Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

L. M.

2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančią kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „DAF XF 510 FT”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, 19.56 val. jam nustatytas 2,79 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

K. L. M. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad važiuojant nuo sodybos pakeliui namo jį sustabdė pašalinis žmogus P. Ž.. Pakalbėjęs su juo suprato, kad yra neblaivus ir iškvietė policiją. Po 15 min. atvažiavo pareigūnai. Atvažiavę pareigūnai patikrino neblaivumą. Pripažino, kad yra girtas. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas akcininkas, direktorius ir vairuotojas. Krovininis automobilis „DAF XF 510 FT” nėra eilinis dėl savo stovio. Nemokėjo tokios sumos, kiek jis yra įvertintas. Automobilio vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta VšĮ Emprekio pažymoje. Šio automobilio vertė šiai dienai yra 7000 eurai. Šią vertę nustatė autoservisas kuriame lankėsi ir turto vertintojas. Šią pažymą pateikęs teismui, nes žino kad automobilį gali konfiskuoti. Norėtų, kad automobilio nekonfiskuotų, o priteistų pinigine išraiška. Pateikė prašymą dėl laidavimo. Laiduotoja galėtų būti sugyventinė, su ja kartu jau 9 metai. Ji gali daryti visiškai teigiamą įtaką. Ji visiškai nevartoja alkoholio. Pieš šį įvykį piktnaudžiavo alkoholiu. Beveik kiekvieną dieną išgerdavo alaus. Po šio įvykio pats daugiau nevartojo alkoholio. Pats nusprendė nevartoti alkoholio, dėl pagalbos niekur nesikreipė. Šiuo metu savo įmonėje įdarbinęs vairuotoją ir dar vieną samdau kaip kitos įmonės paslaugą teikiantį vairuotoją. Įmonė vykdo tarptautinius reisus.

