Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolio A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, antstolis A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti antstolio 2016 m. balandžio 20 d. patvarkymo Nr. S1a-27255 dalį, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Antstolio patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar ši suma viršija MMA, todėl jam nelieka jokių lėšų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, t. y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Antstolis 2017 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S1b-12296 pareiškėjo skundą atmetė ir šį skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0010/12/00855, Nr. 0010/12/01561, Nr. 0010/12/00978 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo tenkintas iš dalies pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0010/12/00855, Nr. 0010/12/01561, Nr. 0010/12/00978, pradėtas pagal 2012 m. sausio 21 d., 2012 m. kovo 23 d., 2012 m. sausio 26 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimus Nr. 63800, Nr. 64336, Nr. 65846 dėl 78,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai. Antstolis 2016 m. balandžio 20 d. patvarkymu Nr. S1a-27255 areštavo 256,18 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, ir nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Į antstolio depozitinę sąskaitą 2016 m. gruodžio 15 d. buvo pervesta 94,50 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, kurios 2016 m. gruodžio 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. Ba-16594 buvo paskirstytos.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis nukreipė išieškojimą į 256,18 Eur sumą, ją išieškodamas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, nenurodydamas išieškojimo apribojimų, t. y. nenurodė, kad nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigoje, lėšos gali būti nurašomos tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų (civilinė byla Nr. 3K-3-154-313/2016).Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų (darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių) dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc. (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).CPK 736 straipsnio nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pirmosios instancijos teismo argumentą, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Būtent taip nurodytos teisės normos, išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Apeliantas skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė praleidęs CPK 512 straipsnyje numatytą 90 dienų naikinamąjį terminą. Sutiktina su šio skundo argumentu.Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta ši galutinė riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolio veiksmų apskundimo terminą. Šiame straipsnyje nustatytas 20 dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, jį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2006). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2014).Byloje nustatyta, kad skundžiamas patvarkymas dėl skolos išieškojimo yra priimtas 2016 m. balandžio 20 d. ir pareiškėjas šį antstolio procesinį veiksmą skundžia tik 2017 m. vasario 15 d. Naikinamasis 90 d. terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, t. y. nuo 2016 m. balandžio 20 d., o ne nuo momento, kai pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad yra suėjęs naikinamasis 90 dienų terminas ir skundas paduotas teismui praleidus šį terminą (CPK 512 straipsnis). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo, – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. J. ir kt. v. antstolės A. R. Ž. kontora ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2015 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. Skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-180-686/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų praleidimo pasekmių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl yra pagrindas tenkinti apelianto skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą nutraukti (CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens antstolio A. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, antstolis A. S., nutraukti.