų objektų (vaizdo įrašų) 2024 m. rugsėjo 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai, gauti iš E. V.. Įrašai gauti iš E. V. per programėlę „Whatsapp“, kurie įrašyti 2024 m. liepos 15 d. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „VID-20240715-WA0000“, kurio trukmė 7 sekundės. Filmuojamas bendras vidinis kiemas, filmuojantis asmuo stovi antrame aukšte ant laiptų, o apačioje vaikšto vyresnio amžiaus, vyriškos lyties asmuo Nr. 1, apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos marškiniais, pilkais šortais, su kepure ant galvos, asmuo Nr. 1 sako: „Kartoju, atsiimsi pareiškimą, kadangi nupjausiu spyną“ ir nueina. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VID-20240715-WA0001“, kurio trukmė 28 sekundės. Filmuojamas bendras vidinis kiemas, filmuojantis asmuo stovi antrame aukšte ant laiptų, o apačioje vaikšto vyresnio amžiaus, vyriškos lyties asmuo Nr. 1, apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos marškiniais, pilkais šortais. Asmuo Nr. 1 sako: „Aš ginkluotas. Tai kiek kartų aš tavo sesutę išdulkinau, okei, o aš šaudau be..“ Asmuo nutyla, palinguoja, rankomis pamojuoja ir sako: „Be įspėjimo šaudau“ ir užeina į šalia esančią patalpą (t. 1, b. l. 151- 153).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Nors bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi, nes tai nėra būtini subjektyvieji BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nepaneigiama jų netiesioginė reikšmė veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-269-303/2020, 2K-242-594/2023). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 639/2010). Susiklosčius konflikto metu įtemptiems santykiams itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje išsakyti žodžiai yra suprasti adekvačiai, ar iš tiesų viena iš konflikto šalių turėjo tyčią realiai grasinti nukentėjusiajam.
Šie požymiai gali būti svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, realumą (nustatant grasinimo (bauginimo) realumą, atsižvelgtina į grasinimo (bauginimo) motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-85-495/2025).
Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kiekvienu atveju būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip tokius išsakytus žodžius ir/ar elgesį atliekamą jo atžvilgiu suprato nukentėjusysis. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-542/2011, Nr. 2K-94/2013, Nr. 2K-300/2013, Nr. 2K-347/2014, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-553-942/2015, Nr.2K-238-699/2016, Nr. 2K-172-788/2017).
Dėl 2024 m. birželio 2 d. epizodo (E. V. epizodas).
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad kaltinamasis A. Z. bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. birželio 2 d., apie 20.30 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidiniame kieme bendravo su nukentėjusiuoju E. V. nekilo. Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo pats kaltinamasis A. Z., patvirtinęs, kad iš tikrųjų 2024 m. birželio 2 d. vakare jam teko bendrauti su nukentėjusiuoju E. V. (t. 2, b. l. 53-56, 73-76, t. 3, b. l. 33-42, 136-144, 177-184), ją taip pat įrodo ir nukentėjusiojo E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kuriuose jis, be kita ko, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jam teko bendrauti su A. Z. (t. 1, b. l. 40-43, t. 3, b. l. 46-56, 136-144, 177-184). Svarbu ir tai, jog šią teismo neginčijamai nustatytą aplinkybę įrodo ir kaltinamojo A. Z. ir E. V. bendravimą užfiksavęs vaizdo įrašas, kurios turinys detalizuotas 2024 m. birželio 10 d. bei 2024 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 64-69, 77-79).
Šioje baudžiamojoje byloje ginčas nekilo ir dėl to, kad kaltinamasis A. Z. pirmiau jau teismo neginčijamai nustatyto kontakto su nukentėjusiuoju E. V. metu, šiam sėdint ant laiptų, ėjo link jo, nurodydamas, kad šį sukapos. Analogiškai pirmiau aptartai aplinkybei, kaltinamasis A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, neginčijo, kad iš tikrųjų tokius žodžius nukentėjusiajam išsakė, kartu pabrėždamas, jog jokios intencijos pastarąjį žudyti neturėjo ir tai buvo išimtinai nevykęs juokelis (t. 2, b. l. 53-56, 73-76, t. 3, b. l. 33-42, 136- 144, 177-184). Kaltinamojo A. Z. išsakytų teiginių apie siekį sukapoti neginčijo ir asmuo, kuriam šie teiginiai buvo nukreipti, - nukentėjusysis E. V., kuris tiek kreipdamasis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek vėliau apklausiamas proceso metu, patvirtino, kad kaltinamasis A. Z. tokius teiginius išsakė ir jie buvo adresuoti būtent jam (t. 1, b. l. 40-43, t. 3, b. l. 46-56, 136-144, 177-184). Svarbu ir tai, kad kaltinime nurodyti ir A. Z. išsakyti bei E. V. adresuoti teiginiai yra užfiksuoti ir jau pirmiau minėtoje vaizdinėje medžiagoje (t. 1, b. l. 64-69, 77- 79).
Svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Z. neginčijo ir to, kad jis, bylai aktualiu laiku ir vietoje, bendraudamas su nukentėjusiuoju E. V., eidamas link jo ir šį žadėdamas sukapoti, kartu rankoje laikė kirvuką. Tiek pats kaltinamasis A. Z., tiek nukentėjusysis E. V. viso baudžiamojo proceso metu patvirtino, kad A. Z., išsakydamas teiginius apie nukentėjusiojo sukapojimą, rankose iš tikrųjų laikė kirvuką (t. 1, b. l. 40-43, t. 2, b. l. 53-56, 73-76, t. 3, b. l. 33-42, 46-56, 136-144, 177-184). Be kita ko, analogiškai pirmiau teismo aptartoms ir neginčijamai nustatytoms aplinkybės, A. Z. kirvio laikymas rankoje buvo užfiksuotas ir nukentėjusiojo E. V. teisėsaugos institucijoms pateiktuose vaizdo įrašuose, detalizuotuose 2024 m. birželio 10 d. bei 2024 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 64- 69, 77-79).