Praeityje su sugyventine susiginčijome ir atvažiavę pareigūnai supildė jo atžvilgiu smurto artimoje aplinkoje orderį. Viskas įvyko 2023 metais rugsėjo mėnesį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. M. papildomai buvo nurodęs, kad 2024-08-09 apie 10.00 val. jis su nesenai pirktu įmonės vardu registruotu krovininiu automobiliu „DAF“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą V. S., kur plovė automobilio saloną. Kol plovė automobilį, su V. išgėrė vieną butelį 0,7 l talpos degtinės. Išgėrus degtinę, tarp jo ir V. įvyko žodinis konfliktas, dėl to V. jam liepė išvažiuoti. Jis suprato savo veiksmus, kad yra neblaivus, tačiau V. reikalavo, kad jis išvažiuotų iš jo kiemo. Nenorėdamas, kad automobilis liktų jo kieme, sėdo į automobilį ir išvažiavo link Alytaus. Jam važiuojant žvyrkeliu jį sustabdė su keturračiu važiavęs jam nepažįstamas vyriškis. Keturratis stovėjo skersai kelio. Jis sustojęs išlipo iš automobilio, o vyras iškvietė policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jį testavo alkotesteriu 2 kartus. Jis įpūtė beveik 3 promiles. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta ir dėl tokio savo elgesio labai nuoširdžiai gailisi. Jis turi draugę, su kuria šiuo metu esame susižadėję, bei kartu augina 6 metų dukrą, vairuotojo pažymėjimą palikęs namuose, turi B, C, CE kategorijas (t. 1. b. l. 103-106).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo L. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Tarnybiniuose pranešimuose, dėl gauto iškvietimo, bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d., dirbdamas ekipažo šaukiniu „1703“, apie 19 val. 20 min. gavo pranešimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas sulaikė neblaivų vilkiko „DAF“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo sustojusį vilkiką „DAF“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), šalia stovėjo pranešėjas P. Ž.. Asmuo paaiškino, kad šalia stovintis neblaivus asmuo vairavo vilkiką. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo L. M., jis nurodė, kad yra neblaivus, tačiau nenurodė, kur vyko su šiuo vilkiku. Alkoholio matavimo prietaisu 19:38 val. nustatytas 2,94 promilių girtumas, 19:56 val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,79 promilių girtumas. Asmuo sutiko, kad transporto priemonę vairavo neblaivus. Pranešėjas P. Ž. nurodė, kad sustabdyto vilkiko vairuotojas sukėlė įtarimų, kad gali būti neblaivus, kadangi asmuo kalbėjo nerišliai, išlipęs iš vilkiko svirduliavo, sunkiai stovėjo ant kojų, dėl to asmuo iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“. P. Ž. nurodė, kad vilkiko vairuotojas visą laiką buvo šalia jo, jokių skysčių ar maisto produktų nevartojo. Kartu pas pranešėją P. Ž. atėjo ir jo kaimynas R. V., kuris padėjo sulaikyti vilkiko vairuotoją, kad nepasišalintų. Įvykis filmuotas „BODY“. Vilkikas nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, adresu Alytuje, Santaikos g. 31D (t. 1. b. l. 1-6, 8, 9).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. Ž. paaiškino, kad 2024-08-09 apie 19:05 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo greitai pravažiuojantį automobilį, pažiūrėjęs pro langą, pastebėjo dideliu greičiu pravažiuojantį vilkiką, kuris vėliau apsisuko ir vėliau grįžo tuo pačiu keliu. Dėl to išėjo į kiemą pasižiūrėti. Tuo metu pastebėjo, kad tas pats vilkikas vėl grįžta, dėl to paliko savo keturratį stovėti ant kelio, kad vilkiko vairuotojas sustotų. Vilkikui sustojus norėjo pasikalbėti su vairuotoju, tačiau, jam išlipus, pastebėjo, kad jis neblaivus, dėl ko paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“. Vilkiko vairuotojas, pamatęs, kad paskambino bendruoju pagalbos numeriu, bandė įlipti atgal į savo vilkiką, tačiau vairuotojui įlipti atgal neleido, kadangi bijojo, kad jis gali išvažiuoti. Vilkikui sustojus, visą laiką vairuotojas buvo šalia jo, jokių skysčių ar maisto produktų nevartojo iki atvykstant policijos pareigūnams (t. 1. b. l. 77-82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. S. paaiškino, kad 2024-08-09, jam būnant sodyboje (duomenys neskelbtini), pas jį atvažiavo jo draugas L. M.. Jis nesenai pirko krovininį automobilį ir norėjo išsiplauti automobilio saloną. Kol jis plovė automobilį, jie kartu išgėrė abu 0,7 L talpos degtinės butelį. Vakarop L. su juo susiginčijo ir susinervinęs pasakė, kad išvažiuoja. Jis automobilį vairavo pats, daugiau su juo niekas nevažiavo. Po tam tikro laiko, maždaug po 1 ar 2 val. pas jį į sodybą atvažiavo lengvasis automobilis. Iš keleivio sėdynės išlipo L. pasakė, kad jį, vairuojant krovininį vilkiką, sustabdė policija ir „suformino“ (t. 1. b. l. 85-88).

Kitų objektų apžiūros protokole, aprašyti policijos pareigūno BODY kamera filmuoti vaizdo įrašai įvykio vietoje. (t. 1. b. l. 10-12).

Įvykio vietos apžiūros protokole, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kartu su krovininiu automobiliu „DAF“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 18-27).

Neblaivumo nustatymo akte, užfiksuota, kad vairuotojui L. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad L. M. eiti tiesia linija-pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Atlikus tikrinimą prietaisu Drager 7510, ARJK-0108, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2194788, pirmu tikrinimu 19.38 val. jam nustatytas 2,94 promilių girtumas, o antru tikrinimu 19.56 val. nustatytas 2,79 promilių girtumas (t. 1. b. l. 28, 29).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto Nr. 012400049511, nustatyta kad automobilis išvežtas į aikštelę (t. 1. b. l. 30, 31).

Iš VĮ Regitros išrašo informacijos apie kelių transporto priemonę „DAF“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad krovininis automobilis valdytojo-savininko teisėmis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), jos direktorius yra L. M., kuris yra ir vienintelis akcininkas (t. 1. b. l. 32, 175, 176, 177).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos, nustatyta, kad automobilio „DAF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje 21 910 eurų (t. 1. b. l. 33).

