Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

nuteistojo A. P. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P., E. Ž. ir Ž. Ž. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir nubaustas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 dalimis, A. P. paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme apimant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą ir 2025 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paliktą nepakeistą subendrintą bausmę ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi A. P. pripažintas recidyvistu.

Bausmės pradžią A. P. nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 4 d.

E. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią E. Ž. nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo.

E. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Ž. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir nubaustas 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Ž. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, tai yra prie skundžiamu nuosprendžiu skirtinos griežtesnės bausmės pridedant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dalį ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudos bausmę ir Ž. Ž. paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą, į bausmės laiką, įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį procesinį sprendimą.

Bausmės pradžią Ž. Ž. nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo.

Ž. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėja advokatė Ramutė Budrytė palaikė ginamojo skundą ir prašė nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis E. Ž. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo E. Ž. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašė ginamojo skundą tenkinti ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Nuteistasis Ž. Ž. savo skundą palaikė ir prašė sumažinti bausmę, kad galėtų laisvėje dirbti. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjas advokatas Bronius Varsackis prašė tenkinti jo ginamojo skundą ir bausmės vykdymą atidėti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, kadangi skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymui nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų A. P., E. Ž. ir Ž. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyręs byloje esančius įrodymus pagrįstai nuteistųjų A. P., E. Ž. ir Ž. Ž. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bei paskyrė jiems teisingas bausmes. Vien tai, kad apeliaciniuose skunduose nuteistieji nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija bei jiems paskirtomis bausmėmis, o E. Ž. ir Ž. Ž. dar prašo jų atliktus veiksmus vertinti, kaip padėjėjų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, nesudaro pagrindo skundus tenkinti ir skundžiamą nuosprendį šiais pagrindais naikinti ar keisti.

Dėl veikos kvalifikavimo

16. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo. Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti.

18. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi, kad apeliantai į nukentėjusiojo A. V. butą pateko neturėdami būsto savininko leidimo ir nors jokių kliūčių jiems įveikti nereikėjo, nes buto durys buvo neužrakintos, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką įsibrovimo į patalpą požymis konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-140-511/2018). Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta konstatuoja, jog įsibrovimo į patalpą požymis nuteistiems A. P., E. Ž. ir Ž. Ž. inkriminuotas visiškai pagrįstai ir jų veika pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo

19. Skunduose nuteistieji E. Ž. ir Ž. Ž. nesutinka, jog nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe, nurodo, jog jų atlikti veiksmai nusikalstamos veikos padaryme atitinka padėjėjų požymius.

20. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019, 2K-33-594/2025).

21. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimą apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pažymėtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-1-719/2020, 2K-279-697/2022).

24. Šie nuteistųjų parodymai visiškai sutampa su kito nuteistojo A. P. parodymais duotais apylinkės teisme. Pastarasis patvirtino, kad E. Ž. ir Ž. Ž. pasiūlė eiti pas nukentėjusįjį. Mintis paimti iš nukentėjusiojo televizorių kilo prie pat jo namų. Su broliais aptarinėjo ką imti, būdami gal prie laiptinės. Jis vieno vaikino paprašė pridengti nukentėjusiajam akis, o kito, kad apšviestų kambario patalpą. Nukentėjusiajam dar sakė „nesipriešink ir nerėk, greit paimsime ir išeisime“. Vaikinai jokios naudos negavo, tik jam kompaniją palaikė. Televizorių jis parsinešė namo į sandėliuką (6 t., b. l. 47-48).

25. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų A. P., E. Ž. ir Ž. Ž. aptarti parodymai patvirtina, kad jie veikė pagal bendrą išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu ir buvo pasiskirstę vaidmenimis, t. y. nuteistasis E. Ž. laikė nukentėjusįjį A. V., taip palauždamas jo valią priešintis, nuteistasis A. P. ieškojo turto, kurį būtų galima pagrobti, o nuteistasis Ž. Ž. apšviesdamas kambarį savo mobiliuoju telefonu sudarė sąlygas A. P. surasti jiems naudingus daiktus. Vis tik faktai, kad E. Ž. ir Ž. Ž. neieškojo bute turto, kurį būtų galima pagrobti ir jokios naudos iš šios nusikalstamos veikos negavo, jokių pagrobtų daiktų sau nepasiliko, nešalina nė vieno iš jų atsakomybės ir neleidžia jų veiksmų vertinti, kaip padėjėjų, nes atlikdami anksčiau nustatytus ir aptartus veiksmus visi nuteistieji suvokė, kad dalyvauja bendroje nusikalstamoje veikoje ir realizavo dalį objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnyje, požymių. Taigi konstatuotina, kad visi nuteistieji veikė kaip bendravykdytojai, nes kiekvieno iš jų veiksmai buvo neatskiriama bendro nusikalstamo sumanymo dalis. Todėl nuteistųjų E. Ž. ir Ž. Ž. skundus tenkinti ir jų veiksmus vertini, kaip padėjėjų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

26. Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

27. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

28. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija sunkina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai vadovavosi BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu.

