Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. J.:

- pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pripažintas kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pripažintas kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir BK 153 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7, 9 punktu, A. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nebendrauti su L. K..

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies, priteisiant L. K. iš nuteistojo A. J. 5 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1 600 Eur turtinės žalos atlyginimo ir paskiriant nukentėjusiosios atstovę pagal įstatymą A. K. priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise iki nukentėjusiosios L. K. pilnametystės.

Nuspręsta priteisti iš A. J. valstybės naudai 754,17 Eur už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai L. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. J. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas:

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

9. Atsiliepimų į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai A. J. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais ir objektyviais, ir kuriais grindžia A. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Dėl BK 153 straipsnio 1 dalies.

13. BK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Visgi, nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui matyti, kad tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia ne tik demonstruojant jaunesniam nei šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant jo kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą jaunesnio nei šešiolikos metų asmens akivaizdoje, tačiau ir kitokiais - intelektualiniais veiksmais – amoraliais pasakojimais apie seksualinio potraukio tenkinimą, seksualinio pobūdžio SMS žinučių rašymu, siuntimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-252/2013, 2K-205/2013, Nr. 2K-7-87/2014, Nr. 2K-199-648/2023).

15. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. J. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai išskirtinį dėmesį suteikė nukentėjusiosios nepilnametės L. K. parodymams, kuri, pasak apelianto, pati domėjosi lytinio pobūdžio dalykais, rodė jo dukrai pornografines svetaines ir vėliau melagingai nurodė, jog tai jo dukra rodė pačiai L. K. tokias svetaines, o apeliantas tik siekė vykdyti lytinį šveitimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu žodžiu išsakytais argumentais nesutinka ir laiko juos tik apelianto sieku išvengti jam kylančios atsakomybės dėl toliau nurodomų motyvų.

