- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-288-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08043-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. (J. T.) ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl nuostolių, žalos priteisimo, įgaliojimo ir panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė D. R., notarė V. K., A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-jo notaro biuro notarės D. R. 2020 m. rugsėjo 30 d. patvirtintą T. B. sudarytą įgaliojimą; 2) pripažinti negaliojančia 2021 m. gruodžio 28 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 26 016,01 Eur ieškovui priklausančio paveldėto turto, 4) 30 711,47 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, 5) 5 017,86 Eur be pagrindo nuo palikėjos sąskaitų nuimtų piniginių lėšų, 6) 900 Eur žalos, iš viso 62 645,34 Eur, 7) 3 596,93 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 66 242,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d. mirė ieškovo motina (atsakovo sutuoktinė). Ieškovas priėmė motinos palikimą. Klaipėdos miesto 11-jo notaro biuro notarė V. K. 2022 m. liepos 27 d. ieškovui išdavė paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimą Nr. 3088, pagal kurį ieškovas iš motinos paveldėjo vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį piniginių lėšų motinos vardu atidarytose banko sąskaitose, 1/2 dalį piniginių lėšų atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose bei 1/2 dalį paprastųjų vardinių akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų. Ieškovo teigimu, 2016–2017 metais jis su motina paskutinį kartą tikrino jos banko sąskaitas įvairiose kredito įstaigose, kuriose ieškovo motinos bendros piniginės lėšos viršijo 25 000 Eur sumą. Priėmus palikimą, motinos banko sąskaitose buvo 48,70 USD ir 736,54 Eur. Kadangi motina buvo faktiškai neveiksni dėl sveikatos būklės, o atsakovui buvo išduoti įgaliojimai veikti ieškovo motinos vardu, ieškovas mano, kad atsakovas, pasinaudojęs įgaliojimais, sumažino motinos turtą (persivedė pinigus į savo asmenines banko sąskaitas ir išgrynino), todėl atsakovas turi kompensuoti įpėdiniui turto sumažėjimą. Ieškovas mano, kad atsakovo sudaryta (pagal įgaliojimą) T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 28 d. panaudos sutartis yra apsimestinė sutartis, nes iš tikrųjų tarp sutarties šalių susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas sudarydamas panaudos sutartį iš esmės pažeidė buto savininkės T. B. interesus ir padarė 900 Eur turtinę žalą, kurią sudaro negautas pelnas per visą panaudos sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Nurodo, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo ir dalyko, proceso metu siekia apkaltinti atsakovą visais įmanomais pažeidimais ir reikšti bet kokio pobūdžio reikalavimus, o tuo atveju, jeigu jie nepasitvirtins ir atsakovas nuo jų apsigins, siekia reikšti naujus reikalavimus. Ieškovas, išsakydamas teiginius apie atsakovo tariamą veiksmų neteisėtumą, iš esmės įrodinėjimo naštą perkelia atsakovui, siekdamas, kad atsakovas turėtų teisintis, kur jis, gyvendamas santuokoje su T. B., per kelis metus panaudojo pinigines lėšas. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nesikreipė dėl motinos pripažinimo neveiksnia į institucijas. Ieškovui, kaip sūnui, nuo motinos ligos nustatymo iki pat mirties jos veiksnumas nekėlė abejonių. Taip pat dėl veiksnumo nekilo abejonių ir notarei bei įgaliojimo patvirtinimo procedūroje dalyvavusiems liudininkams. T. B. sveikatos būklė neįtakojo jos veiksnumo. T. B. asmeninės lėšos buvo skirtos jos gaunamoms socialinėms ir medicininėms paslaugoms bei kitiems poreikiams apmokėti. Buvo sudaryta T. B. priklausančio buto panaudos sutartis, kad būtų apmokėti mokesčiai už butą. T. B. butu nesinaudojo, tačiau mokesčius vis tiek reikėjo už butą mokėti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė D. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame detaliai išdėstė įgaliojimo sudarymo aplinkybes. Įgaliojimas buvo išduotas laikantis įstatymu nustatytų reikalavimų. Duomenys apie ieškovo motinos neveiksnumą, sveikatos būklę viešuosiuose registruose nebuvo paviešinti. T. B. aiškiai išreiškė savo valią, kad sutuoktinis gautų įgaliojimą veikti jos vardu. Prašo ieškovo reikalavimą dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. notarės patvirtinto įgaliojimo panaikinimo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento T. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. DR-5367), išduotą atsakovui A. B.; priteisė iš atsakovo 23 120,75 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 120,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui; priteisė iš ieškovo 2 269,68 atstovavimo išlaidas atsakovui; priteisė iš ieškovo 560 Eur atstovavimo išlaidas trečiajam asmeniu notarei D. R.; priteisė iš ieškovo 369,48 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; priteisė iš atsakovo A. B. 630,52 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; iš ieškovo valstybės naudai priteisė 20,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 15,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai argumentai:
4.1. Tenkindamas reikalavimą dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad dar iki sandorio sudarymo T. B. sveikata jau buvo pablogėjusi, sandorio sudarymo metu T. B. jau sirgo demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, ir sandorių sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų prasmės ir numatyti jo padarinių. Pažymėjo, kad vien notarės ar liudytojų parodymai, savaime nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių T. B. psichinę būklę, visumos.
4.2. Atmesdamas reikalavimą dėl 30 711,47 Eur kompensacijos priteisimo teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. lėšų panaudojimo ne šeimos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad vien aplinkybė, kad banko kortele ar banko sąskaita pati T. B. nesinaudojo, nesudaro pagrindo teigti, kad tokios savo teisės įgyvendinti (taip pat ir per kitus asmenis) negalėjo iki pat mirties. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas išgrynintus pinigus panaudojo išimtinai tik savo interesais, akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovo prašomas priteisti pinigų sumas atsakovas būtų panaudojęs įsigyjant sau turtą, dengiant savo prievoles ar kitoms asmeninėms reikmėms. Net ir nesudarius T. B. ginčijamo įgaliojimo, sutuoktiniai viso bendro gyvenimo laikotarpiu galėjo disponuoti bendromis lėšomis savo bendriems šeimos poreikiams, kad ir kokio dydžio jie būtų, patenkinti. Ginčo laikotarpiu T. B. nebuvo pripažinta neveiksnia, tokio proceso neinicijavo ir pats ieškovas. Vien faktas, kad T. B., sudarydama įgaliojimą, nesuprato savo veiksmų ar sandorio turinio, nereiškia, kad palikėja nesuprato būtinybės patenkinti savo fiziologinius ar kitus poreikius ir tam prieštaravo. Ieškovas neįrodė, kad lėšos buvo panaudotos ne T. B. ir šeimos interesais.