Kilnojamojo turto transporto priemonės DAF XF 510 FT Euro 6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje Nr. 24-068, nurodyta, kad krovininio automobilio rinkos vertė yra 7 590 Eur (t. 1. b. l. 34-57).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 28, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančią kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „DAF XF 510 FT”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, 19.56 val. jam nustatytas 2,79 promilių neblaivumas

IV. Teismo išvados L. M. galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

K. L. M. ir jo gyvenimo draugė, vaiko motina V. A. pateikė teismui prašymą atleisti šį kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant V. A. laiduotoja. Prašyme nurodė, jog jie nėra santuokoje, tačiau yra artimi, nes gyvena kartu darniai, augina dukterį A. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad turi galimybes daryti teigiamą įtaką jo elgesiui ir jį kontroliuoti. Dirba atsakingą darbą, darbdavys charakterizuoja teigiamai. Pažymoje apie jos teistumą yra duomenys, kad ji Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016-07-27 teismo baudžiamuoju įsakymu yra nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad toks faktas gyvenimo buvo, dėl to labai apgailestauja. Šiuo metu yra likusi nesumokėtos baudos dalis 268,06 Eur.

Teisiamajame posėdyje siūloma būti laiduotoja V. A. nurodė, jog ji galėtų būti laiduotoja, nes su L. M. yra artimi žmonės, kartu gyvena, kuria bendrą ateitį, todėl mano, kad tikrai galėtų suteikti teigiamos įtakos, kad šis daugiau nedarytų tokių nusikaltimų. Ji pati yra bausta administracine tvarka, o taip pat yra teista. 2016 metais jos atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasi įsakymas. Buvo teista už vagystę ir dokumentų klastojimą. Parduotuvėje mušami į kasą pinigai nebuvo rodomi apskaitoje. Padarė 6 000 Eur žalą įmonei. Padariusi nusikaltimą, iš karto prisipažino, sutiko su bauda. Šiai dienai bauda yra nesumokėta. Likusi sumokėti suma yra nedidelė. Nors ir nedirbdama baudą mokėjo mažomis dalimis. Mano, kad turi teismo pasitikėjimą pateisinti. Jų nusikaltimai yra skirtingi. Paskutinį kartą dirbo 2016 metais. Iki 2024 metų niekur nedirbo. Nuo 2016 metų statosi namus, bet jie dar nepastatyti. Ši bauda yra paskirta jai, todėl nenori šios finansinės naštos užkrauti vyrui, nes ir taip didesnė finansinė našta tenka vyrui, t. y. automobilių, būsto išlaikymas, pramogos, maistas. Kai vyras dirba, tai nevartoja alkoholio. Būdamas laisvas pavartoja alkoholį. Degtinės jis vienas negeria, ją vartoja tik kompanijoje. Vyras gali save suimti į rankas ir nevartoti alkoholio. Jis alkoholio nevartoja nuo 2024-08-09, t. y. nuo įvykio dienos.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis L. M. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nors kaltinamasis šiuo metu laikomas neteistu, byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga, patvirtina jog praeityje L. M. smurtavo tos pačios savo gyvenimo draugės, norinčios būti jo laiduotoja, V. A. atžvilgiu, o ikiteisminis tyrimas nutraukus šalims susitaikius (t. 1., b. l. 130-132). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu L. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo L. M. įvykdyta nusikalstama veika nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis L. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti nustatytas aplinkybes, jog praeityje šis kaltinamasis buvo ne kartą baustas ir administracine tvarka. Administraciniai nusižengimai labai įvairūs, t. y. nesilaikė smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų (tos pačios V. A. atžvilgiu), net kelis kartus pasirodė neblaivus viešoje vietoje, eilę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 135139). Be kita ko, būtina įvertinti, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamajam L. M. buvo nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, kuris vertinamas kaip sunkus, be to vairavo krovininį automobilį ir jo vairavimas kėlė įtarimą, dėl ko atsitiktinio žmogaus buvo sustabdytas. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina itin didelį šio kaltinamojo neatsargumą, abejingumą tiek savo, tiek ir aplinkinių saugumui bei visišką visuotinai priimtų elgesio normų diskreditavimą. Būtent dėl visų paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis L. M. ateityje nuosekliai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be to, BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo L. M. gyvenimo draugė V. A.. Kaip matyti iš kaltinamojo L. M. ir siūlomos laiduotojos V. A. parodymų, jie nuolat kartu gyvena, veda bendrą namų ūkį, palaiko glaudžius tarpusavio santykius. Kaip nustatyta byloje, nors kaltinamasis L. M. nuolat gyvena su V. A., abu jie teigia palaikantys glaudžius ryšius, tačiau visgi kaltinamojo draugės ir vaiko motinos įtaka iki pat šiol nebuvo pakankama ir neturėjo esminės reikšmės kaltinamojo elgesiui, kadangi tai neatgrasė jo nuo nusikalstamo elgesio dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Juolab kad jos pačios atžvilgiu kaltinamasis taip pat elgiasi ne visada tinkamai, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Taigi visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog šiuo atveju kaltinamojo L. M. gyvenimo draugė V. A. nėra tinkama būti laiduotoja, kadangi ji ir iki šiol neturėjo akivaizdžios bei realios galimybės padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis būtų gebėjęs susilaikyti nuo nusikalstamo elgesio. Dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių sprendžiama, jog kaltinamasis L. M. negali būti perduotas pagal laidavimą.

V. Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. K. L. M. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis dirba, yra (duomenys neskelbtini), gyvena su gyvenimo drauge, turi nepilnametę dukterį (1. t., b. l. 155-177). Jis neįrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo taip pat nėra (1 t., b. l. 149). Šiuo atveju kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo L. M. asmenybę, ją apibūdinančių duomenų visumą, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis yra dirbantis bei gaunantis pajamas, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių paminėtų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į kaltinamojo L. M. turimus finansinius įsipareigojimus, jam skiriamos bausmės – baudos dydis nustatomas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 2 dalis). Be to, įvertinus visas pirmiau jau aptartas aktualias aplinkybes, kaltinamajam L. M. skiriamos baudos dydį, tai, kad jis yra dirbantis, turintis mažametį išlaikytinį bei kitų finansinių prievolių, nustatoma, jog kaltinamasis jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjant kaltinamojo L. M. baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokuroras siūlė paskirti kaltinamajam L. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise 4 metams ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

K. L. M. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog L. M. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog šiuo atveju kaltinamasis L. M. vairavo automobilį šviesiu paros metu, jis vairavo pakankamai trumpą atstumą, važiavo rajoniniu keliu ir jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant trumpesniam nei prokuroro pasiūlytam laikui – 3 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 12 d. kaltinamajam L. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (1. t., b. l. 111-114). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu L. M. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). K. L. M. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jo paties įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „DAF XF 510FT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1. t., b. l. 32). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, L. M. vairuotas automobilis, baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog L. M. vairuotas automobilis „DAF XF 510FT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo padarytas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo L. M. gynėjas siūlė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, taikant konfiskuotino turto – automobilio „DAF XF 510FT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimą, išieškant iš kaltinamojo 7 590 Eur sumą. Gynėjas apeliavo į tai, jog minėtas automobilis priklauso įmonei, jog įmonėje yra tik du automobiliai, todėl vieną automobilį konfiskavus, įmonė negalės vykdyti veiklos, kaltinamasis neteks pajamų iš kurių jis su šeima pragyvena. Be to, šio automobilio faktinis konfiskavimas, vertinant kaltinamojo L. M. turimus finansinius įsipareigojimus, neatitiktų proporcingumo kriterijaus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaip jau minėta, šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nėra. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog konfiskavus turtą įmonė neteks pajamų, arba įmonė dėl to turės finansinių sunkumų. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie kaltinamojo pajamas, o taip pat jam priklausančios įmonės turtą ir pajamas. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad transporto priemonė įmonėje buvo įgyta tik 2024 m. rugpjūčio 7 d. (t. 1, b. l. 32) ir įmonės veikloje nedalyvavo, jokių pinigų negeneravo. Be kita ko, įvertinus tai, kad kaltinamajam skiriama švelniausios rūšies bausmė – bauda, į jos dydį, nėra pagrindo transporto priemonės konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Taigi, vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltinamojo interesus, kaltinamajam L. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį.

VII. Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam L. M. priklausantį automobilį „DAF XF 510FT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki 2025 m. vasario 13 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis L. M. (1 t., b. l. 58-59). Kaltinamojo L. M. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „DAF XF 510FT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paliekama galioti iki kol bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimais kaltinamajam L. M. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (t. 1., b. l.107-110, 111-114). Šios L. M. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog L. M. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „DAF XF 510FT“. valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti L. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu taikytą siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą L. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę „DAF XF 510FT“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.