Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. O. nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

R. O. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos Panevėžio r., Dembavoje, (duomenys neskelbtini)name, priklausančiame E. O., neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 98,405 g metamfetamino, 0,068 g CPP (1-(3-chlorofenil) piperazino ir 15,309 g kanapių dervos, ir 2011 m. vasario 1 d., laikotarpiu nuo 10.08 val. iki 12.20 val., dalį - 13,726 g psichotropinės medžiagos metamfetamino paėmęs iš laikymo vietos, automobiliu „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu J. O., neteisėtai gabeno iki Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kuriame 2011 m. vasario 1 d., 12.20 val., buvo sulaikytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, kurie automobilio vairuotojo durelių daiktų dėtuvėje rado ir paėmė 13,726 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų 84,679 g metamfetamino, 0.068 g mCPP (l-(3-chlorofenil) piperazino ir 15.309 g kanapių dervos iki 2011 m. vasario 1 d., 17.05 val., neteisėtai laikė Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) esančiame name, kol jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad R. O. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., neįrodyta. Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė nuosprendyje grindžiama prieštaringais liudytojų policijos pareigūnų parodymais, o jam pačiam ir liudytojai N. S. nebuvo leista paaiškinti visų bylos aplinkybių. Šiuos ir kitus nuteistojo R. O. apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. R. O. kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Iš dar vienos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matosi, kad nuoplovose, paimtose nuo įtariamojo R. O. dešinės ir kairės rankų plaštakų, rasti psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakai (l t. 179–180 b. l.).

Faktiškai nuteistasis parodė, kad rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė ne jam, o jau mirusiam K. G.. Pasak R. O., šią jo versiją patvirtina liudytojos N. S., kuri buvo K. G. sugyventinė, parodymai. Teisme ši liudytoja parodė, kad jos sugyventinis K. G. dirbo pas R. O. statybose, 2009 m. vasarą. Jis buvo sulaikytas už elektros skaitiklių atsukinėjimą, o kai paleido, nuėjo pas R. O. dirbti, nes reikėjo pinigų. Jis narkotikų nevartojo, tik alkoholį. K. G. yra minėjęs, kad gaudavo vaistų iš Rusijos, kuriuos perpardavinėjo. K. G. mirė 2010 m., kai gavo iš R. O. pinigų, užgėrė ir mirė. Po jo mirties sutiko R. O. prie savo darbovietės. Jis pasakė, kad name yra likę K. G. daiktai, maiše yra kažkokie miltai. Ji paprašė, kad užvežtų visus tuos daiktus kai galės. Prašė atvežti visus daiktus, o ne kažką konkrečiai. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teisėjas, apklausdamas N. S., kelis kartus ją pertraukė, pats paaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, kas verčia abejoti teismo nešališkumu ir objektyvumu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad liudytoja atsakinėjo tiek į teisėjo užduotus klausimus, tiek į gynėjo, tiek į paties R. O. klausimus. Jokių teisėjo paaiškinimų dėl bylai reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Visgi, siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones, apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti kolegija nutarė apklausti liudytoją N. S. teismo posėdyje, kuriame ir pats R. O. vėl turėjo galimybę užduoti liudytojai klausimus. Apeliacinės instancijos teisme ši liudytoja iš esmės parodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ji parodė, kad K. G. buvo jos sugyventinis, buvo teistas už tai, kad atsukinėdavo elektros skaitiklius, paskui grįžo, tada reikėjo pinigų ir pradėjo dirbti pas R. O.. Ji nėra pastebėjusi, kad K. G. vartotų narkotikus, tačiau kartais jis būdavo piktas, bet pasakyti negali, ar jis vartojo narkotikus, ar ne, nes pati to nematė ir nėra iš jo girdėjusi apie tai, bet vieną kartą buvo kilęs toks įtarimas. R. O. jai yra sakęs, kad pas jį namuose likę K. G. daiktai, rūbai, dėžutės, milteliai. Kadangi K. G. prekiavo vaistais iš Rusijos, ji pamanė, kad gal palikti vaistai, todėl paprašė R. O., kad šis jai atvežtų vaistus, nes rūbai jai nebuvo reikalingi. Kas atveždavo K. G. vaistus iš Rusijos, ji nežino, bet K. G. turėdavo pinigų juos pardavęs, kartu su ja važiuodavo ilsėtis į Egiptą. Liudytoja matė, kad K. G. vaistai buvo gamybinėse pakuotėse, jis neleido jai žiūrėti tų vaistų, laikė juos „Maximos“ ar „IKI“ maiše, tame maiše buvo ir dėžučių. Šį maišą K. G. visada užrakindavo, kartais išsinešdavo. Liudytoja taip pat parodė, kad kokiame pavidale buvo K. G. priklausantys milteliai, ji neprisimena, gal buvo maišelyje, o gal buvo tik dėžutės, negali pasakyti. Taip pat ji matė pas K. G. mažų polietileninių maišelių. Taigi iš liudytojos parodymų matosi, kad K. G. buvo jos sugyventinis, dirbo R. O. name, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių abejoti R. O. kalte, ši liudytoja taip ir nenurodė. Nors jos teiginiai apie K. G. priklausantį maišą, kuriame buvo jo rūbai, dėžutės ir dar kažkokie daiktai, R. O. versijos apie pas jį rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausymą K. G. ir nepaneigia, tačiau ir nepatvirtina. Liudytoja parodė, kad nežino ir tiksliai pasakyti negali kas buvo tame maiše.

Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta ir liudytoja E. O., nuteistojo R. O. motina. Liudytoja parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini)jos sūnus darė remontą, jam iki mirties padėjo K. G.. Po jo mirties liudytoja buvo atėjusi į namą, R. O. jai rodė K. G. paliktą maišą su drabužiais ir dėžutėmis, tačiau liudytoja detaliau nežiūrėjo kas buvo maišo viduje. Mano, kad rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra ne jos sūnaus R. O., o kaip jai sakė pats R. O., jos gali būti K. G.. Liudytojos motina, kuri gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), sirgo įvairiomis ligomis ir vartojo daug vaistų: raminamuosius, nuo širdies, bet kokius vaistus konkrečiai ji vartojo, liudytoja negali pasakyti. Taigi ir šios liudytojos parodymai, kaip ir N. S., R. O. kaltės nors ir nepatvirtina, tačiau ir nepaneigia. Liudytoja matė, kad maiše yra rūbai, kažkokios dėžutės, tačiau kad būtų kokių nors medžiagų, panašių į narkotines ar psichotropines, ar miltelių ji nematė. Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas nuteistojo brolis J. O., kuris parodė, kad daug metų vartoja narkotikus, kada lankėsi paskutinį kartą name adresu (duomenys neskelbtini), neprisimena, rakto neturėjo. Yra padėjęs atnešti statybines medžiagas, tada matydavo, kad dirba jo brolis (R. O.) ir K. G.. Minėtame name rastos narkotinės medžiagos ne jo. Iš K. G. pirkdavo heroiną ir amfetaminą nuo 1998 m. K. G. jam nėra sakęs, kad tame name ((duomenys neskelbtini)) laiko narkotines ar psichotropines medžiagas. Pažymėtina, kad nors J. O. prisipažino anksčiau pats vartojęs narkotikus ir psichotropines medžiagas, jis kategoriškai paneigė, kad kratos metu surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė ne jo broliui, o jam pačiam, neparodė ir apie tai, kad jos priklausė K. G. ar dar kokiam nors kitam asmeniui. Apibendrinant visų trijų apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, galima daryti išvadą, kad jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti apelianto kalte ir paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, jie nenurodė. Kita vertus, net ir šių R. O. kaltę nei patvirtinančių, nei paneigiančių liudytojų parodymų patikimumas, ypač įvertinant, kad E. O. yra nuteistojo motina, o J. O. – jo brolis, kelia abejonių. Juo labiau, iš visų minėtų liudytojų parodymų seka, jog jie bando sudaryti įspūdį, jog rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė jau mirusiam asmeniui – K. G..