29. Tuo tarpu BK 75 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

30. BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

31. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025). Teismų praktikoje svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo (BK 75 straipsnis) taip pat nurodoma, jog, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023). Taigi, iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024). Tuo tarpu padaryto nusikaltimo pavojingumas vertinamas, atsižvelgiant į jo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, teismas spręsdamas klausimą tiek dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, tiek svarstydamas arba asmeniui vis dėl to turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, turi vadovautis tais pačiais teismų praktikoje jau suformuluotais ir aukščiau aptartais kriterijais.

32. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. jokių argumentų dėl jam paskirtos bausmės nepateikia, tik abstrakčiai tvirtina, kad ji yra per griežta. Nuteistieji E. Ž. ir Ž. Ž. akcentuodami jų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, prašo sumažinti jiems paskirtas bausmes arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą, arba taikyti lygtinį paleidimą.

33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustačiusi pagrindų, numatytų BK 62 straipsnyje egzistavimo, toliau pasisako dėl nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių ir ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, ar kitaip švelninti jų teisinę padėtį.

34. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia. Skundžiamame nuosprendyje teismas vertino, kad A. P. daug kartų teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei bei turtinėms teisėms, ne vieną kartą baustas administracine tvarka, baudų nemoka, niekur nedirba, yra vedęs, pasak jo paties, turi nepilnametį vaiką. Nagrinėjamu atveju nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, buvo šios teisei priešingos veikos sumanytojas, pakvietęs joje dalyvauti ir kitus nuteistuosius. Buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte bei A. P. pripažintas recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, kad po šios bylos perdavimo teismui apeliantas padarė dar du nusikaltimus, už kuriuos pripažintas kaltu paskiriant realias laisvės atėmimo bausmes. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat atlikinėjo terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas A. P. skyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią apėmimo būdu subendrino su 2025 m. balandžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 straipsnio pagrindu. Taip pat įvertinęs nusikaltimo sunkumą bei pavojingumą, asmenį charakterizuojančius duomenis ir sankcijos griežtumą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 75 straipsnio nuostatos nuteistajam A. P. negali būti taikomos. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį, nuteistojo A. P. asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną sunkinančią aplinkybę bei tai, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis nuteistajam A. P. buvo parinkti tinkamai. Akivaizdu, jog A. P. padarytas teisės pažeidimas, veikiant bendrininkų grupėje, turint neišnykusį teistumą, būnant Lietuvoje teistam 18 kartų ir 3 kartus Vokietijoje, nebuvo atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Būtent jis pasiūlė kitiems nuteistiesiems nakties metu apiplėšti nukentėjusįjį, davė nurodymą E. Ž., kad šis laikytų nukentėjusįjį A. V., taip pat nurodė nukentėjusiajam gulėti ramiai. Iš liudytojo R. M. apylinkės teisme duotų parodymų taip pat matyti, jog A. P. ir po veikos padarymo darė psichologinį spaudimą A. V., jog šis atsiimtų pareiškimą (6 t., b. l. 152). Be to apelianto atžvilgiu šiuo metu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama nauja baudžiamoji byla pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų galimai įvykdytų po šios nusikalstamos veikos padarymo praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui. Šios aplinkybės jas vertinant kartu su kitais A. P. charakterizuojančiais duomenimis teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių patyrimų nepasimoko bei sistemingai pažeidinėja teisės normų reikalavimus. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nenustatė aplinkybių dėl kurių A. P. apylinkės teismo paskirta bausmė turėtų būti švelninama, ją mažinant ar atidedant jos vykdymą. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats apeliantas.

35. Apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam E. Ž. griežčiausią bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, pasikėsindamas į nuosavybę, praeityje būdamas teistas 5 kartus. Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nenustatė, tačiau pažymėjo, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje ir jo vaidmuo šiame nusikaltime buvo svarbus. Įvertino, kad E. Ž. iš ankstesnių teistumų nepasimoko ir išvadų nedaro, nes 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė dėl piktybiško teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo buvo pakeista areštu, o paskutiniu nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką buvo skirta subendrinta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat vertino, kad nuteistasis jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, niekur nedirba, nevedęs, baustas administracinėmis nuobaudomis ir paskirtų baudų nesumokėjęs. Visų šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas E. Ž. skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei sprendė, kad BK 75 straipsnio nuostatos jam negali būti taikomos. Teisėjų kolegija su tuo sutikdama pažymi, kad bausmės švelninimo pagrindai siejami su byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2011). Nagrinėjamu atveju tiek E. Ž. asmenybė, tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės šiuo atveju nesuponuoja išvados, jog jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėjus jos vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Nors nuteistasis E. Ž. apeliaciniame skunde ir bando savo nusikalstamus veiksmus menkinti nurodydamas, kad jis smurto nenaudojo, turto nepagrobė, tik švelniai uždengęs galvą laikė nukentėjusįjį A. V., tačiau akcentuotina, jog nusikalstama veika buvo įvykdyta apie 3.30 val. nakties, trims asmenims įsibrovus į nukentėjusiojo A. V. butą, pastarąjį laikant užklojus jam galvą, taip neabejotinai sukuriant bauginančią aplinką. Be to ji buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju E. Ž. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kadangi jis praeityje jau du kartus teistas už plėšimą. Tuo tarpu jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, apeliantas skunde nenurodė. Vien aplinkybės, kad nuteistasis pasižada ateityje nenusikalsti nesudaro pagrindo jo skundą tenkinti, kadangi asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Todėl teisėjų kolegija šiuo atveju daro išvadą, jog vien nuteistojo E. Ž. interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

36. Skirdamas Ž. Ž. 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas. Atsižvelgė į jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, t. y. kad jo vaidmuo plėšime buvo antraeilis. Nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat vertino, kad apeliantas nevedęs, dirba, yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų. Pažymėjo, kad Ž. Ž. teisiamas nebe pirmą kartą ir jam anksčiau skirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas. Be to jis Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, yra linkusi nusikalsti asmenybė ir visų šių duomenų pagrindu sprendė, jog Ž. Ž. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį ar atidėjus jos vykdymą nebus pasiekti bausmės tikslai. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Ž. Ž. paskyrė galutinę subendrintą – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą, į bausmės laiką, įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuteistasis Ž. Ž. skundo nagrinėjimo metu yra teistas keturis kartus. 2024 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos 2 400 Eur baudos nėra sumokėjęs, administracinių nuobaudų taip pat nemoka (5 t., b. l. 66), nors „Sodros“ duomenimis nuo 2022 m. pabaigos su tam tikromis pertraukomis dirba (5 t., b. l. 70). Vieną nusikalstamą veiką apeliantas įvykdė po šios veikos padarymo praėjus 2 mėnesiams, kitą 1 metams 1 mėnesiui, o tai itin neigiamai charakterizuoja ir tik patvirtina, kad šis baudžiamasis procesas jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Taip pat leidžia skundo argumentus vertinti kritiškai, kad jis yra pasirengęs laikytis įstatymų ir viešosios tvarkos reikalavimų. Sutiktina, kad Ž. Ž. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme nebuvo pagrindinis, tačiau į šias aplinkybes jau atsižvelgė apylinkės teismas skirdamas apeliantui mažiausią bausmę iš bendravykdytojų, todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu būtent siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamo veikimo, nesudaro pagrindo švelninti apelianto teisinę padėtį. Ž. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui bei nuteistojo asmenybei. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustačiusi įstatyminio pagrindo Ž. Ž. mažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, jo skundą šioje dalyje atmeta, kaip nepagrįstą.

37. Dėl nuteistųjų E. Ž. ir Ž. Ž. prašymų vietoj jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės taikyti lygtinį paleidimą, pažymėtina, jog šis institutas gali būti taikomas tik nuteistiesiems, kurie yra atlikę privalomą bausmės dalį pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnis) ir kurie prašymu kreipiasi į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją (Komisiją) dėl tokio instituto taikymo. Šiuo atveju apeliacine tvarka peržiūrimas dar neįsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl tokie apeliantų prašymai yra nepagrįsti.

38. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

39. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės – nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, t. y. išnagrinėjus bylą įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės aprašomojoje dalyje nurodė kuo nuteistieji yra kaltinami ir dėl ko jie buvo perduoti teisiamajam posėdžiui, o ne išdėstė įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes. Nors apylinkės teismas iš kaltinimo pašalino dalį pagrobtų daiktų ir nustatė, kad pagrobto turto vertė yra mažesnė nei buvo nurodyta kaltinime, tačiau šių naujai nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių neišdėstė taip, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas, todėl jį pažeidė. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad šis BPK pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nėra esminis, nes apeliantų teisė į gynybą nebuvo pažeista ar suvaržyta, nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl to nesikeičia, todėl apygardos teismas tik patikslina pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, išdėstydamas jas taip:

40.1. A. P. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. Ž. ir Ž. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į A. V. butą Nr. 214, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, E. Ž. užklojęs gulinčiam A. V. galvą, prispaudė jį abiem rankomis ant lovos, o A. P. nurodė gulėti ramiai, tuomet jam nieko nebus bei pagrobė svetimą A. V. priklausantį turtą, tai yra nuo stalo tris mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia”, kurio vertė 5 Eur, „Nokia”, kurio vertė 10 Eur, „Huawei”, kurio vertė 50 Eur, nuo spintelės televizorių, kurio vertė 110 Eur, skutimosi mašinėlę „Philips“, kurios vertės 10 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. bendrą 185,00 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

40.2. E. Ž. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. P. ir Ž. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į A. V. butą Nr. 214, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, E. Ž. užklojęs gulinčiam A. V. galvą, prispaudė jį abiem rankomis ant lovos, o A. P. nurodė gulėti ramiai, tuomet jam nieko nebus bei pagrobė svetimą A. V. priklausantį turtą, tai yra nuo stalo tris mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia”, kurio vertė 5 Eur, „Nokia”, kurio vertė 10 Eur, „Huawei”, kurio vertė 50 Eur, nuo spintelės televizorių, kurio vertė 110 Eur, skutimosi mašinėlę „Philips“, kurios vertės 10 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. bendrą 185,00 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

40.3. Ž. Ž. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. P. ir E. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į A. V. butą Nr. 214, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, E. Ž. užklojęs gulinčiam A. V. galvą, prispaudė jį abiem rankomis ant lovos, o A. P. nurodė gulėti ramiai, tuomet jam nieko nebus bei pagrobė svetimą A. V. priklausantį turtą, tai yra nuo stalo tris mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia”, kurio vertė 5 Eur, „Nokia”, kurio vertė 10 Eur, „Huawei”, kurio vertė 50 Eur, nuo spintelės televizorių, kurio vertė 110 Eur, skutimosi mašinėlę „Philips“, kurios vertės 10 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. bendrą 185,00 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Dėl proceso išlaidų

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teiktos nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nuteistajam A. P., kurios sudaro 308,33 Eur (7 t., b. l. 53-55), nuteistajam E. Ž., kurios sudaro 267,45 Eur (7 t., b. l. 40-42) ir nuteistajam Ž. Ž., kurios sudaro 237,50 (7 t., b. l. 44-46).

42. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistiesiems A. P., E. Ž. ir Ž. Ž., buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistųjų valios bei tai, kad nuteistieji siunčiami atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, visi turi nesumokėtų baudų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jų nepriteisia, kadangi tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. P., E. Ž. ir Ž. Ž. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį.

Patikslinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nurodant, kad:

A. P. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. Ž. ir Ž. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į A. V. butą Nr. 214, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, E. Ž. užklojęs gulinčiam A. V. galvą, prispaudė jį abiem rankomis ant lovos, o A. P. nurodė gulėti ramiai, tuomet jam nieko nebus bei pagrobė svetimą A. V. priklausantį turtą, tai yra nuo stalo tris mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia”, kurio vertė 5 Eur, „Nokia”, kurio vertė 10 Eur, „Huawei”, kurio vertė 50 Eur, nuo spintelės televizorių, kurio vertė 110 Eur, skutimosi mašinėlę „Philips“, kurios vertės 10 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. bendrą 185,00 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

E. Ž. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. P. ir Ž. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į A. V. butą Nr. 214, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, E. Ž. užklojęs gulinčiam A. V. galvą, prispaudė jį abiem rankomis ant lovos, o A. P. nurodė gulėti ramiai, tuomet jam nieko nebus bei pagrobė svetimą A. V. priklausantį turtą, tai yra nuo stalo tris mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia”, kurio vertė 5 Eur, „Nokia”, kurio vertė 10 Eur, „Huawei”, kurio vertė 50 Eur, nuo spintelės televizorių, kurio vertė 110 Eur, skutimosi mašinėlę „Philips“, kurios vertės 10 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. bendrą 185,00 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Ž. Ž. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. P. ir E. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į A. V. butą Nr. 214, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, E. Ž. užklojęs gulinčiam A. V. galvą, prispaudė jį abiem rankomis ant lovos, o A. P. nurodė gulėti ramiai, tuomet jam nieko nebus bei pagrobė svetimą A. V. priklausantį turtą, tai yra nuo stalo tris mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia”, kurio vertė 5 Eur, „Nokia”, kurio vertė 10 Eur, „Huawei”, kurio vertė 50 Eur, nuo spintelės televizorių, kurio vertė 110 Eur, skutimosi mašinėlę „Philips“, kurios vertės 10 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. bendrą 185,00 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Nepriteisti iš nuteistųjų A. P., E. Ž. ir Ž. Ž. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.