Dėl buto panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos (negautų pajamų), kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėjamoje byloje civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuomos, o ne panaudos teisinių santykių egzistavimą tarp A. B. ir A. J., todėl nėra pagrindo sandorio pripažinti apsimestiniu. Nurodė ir tai, kad ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kad T. B. kada nors vertėsi nekilnojamojo turto nuoma, byloje nėra pateiktas verslo liudijimas, gyventojų pajamų deklaracija ar kiti duomenys, kurie patvirtintų, kad ketinimą verstis nekilnojamojo turto nuomos verslu T. B. kažkada turėjo. Atsižvelgiant į tai, kad T. B. pačiai reikėjo kito žmogaus pagalbos, kad ji neturėjo teisėto pagrindo verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauti iš tokios veiklos pajamas, pagal pateiktus duomenis buvo sudaryta ne nuomos, o panaudos sutartis, teismas nusprendė, kad ieškovas neturi teisės iš atsakovo reikalauti mokėti atlyginimo už buto nuomą.
Reikalavimą dėl 26 016,01 Eur nuostolių priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 23 120,75 Eur (23 089,87 Eur + 30,88 Eur) sumą, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė paveldimo turto masę T. B. mirties dieną. Nustatė, jog T. B. mirė 2022 m. vasario 23 d., tačiau notarei, išdavusiai paveldėjimo teisės liudijimą, informacija apie sutuoktinių banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas buvo pateikta ne T. B. mirties dieną, bet 2022 m. gegužės mėn. duomenimis, todėl buvo neteisingai nustatyta paveldimo turto masė. Iš visų banko sąskaitų išrašų nustatė, kad T. B. mirties dieną, t. y. 2022 m. vasario 23 d., sutuoktiniai bendrai banko sąskaitose turėjo 51 766,30 Eur (20 029,12 Eur + 1 619,46 Eur + 18 271,09 Eur + 11 846,63 Eur) ir 7 766,90 USD (5 484,81 USD + 2 282,09 USD). Bankų pateiktuose išrašuose nurodžius pinigų likučius nacionaline valiuta ir tose sąskaitose, kuriose piniginės lėšos buvo laikomos JAV doleriais, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pinigų likučių sumomis, nurodytomis nacionaline valiuta. Kituose išrašuose bankams lėšų nekonvertavus, teismas piniginių lėšų likutį nurodė JAV doleriais. Nurodė, kad ieškovui, paveldėjus T. B. turtą pagal testamentą, jam priklauso pusė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto bei piniginių lėšų, buvusių pas abu sutuoktinius palikėjos mirties dieną, t. y. 2022 m. vasario 23 d. Kadangi notarė V. K., išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, paveldimo turto masę nustatė ne palikimo atsiradimo dieną, bet pagal bankų pateiktų išrašų datą (išskyrus AB Swedbank, kuris pinigų likutį nurodė 2022 m. vasario 23 d.), ieškovas turi teisę į T. B. jos mirties dieną bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusią turto bei piniginių lėšų dalį. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir tai, kad iš viso pagal paveldėjimo teisės liudijimą ieškovui bendrai pervesta 2 793,28 Eur ir 3 848,42 USD, konstatavo, jog ieškovas turi teisę į 23 089,87 Eur (51 766,30 Eur / 2 – 2 793,28 Eur) ir 35,03 USD (7 766,90 USD / 2 – 3 848,42 USD) piniginių lėšų atlyginimą. Kadangi ieškovas notarės veiksmų neskundė, suėjo įstatymo nustatytas naikinamasis terminas notarės veiksmams apskųsti, todėl yra pagrindas paveldėto turto masę sudarančias sumas priteisti ieškovui iš atsakovo. Nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir užsienio valiuta priklausančias lėšas priteisti pagal sprendimo priėmimo metu esantį euro ir dolerio kursą. Ieškovui pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso tik tos sumos, buvusios palikėjo mirties dieną, todėl užsienio valiuta priklausanti suma konvertuojama palikimo atsiradimo dieną buvusiu valiutų kursu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad oficialus kursas 2022 m. vasario 23 d. buvo 1,134200, todėl 35,03 USD konvertavus į eurus susidarytų 30,88 Eur suma.
Atmetė reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, kadangi pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši piniginė prievolė ieškovui atsirado tik šio teismo sprendimo pagrindu. Pažymėjo, kad paveldėjimo bylą veda ir dėl paveldimo turto sprendžia notaras, atsakovas savo iniciatyva dėl paveldėto turto dalių ar lėšų paskirstymo jokios įtakos daryti negalėjo ir nedarė, todėl jokio termino įvykdyti piniginę prievolę nepraleido, o prievolė jam atsiranda šio sprendimo pagrindu. Ieškovas notarės veiksmų neskundė, neprašė papildyti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl atsakomybė už negalėjimą ieškovui naudotis savo pinigais negali būti perkelta atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo laikė pagrįstu ir ieškovui iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad teismas patenkino 44 proc. ir atmetė 56 proc. ieškinio reikalavimų (1 neturtinis reikalavimas patenkintas; 1 neturtinis reikalavimas atmestas; turtinis reikalavimas patenkintas 34 proc.), ieškovo mokėtina žyminio mokesčio suma į valstybės biudžetą sudaro 802,48 Eur. Kadangi ieškovas sumokėjo 433 Eur, o likusi suma atidėta iki sprendimo priėmimo, iš ieškovo valstybei priteistina 369,48 Eur žyminio mokesčio. Kadangi už ieškinio reikalavimus mokėtinas 1 433 Eur žyminis mokestis, todėl patenkinus 44 proc. ieškinio reikalavimų, 630,52 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą. Patenkinus 44 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 273,24 Eur x 0,44). Atmetus 56 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistinos 2 269,68 Eur atstovavimo išlaidos, o trečiajam asmeniui notarei D. R. iš ieškovo – 560 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 30 711,47 Eur kompensacijos ir 3 569,93 Eur kompensuojamų palūkanų priteisimo, pripažinti 2021 m. gruodžio 28 d. panaudos sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir priteisti ieškovui 900 Eur už buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą ir iš naujo išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas; atidėti 549 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Nesutinka su teismo išvadomis, kurių pagrindu buvo atmestas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Nurodė, kad T. B. medicininių dokumentų bei ligos aprašymo matyti, kad T. B. negalėjo nuo 2018 m. gegužės 15 d. dalyvauti su A. B. bendro ūkio tvarkyme , šeimos turtą (pinigines lėšas) panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, negalėjo atlikti būtinus kasdieninėje veikloje savarankiškus veiksmus. Pažymėjo, kad ieškovui nebuvo būtinumo spręsti klausimą dėl motinos T. B. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, nes visi jai būtini kasdieniniai poreikiai buvo sprendžiami, ji buvo prižiūrima slaugos paslaugas teikiančioje įstaigoje. Teismo psichiatro išvada, kad sandorio sudarymo metu (2020 m. rugsėjo 30 d.) T. B. nesuprato savo veiksmų ar sandorio turinio, negalėjo suvokti kitų veiksmų bei T. B. veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyno išvados, leidžia daryti išvadą, kad T. B. savarankiškai dėl savo sveikatos būsenos mažiausiai nuo 2020 m. birželio 5 d. negalėjo priimti bet kokio sprendimo. Ieškovas mano, kad sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą. Iš notaro patvirtinto ir teismo sprendimu pripažinto negaliojančiu T. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo matyti, kad atsakovui buvo suteikta teisė valdyti T. B. vardu atidarytas banko sąskaitas, disponuoti piniginėmis lėšomis. Ieškovas, įrodinėdamas T. B. teisę į kompensaciją, nurodė, kad iš A. B. banko sąskaitų matyti, kad atsakovas A. B. tuo metu, kai ieškovo motina, atsakovo sutuoktinė T. B. dėl savo psichikos būsenos negalėjo prieštarauti ar patvirtinti sandorius, iš savo bankų sąskaitų laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. vasario 23 d. išgrynino 54 322,95 Eur ir sumokėjo kitam asmeniui, savo dukrai D. Z., 7 100 Eur, viso 61 423 Eur. Ieškovas nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovas per minėtą laikotarpį šeimos poreikiams tenkinti įgijo kokį nors nekilnojamąjį, kilnojamąjį ar kitą brangų turtą, vykdė sutuoktinių prisiimtus įsipareigojimus arba kitokiu būdu išeikvojo tokio didelio masto turtą. Taip pat ieškovas nurodė, kad 7 100 Eur sumokėjimas D. Z. jokiu būdu neatitinka šeimos interesų. Ieškovo manymu, atsakovas, išgrynindamas pinigus iš kredito įstaigų, turėjo suvokti, kad disponuoja šeimos turtu ir pusė išgrynintų pinigų priklauso sutuoktinei T. B.. Jis turėjo užtikrinti šių pinigų perdavimą T. B.. Ypač atliekant banko operacijos tuo metu, kai T. B. pagal savo sveikatos būklę negalėjo nei pritarti, nei prieštarauti. T. B. dėl savo sveikatos būklės negalėjo atlikti jokių intelektualių ar fizinių veiksmų. Tačiau teigiant, kad T. B. galėjo kitų asmenų pagalba atlikti finansines operacijas, teismas turėjo nurodyti: kieno pagalba, kokia finansinė operacija ir kada buvo atlikta, kieno naudai. Vien teismo prielaidos neužtenka tam, kad būtų pagrįstas pinigų panaudojimas teisėtumas. Ieškovas aiškiai nurodė, kad A. B. išgrynino pinigines lėšas iš savo banko sąskaitos, ir paveldėjimo byloje jokios informacijos apie grynųjų pinigų likutį nesuteikė, nors pripažino, kad grynųjų pinigų turėjo. Ieškovas ne vieną kartą minėjo, kad nesvarbu kieno vardu buvo sudaryta banko sąskaitos sutartis, kieno banko sąskaitoje buvo pinigai, kas valdė grynuosius pinigus. Visas nurodytas turtas priklausė T. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kaip sutuoktiniams. Tai reiškia, kad kiekvienas sutuoktinis turi prievolę pateikti kitam sutuoktiniui ataskaitą apie šeimos turto panaudojimą. Priešingu atveju vienas nesąžiningas sutuoktinis gali praturtėti kito sutuoktinio sąskaita ir tokiu būdu padaryti jam nuostolius. Dėl šios priežasties įstatyme yra numatytas kompensavimo mechanizmas. Be to, nagrinėjamuoju atveju svarbu tai, kad A. B., atsižvelgiant į T. B. sveikatos būklę, jos negebėjimą dalyvauti kasdieniame šeimos ūkio tvarkyme, turėjo rūpestingai elgtis su šeimos turtu. Jeigu ir sutiktume, kad 4 849 Eur suma panaudota šeimos poreikiams arba T. B. išlaikymui, teismas turėjo vertinti kitų pinigų sumoje 56 574 Eur (61 423 Eur – 4 849 Eur) panaudojimo aplinkybių. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo bylos įrodymų (pateiktų banko sąskaitų), nes priešingu atveju, galėjo pastebėti ar nustatyti, kad T. B. turėjo tik vieną banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, skirtą kasdieniniam naudojimui (pensijoms, komunalinėms išlaidas, ir kt.). Su kitomis banko sąskaitomis nebuvo atlikta jokių banko operacijų, susijusių su jos priežiūra, paslaugų apmokėjimu bei buto komunalinių paslaugų apmokėjimu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl nešališkumo principo pažeidimo. Tačiau iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nesugebėjo išvengti šių proceso normų pažeidimo. Vietoj to, kad atliktų įrodymų tyrimą, teismas besąlygiškai sutiko su atsakovo argumentais, iš esmės į savo baigiamąjį aktą perrašė visus atsakovo argumentus. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų, t. y. lėšų panaudojimo ne šeimos poreikiams tenkinti, deklaratyvi ir visiškai nepagrįsta, grindžiama prielaidomis. Ieškovas mano, kad atsakovo kaltė dėl 30 711 Eur (61 423 Eur/2) panaudojimo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnis ir CK 3.115 straipsnis, įrodyta.
10.2. Dėl buto panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimas pripažintas negaliojančiu, visi sandoriai, kurie sudaryti šio sandorio (2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo) pagrindu, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Ieškovo teigimu, atsakovas gavo ne tik pinigus už buto nuomą, bet ir panaudos gavėjo sumokėtą kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius.