Tačiau ši versija paneigta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Be minėtų kratos protokolų bei specialisto išvados R. O. kaltę neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų patvirtina apklaustų liudytojų pareigūnų parodymai. Liudytojas J. K. teisme parodė, kad 2010 m. pabaigoje pradėjo disponuoti operatyvine informacija, jog R. O. gali platinti narkotines-psichotropines medžiagas, kurias gali laikyti ne savo namuose, o kažkur šalia namų. Iki operatyvinio tyrimo pradžios nebuvo žinoma, kad R. O. lankosi (duomenys neskelbtini)name. Buvo žinoma, kad kažkur netoli jo namų R. O. gali laikyti narkotines medžiagas. Remiantis tuo 2010 m. lapkričio mėnesį buvo sankcionuota R. O. telefoninių pokalbių kontrolė. Kontroliuojant pokalbius, buvo nustatyta, kad kaltinamasis R. O. dažnai bendrauja su V. V., pravarde „V.“, kalbasi apie „kvadratus“. Vienos kalbos paprastos, o kai apie reikalus kalbėdavo, kalba būdavo užšifruota. Turėdamas patirtį tokiuose reikaluose, suprato, kad kalba gali būti apie narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, būdavo tokios kalbos kaip: „Man kaip aną sykį“ ir panašiai. Kaltinamasis R. O. klausdavo: „Ar turi ką man paduoti?“, jis atsakydavo, kad ne. Tada jis sakydavo: „Tu žiūrėk, nes pas tave „nenadiožnai“. Jis suprato, kad V. V. atsiskaito pinigais galbūt už parduotas narkotines medžiagas. 2011 m. sausio mėnesį, atrodo 16 dieną, vakare apie 19.00 val. pradėjo stebėti R. O. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Dembavoje, Panevėžio rajone. Pamatė kaip R. O. išėjo iš savo namo, perėjo gatvę ir nuėjo į priešais esantį namą (duomenys neskelbtini). R. O. atsirakino duris ir įėjo į patalpas, pabuvo ten ir išėjo. Kaip tik tokiu metu skambino V. V. R. O. ir klausė, kur jis yra. Jis pasakė: „Man taip, kaip aną sykį“. Jis analizavo jų pokalbius, susitikimus ir 2011-02-01 vėl stebėjo R. O. namą. Apie 10.00–11.00 val. R. O. vėl įėjo į tą priešais esantį namą (duomenys neskelbtini), pabuvo kažkiek laiko, išėjo ir sėdo į savo automobilį „Audi A6“, žalios spalvos, ir nuvažiavo link miesto. Jis suprato, kad R. O. gali važiuoti pas V. V., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), ir buvo nuspręsta automobilį patikrinti. Automobilis buvo atgabentas į policijos komisariatą ir ten buvo apžiūrėtas. Automobilyje buvo rastas paketas su baltais milteliais. Buvo atlikta krata R. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir pareigūnai paėmė didelį kiekį pinigų, o po to buvo nutarta atlikti kratą patalpose (duomenys neskelbtini). R. O. buvo klausiama, kieno yra tos patalpos. Jis pasakė, kad ne jo ir jis nežino, kam tos patalpos priklauso. Policijos darbuotojams buvo žinoma, kad tos patalpos gali būti R. O. motinos. Buvo pasitelkti gaisrininkai ir išlaužtos buto durys, patekta į patalpas. Viduje buvo matyti, kad kažkada buvo remontuojama, bet tuo metu nebuvo remonto, nes nesimatė statybinių medžiagų, baldai buvo neapdengti, netvarka. Atliekant kratą buvo filmuojama ir įvairiose vietose buvo rasta baltos spalvos miltelių, gliukozės. Gliukozė yra skirta atskiesti narkotinėms medžiagoms, kad jų būtų daugiau. Dėžėje nuo viskio rado nemažą kiekį baltos spalvos miltelių. Atliekant kratą, buvo matyti, kad tai vidurinis kambarys darbinė vieta, nes buvo rastos dvejos svarstyklės, vienos elektroninės, kitos mechaninės. Ant tų svarstyklių matėsi baltų miltelių pėdsakai, buvo gliukozė. Buvo paimti užspaudžiami maišeliai. Iš esmės apie tas pačias aplinkybes teisme parodė liudytojai pareigūnai Lukoševičius, R. G.. Kolegija atmeta nuteistojo skundo argumentus, kad pareigūnų liudytojų parodymai subjektyvūs ir šališki. Visi