Kita vertus, kaltinamasis A. Z. viso baudžiamojo proceso metu ginčijo, kad 2024 m. birželio 2 d., bendraudamas su nukentėjusiuoju E. V., rankose laikė tikrąjį virtuvinį peilį – kirvuką. Anaiptol, tai buvo medinė tokio kirvio imitacija, su kuria jis namo vidiniame kieme atlikdavo ūkio darbus – sodindavo ir tvarkydavo gėles, ir jis šią pateikė teisėsaugos institucijos. Be kita ko, pasak kaltinamojo A. Z., tiek jo rankose laikyta kirvio imitacija, tiek nukentėjusiajam E. V. išsakyti žodžiai negalėjo sukelti baimės ar nesaugumo jausmą pastarajam. Anaiptol, tai buvo išimtinai nevykęs juokas, o ir pats nukentėjusiojo E. V. elgesys parodė, kad šis jo net neišsigando, kadangi ir toliau liko sėdėti ant laiptų ir niekur nesislėpė. Be to, toks jo elgesys buvo išprovokuotas E. V., kadangi šis jam išsakė necenzūrinius žodžius (t. 2, b. l. 53-56, 73-76, t. 3, b. l. 33-42, 136-144, 177-184).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, juos sugretinęs su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, su minėta kaltinamojo A. Z. pateikta įvykių interpretacija neturi pagrindo sutikti. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į paties kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, kuris iš esmės neatitinka jokių kitų byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų, o šių įrodymų turinio sutapimai, priešingai kaltinamojo parodymams, yra neginčijamai nustatyti.
Siekiant tinkamai nustatyti ir įvertinti visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, prieš detaliau aptariant įrodymus, sietinus su 2024 m. birželio 2 d. įvykiais, yra tikslinga aptarti tą baudžiamosios bylos dalį, kuri yra sujusi su kaltinamojo A. Z. ir jo kaimynų tarpusavio santykiais, ir paties kaltinamojo elgesiu kaimynų atžvilgiu.
Nors A. Z. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad jokių konfliktų su gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojais neturi, taip pat dėl turimų sveikatos problemų alkoholio nevartoja, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu gauti, ištirti ir išanalizuoti duomenys, pripažintini įrodymais, patvirtina visai priešingą kaltinamojo išsakytai pozicijai situaciją.
Nagrinėjamoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nukentėjusysis E. V. patvirtino, kad kaltinamasis A. Z. neduoda ramybės daugumai namo gyventojų. Jis dažniausiai būna neblaivus, ko pasėkoje kabinėjasi prie kiekvieno, kuris pasirodo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidiniame kieme, o taip pat ir jo prieigose. Šis užgaulioja tiek jį patį, tiek kitus kaimynus, neretai neleidžia jiems ramiai nueiti iki savo gyvenamųjų patalpų, gadina jų turtą, šiukšlina, rūko ir šlapinasi bendro naudojimo patalpose. Jo žiniomis, dėl vieno kaimyno, kuris šiuo metu jau yra miręs, buvo pradėta baudžiamoji byla, kadangi A. Z. prieš jį smurtavo. Taip pat pastarasis buvo sugadinęs ir į jų gyvenamąjį namą atsikrausčiusių ukrainiečių turtą, ko pasėkoje buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pasak E. V., iki 2024 m. birželio 2 d. jis buvo tikėtina paskutinis kaimynas, kuris dėl kaltinamojo A. Z. veiksmų anksčiau nebuvo kvietęs policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 40-43, t. 3, b. l. 46-56, 136-144, 177-184). Iš esmės analogiškus nukentėjusiojo parodymams paaiškinimus pateikė ir liudytoja apklausta S. M., kuri patvirtino, kad dėl A. Z. elgesio gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neįmanoma. Pastarasis nuolat elgiasi agresyviai, persekioja jam nepatinkančius namo gyventojus, šiukšlina bendro naudojimo erdvėse, neleidžia atlikti jokių šio pastato renovacijos darbų, savavališkai įrengia vartų rakinimo sistemas, dėl kurių kiti namo gyventojai vėliau negali patekti į savo namus. Liudytojos teigimu, dėl tokio A. Z. elgesio ji bijo išeiti iš namų ir grįžti į juos po darbo, neretai jai, jau suaugusiai moteriai, reikia prašyti tėvų pagalbos, kad jie ją palydėtų. Be kita ko, jos žiniomis, A. Z. atžvilgiu jau buvo pradėtas vienas baudžiamasis procesas, kurio metu jis buvo pripažintas kaltu smurtavęs prieš kitą jų bendrą kaimyną. Dėl nuolatinio A. Z. neblaivumo ir agresijos priepuolių yra kviečiami policijos pareigūnai, tačiau tai įtakos pastarojo veiksmams nepadaro, kadangi jis ir toliau tęsia savo veiksmus ir puldinėja namo gyventojus (t. 1, b. l. 130-132, t. 3, b. l. 46-56, 136-144). Esminėse aplinkybėse nesiskiriančius parodymus dėl A. Z. elgesio pateikė ir nukentėjusysis Ž. L. bei liudytojas N. L. (t. 3, b. l. 46-56, 136-144).
Teismas pagrindo netikėti šiais proceso dalyvių parodymais neturi pagrindo ne tik dėl to, kad jie išliko nuoseklūs viso proceso metu, bet ir dėl to, kad jie tarpusavyje neprieštarauja bei, be kita ko, atitinka kitą, rašytinę bylos medžiagą.
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 28 d. rašto, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užfiksuota net 16 iškvietimų, kurių turinys iš esmės yra vienodas – šio namo gyventojai skundžiasi kaimynu A. Z., kuris, būdamas neblaivus, nuolat konfliktuoja, elgiasi agresyviai, gąsdina ir grasina kaimynams. Be kita ko, ir pats neretai kviečia policijos pareigūnus, bet tai daro būdamas neblaivus ir dėl neaiškių priežasčių (t. 3, b. l. 72-93). Svarbu ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, A. Z. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būtent dėl to, kad jis 2022 m. balandžio 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios priežasties ne mažiau kaip penkis kartus sudavė K. R. į veido sritį, taip pat spyrė į koją (t. 1, b. l. 170-178). Be kita ko, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atliekant procesinius veiksmus su kaltinamuoju ir siekiant šį apklausti, pastarasis į su juo suplanuotus atlikti procesinius veiksmus neatvykdavo, pateikdavo nepateisinamas priežastis, ko pasėkoje buvo pripažinta, kad asmuo yra konfliktiškas, todėl jam būtina taikyti procesinę prievartos priemonę – atvesdinimą (t. 2, b. l. 12-13). Galiausiai, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmenį, kaltinamasis A. Z. 2024 m. birželio 30 d. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalį bei 506 straipsnio 4 dalį (viešoje vietoje buvo neblaivus ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų), 2023 m. rugsėjo 22 d. buvo nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (viešoje vietoje buvo neblaivus ir garsiai keikėsi), 2020 m. spalio 10 d. buvo nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį (viešoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą) (t. 1, b. l. 164-167).