10.3. Dėl kompensuojamų palūkanų. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepagrįstai naudojosi ieškovo pinigais nuo palikimo atsiradimo dienos ir savo prievolės paveldėjimo byloje perduoti jam nepriklausantį turtą nevykdė. Tokiu atveju ieškovas turi teisę į minimalius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymo. Teismas turėjo vertinti dėl kieno kaltės notarė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą tenkino ir pripažino 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą negaliojančiu. Jeigu nebūtų atliktas notarės veiksmas – įgaliojimo patvirtinimas, nebūtų ginčo teisme dėl sandorio ir nebūtų paskirta ekspertizė. Remiantis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad dėl notarės veiksmų ieškovas buvo priverstas ginti savo pažeistas teises ir būtent notarė yra atsakinga už bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovas mano, kad notarė ne tik neturėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ir turi prievolę atlyginti ieškovo išlaidas, susijusias su ekspertizės paskyrimu.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą: l) ieškovo ieškinį dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo (notarinio registro Nr. DR-5367) panaikinimo atmesti; 2) ieškovui priteistiną sumą sumažinti 726,22 Eur suma iki 22 394,54 Eur; 3) atmesti ieškovo prašymą dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo; 4) atsakovo pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo priteisti pilna apimtimi; priteisti iš ieškovo visas atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
11.1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. notarinio įgaliojimo panaikinimo pateikė vienus kitiems prieštaraujančius argumentus. Pripažįstama, kad atsakovas ir trečiasis asmuo (notarė D. R.) teisingai nurodė, kad su T. B. dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. sandorio bendravo notarė D. R., kuri nurodė, jog T. B. sandorio prasmę ir turinį puikiai suprato, buvo adekvati, abejonių nekilo. Taigi tai, kad įgaliojimo sudarymo metu T. B. suprato tiek sandorio prasmę, tiek ir turinį puikiai suprato, buvo adekvati ir abejonių (dėl jos psichinės būklės) nekilo ne tik notarei, bei šio sandorio sudaryme dalyvavusiems asmenims, tačiau ir bylą išnagrinėjusiam bei sprendimą priėmusiam teismui. Teismas sprendime patvirtinus, kad tiek buvęs sutuoktinis, tiek ir notarė teisingai nurodė apibūdindami T. B. (tame tarpe ir suvokimą sandorio prasmę ir turinį) psichinę būklę, vien šių aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl šio įgaliojimo panaikinimo dėl įgaliojimą sudariusio asmens valios trūkumų. Teismui konstatavus, kad T. B. iki pat mirties galėjo įgyvendinti savo teisę naudotis banko sąskaitomis, t. y. buvo tam pakankamai veiksni, tai taip pat laikytina savarankišku pagrindu konstatuoti, kad naikinti įgaliojimo šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu panaikintas įgaliojimas buvo standartinis ir niekuo neišsiskyrė iš kitų tokio pat pobūdžio įgaliojimų, jis buvo reikalingas bei naudojamas išimtinai kasdienių iškylančių T. B. poreikių, kurių būtinybę savo sprendime pripažino ir teismas, tenkinimui. Ginčo laikotarpiu T. B. nebuvo pripažinta neveiksnia, tokio proceso neinicijavo ir pats ieškovas. Vien faktas, kad T. B., sudarydama įgaliojimą, nesuprato savo veiksmų ar sandorio turinio, nereiškia, kad palikėja nesuprato būtinybės patenkinti savo fiziologinius ar kitus poreikius ir tam prieštaravo. Niekam iš su ja artimai bendraujančių asmenų, t. y. nei sūnui (ieškovui), nei sutuoktiniui (atsakovui) jos veiksnumas nekėlė abejonių, todėl jie tokio proceso ir neinicijavo; teismas pripažįsta, kad T. B. sudarydama šį įgaliojimą, suprato šio įgaliojimo tikrąjį tikslą, t. y. būtinų poreikių tenkinimo bei tam neprieštaravo. Tačiau konstatavus tokias aplinkybes teismas iš esmės pripažįsta buvus šį konkretų mirusiosios T. B. valią bei tikslą, t. y. dėl atitinkamo įgaliojimo atsakovui suteikimo. Nėra duomenų, jog atsakovas šį įgaliojimą būtų panaudojęs priešingai T. B. interesams. Akivaizdu, kad tiek įgaliojimas buvo būtinas T. B. tam, kad jos sutuoktinis galėtų įgyvendinti jos teises (jog tokia buvusi T. B. valia patvirtino ir notarė), kam, jis, beje vėliau ir buvo panaudotas. Tačiau, nepaisant to, naikindama įgaliojimą, rėmėsi išimtinai byloje pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad mirusioji iš tiesų sirgo nurodytomis ligomis, t. y. demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga ir kyla pagrįstų abejonių, ar visais atvejais, diagnozavus šias ligą, galima konstatuoti, kad asmuo nesuprantama savo veiksmų esmės (turi valios trūkumų). Eksperto ekspertizės akte iš esmės aprašyti požymiai, kurie be jokios abejonės, pagrindžia šių ligų diagnozę, tačiau niekaip nepatvirtina, kad dėl jų T. B. negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Juo labiau, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, pats asmeniškai mirusiosios psichinės būklės įvertinti negalėjo ir turėjo remtis išimtinai tik medicininiais įrašais. Teismas byloje pateiktam ekspertizės aktui skyrė išskirtinę, prioritetinę reikšmę. Nepaisant to, kad nei įgaliojimo pasirašyme bešališkoms liudytojoms, nei notarei, nei su ja bendraujantiems – ieškovui bei atsakovui, T. B. veiksnumas abejonių niekada nekėlė. Akivaizdu, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu T. B. nebuvo tokios būklės (kaip pavyzdžiui, nesiorientuoja laike, nesupranta regimosios informacijos, arba jos nemato, nesupranta girdimosios informacijos ir pan.) dėl kurios ir buvo konstatuotas jos negalėjimas suprasti savo veiksmų ir juos valdyti būtent 2020 m. rugsėjo 30 d. Šie eksperto aprašyti simptomai ne tik nepatvirtinti bylos medžiaga, tačiau akivaizdžiai prieštarauja visoms objektyvioms bylos aplinkybėms. Kategoriški eksperto teiginiai apie T. B. veiksnumą konkrečią sandorio sudarymo dieną, prieštarauja iš esmės visai objektyviai bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtai bylos medžiagai. T. B., pasirašydama įgaliojimą, aiškiai išreiškė savo norą, t. y. kad įgalioja savo sutuoktinį tvarkyti jos asmeninius reikalus. Nei notarei, nei notarės padėjėjai pokalbio su T. B. metu nekilo abejonių, kad ji turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl notarė ir patvirtino įgaliojimą, kurį (T. B. dėl savo fizinės būklės negalint jo pasirašyti) dar patvirtino trys bešališkos liudytojos. Liudytojos, prieš tvirtindamos sandorį, taip pat asmeniškai įsitikino tokia T. B. valia. Nebuvus įstatyminio pagrindo neišduoti įgaliojimo, nėra ir jokio pagrindo jo naikinti.
11.2. Nurodė, kad teismas neteisingai vadovavosi klaidingu ieškovo paveldimo turto paskaičiavimu. Sprendime cituojant ieškovą klaidingai konstatuojama, kad A. B. vardu atidarytose AB Medicinos banko sąskaitose T. B. mirties dieną 2022 m. vasario 23 d. buvo toks pinigų likutis: (duomenys neskelbtini) likutis 4,33 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis l 448,10 Eur. Pažymi, jog tai, kad šie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės atsakovo buvo akcentuojama 2023 m. gegužės 15 d. atsiliepime į patikslintą ieškovo ieškinį. Ieškovas išsakydamas tokius niekuo neparemtus teiginius klaidina teismą, nes, kaip matyti iš kartu su šiuo 2023 m. gegužės 15 d. atsiliepimu pateikiamos T. B. mirties dienai šiame banke buvusios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, jame priešingai nei buvo tvirtinama ieškovo ieškinyje, kuriame tvirtinama, kad šioje sąskaitoje buvo 1 448,10 Eur yra nurodomas likutis 0,00 Eur. Analogiškas nulinis likutis nurodomas ir sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovo tvirtinimu T. B. mirties dieną taip pat buvo lėšų (4,33 Eur). Šių aplinkybių patvirtinimui atsakovas kartu su 2023 m. gegužės 15 d. atsiliepimu pateikė teismui tai pagrindžiančius dokumentus. Teismas, traktuodamas, kad šios ieškovo deklaruojamos sumos AB Medicinos bankų sąskaitose buvusios padarė tą pačią klaidą ir šias sumas pridėjo prie bendros skaičiuotinos paveldimos pinigų sumos paveldimos pinigų sumos. Taigi, T. B. mirties dieną A. B. AB Medicinos banke bendras piniginių lėšų likutis buvo ne 11 846,63 Eur, o 10 394,2 Eur suma (11 846,63 Eur - l 448,10 Eur - 4,33 Eur = 10 394,2 Eur). Tokiu būdu bendras paveldimas turtas mažintinas l 452,43 Eur suma. Keičiasi visų bankų sąskaitų eurais bendra suma, t. y vietoje 51 766,30 Eur turėtų būti 50 313,87 Eur (20 029,12 Eur + l 619,46 Eur + 18 271,09 Eur + 10 394,2 Eur). Tokiu atveju Ieškovas turi teisę ne į 23 089,87 Eur, o į 22 363,66 Eur dydžio paveldimą turtą (50 313,87 Eur / 2- 2 793,28 Eur = 22 363,66 Eur).