pareigūnai tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius, išsamius parodymus, jokio išankstinio suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, o ir paties nuteistojo teiginiai apie tai yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad liudytojais apklausti pareigūnai parodė ne tik apie jų turėtą operatyvinę informaciją, bet ir apie tai kaip buvo įvertintas nuteistojo telefoninių pokalbių turinys, apie tai, kaip R. O. buvo stebimas, parodė apie konkrečias R. O. sulaikymo, kratų atlikimo ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų suradimo ir paėmimo aplinkybes. Todėl šių liudytojų parodymus teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir jais, kartu su kitais įrodymais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis taip pat nurodo, kad tik šių liudytojų parodymais teismas nustatė aplinkybę, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas platino. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš tiesų teismas nuosprendyje nurodė, jog R. O. laikė ir gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas tikslu jas platinti nenurodė, kad jis minėtas medžiagas platino. Teismas šią išvadą padarė remdamasis objektyviais bylos duomenimis, jau minėtu kratos protokolu, kuriame nurodoma, jog name, kuriame lankėsi nuteistasis, psichotropinės ir narkotinės medžiagos rastos paslėptos įvairiose patalpų vietose ir įvairiose talpose, taip pat kratos metu rastos elektroninės ir mechaninės svarstyklės, ant kurių rasta psichotropinių ir narkotinių medžiagų pėdsakų. Teismo išvada, jog tai patvirtina, kad tomis svarstyklėmis buvo naudojamasi ir dažnai, ir neseniai, o ne prieš kelis metus iki kratos momento, kolegijos nuomone, visiškai pagrįsta. Be to, psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo išpilstytos į daug bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių. Buvo rasta įvairių rūšių psichotropinių ir narkotinių medžiagų bei jų pėdsakų, paliktų ant įvairių daiktų. Taip pat buvo rasta gliukozės, kuri, kaip parodė liudytojas pareigūnas J. K., skirta atskiesti narkotinėms medžiagoms. Iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšių, kiekio, svarstyklių su šių medžiagų pėdsakais, mažų užklijuojamų maišiukų seka logiška išvada, kad psichotropinės ir narkotinės medžiagos iš tiesų buvo skirtos platinimui. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 3 d. tikslo platinti įrodinėti nereikia, pakanka įrodyti tik patį disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, šiuo konkrečiu atveju – neteisėtą šių medžiagų laikymą ir gabenimą. Nuteistasis taip pat nurodo, kad kalbėdamas telefonu su V. V., „kvadratais“ jis vadino cigarečių blokus, o „plytelėmis“ cigarečių pakelius. Pigesnių kontrabandinių cigarečių jis parūpindavo ir V. V., ir kitiems asmenims, tarp jų ir savo žmonai bei dukrai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios versijos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, jokių kontrabandinių cigarečių blokų ir net pakelių pas R. O. nebuvo rasta, iš byloje esančių pokalbių suvestinės matosi, kad R. O. su V. V. susiskambindavo ir privažiuodavo jam atvežti dešimt plytelių „kvadratų“ beveik kas antrą dieną, neįtikėtina, kad tokiais kiekiais ir taip užmaskuotai R. O. kalbėdavo ir veždavo kontrabandines cigaretes. Juolab, R. O. buvo sulaikytas V. V. kieme, prieš tai jie susiskambino, susitarė susitikti „pasakyti keletą žodžių“, ir sulaikius R. O., jo automobilyje jokių cigarečių nerasta, o rasta psichotropinė medžiaga metamfetaminas. Taigi nuteistojo teiginius, kad „kvadratais“ jis vadindavo cigarečių blokus, o „plytelėmis“ cigarečių pakelius, kolegija atmeta.