Nepaneigtina, jog kaltinamasis A. Z., bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad pastarajam yra nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai (t. 3, b. l. 6-8, 10-15), tačiau tai jokiu būdu nepaneigia pirmiau teismo aptartų ir neginčijamai nustatytų kaltinamojo elgesį atskleidžiančių aplinkybių. Anaiptol, kaip matyti iš šių A. Z. pateiktų medicininių dokumentų, dalis jų turinio, yra užtušuota, ko pastarasis neginčijo, pripažinęs, kad tam tikrą tekstą jis pats užtušavo, ir dėl užtušavimo epizodiškumu matyti, kad pastarasis į gydymo įstaigas neretai patenka, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Minėtų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti ir tai, jog iš tikrųjų bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojais apklausti M. J. bei J. S., pripažino, kad juos su kaltinamuoju sieja draugiški santykiai, konfliktų tarp jų nebūna (t. 3, b. l. 46-56, 170-174). Kita vertus, kaip matyti tiek iš šių pačių liudytojų parodymų, tiek iš kitų pirmiau aptartų proceso dalyvių parodymų, minėti asmenys dažnai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebūna. M. J. šiuo adresu negyvena, tik turi nuosavybės teise priklausantį butą, kurį nuomoja, ir ten pasirodo retkarčiais, o J. S. dažnai yra išvykęs, o ir per daug į įvairias situacijas nesivelia, kas nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad pastarųjų pateikta teigiama kaltinamojo A. Z. charakteristika paneigia prieš tai aptartų įrodymų turinį. Anaiptol, pastarųjų parodymai yra sietini išimtinai su jų tarpusavio santykiais, bet ne su bendrais kaltinamojo A. Z. bendravimo su kitais namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų ypatumais.
Taigi, sugretinus visų pirmiau aptartų proceso dalyvių parodymus, jų kontekste įvertinus byloje surinktą rašytinę bylos medžiagą, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis A. Z., priešingai jo išsakytai pozicijai, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sistemingai elgiasi agresyviai ir nekontroliuojamai, konfliktuoja su šio namo gyventojais, taip pat vartoja alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje šio namo gyventojai yra priversti nuolat kviesti policijos pareigūnus. Neginčijamai nustačius, kad būtent dėl kaltinamojo A. Z. neprognozuojamo, agresyvaus ir neadekvataus elgesio sistemingai kyla konfliktai, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo iškelta įvykių versija dėl 2024 m. birželio 2 d. įvykusio kontakto su E. V., yra pagrįsta bei atitinkanti objektyvias aplinkybes. Anaiptol, pastarojo išsakytas teiginys apie E. V. provokuojančius veiksmus yra laikytinas išimtinai kaltinamojo A. Z. subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija, neparemta jokiais abejonių nekeliančiais įrodymais.
Nukentėjusysis E. V. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad 2024 m. birželio 2 d., kaip ir visais ankstesniais atvejais, kaltinamasis A. Z. pradėjo jį užgaulioti dėl jo seksualinės orientacijos. Viso šio užgauliojimo metu, jis stengėsi į pastarąjį nekreipti dėmesio, neginčijo, kad galėjo pavartoti ir necenzūrinę leksiką, tačiau kartu paaiškino, jog jokiais kitais būdais kreipiantis į A. Z., šis nesupranta ir toliau tęsia neadekvačius veiksmus. Vykstant tokiam jų bendravimui ir nesibaigiant A. Z. užgauliojimams, šis nuėjo iki savo sandėliuko ir atsinešė kirvį, su kuriuo pradėjo artintis prie jo (lipti laiptais). Pasireiškus tokiam A. Z. elgesiui, nukentėjusysis bandė jį raginti, nusileisti laiptais žemyn ir nesiartinti, tačiau tokie raginimai jokios įtakos kaltinamojo veiksmams neturėjo. Minėto artinimosi metu, A. Z. taip pat ne kartą pakartojo, kad jį sukapos ir dar klausė kokiu būdu tai padaryti, taip pat šiuo kirviu buvo užsimojęs. Dėl tokio A. Z. elgesio jis labai išsigando ir iš tikrųjų galvojo, kad pastarasis gali su savimi turėtą kirvį panaudoti, tačiau nusprendė iš vietos nejudėti, kadangi buvo įsitikinęs, kad jam į A. Z. atsisukus, šis jam gali trenkti į nugarą. Be kita ko, E. V. patikino, kad priešingai kaltinamojo teiginiams, pastarojo rankoje laikytas kirvis buvo ne medinis, o metalinis (t. 1, b. l. 40-43, t. 3, b. l. 46-56, 136-144, 177-184). Nepaneigtina, jog iš tikrųjų jokie kiti asmenys, betarpiškai matę kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. V. bendravimą 2024 m. birželio 2 d., nebuvo nustatyti, tačiau teismas neturi pagrindo nesiremti E. V. parodymais ne tik dėl to, kad jie, kaip matyti iš ankstesnės nuosprendžio dalies, pasižymėjo nuoseklumu ir atitiko kitus įrodymus, bet ir dėl to, kad pastarojo pateikta įvykių versija yra užfiksuota jo paties pateiktoje vaizdinėje medžiagoje. Iš paminėtų vaizdo įrašų, kurių turinys yra detalizuotas 2024 m. birželio 10 d. bei 2024 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokoluose, akivaizdžiai matyti, kad A. Z. akcentuojamas E. V. elgesys (pastarojo provokavimas ir rūkymas kaltinamojo akivaizdoje) nėra užfiksuotas. Nėra girdima, jog nukentėjusysis pats būtų pradėjęs bendravimą su kaltinamuoju ir į jį kreipęsis, vartodamas keiksmažodžius. Anaiptol, yra girdimas tik paties kaltinamojo kreipimasis į E. V., jam reiškiami priekaištai ne dėl rūkymo, kaip šis nurodė viso proceso metu, bet bendrai dėl E. V. gyvenamosios vietos. Juo labiau, šio bendravimo metu būtent A. Z. yra tas asmuo, kuris į E. V. kreipiasi necenzūrine leksika, ko pasėkoje prie pastarojo pradeda artinis su kirviu, o nukentėjusysis prašo to nedaryti ir liepia jam lipti žemyn (t. 1, b. l. 64- 69, 77-79). Nors kaip buvo minėta pirmiau, A. Z. teigė, kad jis rankose laikė medinį kirvuką, kurį pateikė policijos pareigūnams, tačiau vaizdo medžiagoje yra akivaizdžiai užfiksuotas kirvis, kuris priešingai medinio kirvio savybėms, atspindi šviesą, o ir pagal formą (išlenkimą), taip pat rankenos pobūdį, neatitinka to medinio kirvio, kurį kaltinamasis pateikė, savybių, kas, be kita ko, yra užfiksuota ir atlikus A. Z. pateikto kirvio apžiūrą (t. 1, b. l. 87-88). Svarbu ir tai, jog teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiojo E. V. parodymų nuoseklumo ir pagrįstumo, sustiprina ir tai, jog pastarasis viso proceso metu, informuotas apie jam tenkančią teisę pareikšti civilinį ieškinį, šia teise nepasinaudojo, o tik išreiškė pageidavimą, kad kaltinamasis A. Z. daugiau jo netrukdytų ir neužgauliotų.
Nepaneigtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. Z. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame pareiškė, kad 2024 m. birželio 2 d. jis buvo įžeistas E. V., pastarajam į šį kreipiantis necenzūrine leksika, ir šį paaiškinimą pasirašė kaltinamojo L. Z. sutuoktinė ir liudytojas J. S. (t. 3, b. l. 9). Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti šie abu asmenys, nurodė, kad iš tikrųjų pastarojo 2024 m. birželio 2 d. įvykusio A. Z. ir E. V. bendravimo nematė ir jame nedalyvavo, kas nesuteikia pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo pateiktas rašytinis paaiškinimas patvirtino jo iškeltą įvykių versiją.
Taigi, byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos analizės kontekste teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamojo A. Z. elgesys, nukreiptas nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu, nebuvo nulemtas pastarojo provokuojančių veiksmų. Anaiptol, jis pasireiškė dėl menkavertės priežasties, kuriam įtakos nukentėjusiojo elgesys neturėjo.
Be kita ko, teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su nukentėjusiojo E. V. pozicija, kad šis dėl A. Z. 2024 m. birželio 2 d. išsakytų teiginių apie siekį jį sukapoti, taip pat rankose laikyto kirvio, jautė baimės ir nesaugumo jausmą dėl savo sveikatos ar gyvybės.
Kaip minėta pirmiau, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 145 straipsnį itin svarbu tai, kaip išsakytus grasinimus (bauginimą) suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusiojo subjektyvus situacijos vertinimas (patirtas išgąstis, emocinis diskomfortas) nėra besąlyginė prielaida baudžiamajai atsakomybei kilti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ne tik konstatuoti kaltininko veiksmų poveikį nukentėjusiajam, tačiau ir įvertinti kaltininko grasinimų ar kitokio bauginimo turinį bendrąja (socialine) prasme.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. Z. sistemingai namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų atžvilgiu elgdavosi agresyviai ir neprognozuojamai, ko pasėkoje ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai, taip pat pradedami teisminiai procesai. Pažymėtina, jog neginčijamai nustatyta ir tai, kad apie visas šias aplinkybes nukentėjusysis E. V. žinojo, taip pat ne kartą kaltinamojo aptariamą elgesį matė, o ir buvo jo adresatu – neretai neadekvatus ir neprognozuojamas kaltinamojo elgesys buvo nukreiptas ir paties E. V. atžvilgiu. Svarbu ir tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas E. V. nuosekliai teigė, kad dėl tokio A. Z. elgesio jis sistemingai jausdavo nerimo, nesaugumo jausmą, vengdavo bet kokio kontakto su pastaruoju. Analogiškus jausmus jis jautė ir 2024 m. birželio 2 d. susidūręs su kaltinamuoju, ir žinodamas bei sistemingai matydamas tokį A. Z. elgesį buvo įsitikinęs, kad A. Z. 2024 m. birželio 2 d. išsakyti grasinimai yra pakankamai realūs ir jis iš tikrųjų gali panaudoti su savimi turėtą kirvį. Be kita ko, šį nukentėjusiojo įsitikinimą patvirtino ir kaltinamojo, priešingai jo išsakytai įvykių versijai, su savimi turėtas ne medinis, o tikras virtuvinis peilis – kirvis. Disponavimas būtent tokiu objektu, taip pat nukentėjusiajam E. V. žinomas faktas apie tai, kad kaltinamasis jau kartą buvo teistas už smurto panaudojimą kaimyno atžvilgiu, sudarė objektyvų pagrindą nukentėjusiajam bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos. O vien tai, kad nukentėjusysis, matydamas, kad prie jo artinasi kaltinamasis, nesišalino iš įvykio vietos, jokiu būdu nepatvirtina, kad jis negalėjo jausti baimės ar nesaugumo jausmo. Anaiptol, E. V. pateikta pozicija, o būtent tai, kad jis bijojo pasišalinti iš įvykio vietos dėl įsitikinimo, kad kaltinamajam atsukus nugarą, šis galėjo smūgiuoti, laikytina logiška ir jokiu būdu nepaneigiančia paties nukentėjusiojo pateiktų parodymų.
Taigi, teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. Z., 2024 m. birželio 2 d., apie 20.30 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrame namo kieme, tyčia, rankose laikydamas virtuvinį peilį -kirvuką grasino nužudyti nukentėjusįjį E. V., ir tokiais savo veiksmais realizavo BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo (dėl 2024 m. liepos 15 d., apie 21.34 val. grasinimo nužudyti Ž. L.)