17. Minėtus nukentėjusios parodymus patvirtina liudytojų parodymai, eksperčių paaiškinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. K. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos dukra L. K. pasakojo apie nuteistojo prisilietimus, sakė, kad ją glostinėja, sakė, kad liesdavo po liemenėle, sėdmenis, daugiausiai už liemenuko lietė krūtinę. Savo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. K. nurodė, jog po pirmo A. J. nuteisimo, baudžiamojoje byloje Nr. el-1364-288/2023 už nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje (L. K. atžvilgiu) bei BK 309 straipsnio 2 dalyje, A. K. tapo žinomi nauji faktai, susiję su jos dukros L. K. seksualiniu tvirkinimu. Dukra jai nurodė, jog nuteistojo namuose vaikams nebuvo varžomas pornografijos žiūrėjimas, A. J. vienas kartu su L. K. žiūrėjo erotinius filmus: „Kaligula“, „8 dienos“, L. papasakojo, kad žiūrint serialą „Breaking bad“ A. J. gulomis prisitraukdavo ją prie pilvo, būdavo apsikabinęs, kišo ranką už liemenėlės, glostė, maigė krūtis, po kelnaitėmis glostė sėdmenis. Liudytoja R. P. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. K. pasakojo, kad buvo tvirkinta kaimyno, kad jis jai duodavo svaigalų, alkoholio, pasakojo, kad rodydavo jai pornografinius filmus, prie jos glaustydavosi, buvo prisilietimai prie jos sėdmenų. Liudytoja G. A. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas ją L. K. su mama kreipėsi dėl to, kad mergaitė buvo patyrusi seksualinį išnaudojimą. Liudytoja K. T. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog L. K. konsultacijose dalyvavo nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2024 m. kovo mėnesio. L. K. jai sakė, kad jai buvo liesta krūtinė ir buvo pakeltas sijonėlis. Iš 2024 m. L. 2 d. – L. 31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-127/2024 nustatyta, kad L. K. būdingas seksualizuotas elgesys (seksualizuotas elgesys yra būdingas asmenims, patyrusiems ilgalaikę seksualinę prievartą), ji pasakoja apie jos amžiaus neatitinkančias, nesavalaikes seksualines patirtis iš įtariamojo A. J.; ekspertizės metu L. K. įvardino, kad įtariamasis jai kišo rankas po liemenuku, glostė, gulėjo prisispaudęs prie jos, lietė krūtinę, sėdmenis, bučiavo lūpas, kaklą, visą veido sritį, žiūrėjo filmus su atvirai demonstruojamais lytiniais santykiais (1 t., b. l. 117–129). Be to, pirmos instancijos teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės, atlikusios ekspertizę nukentėjusiajai, palaikė ekspertizės akto išvadas, jame nurodytas aplinkybes bei ekspertė S. S. patvirtino, kad L. K. emocinė būklė atitiko jos pasakojimo turiniui ir nekilo minčių, kad ji sakytų ne iš savo asmeninės patirties. Tą patį patvirtino ir pirmos instancijos teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė A. Š.. Taigi, vertinant kartu su ankščiau nurodytais duomenimis ir apklaustų liudytojų, bei eksperčių parodymais, nesivadovauti nukentėjusios L. K. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, toks pagrindas neatsirado ir dėl nuteistojo išsakytų argumentų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nėra jokio pagrindo nukentėjusiosios parodymais netikėti, byloje nėra nustatyta ir ekspertės tą patvirtino, kad nukentėjusioji būtu linkusi meluoti. Iš byloje esančio nukentėjusiojo apklausos protokolo matyti, jog nukentėjusiosios L. K. parodymai visos apklausos metu buvo nuoseklūs, konkretūs ir detalūs. Nors jai klausimai apie tas pačias aplinkybes buvo užduodami po keletą kartų, tačiau jos parodymai nesikeitė. Vertinant nukentėjusiosios L. K. parodymų patikimumą taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, jog apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nukentėjusioji, be epizodų apie pornografijos žiūrėjimą, A. J. prisilietimus, glostymą, pasakojo ir apie atvejus, kuomet A. J. stengėsi pabučiuoti nukentėjusiąją į veidą, glostydamas krūtinę komentuodavo jos figūrą, glostė sėdmenis. Apklausos metu L. K. pasakojo apie visus šiuos atvejus bendrai ir nei vieno iš jų neišskyrė, todėl nėra pagrindo manyti, kad kažkuris iš pasakotų epizodų yra jos išgalvotas, juolab, kaip minėta, teismo ekspertizės aktas ir teismo posėdžio metu apklaustų eksperčių paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusios emocinė būklė atitiko jos pasakojimo turiniui ir nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų kalbėjusi ne iš savo asmeninės patirties, ką patvirtino liudytojų G. A., K. T., R. P. parodymai, kad nebuvo nustatyta, jog pacientė (byloje- nukentėjusioji) tai išsigalvojo, nebuvo jokių požymių, kad ji galėtų meluoti, ji nenorėjo to pasakoti, pasakojo nenoriai, jos daugiau klausdavo, jei būtų pati pradėjusi pasakoti, gal ir galvotų apie hiperbolizavimą. Pažymėtina, jog L. K. atžvilgiu tvirkinimo veiksmai buvo atliekami laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. rugsėjo mėnesio, t. y. kuomet ji buvo nepilnametė. Atkreiptinas dėmesys, kad net kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai seksualinę prievartą būnant nepilnamečiu patyrusio asmens parodymuose galėtų būti paaiškinami parodymų subjekto tuometiniu specifiškumu dėl amžiaus, praėjusio laiko tarpo, patirto šoko, todėl nežymūs prieštaravimai, netikslumai, nėra pagrindas netikėti nukentėjusiojo parodymais. Tačiau nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir detalūs, juose nėra nesutapimų ar prieštaravimų, juos patvirtino visa eilė byloje liudytojais apklaustų asmenų, eksperčių paaiškinimai bei rašytinė bylos medžiaga, todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šiais parodymais rėmėsi pagrįstai. Pastebėtina ir tai, kad teismų praktikoje nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kai vertinant įrodymus, iš esmės remiamasi vien tik nukentėjusiojo ar liudytojų parodymais. Ši aplinkybė neprieštarauja BPK 301 straipsnio reikalavimams ir toks bylos duomenų vertinimas yra leistinas, o išimtis yra nustatyta vien tik dėl nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-86-788/2021).

18. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistojo elgesys su L. K. yra normalus tėviškas elgesys, kuriuo buvo siekiama lytinio švietimo, rūpintis, saugoti ir palaikyti, kaip tai daro tėvas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis mažamečiui vaikui nurodė pornografinių filmų internetines svetaines, tokiu būdu skatindamas ir leisdamas žiūrėti jų turinį, rodė erotinio bei pornografinio turinio vaizdo filmus, glostė mažametės sėdmenis, krūtinę, tuo pat metu sakydamas komplimentus apie jos kūną, prašė nufotografuoti savo lytinius organus ir atsiųsti jam, pasakojo apie lytinius santykius, apie mylėjimąsi su detalėmis, siūlė parodyti, kaip masturbuojasi, prašė parodyti lytinius organus. Pastebėtina, kad nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog leido nukentėjusiajai naudotis jo kompiuteriu, nukentėjusioji viską ką rado jo kompiuteryje tą ir žiūrėjo. Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 27 d. – 2023 m. lapkričio 29 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolų, apžiūrint iš nuteistojo paimto nešiojamojo kompiuterio ataskaitą, randamas aplankas su 422 porno nuorodomis; peržiūrėjus šį aplanką, rasta informacija apie apsilankymus pornografinio turinio svetainėse; peržiūrėjus visas 422 internetines nuorodas matyti, kad tai yra tinklalapyje esantys vaizdo įrašai, kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, lytiniai aktai, o trijuose nuorodose, galimai, vaizduojami nepilnamečiai asmenys. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis, žinodamas, jog jam priklausančiame kompiuteryje, yra duomenys su pornografinio turinio svetainių apsilankymais, tinklalapiuose yra vaizdo įrašai su atvirai ir detaliai rodomais lytiniais organais, masturbacija, lytiniais aktais, ir leisdamas šiuo kompiuteriu bei visais jame esančiais duomenimis naudotis ir nukentėjusiajai, atliko veiksmus, galinčius sukelti mažametės lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tokiu būdu ir kitais nustatytais tvirkinamaisiais veiksmais (glostė mažametės sėdmenis, krūtinę, tuo pat metu sakydamas komplimentus apie jos kūną, prašė nufotografuoti savo lytinius organus ir atsiųsti jam, pasakojo apie lytinius santykius, apie mylėjimąsi su detalėmis, siūlė parodyti, kaip masturbuojasi, prašė parodyti lytinius organus) nuteistasis tvirkino jaunesnįsnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametę L. K.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog filmo „Kaligula“ nukentėjusiajai apeliantas nerodė, tačiau iš ankščiau išdėstytų nukentėjusiosios parodymų, kuriuos kaip minėta patvirtino liudytojų parodymai, eksperčių paaiškinimai, rašytinė bylos medžiaga, akivaizdu, jog nukentėjusioji kartu su nuteistuoju žiūrėjo erotinio bei pornografinio turinio vaizdo filmus, tame tarpe ir kaltinime nurodomą filmą „Kaligula“ ir nėra aplinkybių, kurios leistų nukentėjusiąja netikėti, todėl tokia nuteistojo pozicija laikytina tik jo gynybine versija, siekiant išvengti jam kylančios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. J. veiksmai buvo ne atskiri nuteistojo veiksmai siekiant, kaip jis nurodo lytinio švietimo ar tėviško rūpinimosi, o vientisa veika, kas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pateisinamas, o yra nusikalstamas elgesys, nes nuteistasis atliko veiksmus, galinčius sukelti mažametės lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.

19. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog paprastai kiekvienas pakaltinamas ir suaugęs žmogus gali suvokti, jog akivaizdžiai seksualinio pobūdžio veiksmai sukelia ar gali sukelti mažamečio asmens per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad yra veikiama tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-222/2019). A. J. žinojo, kokio amžiaus yra nukentėjusioji, todėl neabejotinai suvokė, kad savo atliekamais veiksmus tvirkina jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį, tokiu būdu pažeisdamas jos teises į seksualinį neliečiamumą. Be to, A. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl tvirkinimo veiksmų tos pačios nukentėjusiosios L. K. atžvilgiu, kas dar labiau patvirtina, jog nuteistasis tyčia siekė atlikti tvirkinimo veiksmus nukentėjusios atžvilgiu, jo veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio, truko ilgą laiką ir jis juos suvokė bei to siekė.

