Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. (J. T.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. (J. T.) ieškinį atsakovui A. B. dėl piniginės sumos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme 2022 m. gruodžio 28 d. gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas nurodė, kad negali apsispręsti dėl notarės D. R. įtraukimo į bylą, kadangi neturi 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo. Gavęs įgaliojimą apsispręs dėl notarės įtraukimo į bylą, tikslins ieškinį. Šiuo metu nesutinka dėl notarės įtraukimo į procesą. Nurodo, kad prašo išreikalauti iš notarės įgaliojimą, nes gavo tik įgaliojimo ištrauką, iš kurios negali nustatyti įgaliojimo teksto bei suteiktų teisių atsakovui apimties. Prašo išreikalauti iš notarės įgaliojimo kopiją ir išduoti teismo liudijimą dėl ieškinyje nurodytos informacijos gavimo. Atsakovui dokumentus prašo siųsti paštu arba įteikti per teismo kurjerį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis, kuria ieškovo J. T. (J. T.) ieškinys atsakovui A. B. dėl piniginės sumos priteisimo pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad neištaisyti ieškinio trūkumai, grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė nutartį, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė pašalinti ieškinio trūkumus: pateikti įrodymus apie buto nuomos faktinius santykius, atsakovo galimai gautas pajamas iš buto nuomos; nurodyti notarės procesinę padėtį; pateikti įrodymus, kodėl ieškovas negali išsireikalauti prašomų įrodymų; nurodyti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą. Ieškovas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, teismo nustatytu terminu pateikė prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad dėl notarės procesinės padėties nėra apsisprendęs, kadangi nėra susipažinęs su 2020 m. rugsėjo 30 d. notarės išduotu įgaliojimu. Gavęs įgaliojimą, spręs dėl ieškinio tikslinimo, dėl reikalavimo pripažinti įgaliojimą negaliojančiu. Nurodė, kad notarės atsakomybė apdrausta, taigi, spręs dėl notarės draudimo bendrovės įtraukimo. Procesinius dokumentus atsakovui įteikti prašė paprastu paštu arba per teismo kurjerį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovas neįvykdė reikalavimo nurodyti notarės procesinės padėties šioje byloje. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė reikalavimo dėl faktinių buto nuomos santykių ir prašomos priteisti sumos už buto nuomos dydžio. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 2 d. atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog ieškinio priėmimo stadijoje įrodymų pakankamumo klausimo pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti, o notarės procesinės padėties nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas.

9. Pagal CPK 111 ir 135 straipsnius ieškovas pareiškime (ieškinyje), kaip ir bet kuris proceso dalyvis kiekviename teismui paduodame procesiniame dokumente, turi tiksliai nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Ieškovo pareiga kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turi būti aiškinama sistemiškai ne tik su norma, įtvirtinančia konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), bet ir su kitomis esminėmis proceso nuostatomis: rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principais (CPK 12, 17, 21 straipsniai).

10. CPK 138 straipsnis nustato, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

13. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-2013). Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

14. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškiniu formuluoja reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo A. B. 1 392 Eur , 938 Eur už buto nuomą bei 5 procentus procesinius palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymą; 2) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-jo notaro biuro notarės D. R. patvirtinto 2020 m. rugsėjo 30 d. T. B. sudarytą įgaliojimą, notarinio registro numeris: (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Reikšdamas reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo iš atsakovo nurodo, kad ieškovas priėmė mirusios motinos palikimą, vadinasi, nuo 2022 m. vasario 23 d. tapo faktiniu buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininku. Už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. už nuomą atsakovo gautos lėšos turi būti grąžintos ieškovui. Pateikia įrodymą, kad atsakovas vienu banko pavedimu 2022 m. rugpjūčio 24 d. pervedė ieškovui 134,39 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiam reikalavimui pagrįsti nepateikta pakankamai įrodymų.

17. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų nustatyti ir įvertinti reikšmingas aplinkybes susijusias su faktiniais buto nuomos santykiais ir prašomos priteisti sumos už buto nuomą dydžio, nesudaro pagrindo nepriimti ieškinio. Ieškovo nurodytas aplinkybes teismas turėtų įvertinti būtent nagrinėdamas ieškinį iš esmės. Nėra pagrindo konstatuoti, kad nenurodyti duomenys, nepateikti įrodymai yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ar kad jie negali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje paminėtos aplinkybės ir kartu su juo pateikti ieškinį pagrindžiantys įrodymai iš esmės yra susiję su ieškovo pareikšto reikalavimo dėl piniginės sumos priteisimo pagrįstumu, todėl šiuo atveju tai negali būti vertinama kaip procesinio pobūdžio ieškinio trūkumai. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu CPK 230 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.

18. Pažymėtina ir tai, kad dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodinėjimo dalyko patikslinimo, taip pat dėl papildomų įrodymų teismas, kaip ir minėta, turi teisę spręsti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 225 straipsnis), todėl dalies įrodymų nepateikimas su ieškiniu negali būti vertinama kaip aplinkybė, iš esmė trukdanti tolesnei proceso eigai. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodytų įrodymų nepateikimą vertino kaip ieškinio trūkumus, kurie buvo neištaisyti. Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai nurodyti ieškinyje, o jų teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad procesinės pareigos suformuluoti ieškinio reikalavimus vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovų pasirinkimo – teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovai, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 59 punktas).

20. Pirmosios instancijos teismas kaip pagrindą atsisakyti priimti ieškinį taip pat nurodė ir tai, kad ieškovas neįvardijo notarės procesinės padėties byloje nors reiškiamas reikalavimas dėl notarės išduoto įgaliojimo panaikinimo. Ieškovas nurodo, kad susipažinęs su įgaliojimu nuspręs dėl kitų asmenų įtraukimo dalyvavimo procese.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Tačiau nurodytos galimybės trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, į procesą įtraukti iškėlus civilinę bylą nepaneigia ieškovo pareigos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, iš karto nurodyti ieškinyje, nes naujų byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas sunkina procesą ir kenkia bylos nagrinėjimo koncentruotumui (CPK 7 straipsnis).

22. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu ieškovas teismui teikiamame procesiniame dokumente nenurodo atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ieškinys negali būti priimamas nagrinėti teisme, nes nenurodžius atsakovo civilinis procesas neįmanomas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti atsakovą, t. y. subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Pagal bendrąją taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kuriems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis).

23. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą tinkamam ieškovui, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą.

24. Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), reiškia, kad ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), sprendžia, kam pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą. Dėl to tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, taip pat turėtų atsakyti pagal ieškinį, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad teismas nepagrįstai laikė notarės procesinės padėties nenurodomą civilinėje byloje ieškinio trūkumu, kuris nebuvo pašalintas, kadangi klausimą dėl notarės procesinės padėties šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas gali spręsti ir savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovo procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovas nėra apsisprendęs dėl reikalavimo reiškimo notarei ar notarės draudimui šioje proceso stadijoje. Toks apdairus ieškovo elgesys, neįtraukiant į procesą nereikalingų šalių, parodo protingą ieškovo siekį nedidinti bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė atsakovą, kuriam reiškia reikalavimą ir kuris, jo nuomone, pažeidžia jo teises ir interesus. Ieškovas nurodo, kad kitiems ginčijamo sandorio dalyviams jokių savarankiškų reikalavimų jis nereiškia, todėl jie neturi atsakyti pagal ieškovo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iškilus tinkamo atsakovo klausimui spręstinas atsakovo pakeitimo klausimas CPK nustatyta tvarka, taip pat gali būti sprendžiamas proceso dalyvių (trečiųjų asmenų) procesinės padėties pakeitimo ir ieškinio tikslinimo klausimai, tačiau šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovu/ trečiuoju asmeniu turėtų būti įtraukta notarė, kuri išdavė įgaliojimą, kai ieškovas reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo pagrindo ieškovo J. T. (J. T.) ieškinį atsakovui A. B. dėl piniginės sumos priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui nusprendus, kad ieškinys su trūkumais. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų trūkumų šalinimu, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.