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. Z. 2024 m. liepos 15 d., apie 21.34 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrame vidiniame namo kieme, prie įėjimo vartų, į nukentėjusįjį Ž. L. nukreipęs žiebtuvėlį, kuris yra šaunamojo ginklo – pistoleto formos, tyčia grasino pastarąjį nužudyti.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. Z., aptardamas 2024 m. liepos 15 d. įvykius, buvo kategoriškas ir neigė, kad būtų atlikęs kokius nors grasinančius veiksmus, nukreiptus nukentėjusiojo Ž. L. atžvilgiu. Pasak jo, jis ramiai dirbo savo dirbtuvėse, o būtent nukentėjusysis Ž. L. prie jo prisikabino, bandė jį filmuoti, tačiau jis pats jokių grasinančių žodžių Ž. L. neišsakė. Galimai Ž. L. matė kaip jis su šautuvo formos žiebtuvėliu prisideginėjo cigaretę, tačiau jokiu būdu šio žiebtuvėlio jis nebuvo nukreipęs į Ž. L. pusę. Juo labiau, jo vertinimu toks nukentėjusiojo Ž. L. elgesys, o būtent – pastarojo kreipimasis į policiją su nebūtais kaltinimais dėl grasinimo nužudyti, yra išimtinai jo siekis kaltinamajam atkeršyti, kadangi jis anksčiau nesutiko Ž. L. parduoti jam nuosavybės teise priklausančios palėpės (t. 2, b. l. 62, 73-76, 77-79, t. 3, b. l. 33-42, 136-144, 177-184).
Taigi, kaip matyti iš pirmiau kaltinamojo teisiamųjų posėdžių metu pateiktų parodymų turinio, kaltinamasis A. Z. nesutiko su jam pareikštu kaltinimu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis jokių grasinančio pobūdžio veiksmų nukentėjusiojo Ž. L. atžvilgiu neatliko. Anaiptol, jis sau ramiai dirbo, o būtent pats Ž. L. prie jo kabinėjosi ir visą šį incidentą sukėlė dėl noro atkeršyti už jo atsisakymą parduoti nekilnojamąjį turtą.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, juos sugretinęs su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, su minėta kaltinamojo A. Z. pateikta įvykių interpretacija neturi pagrindo sutikti. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas tiek į paties kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, tiek į kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų visumą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Z. dėl minėto epizodo buvo apklaustas kelis kartus. Pirmosios apklausos, įvykusios 2024 m. liepos 16 d., metu A. Z. savo kaltės visiškai nepripažino, parodymus duoti atsisakė ir tik nurodė, kad jis turi pistoleto imitacijos žiebtuvėlį, kurį naudoja cigaretėms pridegti (t. 2, b. l. 62). Vėliau apklaustas 2024 m. lapkričio 20 d. kaltinamasis A. Z. teigė, kad 2024 m. liepos 15 d., ryte prie jo priėjo nukentėjusysis Ž. L., kuris jį pradėjo filmuoti, po tam tikro laiko atvyko policijos pareigūnai, tačiau jokio konflikto nebuvo. Vėliau, apie 14-16 val. jis baiginėjo darbus, o Ž. L. vaikščiojo pirmyn atgal. Tikėtina, kad jam prisideginėjant cigaretę su pistoleto formos žiebtuvėliu, Ž. L. galėjo tą matyti, tačiau jis tikrai nebuvo jo nukreipęs į Ž. L. ir jam jokių grasinimų neišsakė. Nuo 16.00 val. iki 21.00 val. jis visą laiką dirbo dirbtuvėse, o vėliau užmigo (t. 2, b. l. 73-76). Tą pačią dieną – 2024 m. lapkričio 20 d. papildomai apklaustas kaltinamasis jau nurodė, kad su nukentėjusiuoju, taip pat jo sūnumi susitikęs 2024 m. liepos 15 d. nebuvo, nebendravo ir jokių konfliktų neturėjo, kadangi dirbo savo dirbtuvėse (t. 2, b. l. 77-79). Jau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. Z. taip pat teigė, kad tą dieną su Ž. L. nebuvo susitikęs, taip pat nekalbino jo sūnaus, tačiau jau peržiūrint vaizdo įrašus, kaltinamasis patvirtino, kad juose yra užfiksuotas būtent jis ir jis pradėjo bendrauti su Ž. L.. Kartu jis nurodė, kad tą dieną jokio ginklo, o taip pat žiebtuvėlio neturėjo. Vėliau jis su žiebtuvėliu remontavo kiemo vartus, o ką turėjo omenyje, sakydamas „šaudau be įspėjimo“ negalėjo nurodyti (t. 3, b. l. 33-42, 136-144, 177-184).