11.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų bei kompensacinių palūkanų priteisimo. Ieškovas inicijuodamas nagrinėjamą civilinę bylą ir joje siekdamas savo interesų gynimo patyrė bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant šį klausimą reikalinga įvertinti tiek tai, kodėl šis ginčas pasiekė teismą, ar negalėjo (neturėjo) šis ginčas būti išspręstas kitame tarp kitų šalių ginče, kodėl šios išlaidos susidarė, t. y. jų priežastingumas, o taip pat ir tai, kiek jų didėjimui turėjo įtakos paties ieškovo elgesys. Teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas, kodėl iš atsakovo priteistos sumos buvo išspręstos ne paveldėjimo byloje, o tik po ieškovo kreipimosi į teismą, teismo sprendimu, nurodė ir priežastį – kadangi notarė V. K., išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, paveldimo turto masę nustatė ne palikimo atsiradimo dieną, bet pagal bankų pateiktų išrašų datą. Taigi, šiuo atveju teismo sprendimu buvo konstatuota notarės netinkamas jai pavestų funkcijų atlikimas, dėl ko netinkamai suformulavus pareikalavimus bankui ir iš bankų gavus netikslius, netinkamus duomenis, buvo neteisingas apskaičiuotas ieškovui T. B. mirties dienai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas bei tenkanti piniginių lėšų dalis. Šiuo atveju konstatavo tiek notarės netinkamą veiksmų atlikimą, t. y. banko išrašų T. B. mirties dienai neišreikalavimą, tiek ieškovo netinkamų veiksmų atlikimą (kad jis netinkamai atliekamų notarės veiksmų neskundė). Tik dėl paties ieškovo elgesio, t. y. neskundžiant notarės veiksmų ir nerašant šitų klausimų išspręsti paveldėjimo byloje, šie klausimai turėtų būti (ir buvo) išspręsti civilinėje byloje. Atsakovas niekaip nėra susijęs ir negali būti laikomu atsakingu už netinkamų notarės veiksmų atlikimą, t. y. kad ji netinkamai apskaičiavo ieškovo paveldimo turto masę, ar juo labiau už paties ieškovo veiksmus, t. y. kai jis nusprendė šiuos klausimus spręsti ne paveldėjimo byloje, o kreipiantis su ieškiniu į teismą. Šiuo atveju jeigu bet kuris dėl susiklosčiusios situacijos atsakingų asmenų būtų elgęsis taip, kaip numatyta įstatymo, kaip pavyzdžiui, notarė atitinkamai atlikusi jai įstatymo deleguotas funkcijas ir / arba ieškovas savo pretenzijas būtų reiškęs tiesiogiai notarei paveldėjimo byloje, tokia civilinė byla, kurioje dalyvautų atsakovas, net nebūtų pradėta. Tokiu atveju paveldimo turto masė turėjo būti apskaičiuota bei paskirstyta be atsakovo dalyvavimo ir / ar kokio nors jo įsikišimo. Į atsakovą niekada niekas nesikreipė su reikalavimu dėl tenkančios pinigų sumos perskaičiavimo ir / ar grąžinimo (sumokėjimo). Taip pat svarbu ir tai, kad kaip nurodoma teismo sprendime, paskirstyti ir išmokėti ieškovui jam tenkančią palikimo dalį buvo ne atsakovo pareiga. Notarė galėjo šiuos veiksmus atlikti (dalį kurių beje ir atliko) vienasmeniškai be jokio atsakovo dalyvavimo. Sutinka, kad formaliai tik dėl to, kad, esant susiklosčiusiai situacijai, šito klausimo išnagrinėti kitu būdu nebeliko jokios kitos galimybės, todėl paveldima suma priteistina iš atsakovo šitame procese. Tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas dėl susiklosčiusios situacijos niekaip nėra atsakingas, jos neįtakojo ir neturėjo galimybės įtakoti, nelieka ir jokio pagrindo konstatuoti kokios nors jo kaltės. Šis klausimas tampa aktualus sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. tiek dėl vienašalio T. B. sudaryto sandorio panaikinimo, tiek ir apskaičiuojant bei paskirstant šalių dėl šio proceso patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavęs šias reikšmingas dėl paties proceso priežastingumo aplinkybes, spręsdamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo bei priteisimo klausimą jų nebevertino. Šiuo sprendimu iš atsakovo, visiškai dėl susidariusios situacijos neatsakingo ir nekalto asmens, teismas be jokių motyvų bei argumentų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytą principą, priteisė ieškovo šitame procese patirtas bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo patenkintos proporcingai atmestų bei patenkintų reikalavimų daliai. Akivaizdu, kad toks pritaikytas šalių patirtų išlaidų paskirstymo principas, įvertinant šalių kaltę (atsakovo kaltės nebuvimą), šio proceso atsiradimo priežastis (su kuo atsakovas niekaip nėra susijęs) yra neteisingas ir teismo taip pat turėtų būti pakeistas. Teismui konstatavus atsakovo kaltės nebuvimą, o notarės kaltę netinkamai vykdant jai pavestas funkcijas, o taip pat tai, kad pats ieškovas nesilaikė įstatyme numatytos tvarkos, šį klausimą jau buvo priverstas nagrinėti teismas. Akivaizdu, kad dėl netinkamų įstatyme deleguotų funkcijų atlikimo, kaip pripažįstama ir sprendime, turėtų būti atsakingas notaras. Taigi tik iš jo ieškovas ir turėtų teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovui netraukiant notarės atsakovu, ši pareiga atlyginti laimėjusios šalis patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti perkelta niekaip su tuo nesusijusiam proceso dalyviui. Taigi, esant susiklosčiusiai situacijai atsakovas neturėtų būti atsakingas dėl netinkamo notarės veiksmų atlikimo ir iš jo ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apskritai jam negali būti priteisiamos. Tuo tarpu iš paties ieškovo atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos pilna apimtimi. Teismui vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo taikymo tinkamumą, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į šių ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, t. y. nuo pat pradžių netinkamai pasirinktą gynybos būdą (netinkamų notarės atliktų veiksmų neginčijimo), netinkamą proceso šalių pasirinkimą (paveldėjimo bylą vedusio notaro nepatraukimo atsakovu), taip pat ilgą laiką tinkamo ieškinio nesuformulavimą (ieškinys buvo tikslinamas net tris kartus).