20. Įvertinus tai kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti duomenys vieni kitus papildo, sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri neabejotinai patvirtina nuteistojo A. J. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šiuos duomenis įvertino ir apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto.

21. Skunde keliamas klausimas dėl A. J. kaltės, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodant, kad nuteistasis L. K. nežalojo psichologiškai, o kaip tik priešingai, ja rūpinosi kaip tėvas ir nukentėjusioji žalą patyrė dėl įvykių savo šeimoje.

22. Nustačius, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino A. J. kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, jog tokiais neteisėtais nuteistojo veiksmais buvo sukeltas nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. J. kaltu ir dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos veikos, padarė pagrįstą ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas mažametei L. K. buvo padarytas ir jis padarytas tyčiniais A. J. veiksmais.

23. Nustatyta, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos tyrimas Nr. Nr. 103MS-127/2024 L. K. pradėtas 2024 m. L. 2 d. ir baigtas 2024 m. L. 31 d. (byloje tiriamas 2021-10-19 - 2023-09-07 laikotarpis) ir konstatuota, kad L. K., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, o taip pat santykio su įtariamuoju kokybę, negalėjo aktyviau įtariamojo jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams priešintis. L. K. būdingas seksualizuotas elgesys (seksualizuotas elgesys yra būdingas asmenims, patyrusiems ilgalaikę seksualinę prievartą), ji pasakoja apie jos amžiaus neatitinkančias, nesavalaikes seksualines patirtis iš įtariamojo A. J.. Šiuo metu L. K. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastinių ryšiu kilęs dėl byloje tiriamų nusikalstamų veikų ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors apeliantas savo apeliaciniu skundu prašė byloje atlikti papildomą ekspertizę, tačiau šis apelianto prašymas apeliacinės instancijos teismo posėdyje protokoline nutartimi vadovaujantis BPK 88, 208, 286 straipsnių nuostatomis, atmestas kaip nepagrįstas, nurodant, jog ekspertizės aktas aiškus, išsamus, pakankamai pagrįstas, proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti ekspertizę atlikusioms abejoms ekspertėms klausimus, dėl nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltų klausimų, tame tarpe ir dėl nukentėjusios savižalos pasisakyta ekspertės teismo posėdžio metu, į kitus nuteistojo keliamus klausimus aiškiai atsako tiek pats ekspertizės aktas, tiek eksperčių paaiškinimai teismo posėdžio metu, todėl papildomos ekspertizės skyrimas būtų perteklinis įrodymas, taip būtų vilkinamas procesas ir tai neatitiktų proceso ekonomiškumo, protingumo bei teisingumo kriterijų.

24. Nors nuteistasis nurodo, jog L. K. savižalos atvejus ir depresinį sutrikimą lėmė ne jo veiksmai, o santykiai jos pačios šeimoje, tačiau šią nuteistojo subjektyvią nuomonę paneigia tiek ekspertizės aktas, tiek teismo ekspertės S. S. paaiškinimai pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu. Ekspertizės akte duota aiški vienareikšmiška išvada, kad L. K. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje tiriamų nusikalstamų veikų ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei nurodoma, jog jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį L. K. parodymams negauta. Pažymėtina, kad ekspertizės akto turinys neprieštaringas, išvados išplaukia iš išsamaus tyrimo eigos, tame tarpe iš pačios tiriamosios (nukentėjusios) apklausos, pats nuteistasis nenurodė jokių pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis. Be to, teismo posėdžio metu apklausta minėta ekspertė nurodė, jog L. K. yra nustatyta tiek depresinių simptomų, tiek elgesio sutrikimo simptomų; liūdesys, savižala, provokuojantis, seksualizuotas elgesys, simptomų derinys ir apibūdina depresinį elgesio sutrikimą. Ekspertė nurodė, jog buvo įvertintos visos aplinkybės, kurios galėjo lemti tokio pobūdžio sutrikimą, bet kitos nebuvo nustatytos. Santykiai šeimoje buvo sutrikę, bet tai lėmė nukentėjusiosios prieraišų santykį, kurio ji ieškojo už šeimos ribų, tačiau tai neturėjo įtakos tokio sutrikimo formavimuisi. Taigi, atsižvelgiant į ekspertizės aktą, ekspertės paaiškinimus, šis nuteistojo argumentas dėl nukentėjusios depresinio elgesio sutrikimo neva nulemto santykių šeimoje, o ne jo veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas, paneigtas bylos medžiaga ir laikytinas tik dar vienu jo siekiu išvengti jam kylančios atsakomybės.