Iš anksčiau aptartų ir tarpusavyje sugretintų kaltinamojo A. Z. parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors ir apeliuodamas į tai, kad kaltės dėl jam inkriminuoto ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nepripažino, tačiau teikė prieštaringus parodymus dėl jo atliktų veiksmų. Vienu atveju jis nurodė, kad 2024 m. liepos 15 d. nei su nukentėjusiuoju Ž. L., nei su jo sūnumi nėra bendravęs. Kitu atveju, jau patvirtino, kad toks bendravimas buvo ir galimai Ž. L. galėjo matyti jo naudotą pistoleto formos žiebtuvėlį. Be kita ko, vienu atveju kaltinamasis A. Z. teigė, kad 2024 m. liepos 15 d. apskritai neturėjo jokio ginklo ar jo formos žiebtuvėlio, o kitu atveju jau nurodė, kad tokį turėjo ir jį galėjo matyti kiti asmenys, įskaitant ir nukentėjusįjį. Svarbu ir tai, jog aptariant kaltinamojo A. Z. parodymų turinį, atkreiptinas dėmesys į ankstesnėje nuosprendžio dalyje, susijusioje su nukentėjusiuoju E. V., aptartus A. Z. parodymus. Pastarasis, aptardamas 2024 m. birželio 2 d. konfliktą su E. V., kategoriškai aiškino, kad visi kaimynai, įskaitant E. V., ruko, dėl ko kenkia jo sveikatai, o jis beveik nerūko. Tačiau kaip matyti iš pirmiau aptartų ir su 2024 m. liepos 15 d. įvykiais susijusių A. Z. parodymų, šis jau akcentavo, kad visgi rūko ir tam turi specialų įrankį – pistoleto formos žiebtuvėlį. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų kaltinamojo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, kaltinamojo pateiktus parodymus, susijusius su jo veiksmais, atliktais 2024 m. liepos 15 d., vertina kritiškai.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nukentėjusysis Ž. L. patvirtino, kad 2024 m. liepos 15 d. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidiniame kieme jam teko bendrauti su kaltinamuoju A. Z.. Šis grasino tiek jam pačiam, tiek jo sūnui – N. L.. Pasak nukentėjusiojo, A. Z. jiems ne kartą sakė, kad yra ginkluotas, juos sudegins ir nušaus, o vėliau nuėjo į sandėlių ir atnešė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuri nukreipė į jį. Kaltinamojo rankose laikytas daiktas tikrai atrodė tikroviškai – jis pagalvojo, kad tai yra šaunamasis ginklas, todėl išsigando ir paskambino policijai (t. 1, b. l. 114-116, t. 3, b. l. 46-56, 136-144). Iš esmės analogiškus parodymus pateikė ir bylai aktualiu laiku įvykio vietoje buvęs nukentėjusiojo Ž. L. sūnus N. L., kuris patvirtino, kad visą 2024 m. liepos 15 d. kaltinamasis A. Z. elgėsi agresyviai, kabinėjosi tiek prie jo, tiek prie jo tėvo. Vėliau jau kaltinamasis pradėjo grasinti ginklu – šį buvo nutaikęs į jį, tačiau tėvas – Ž. L. buvo prieš jį patį, todėl galimai ginklas buvo nutaikytas ir į tėvą. Dėl tokio kaltinamojo A. Z. elgesio buvo atsiradęs nesaugumo jausmas. Pastarojo rankose turėtas daiktas atrodė tikroviškai, o ir pats kaltinamasis elgėsi agresyviai ir neadekvačiai (t. 3, b. l. 136-144). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nukentėjusysis E. V. taip pat patvirtino, kad 2024 m. liepos 15 d., vakaro metu buvo namuose ir išgirdo triukšmą. Jis pro langą pamatė, kad kaltinamasis konfliktuoja su nukentėjusiojo Ž. L. sūnumi, kažką rėkė, dėl to jis nusprendė tokį A. Z. elgesį nufilmuoti. To konflikto metu jis taip pat matė, kad A. Z. laikė daiktą panašų į ginklą, jį buvo nukreipęs į Ž. L. sūnų. Tolimesnių asmenų veiksmų jis nematė, kadangi išsigando ir atsitraukė nuo lango. Vėliau apie 22.00 val. išėjęs į lauką, sutiko Ž. L. ir jo sūnų, kurie nurodė, kad iškvietė policijos pareigūnus ir laukia jų atvykstant (t. 1, b. l. 124-127, t. 3, b. l. 36-46, 136-144, 177-184). Be kita ko, iš ikiteisminio tyrimo metu E. V. pateiktos vaizdinės medžiagos, detalizuotos 2024 m. rugsėjo 9 d. apžiūros protokole, matyti, kad kaltinamasis A. Z. elgiasi agresyviai, įspėja, kad yra ginkluotas ir šaudo be įspėjimo (t. 1, b. l. 151-153).
Nepaneigtina, jog pirmiau paminėtoje vaizdinėje medžiagoje kaltinamajam A. Z. inkriminuotas į šaunamąjį ginklą panašaus žiebtuvėlio nukreipimas į Ž. L. nėra užfiksuotas, taip pat nepaneigtina, kad minėtas veiksmas nėra užfiksuotas ir toje vaizdinėje medžiagoje, kuri užfiksavo nukentėjusiojo ir kaltinamojo tarpusavio bendravimą išorinėje namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, Vilniuje, pusėje, tačiau tai jokių būdu nesudaro pagrindo teismui abejoti pirmiau aptartų proceso dalyvių parodymų patikimumu. Tiek nukentėjusysis Ž. L. ir jo sūnus, betarpiškai įvykių metu bendravę su kaltinamuoju A. Z., tiek ir dalį jų bendravimo matęs, o vėliau ir vaizdo kamera užfiksavęs nukentėjusysis E. V., nuosekliai nurodė 2024 m. liepos 15 d. įvykusio konflikto su A. Z. aplinkybes, o dalis šių aplinkybių – išsakytus teiginius apie ginklo turėjimą, taip pat teiginius apie šaudymą užfiksavo ir vaizdo kameros. Nors kaltinamasis A. Z. bylos nagrinėjimo teisme metu apeliavo į tai, kad nukentėjusysis Ž. L. yra suinteresuotas jį apkalbėti, jam keršija dėl pastarojo atsisakymo parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau šios pastarojo pozicijos jokie bylos duomenys nepatvirtina.
