Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau–Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – oje valdyboje 2014-03-18 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011-06-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. (Lietuvos Respublikos 1993-07-02 įstatymo Nr. I-180, įsigal. 1993-07-02 (Žin., 1993, Nr. 26-597) redakcija) 8 metai laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo dėl amnestijos 3 str. 2 d. 1 p., laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu penktadaliu, nustatyta galutinė bausmė 6 metai 6 mėn. laisvės atėmimo. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 11 mėn. 2 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-03-13).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutartimi atmestas nuteistojo D. A. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad lygtinai paleidus nuteistąjį D. A. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis D. A., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.).

Spręsdamas klausimą dėl D. A. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, aukštesniojo teismo manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo D. A. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstai įvertino aplinkybių visetą ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą), atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesielgė nepriekaištingai – net penkiolika kartų pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką trylika kartų buvo baustas drausmine tvarka, į skirtą bausmę, į neatliktą laisvės atėmimo dalį, kuri palyginus su paskirtąja pakankamai didelė – 1 metai 11 mėnesių 2 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo dieną, t.y. 2014-03-13). Todėl nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama spręsti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmės atlikimo vietoje 1 kartą skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tęsė mokslus pataisos namuose siekdamas įgyti specialybės, tačiau šios aplinkybės šiuo metu neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas. Tai, kad jis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Įvertintina ir atsižvelgtina į tai, kad Psichologinės tarnybos bei Socialinio tyrimo išvadose nurodoma, kad nuteistajam trūksta moralinės brandos bei atsakomybės prisiėmimo už savo veiksmus, būdamas izoliuotoje aplinkoje nesugebėjo atsispirti potraukiui vartoti alkoholį; pakartotinio smurtinio nusikaltimo riziką galimai didinantys veiksniai yra istoriniai duomenys (nutrūkus ryšiams su ilgamete drauge padarytas nusikaltimas), klinikiniai duomenys (negatyvios nuostatos pareigūnų atžvilgiu), impulsyvumas (nusikaltimo metu impulsyviai sureagavo į išgėrusių asmenų įžeidinėjimus); remiantis OASys metodika nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys yra gyvenimo stilius ir draugai (atlikdamas bausmę ŠTI ne kartą baustas už įžūlų elgesį, nurodymų nevykdymą, pasipriešinimą pareigūnams, tokiu elgesiu dalyvaudavo veikloje, skatinančioje nusikalstamumą). Nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, yra gan didelė likusi neatlikta bausmės dalis, todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis D. A. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. A. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė D. A. skundą dėl Komisijos 2014-03-18 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. A. skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.