25. Įvertinus visus šioje byloje ištirtus įrodymus sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad būtent A. J. tvirkinamieji veiksmai L. K. atžvilgiu yra nukentėjusiai atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo (konstatuoto (duomenys neskelbtini) priežastis. Atsižvelgiant į tai, A. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą patrauktas pagrįstai.

Dėl BK 309 straipsnio 2 dalies.

26. BK 309 straipsnyje nustatyta atsakomybė už disponavimą pornografinio turinio dalykais. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Šioje dispozicijoje įtvirtintos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. Inkriminuojant asmeniui BK 309 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę tyčią daryti šią nusikalstamą veiką, t. y. kad asmuo suprato, jog seksualiniais tikslais gamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja, siūlo, platina pornografiją, kurioje iš tikrųjų arba apsimestinai vaizduojamas vaikas, įgyja ar suteikia prieigą prie tokio pobūdžio pornografinio turinio dalykų, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2020).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai A. J. pripažino kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti, jog jis laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio įgijo pornografinio turinio dalykus – 2 vaizdo failus pavadinimais „Nuotrauka Nr. 24106.png“, „Nuotrauka Nr. 62403.png“, kuriuose vaizduojami vaikai ir juos laikė savo nešiojamajame kompiuteryje, iki tol, kol 2023 m. lapkričio 20 d., 9.00 val. jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

28. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu A. J. iš dalies prisipažino kaltu dėl jo kompiuteryje rastų dviejų nuotraukų su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai, tačiau nurodė, kad jis nežinojo, jog tose nuotraukose buvo vaizduojami nepilnamečiai. Tuo tarpu apeliacinio proceso metu nuteistasis neneigė, kad jo kompiuteryje rastose nuotraukose yra rodomi nepilnamečiai vaikai, tačiau iškėlė gynybinę versiją, jog tokių nuotraukų nesisiuntė, o jos buvo automatiškai išsaugotos naršant „Telegram“ kanale. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad nuteistojo kaltės neigimą sąlygojo jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, o pirmosios instancijos teismas, teisingai pripažino nuteistąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje padarymo.