Pats kaltinamasis A. Z. nukentėjusiojo Ž. L. suinteresuotumą bylos baigtimi nurodė tik apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas net kelis kartus jis šios aplinkybės neminėjo. Priešingai, vienu atveju teigė, kad visiškai jokio kontakto su Ž. L. neturėjo, kitu atveju – kad jis buvo minimalus, tačiau į konfliktą neperaugo. Ir tik bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis pradėjo apeliuoti į tai, kad nukentėjusysis Ž. L. norėjo įsigyti šio palepę, tačiau A. Z. atsisakius, pradėjo jam kenkti (t. 3, b. l. 33-42, 136-144, 177-184). Svarbu pažymėti, jo nukentėjusysis Ž. L. neginčijo, kad jam anksčiau teko su A. Z. aptarinėti nekilnojamo turto klausimus, tačiau priešingai A. Z. teiginiams, būtent pats kaltinamasis buvo šių pokalbių iniciatorius ir nukentėjusiajam, nepateikdamas jokių dokumentų, siūlė įsigyti nekilnojamąjį turtą (t. 3, b. l. 46-56, 136-144). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti kaltinamojo nurodyti liudytojai – M. J. ir J. S. teigė, kad iš tikrųjų jiems teko su nukentėjusiuoju Ž. L. spręsti tam tikrus nekilnojamojo turto klausimus, tačiau apie A. Z. iškeltą versiją dėl Ž. L. siekio įsigyti pastarojo turtą, galėjo nurodyti tik tiek, kiek jam minėjo pats kaltinamasis (t. 3, b. l. 46-56, 170-174). Tai reiškia, kad jie yra ne pirminiai šios informacijos šaltiniai, o išvestiniai – savo paaiškinimus teikė, remdamiesi A. Z., su kuriuo juos sieja draugiški santykiai, paaiškinimais. Analogiško pobūdžio paaiškinimus pateikė ir kaltinamojo sutuoktinė L. Z., kuri taip pat teigė, kad Ž. L. kalbino jos sutuoktinį, bet ne ją pačią (t. 3, b. l. 33-42). Minėtų proceso dalyvių parodymų kontekste pabrėžtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti – nukentėjusysis E. V., taip pat liudytoja S. M. nuosekliai teigė, kad kaltinamasis A. Z. turi nepaaiškinamą savininkiškumo santykį su visu namu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, Vilniuje. Jo manymu, visas šis namas, taip pat jo vidinis kiemas, o ir pagalbinės patalpos priklauso tik jam, todėl dėl bet kokių su namu susijusių klausimų jis inicijuoja konfliktus, neigiamai žiūri į naujus namo gyventojus, ir užkerta kelią bet kokiems namo tvarkymo darbams (t. 3, b. l. 46-56, 136-144).
Taigi, kaip matyti iš pirmiau atliktos proceso dalyvių parodymų analizės, A. Z. iškelta versija dėl nukentėjusiojo Ž. L. siekio jam pakenkti yra paremta išimtinai paties kaltinamojo pamąstymais, kurie jokiais objektyviais duomenimis nėra paremti. Vien tai, kad dalis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų pripažino, kad anksčiau jiems teko bendrauti su Ž. L. nekilnojamojo turto klausimais, jokiu būdu nepatvirtina, kad šis siekė gauti kaltinamojo nekilnojamąjį turtą, o tam nepavykus, nusprendė su juo susidoroti, pasitelkdamas teisėsaugos institucijas. Anaiptol, teismo vidinį įsitikinimą dėl suinteresuotumo nukentėjusiojo veiksmuose stokos patvirtina ir tai, kad pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jokio civilinio ieškinio dėl kaltinamojo atliktų veiksmų nepareiškė. Priešingai, nurodė tik tai, kad norėtų, jog toks kaltinamojo elgesys nustotų ir jis nesikabinėtų nei prie jo, nei prie jo šeimos narių.
Todėl, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų proceso dalyvių – nukentėjusiųjų Ž. L. ir E. V., liudytojų S. M. ir N. L. parodymų nuoseklumą ir sutapimą esminėse aplinkybėse, šių parodymų atitikimą vaizdinei medžiagai, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo A. Z. parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą, jo iškeltos įvykių versijos neatitikimą faktinėms aplinkybėms, o galiausiai, remdamasis jau ankstesnėje nuosprendžio dalyje neginčijamai konstatuota išvada dėl sistemingo kaltinamojo A. Z. neprognozuojamo, agresyvaus ir neadekvataus elgesio, neturi pagrindo remtis A. Z. teiginiais, jog jis jokių jam inkriminuotų veiksmų 2024 m. liepos 15 d. neatliko. Tiek pas kaltinamąjį 2024 m. liepos 15 d. rastas šaunamojo ginklo – pistoleto formos žiebtuvėlis (t. 1, b. l. 111), tiek ir vaizdinėje medžiagoje užfiksuoti kaltinamojo išsakyti teiginiai apie ginklus ir šaudymą, o galiausiai, ir prieš tai aptarti nuoseklūs Ž. L., N. L. bei E. V. parodymai neleidžia teismui abejoti, kad A. Z. 2024 m. liepos 15 d. į Ž. L. buvo nukreipęs į šaunamąjį ginklą panašų daiktą, ir taip pat jam grasino, kad šį nušaus ir sudegins. Būtent tokie kaltinamojo atlikti veiksmai, sugretinus su visiems šio namo gyventojams, įskaitant ir Ž. L., žinomomis aplinkybėmis apie ankstesnį kaltinamojo teistumą, taip pat sistemingą ir neadekvatų šio namo gyventojų persekiojimą, sąlygojo objektyvų nukentėjusiojo Ž. L. nesaugumo ir baimės dėl savo sveikatos ir gyvybės jausmą, ką viso proceso metu patvirtino ir pats Ž. L.. Be kita ko, šią pastarojo reakciją įrodo ir kitų įvykį mačiusių asmenų reakcijos – tiek kartu su Ž. L. buvęs N. L., tiek tik dalį įvykių stebėjęs E. V., kurie patvirtino, kad dėl tokio kaltinamojo elgesio jie iš tikrųjų jautėsi nesaugiai.
Taigi, teismas, apibendrinęs anksčiau nuosprendyje aptartus, tarpusavyje sutampančius parodymus, sugretinęs juos su kaltinamojo pateiktais parodymais, taip pat išanalizavęs šių parodymų tarpusavio prieštaravimus, pripažįsta, kad kaltinamasis A. Z. 2024 m. liepos 15 d., apie 21.34 val. bendrame vidiniame namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme realizavo visus jam inkriminuoto BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir jo kaltė yra įrodyta visiškai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis A. Z. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 145 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamojo A. Z. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 d. kovo 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Šią bausmę kaltinamasis atliko 2021 m. gruodžio 7 d. (t. 1, b. l. 170-178). Tai reiškia, kad šioje byloje aptariami nusikalstami kaltinamojo A. Z. veiksmai buvo realizuoti nepraėjus BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte a papunktyje numatytam teistumo už nesunkius nusikaltimus laikotarpiui. Todėl laikytina, kad šioje byloje aptariamas ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas A. Z. padarė esant neišnykusiam teistumui. Svarbu ir tai, jog 2021 metais kaltinamasis buvo teistas už tai, kad fizinį smurtą panaudojo būtent namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojo atžvilgiu. Kas tik įrodo, kad nepaisant kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, pastarasis ir toliau tęsia nusikalstamus, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų atžvilgiu nukreiptus veiksmus ir ankstesnis baudžiamasis procesas ir paskirta kriminalinė bausmė jokios įtakos pastarojo veiksmams neturėjo, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad A. Z. šioje byloje aptariamus nesunkius nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas. Kaltinamojo A. Z. baudžiamąją atsakomybę sunkina ir tai, jog 2024 m. liepos 15 d. nukentėjusiojo Ž. L. atžvilgiu nukreiptus nusikalstamus veiksmus jis realizavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, 2024 m. liepos 16 d., 01.58 val. jam buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 109). Kaltinamojo neblaivumo aplinkybę nurodė ir abu nukentėjusieji Ž. L. ir E. V., todėl teismas neturi jokio pagrindo nepripažinti, kad A. Z. baudžiamąją atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė.