Nuteistasis, bandydamas sumenkinti pareigūnų liudytojų duotų parodymų patikimumą, nurodo, kad pareigūnai piktavališkai vedė procesą. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo parašytas ne vienas skundas, nes jie nesutiko jo apklausti, tik reikalavo informacijos apie kitus su byla nesusijusius asmenis ir taip bandė jį paveikti psichologiškai. Iš byloje esančių dviejų tuomet įtariamojo skundų nagrinėjimo medžiagos matosi, kad šie skundai buvo išnagrinėti, pripažinti nepagrįstais ir atmesti, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (3 t., 164-177 b.l.). Nuteistasis taip pat nurodo, kad pareigūnai nesutiko jo apklausti, tačiau iš jo kaip įtariamojo apklausų protokolų matosi, kad jis, pasinaudodamas savo teise, atsisakė duoti parodymus, po protokolais pasirašė, taip pat pasirašė jo gynėjas. Taigi tikėti skundo argumentais, kad jam nebuvo suteikta galimybė duoti parodymus ar kad ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai, nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad R. O. labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų neteisėtai laikė bei gabeno. Pagal BK 260 str. 3 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, ir (ar) perdirbo, ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Laikymas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos turėjimas savo žinioje. Gabenimu laikomas narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvimo vietos pakeitimas, perkeliant ją didesniais atstumais, gabenama gali būti transporto priemone, nešant krepšyje ir panašiai. Iš jau minėtos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad name adresu (duomenys neskelbtini), rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tame name remonto darbais buvo užsiėmęs R. O., tai patvirtino liudytojai E. O., J. O. (nuteistojo tėvas), J. O. (nuteistojo brolis), to neneigia ir pats nuteistasis. Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)esančiame name rastas narkotines ir psichotropines medžiagas R. O. turėjo savo žinioje ir tokiu būdu šias medžiagas nurodytoje vietoje neteisėtai laikė. Tai, kad R. O. žinojo ir suprato, kad name, kuris priklausė jo motinai ir kuriame jis darė remontą, jis neteisėtai laiko psichotropines ir narkotines medžiagas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis iš pradžių policijos pareigūnams neigė, kad turi nuo šio namo raktą ir teigė nežinantis kieno jis yra. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), kratos metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos rastos paslėptos įvairiose patalpų vietose ir įvairiose talpose, be to, kratos metu rastos dvejos svarstyklės, ant kurių aptikta narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo išpilstytos į daug bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, buvo rasta įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o ant vieno paimto plastikinio maišelio rastas būtent R. O. piršto atspaudas, ant jo rankų rasti metamfetamino pėdsakai. Kolegijai nekyla abejonių, kad name buvo laikomos minėtos medžiagos, paruoštos pardavimui ar kitokiam platinimui. Nors kvalifikuojant veiką pagal BK 260 str. 3 d., kaip jau minėta, šio tikslo įrodyti nereikia. Taip pat iš bylos duomenų matosi, kad sustabdžius R. O. vairuojamą automobilį ir atlikus jo apžiūrą, jame rasta psichotropinės medžiagos metamfetamino, tokiu būdu įrodyta ir tai, kad nuteistasis dalį psichotropinės medžiagos (metamfetamino) ne tik neteisėtai laikė, bet ir neteisėtai gabeno. Nuteistojo keliama versija apie pas jį name ir automobilyje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausymą jau mirusiam K. G. visiškai neįtikinanti. Nuteistasis parodė, kad neva vežė N. S. (buvusiai K. G. sugyventinei) K. G. priklausančius daiktus. Tačiau, iš nuteistojo, liudytojų N. S. bei E. O. parodymų seka, kad K. G. priklausantys daiktai (rūbai, dėžutės) buvo sudėti „Maximos“ ar „IKI“ maiše. Antra, niekas iš nurodytų asmenų negalėjo nurodyti, kad tame maiše yra kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Trečia, toks maišas rastas nebuvo, ir, be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. O. automobilio durelėse gabeno tik dalį neva K. G. priklausančių „miltelių“, o nevežė viso maišo su mirusiojo daiktais. Šios aplinkybės paneigia versiją, kad nuteistasis ne gabeno psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti, o tik vežė perduoti mirusio K. G. draugei tariamai paliktus kažkokius vaistus. Visos nuteistojo versijos dėl to, kad jis nežinojo name buvus psichotropinių ir narkotinių medžiagų ir taip pat nežinojo, kad veža psichotropinę medžiagą, yra paneigtos jau išdėstytais objektyviais įrodymais. O jo skundo argumentai, kad neva teismas jo parodymus vertino kritiškai, nes jie duoti „po to“, atmetami, kadangi teismo nuosprendyje tokių motyvų nėra, teismas nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu R. O. parodymų nedavė, o R. O. keltas įvairias versijas patikrino ir paneigė byloje surinktais ir patikrintais patikimais įrodymais.

Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje, padaroma esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Pagal galiojančią teisminę praktiką, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis asmuo atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir kt. Šioje byloje nustatyta, kad name laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas nuteistasis R. O. turėjo savo žinioje pakankamai ilgą laiką, šios medžiagos buvo laikomos supilstytos į keliolika talpų, ten pat rastos kelios svarstyklės ir kiti įrankiai, kurių pagalba tos medžiagos turėjo būti sveriamos ir ruošiamos pardavimui. Byloje įrodyta, kad dalį neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos metamfetamino R. O. dar ir neteisėtai gabeno automobiliu. Bendras name ir automobilyje rastų įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, kurį teisingai apskaičiavo ir nurodė nuosprendyje teismas, gana ženkliai viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintose rekomendacijose nurodytą labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina, kad R. O. ne tik bendrais bruožais suvokė, tačiau ir tiksliai žinojo ne tik kokiomis konkrečiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jis neteisėtai disponuoja, bet ir žinojo, kad tų medžiagų kiekis labai didelis. Kolegija daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad neteisėtai disponuodamas labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, nuteistasis R. O. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 260 str. atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Tam, kad atsakomybė kiltų pagal BK 260 str. 3 d., būtina nustatyti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šioje byloje R. O. pagal BK 260 str. 3 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 98,405 g metamfetamino, 0,068 g CPP (1-(3-chlorofenil) piperazino ir 15,309 g kanapių dervos, dalį - 13,726 g psichotropinės medžiagos metamfetamino paėmęs iš laikymo vietos, automobiliu neteisėtai gabeno, kol buvo sulaikytas, likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų 84,679 g metamfetamino, 0,068 g mCPP (l-(3-chlorofenil) piperazino ir 15,309 g kanapių dervos kratos metu pareigūnai rado namuose. Taigi iš viso R. O. laikė ir gabeno: 84,679 g ir 13,726 g metamfetamino, 0,068 g mCPP (l-(3-chlorofenil) piperazino, 15,309 g kanapių dervos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos. Pagal šių rekomendacijų nuostatas, labai didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro: piperazino – 100 g, kanapių dervos – 125 g, metamfetamino – 100 g. Taigi nė viena iš R. O. laikytų turtint tikslą platinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, atskirai paėmus, neviršija nurodytų kiekių, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai nereiškia, kad bendras šių medžiagų kiekis negali būti pripažintas labai dideliu.

Pagal galiojančią teismų praktiką, tais atvejais, kai asmuo platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių kiekvienos kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu ar labai dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su minėtose Rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu labai dideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio didelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-159/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo kiekvienos narkotinės ir psichotropinės medžiagos procentines dalis ir santykinį labai didelį kiekį. Apskaičiavus kiekvienos iš medžiagų, kurios buvo rastos R. O. prižiūrimose patalpose, labai didelio kiekio (nurodyto lentelėje) procentines dalis matosi, kad jos sudaro: piperazino – 0,068 proc., kanapių dervos – 12,2472 proc., metamfetamino – 98,405 proc. Sudėjus visas nurodytų medžiagų labai didelio kiekio procentines dalis gaunama 110,6522 proc. santykinio labai didelio kiekio. Todėl teismas teisingai nustatė, kad pas R. O. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų labai didelio kiekio procentinių dalių suma viršija 100 proc. santykinio labai didelio kiekio sumą, taip pat pagrįstai įvertino tai, kad jis disponavo trijų rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir padarė išvadą, jog bendras šių medžiagų kiekis laikytinas labai dideliu.

Įvertinusi visas šias bylos aplinkybes, surinktus ir išdėstytus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 str. 1 d. atmetami, pirmosios instancijos teismas R. O. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino įrodymų visumos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat padarė esminių BPK pažeidimų. Taip pat skunde nuteistasis abejoja teismo objektyvumu ir nešališkumu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58 str. pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantas, bei priėmė pastarojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Kolegija konstatuoja, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o būtent konkrečiais įrodymais, betarpiškai išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, BPK 301 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas įrodymus įvertino laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Jokių kitų, juo labiau esminių, BPK pažeidimų kolegija šioje byloje taip pat nenustatė.

Skiriant nuteistajam R. O. bausmę, teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių R. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarytas labai sunkus baigtas nusikaltimas, taip pat įvertino asmenybę – R. O. galiojančių teistumų neturi. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė nuteistajam bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Ši bausmė nėra per griežta ir švelninti jos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo R. O. apeliacinį skundą atmesti.