29. Pažymėtina, jog nuteistasis pripažįsta, jog kompiuteris, kuriame rastos ir minėtos nuotraukos su nepilnamečiais vaikais, priklauso jam, nurodo, kad jis lankėsi „Telegram“ kanale (duomenys neskelbtini), kuris buvo pažymėtas kaip skirtas tik 18+ amžiaus asmenims. Iš 2023 m. lapkričio 27 d. – 2023 m. lapkričio 29 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nešiojamąjį kompiuterį buvo rastas aplankas su 1602 nuotraukomis, kai kuriose nuotraukose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, kai kuriose nuotraukose, galimai, vaizduojami mažamečiai, nepilnamečiai asmenys. 2023 m. gruodžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada patvirtino, kad tirti pateiktuose 5 vaizdo failuose vaizduojama: - asmenys yra vaikai arba pateikiami kaip vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus - 2 failuose (Nuotrauka Nr. 24106, Nuotrauka Nr. 62403); - pilnamečiai asmenys, 18 metų amžiaus ir vyresni - 3 failuose (Nuotrauka Nr. 117024, Nuotrauka Nr. 21107, Nuotrauka Nr. 103602) (2 t., b. l. 136). Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto išvada patvirtino, kad vaizdo dokumentuose: „Nuotrauka Nr. 24106.png“, „Nuotrauka Nr. 62403.png“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodoma genitalijų sritis, lytiniai organai ir tai gali būti pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (2 t., b. l. 141–143). Iš specialisto N. K. paaiškinimo protokolo nustatyta, kad nuotraukos – „Nuotrauka Nr. 24106.png“ ir „Nuotrauka Nr. 62403.png“ buvo atstatytos iš saugios internetinės naršyklės „Brave -Browser“ spartinančiosios atmintinės „CacheStorage“. Nors nuteistais teigia, jog kanalo žymėjimas „18+“ suponavo, kad turinys yra teisėtas ir skirtas tik suaugusiems, tačiau iš ankščiau nurodytų duomenų akivaizdu, jog minėtame kanale buvo rodomas ir neteisėtas turinys, o nuteistasis pats pasirinko tokį turinį žiūrėti, įgyti, laikyti savo kompiuteryje. Vien ta nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad minėtos nuotraukos galimai išsisaugojo automatiškai jo kompiuteryje, nepaneigia fakto, kad šias nuotraukas nuteistasis laikė savo kompiuteryje. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nuteistasis žiūrėjo ir savo kompiuteryje įgyjęs laikė pornografinio turinio nuotraukas „Nuotrauka Nr. 24106.png“ ir „Nuotrauka Nr. 62403.png“, kuriose vaizduojami mažamečiai, nepilnamečiai asmenys ir tai darė tyčia. Atsižvelgiant į tai, šis nuteistojo skundo argumentas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės.

30. Nuteistasis skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui (dėl pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 309 straipsnio 2 dalį), kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

31. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

33. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. J. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir BK 309 straipsnio 2 dalyje, skirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams bausmė, kuri vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7, 9 punktu, atidėta 2 metams, įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nebendrauti su L. K., t. y. paskirta bausmė, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei bausmių vidurkis, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir BK 309 straipsnio 2 dalyje.

34. Vertinant paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog A. J. padarė tris apysunkius nusikaltimus, tai, kad jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tai, kad jis teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą.

35. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bylos aplinkybių visumą ir nuteistojo asmenybę, tame tarpe socialinius ryšius (siejamas šeiminių ir darbinių ryšių) pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. atidedant jos vykdymą ilgesniam nei minimalus laikotarpis. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime nepaneigia bausmės tikslų įgyvendinimo, taip pat negali būti prilyginamas nebaudžiamumui.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus, baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, keisti ją švelnesne ar skirti švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę nėra teisinio pagrindo. Įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

Dėl civilinio ieškinio

37. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė baudžiamojo proceso metu įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį, jeigu dėl nusikalstamos veikos jis patyrė turtinės arba ne turtinės žalos. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

38. Šioje byloje buvo pareikštas nukentėjusios civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš A. J. L. K. naudai 8 000 Eur neturtinei žalai ir 1 600 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarytos nukentėjusiajai esant mažametei ir vėliau nepilnametei, pažeista absoliuti prigimtinė jos neturtinė vertybė – seksualinis neliečiamumas, ji patyrė dvasinę skriaudą, tas sąlygojo žymiai didesnio psichologinio diskomforto atsiradimą, nes vaikas daug jautriau nei suaugęs asmuo reaguoja į įvairias stresines situacijas, dėl padarytos veikos konstatuojamas nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), stebimi išgyvenimai bei elgesio pasikeitimai. Be to, ieškinys grindžiamas buvo tuo, kad L. K. lankėsi ir iki šiol lankosi Šeimos santykių institute pas psichoterapeutus.

39. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino ir iš nuteistojo priteisė 1 600 Eur turtinės žalos atlyginimui, bei išminusavus iš prašomos 8000 Eur sumos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu 2750 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti priteista iš nuteistojo nukentėjusios naudai 5 520 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

40. Nuteistasis savo skunde iš esmės nesutinka su civiliniu ieškiniu ir nurodo, jog jis turi būti atmestas, tačiau nenurodo jokių tai pagrindžiančių aplinkybių bei nepateikia jas pagrindžiančių įrodymų. Vien nuteistojo – civilinio atsakovo deklaratyvus nesutikimas su civiliniu ieškiniu, nepateikiant jokių atsikirtimus į ieškinį pagrindžiančių aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, nepaneigia civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų į bylą ieškinio aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje pateiktais mokėjimo kvitais, iš kurių matyti, kad L. K. lankosi Šeimos santykių institute pas psichoterapeutus ir dėl to patyrė finansines išlaidas. Minėtos nukentėjusios patirtos išlaidos turi būti atlygintos nuteistojo, nes būtent dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, priežastiniu būtinuoju ryšiu susijusių su pasekmėmis – nukentėjusios sveikatos sutrikdymu, nukentėjusioji buvo gydoma psichoterapeutų, dėl ko patyrė prašomas priteisti turtinės žalos išlaidas, nurodytos išlaidos protingos, neišdidintos, pagrįstos, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos tenkinti (CPK 178 straipsnis, CK 6.283 straipsnis, 6.283 straipsnis).

41. Dalyje dėl neturtinės žalos pasisakytina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

42. Apygardos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nukentėjusiajai, jiems pritaria iš esmės ir jų iš naujo detaliai nekartoja, pažymėdamas, jog bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus, gėdą, sunkumus mokykloje, bendravime su bendraamžiais, susidūrė su lytiškumo problemomis, nuteistojo nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką ir jų neigiama įtaka nukentėjusiosios psichologinei būsenai yra ilgalaikė, susijusi ir su pasikeitusiu nukentėjusiosios elgesiu jos lytinio brendimo metu, nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis ir jai rekomenduojama sisteminga psichologinė/psichoterapinė pagalba, orientuota į psichotrauminio įvykio sukeltų pasekmių korekciją, savo sunkumų ir dėl jų kylančių jausmų pažinimą bei adekvačią jų įveiką. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad neturtinė žala civilinei ieškovei buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistojo neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, jog apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė ne tik į nusikalstamų veikų pavojingumą bei nukentėjusiosios psichologinės būsenos pokyčius bei emocinius išgyvenimus, tačiau vertino ir kaltininko veiksmų intensyvumą bei įtaką nukentėjusiosios visuomenės moralės normų suvokimui, be to analizavo ir aukštesnių instancijų teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose. Pastebėtina, kad iš teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 138 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo 1000 Eur iki 8000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-289-693/2019, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-46-648/2024 ir kt.), baudžiamosiose bylose dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – nuo 750 iki 4 000 eurų (apeliacinės instancijos teismų nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 1A-215-843/2023, Nr. 1A-172-651/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-191-697/2018), baudžiamosiose bylose dėl BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo – nuo 1000 iki 5792 eurų (nutartys bylose: 1A-151-581/2024, 1A-159-581/2024, 1A-90-366/2024, 2K-56-594/2023, 1A-215-843/2023, 2K-284/2013 ir kt.). Taigi, apylinkės teismas atsižvelgė į visų aplinkybių, reikšmingų nustatant teisingą ir proporcingą priteistinos neturtinės žalos dydį, visumą. Įvertinęs neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinės ieškovės prašoma priteisti 8 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka byloje nustatytų tyčinių nusikalstamų veiksmų pobūdį, mastą ir kilusius padarinius, neviršija teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio panašaus pobūdžio bylose. Apylinkės teismas, teisingai nustatęs atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai jį sumažino 2 750 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri buvo išmokėta pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu. Atsižvelgiant į tai, apelianto skundas dalyje dėl civilinio ieškinio taip pat yra atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. L. 16 d. pažymą Nr. APD-2025-07249 ir 2025 m. L. 18 d. pažymą Nr. APD-2025-07356, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. J., ir nukentėjusiajai L. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktų pažymų matyti, kad advokatė Ramunė. Genovaitė Baltrušaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. J. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 129,17 Eur, o advokatė Violeta Naujokienė teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. K. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 187,50 Eur.

44. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju byla apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, į tai, kad nukentėjusiajai atstovas taip pat buvo paskirtas privalomai, bei į tai, kad iš nuteistojo buvo priteista tiek neturtinė, tiek turtinė žala nukentėjusiajai, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo A. J. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.