Aptariant kaltinamąjį A. Z. charakterizuojančias aplinkybes, pabrėžtina, jog pastarasis yra pensinio amžiaus, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų (t. 3, b. l. 6-8, 10-15), ne kartą baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už alkoholio vartojimo, necenzūrinę leksiką viešoje vietoje, taip pat policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą, baudos yra apmokėtos (t. 2, b. l. 164-169). Svarbu ir tai, jog pirmiau aptarto pobūdžio administracinius nusižengimus darė ir po šioje byloje aptariamų ir 2024 m. birželio 2 d. įvykusių įvykių – 2024 m. birželio 30 d. A. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.
Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai pastarojo atžvilgiu priimamų sprendimų administracinių nusižengimų bylose, taip pat ir vieno apkaltinamojo nuosprendžio, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, taip pat atliktos laisvės apribojimo bausmės su baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančioje programoje, išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo, priešingai – vėl nusikalto, padaręs dvi nusikalstamas veikas, nukreiptas į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojus.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį A. Z. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, paskyrus griežtesnes bausmes nei to prašo prokurorė, o būtent – ne laisvės apribojimą. Šio pobūdžio bausmė kaltinamajam buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, ir akivaizdžiai įtakos pastarojo elgesiui neturėjo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina būtinybė pastarajam skirti jam inkriminuotų BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytas vienas iš griežtesnių bausmių – arešto bausmes, atitinkamai už BK 145 straipsnio 1 dalį (2024 m. birželio 2 d. epizodas) – 45 paras arešto, o už BK 145 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos 15 d. epizodas) – 55 paras arešto. Teismo vertinimu, būtent tokio pobūdžio ir trukmės bausmių skyrimas atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, yra priskirtintos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims, A. Z. skirtinos bausmės yra bendrintinos dalinio bausmių sudėjimu būdu, numatytu BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse, prie griežtesnės 55 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės 45 parų arešto bausmės – 20 parų arešto, ir paskiriant galutinę subendrintą 75 parų arešto bausmę. Bendrintinos bausmės dydis pasirenkamas, atsižvelgiant į pirmiau kaltinamąjį ir jo padarytas veikas charakterizuojančius duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui.
Šioje nuosprendžio dalyje aptartų ir kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Z. paskirtos arešto vykdymą atidėjus. Pažymėtina, jog kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, po aptariamos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl teismo vertinimu BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.
Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam skirtinos vykdymą, A. Z., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, nustatomas 9 (devynių) mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 9 ir 10 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; nebendrauti su E. V. ir Ž. L.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Kaltinamasis A. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 15 d., 23.00 val. (t. 2, b. l. 28-31). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi, A. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vieno mėnesio laikotarpiui nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. (t. 2, b. l. 86-89). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi, A. Z. paskirta kardomoji priemonė buvo panaikinta ir kaltinamasis buvo paleistas į laisvę (t. 2, b. l. 32-34, 99-103). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 13 punktu, A. Z. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Įvertinus kaltinamojo A. Z. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat pastarojo asmenybę, pripažinta tikslingu pastarajam kartu su bausme skirti ir BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią sumą sumokėti per bausmės vykdymo atidėjimo terminą – 9 mėnesius.
V. Kiti klausimai
Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu pateiktą prašymą atlyginti A. Z. baudžiamojo proceso metu atlyginti patirtas 1 750 Eur dydžio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą ir kartu pridėjo pinigų pervedimo išrašus bei pinigų priėmimo kvitus (t. 3, b. l. 189-195). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo A. Z. išteisinti, todėl pateiktas prašymas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi kaltinamajam A. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 99-103), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskas su jame esančiais vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis bei įvertinus tai, kad kaltinamojo A. Z. įvykio metu turėtas ir panaudotas šaunamojo ginklo formos žiebtuvėlis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, šis, perduotus saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II l., Vilniaus r. (t. 2, b. l. 110-111), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei įvertinus tai, kad kaltinamasis A. Z. įvykio metu nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu nebuvo nukreipęs vėliau teisėsaugos institucijoms pateikto medinio kirvuko, o tą darė su tikru, - šis medinis kirvukas, perduotus saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II l., Vilniaus r. (t. 2, b. l. 110-111),- nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas kaltinamajam A. Z..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 2 d. epizodas), pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių parų) arešto bausmę.
A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis (2024 m. liepos 15 d. epizodas) ir paskirti jam 55 (penkiasdešimt penkių parų) arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, A. Z. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 55 parų arešto bausmės pridėti dalį švelnesnės 45 parų arešto bausmės – 20 parų arešto, ir paskirti galutinę subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, A. Z. paskirtos 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 9 ir 10 punktuose: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) nebendrauti su E. V. ir Ž. L.; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į A. Z. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 30 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti A. Z. 15 MGL (750 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią sumą sumokėti per 9 mėnesių terminą.
A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Prašymą priteisti A. Z. išlaidas už suteiktas teisines paslaugas atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, tris kompaktinius diskus su jame esančiais vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, šaunamojo ginklo formos žiebtuvėlį, perduotą saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II l., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, medinį kirvuką, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II l., Vilniaus r.,- nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti kaltinamajam A. Z..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Išaiškinti A. Z., kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apskaito Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšas. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą – sąskaitos Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390; gavėjas: LR Teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).