Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 60 MGL, tai yra 3000,00 (trijų tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, L. M. paskirta galutinė 40 MGL, tai yra 2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, jog L. M. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, L. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, L. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės DAF XF 510FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti L. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu taikytą siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą L. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę DAF XF 510FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė :.

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. M. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar nuteistojo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Esminis ginčas nagrinėjamoje byloje yra dėl baudžiamojo poveikio priemonės (transporto priemonės konfiskavimo) taikymo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, bylą tikrina apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys esminiu nuteistojo apeliaciniame skunde keliamu klausimu ir įvertins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

8. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis ginčija pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį DAF XF 510FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodant, kad toks teismo procesinis sprendimas neproporcingas paskirtai baudos bausmei bei sutrikdys įmonės veiklą, atmetami kaip nepagrįsti.

9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje nurodyta, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018). Tuo tarpu įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (BK 281¹ straipsnis), siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

10. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau minėtuose straipsniuose reglamentuojamų baudžiamojo poveikio priemonių, be kita ko, ir BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

11. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 4 dalį – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas esant bent vienai iš šio straipsnio dalies atitinkamuose punktuose nurodytai sąlygai. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

12. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. M. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį DAF XF 510FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, t. y. būdamas sunkiai apsvaigęs. Taigi, apeliantas automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą ir automobilis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Apylinkės teismas sprendė, kad L. M. vairuotas automobilis DAF XF 510FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo padarytas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

13. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad krovininio automobilio DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), o jos direktorius yra L. M., kuris yra ir vienintelis šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkas (1 t., b. l. 32, 175, 176, 177). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Šiuo atveju aktualu tai, kad L. M. yra vienintelis šios akcinės bendrovės akcininkas, turintis 100 (vieną šimtą) procentų akcijų ir jos vadovas. Kartu tai reiškia, kad nuteistasis neabejotinai žinojo (ir žino), kad jis turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus jo vadovaujamo ir jam priklausančio minėto juridinio asmens vardu naudai bei interesais ir, kad aptariama transporto priemonė DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra ne jo asmeninis turtas, bet svetimas ir priklausantis juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, nuteistasis L. M. skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, būdamas įstatymais įgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pats priėmė sprendimą ir šį jo vadovaujamai įmonei priklausantį turtą panaudojo nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Atitinkamai konstatuotina, kad nuteistasis, kuriam priklauso šimtas procentų jo vadovaujamo juridinio asmens akcijų, neabejotinai žinojo, kokiu tikslu bus naudojamas juridinio asmens automobilis, t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį. Pažymėtina, kad analogiškoje situacijoje tokią teismų praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

14. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neturinčius esminės teisinės reikšmės nuteistojo pateiktais rašytiniais įrodymai grindžiamus apeliacinio skundo argumentus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio konfiskavimas sutrikdys šios įmonės veiklą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Šiuo atveju automobilio nekonfiskavus, nuteistasis L. M., kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas bei vadovas, pasak nuteistojo – ir šios įmonės vairuotojas, ir toliau turėtų galimybę šį automobilį naudoti teisei priešingoms veikoms. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad nors šiuo metu apeliantas laikomas neteistu, tačiau byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga patvirtina, jog praeityje L. M. smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu, o ikiteisminis tyrimas nutraukus šalims susitaikius (1 t., b. l. 130–132). Administracine tvarka jis baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tai yra už tai, kad nesilaikė smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų (tos pačios sugyventinės atžvilgiu), net kelis kartus pasirodė neblaivus viešoje vietoje, eilę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 135–139). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. M. administracine tvarka net kelis kartus baustas už tai, kad ne kartą viešoje vietoje pasirodė neblaivus, o nagrinėjamu atveju jam buvo nustatytas 2,79 promilių neblaivumas ir jam taikyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, šioje byloje aktualaus įvykio metu nuteistasis vairavo krovininį automobilį ir nuteistojo vairavimas kėlė įtarimą, dėl ko jis buvo sustabdytas pilietiško asmens. Neabejotina, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, o neigiamų pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka. Šiame kontekste pažymėtina, kad be ginčo automobilio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi dar vieną automobilį. Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo 2024 m. rugpjūčio 7 d. (t. 1, b. l. 32), o apeliaciniame skunde nurodoma, kad iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. veikla įmonėje buvo vykdoma vienu (past. – prieš tai turėtu) automobiliu. Nusikalstama veika vairuojant naujai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytą automobilį buvo padaryta 2024 m. rugpjūčio 9 d. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad veikos padarymo metu naujai įsigytas automobilis įmonės veikloje nedalyvavo, jokių pinigų negeneravo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikti duomenys ir paskaičiavimai, kad po 2024 m. rugpjūčio 31 d. įmonės veikloje pradėjus dalyvauti krovininiam automobiliui DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įmonės pelnas padvigubėjo, šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi gyvenimiški nepatogumai, o nagrinėjamu atveju – finansiniai įmonės praradimai, yra tos pasekmės, kurių siekiama bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, kadangi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. L. M., UAB „duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas, turėdamas pareigą veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pats priėmęs sprendimą naujai įmonės vardu įsigytą automobilį panaudoti nusikalstamai veikai, turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs nusikalstamą veiką, privalo prisiimti ir neigiamas tokio jo elgesio įmonei sukėlusias pasekmes.

15. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021). Šiuo atveju baudžiamojoje byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, kad automobilio DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje yra 21 910 eurų (1 t., b. l. 33). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už 21 910, 00 eurų, tačiau už 4 736,32 eurų buvo atliktas būtinasis šio automobilio remontas, todėl, apelianto vertinimu, konfiskuotino automobilio kaina vertė yra 26 646,32 (21 910+4 736,32). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš nuteistojo į bylą pateiktoje Kilnojamojo turto transporto priemonės DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje Nr. 24-068 nurodyta, kad ginčo krovininio automobilio rinkos vertė yra 7590, 00 eurų (1 t., b. l. 34–57). Aukštesniam teismui pateiktame skunde nuteistasis, prašydamas iš dalies pakeisti skundžiamą nuosprendį ir iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto transporto priemonės DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, apeliaciniame skunde nurodo tą pačią, tai yra 7590,00 eurų ginčo automobilio vertę. Esant tokiai situacijai, nepagrįstais laikytini skundo argumentai, kad konfiskuotino turto kaina daugiau kaip trylika kartų viršija bausmę (past. – skundžiamu nuosprendžiui apeliantui yra paskirta 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda).

16. Nagrinėjamų argumentų kontekste aukštesnis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors baudžiamojo poveikio priemonės savo esme ir turiniu yra labai panašios į bausmes, tačiau nėra tapačios joms, nes yra skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, nors nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę ir turi nubaudimo elementų, šios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja jam paskirtos bausmės – baudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-699/2018). Nagrinėjamų argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto (tai yra automobilio) konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl apylinkės teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali priklausyti nuo jos vertės (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.