11.4. Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokios prievolės išmokėti ieškovui jo paveldimo turto sumą neturėjo. Priešingai, kaip pripažįstama sprendimu, ši prievolė kilo tik dėl notarės netinkamų veiksmų atlikimo paveldėjimo byloje ir dėl to, kad pats ieškovas jokių notarės veiksmų paveldėjimo byloje neskundė, todėl dėl šios priežasties šią prievolę sumokėti notarės per klaidą neišmokėtos pinigų sumos teismas perkėlė atsakovui. Nagrinėjamu atveju nesant jokios prievolės, pagal kurią atsakovas būtų turėjęs išmokėti ieškovui šio teisme reikalaujamą pinigų sumą, nelieka ir jokio pagrindo priteisti iš atsakovo iš prievolės kylančių procesinių palūkanų. Juo labiau, nėra pagrindo jų tenkinti nuo 2023 m. vasario 15 d., nes pradiniu ieškiniu buvo reiškiami visai kitokio pobūdžio reikalavimai (dėl kompensacijos už buto nuomą), kurie teismo buvo atmesti bei reikalavimas dėl 1 392 Eur kompensacijos priteisimo, kurio ieškovas vėlesniais ieškiniais apskritai atsisakė.
12. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundų prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
12.1. Sutinka su atsakovo teiginiais, kad teismo sprendimo dalis, susijusi su T. B. gebėjimu atlikti valinius veiksmus yra dviprasmiškas ir prieštaringas. Pripažinus 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, teismas padarė išvadą, kad sandorių sudarymo metu T. B. negalėjo suvokti savo veiksmų prasmės ir numatyti jo padarinių ir tuo pačiu metu teismas pripažino, kad T. B. galėjo atlikti tam tikrus valinius veiksmus su savo turtu (piniginėmis lėšomis) po įgaliojimo sudarymo. Teismo ekspertas įvertino visus turimus duomenis apie mirusiosios T. B. psichikos sutrikimus, objektyviai užfiksuotus T. B. medicininiuose dokumentuose iki ginčijamo įgaliojimo sudarymo. Ieškovo vertinimu, sudarytas įgaliojimas buvo nenaudingas ir žalingas T. B. interesams. Šio dokumento pagrindu, atsakovas sumažino šeimos ir paveldėjimo turto masę. Nėra jokių duomenų, kad šio įgaliojimu pagrindu buvo atlikti kokie nors procesiniai veiksmai T. B. naudai, kad buvo operatyviai sprendžiami kylantys klausimai, susiję su jos slauga. Iš esmės šio įgaliojimo sudarymo tikslas buvo suteikti atsakovui galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis T. B. vardu atidarytose banko sąskaitose. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamas įgaliojimas buvo naudingas T. B. arba sutuoktinių interesams.
12.2. Iš dalies sutinka su apeliacinio skundo reikalavimo sumažinti priteistą ieškovui 726,22 Eur suma iki 22 394,54 Eur. Prašant sumažinti ieškovui priteistą sumą 726,22 Eur suma, atsakovas turėjo ir galėjo pastebėti, kad banko sąskaitos likutis pateiktas kita valiuta – litais, o teismas priteisė ieškovui – eurais.
13. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti,. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
13.1. Nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovas, kaip paveldėtojas, įgyja tik tas turtines, kurios priklausė palikėjai T. B. jos mirties dieną, t. y. 2022 m. vasario mėn. 23 d. Šitas teises paveldėtojas įgyja tik nuo palikėjo mirties momento. Iki palikėjo mirties paveldėtojas jokių (tiek nei materialių, tiek ir nematerialių) teisių neįgyja. Reiškia ir neturi reikalavimo teises į jas. Juo labiau paveldėtojas neįgyja į jokį kitą, vėliau atsiradusį (palikėjo mirties dieną neturėtą ir jam nepriklausiusį) turtą.
13.2. Pažymėjo, kad paveldėjimo bylą veda ir dėl paveldimo turto sprendžia notaras, atsakovas savo iniciatyva dėl paveldėto turto dalių ar lėšų paskirstymo jokios įtakos daryti negalėjo ir nedarė, todėl jokio termino įvykdyti piniginę prievolę nepraleido, o prievolė jam atsiranda šio sprendimo pagrindu. Gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turėjęs galimybę susipažinti su paveldėjimo byla, notarės veiksmų neskundė, neprašė papildyti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl atsakomybė už negalėjimą ieškovui naudotis savo pinigais negali būti perkelta atsakovui. Atsakovas negali būti atsakingas dėl to, kad notaro, tvarkančio paveldėjimo bylą, kokių nors veiksmų (ne)tinkamo atlikimo. Atsakovas negali būti atsakingas dėl ieškovo netinkamai pasirinktų pažeistų teisių gynimo būdo, t. y. neskundžiant jokių notaro veiksmų ir dėl netinkamo ieškovui priklausančių piniginių lėšų paskaičiavimo bei pervedimo. Atsakovas neturėtų būti atsakingas dėl netinkamo notarės veiksmų atlikimo ir iš jo ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apskritai jam negali būti priteisiamos.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Esminės faktinės bylos aplinkybės
16. Iš 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo nuorašo, nustatyta, jog T. B. įgaliojo A. B. atstovauti notarų biure, visose teismo įstaigose, atstovauti jai bet kurioje antstolio kontoroje ir (ar) visose kitose įstaigose, bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke ar kitoje kredito įstaigoje, Klaipėdos psichikos sveikatos centre, bet kurioje kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, ligoninėje, poliklinikoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visuose jos teritoriniuose skyriuose, bet kuriame socialinės rūpybos skyriuje, Ligonių kasose, Darbo biržoje, Mokesčių inspekcijoje bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat santykiuose su bet kuriais kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, vykdant anksčiau nurodytus pavedimus, gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus (jų dublikatus), sumokėti ir gauti pinigus, daryti pareiškimus, pasirašyti prašymus, paraiškas bei visus kitus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimą patvirtino notarė D. R., Klaipėdos miesto 13-asis notaro biuras. Įgaliojimą pasirašė O. M., L. M., L. R..
17. Klaipėdos m. 11-ojo notaro biuro notarė V. K., vadovaudamasi testamentu, kurį sudarė palikėja T. B., mirties data 2022 m. vasario 23 d. (testamentą patvirtino Klaipėdos m. 4 notarų biuro notarė I. M., 2001 m. spalio 10 d., registro Nr. M-8102), 2022 m. liepos 27 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą palikėjos testamente nurodytam turto įpėdiniui J. T.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro: Butas, esantis (duomenys neskelbtini); 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų AB SEB banke T. B. vardu atidarytose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) USD; Nr. (duomenys neskelbtini) Eur. Pagrindas: AB SEB banko 2022 m. gegužės 6 d. informacinis raštas Nr. SEBLT/22/CR15033; 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų AB Šiaulių banke A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas: AB Šiaulių banko 2022 m. gegužės 13 d. informacinis raštas Nr. 22-09196 ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. K. 2022 m. liepos 27 d. išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas; 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) USD; Nr. (duomenys neskelbtini) Eur; Nr. LD2205200013 S. P.: AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo 2022 m. gegužės 10 d. pažyma Nr. 8176-10/809 ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. K. 2022 m. liepos 27 d. išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas; 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų „Swedbank“, AB A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. 14122); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas: „Swedbank“, AB 2022 m. gegužės 17 d. informacinis raštas Nr. SPAMKT-22-5113 ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. K. 2022 m. liepos 27 d. išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas; 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų AB SEB banke A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) USD; (duomenys neskelbtini) EUR; (duomenys neskelbtini) USD; (duomenys neskelbtini) EUR; (duomenys neskelbtini) S. P.: AB SEB banko 2022 m. gegužės 6 d. informacinis raštas Nr. SEBLT/22/CR15041 ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. K. 2022 m. liepos 27 d. išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas; 1/2 (viena antroji) dalis paprastųjų vardinių akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (kodas (duomenys neskelbtini)) akcijų, 28 136 vienetų, vienos akcijos nominali vertė 0,285000 Eur, 2022 m. gegužės 5 d. vertybinių popierių vertė 8 018,76 Eur; ISIN kodas LT0000111650, vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur. Pagrindas: AB SEB banko 2022 m. gegužės 6 d. informacinis raštas Nr. SEBLT/22/CR15041; 2022 m. gegužės 6 d. vertybinių popierių portfelio išrašas ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. K. 2022 m. liepos 27 d. išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas; 1/2 (viena antroji) dalis piniginių lėšų Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas: Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2022 m. liepos 4 d. pažyma Nr. 19.25-L301/347 ir Klaipėdos m. 11 notaro biuro notarės V. K. 2022 m. liepos 27 d. išduotas mirusiojo dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas.
18. Ieškovui iš atsakovo buvo pervesta 2 430,01 Eur ir 3 829,53 USD; iš T. B. sąskaitų pervesta 363,27 Eur ir 19,09 USD. Iš viso pagal paveldėjimo teisės liudijimą J. T. bendrai pervesta 2 793,28 Eur ir 3 848,42 USD.
19. Atsakovo A. B. vardu atidarytose AB SEB banko sąskaitose T. B. mirties dieną 2022 m. vasario 23 d. buvo toks pinigų likutis: sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis 7 600,85 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 4 846,51 Eur ir 1 363,84 USD; (duomenys neskelbtini) likutis 6 807,28 Eur ir 2 000 USD; (duomenys neskelbtini) likutis 2 072,27 USD. T. B. vardu atidarytose AB SEB banko sąskaitose T. B. mirties dieną 2022 m. vasario 23 d. buvo toks pinigų likutis: (duomenys neskelbtini) likutis 48,70 USD; (duomenys neskelbtini) likutis 774,08 Eur. Iš viso bendrai sutuoktinių T. B. mirties dieną AB SEB banko sąskaitose pinigų likutis buvo 20 029,12 Eur ir 5 484,81 USD. Atsakovo A. B. vardu atidarytoje AB Šiaulių banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) T. B. mirties dieną 2022 m. vasario 23 d. buvo 1 619,46 Eur pinigų likutis; AS Citadele banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 2 282,09 USD. Atsakovo A. B. vardu atidarytose AS Luminor banko sąskaitose T. B. mirties dieną 2022 m. vasario 23 d. buvo toks pinigų likutis: (duomenys neskelbtini) likutis 1 037,09 Eur; (duomenys neskelbtini) 6 708,46 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 0 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 9 866,78 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 26,41 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 318,99 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 313,36 Eur; iš viso bendrai piniginių lėšų likutis: 18 271,09 Eur. Atsakovo A. B. vardu atidarytose AB Medicinos banko sąskaitose T. B. mirties dieną 2022 m. vasario 23 d. buvo toks pinigų likutis: (duomenys neskelbtini) likutis 0,00 Lt; (duomenys neskelbtini) likutis 0,00 Lt; (duomenys neskelbtini) likutis 1 004,21 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 3 004,21 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 2 556,01 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 2 960,91 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 868,86 Eur; iš viso bendrai piniginių lėšų likutis: 10 394,20 Eur.
20. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. liepos 5–31 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-66/2023 konstatuota, kad T. B., sudarydama 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą, sirgo demencija, vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, ir negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
Dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo panaikinimo
21. Atsakovas, be kita ko, ginčija pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento T. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. įgailojimas, išduotas atsakovui. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti ginčijamo 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo, o įgaliojimo ginčijimo procese atsakovas nebuvo tinkamai pasirinkta proceso šalis: T. B. veiksnumas nekėlė abejonių nei ieškovui, nei atsakovui; teismas pripažino, jog T. B., sudarydama įgaliojimą, suprato šio įgaliojimo tikslą; ekspertizės aktui suteiktas prioritetas prieš kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą, pažymėjo, jog sandorio sudarymo metu T. B. jau sirgo demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, ir sandorių sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų prasmės ir numatyti jo padarinių, tai konstatuota ekspertizės akte Nr. 87TPK-66/2023.
22. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, be kita ko, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).
23. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). Nors pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau, nagrinėjamu atveju ginčijant įgaliojimą, ieškinio pagrindu nurodoma, jog T. B. buvo neveiksni išduodami įgaliojimą atsakovui, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę kartu su kitais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog T. B. buvo atlikta teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė. 2023 m. liepos 5 d. – liepos 31 d. ekspertizės akte nurodyta, kad T. B., sudarydama 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą, sirgo demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taigi eksperto išvada yra kategoriška.
24. Teismas visada turi įvertinti, ar ekspertizė atlikta išsamiai, ar ekspertizės akte pateikti išsamūs ir teisingi atsakymai į pateiktus klausimus, ar ekspertizes akto išvados yra pagristos ir neprieštaraujančios kitiems byloje esantiems įrodymams, be kita ko, ir ekspertui pateiktiems medicininiams dokumentams.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo ekspertizės aktas yra reikšmingas įrodymas vertinant ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną sandorio sudarymo metu. Ekspertizės aktas yra motyvuotos ir paremtos medicininės dokumentacijos duomenimis. Pažymėtina, kad ekspertizės akte yra aiškiai nurodyta, kad yra pakankamai duomenų apie mirusios psichikos sutrikimus. Todėl vien ta aplinkybė, kad notarei ir / ar kai kuriems liudytojams T. B. atrodė adekvati, negali eliminuoti tikimybės, jog T. B. turėjo psichikos sutrikimų, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti įgaliojimo sudarymo metu. Liudytojų parodymai negali paneigti ekspertizės išvadų, kadangi žmogaus realios psichinės būklės įvertinimas priklauso nuo pašnekovo amžiaus, išsilavinimo, sveikatos būklės pokalbio metu, pokalbio trukmės ir temos bei kiek laiko pašnekovai pažįstami. Dėl to liudytojų parodymai neatspindi tikrosios T. B. psichinės būklės.
26. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, priešingai nei nurodoma atsakovo apeliaciniame skunde, eksperto padaryta kategoriška išvada dėl T. B. negebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę gali pagrįsti T. B. psichinę būseną įgaliojimo sudarymo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal eksperto atsakymą į teismo pateiktus klausimus paskiriant ekspertizę klausimą pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Nagrinėjamu atveju ekspertas atsakė į teismo užduotą klausimą, tyrimui pakako duomenų duoti tokią išvadą, todėl ekspertas pateikė kategorišką, o ne prielaidomis paremtą išvadą.
27. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš pateiktų medicininių duomenų nustatyta, kad T. B. diagnozuota Alzheimerio liga, tyrimais fiksuoti galvos smegenų pakitimai. Nuo 2016 m. T. B. diagnozuota demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga; ligos eiga blogėjo, nuolat buvo stebima psichiatro; protinės būklės tyrimai MMSE nuolat blogėjo. Remiantis byloje esančia VšĮ „Pagalba senjorui“ pažyma nustatyta, kad T. B. dėl silpnos fizinės ir protinės sveikatos nebegalėjo pasirūpinti savimi, nebegalėjo atstovauti savęs institucijose. Vertinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad sudarant įgaliojimą 2020 m. rugsėjo 30 d. T. B. sveikatos būklė negalėjo pagerėti. Dėl to teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus su kitais byloje surinktais įrodymais (vertinant artimiausius medicinos dokumento išrašus įgaliojimo sudarymo datai) buvo pagrindas priimti tokį sprendimą, t. y. konstatuoti, kad įgaliojimo sudarymo metu T. B. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Atmesti kaip visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai susiję su tuo, kad tvirtinančiai įgaliojimą notarei nekilo abejonių dėl tikrosios T. B. valios išraiškos. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo vien tik notarės ar liudytojų paaiškinimais, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino notarės ir liudytojų paaiškinimus ir padarė išvadas atsižvilgamas ir kitus byloje esančius reikšmingus duomenis, jų visumą, kurie visgi sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad įgaliojimo surašymo metu T. B. būsena neleido tinkamai suprasti savo veiksmų ir (ar) jų valdyti.
Dėl 30 711,47 Eur kompensacijos priteisimo
28. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio dalį dėl 30 711,47 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovo, nusprendė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. lėšų panaudojimo ne šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, jog T. B. negalėjo nuo 2018 m. gegužės 15 d. dalyvauti su atsakovu bendro ūkio tvarkyme, šeimos turtą panaudojant šeimos poreikiams tenkinti, negalėjo atlikti būtinus kasdienėje veikloje savarankiškus veiksmus.
29. Sutuoktinių jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.117 straipsnis, kurio 4 dalis nustato, kad vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto paveldima pagal CK penktosios knygos normų nustatytas taisykles. Vadinasi, po T. B. mirties dėl jai priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai.
31. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kuri pasibaigia, mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.68 straipsnis).
32. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
33. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą, pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 14 pastraipa).
34. Nagrinėjamu atveju bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė 2022 m. vasario 23 d. mirus atsakovo sutuoktinei T. B.. Remiantis teisiniu reguliavimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovas, kaip paveldėtojas, įgijo tas turtines teises, kurios priklausė T. B. jos mirties dieną 2022 m. vasario 23 d. Palikėjos mirties dienos momentu priklaususių piniginių lėšų dydis nustatytas byloje esančiais įrodymais, t. y. banko sąskaitų išrašais apie tiek T. B. sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, tiek ir atsakovo banko sąskaitose palikėjos mirties dienai buvusias pinigines lėšas.
35. Nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo.
36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Tai reiškia, kad ieškovas, T. B. įpėdinis, grįsdamas savo reikalavimą, turėjo įrodyti, jog atsakovo banko sąskaitose buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos išskirtinai tik atsakovo poreikiams tenkinti, o ne šeimos reikmėms. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog už T. B. priežiūrą VšĮ „Pagalba senjorui“ 2021 m. vasario 2 d. – rugsėjo 3 d. buvo mokama kas mėnesį po 1 260 Eur, vėliau mažesnes sumas; Klaipėdos socialinių paslaugų centrui „Danė“ nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. sumokėta 4 849 Eur už paslaugas. Neabejotinai piniginės lėšos buvo naudojamos ir vaistams, maisto produktams, higienos priemonėms, sąskaitų ir paslaugų apmokėjimui. Byloje nesant duomenų ir įrodymų apie tai, kad bendras lėšas atsakovas naudojo ne šeimos interesais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo netenkino. Apeliaciniame skunde ieškovas niekaip nepagrindžia atsakovo veiksmų neteisėtumo, kurie, ieškovo manymu, patvirtina piniginių lėšų panaudojimą ne šeimos poreikių tenkinimui.
Dėl buto panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo
37. Ieškovas taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl buto nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tuo pačiu netenkindamas reikalavimo ir dėl žalos atlyginimo. Ieškovo vertinimu, teismui pripažinus 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą negaliojančiu, visi sandoriai, sudaryti šio įgaliojimo pagrindu, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento, prašė priteisti 900 Eur negautas pajamas. Ieškovo vertinimu panaudos sutartis yra apsimestinis, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, nes iš tikrųjų tarp sutarties šalių susiklostę gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo sandorio pripažinti apsimestiniu, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų nuomos, o ne panaudos teisnius santykius, ieškovas neįrodė žalos (negautų pajamų), kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
38. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą panaudos sutarties apibrėžimą, panaudos sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje nustatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481 straipsnių, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).
39. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).
40. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020).
41. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Tokiu atveju turi būti taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, kaip antai neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Sprendžiant dėl sandorio, sudaryto esant šalių valios trūkumų, kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė, sudarydamos ginčijamą sandorį. Pažymėtina, kad tam, jog sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, šalis privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).
42. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas ir A. J. 2021 m. gruodžio 28 d. pasirašė gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį. Panaudos sutarties 1.1. punktu panaudos davėjas perdavė panaudos gavėjui naudotis ir valdyti gyvenamąsias patalpas (vieno kambario butą) 43,22 kv. m. esančias (duomenys neskelbtini). Panaudos sutarties 3.1 punkte nustatytas panaudos sutarties terminas ne trumpesnis nei vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Sutartis įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d.
43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad ieškovo argumentai dėl jo nurodyto sandorio apsimestinumo nepakankami ir neteikiantys pagrindo panaudos sutarties teismo iniciatyva ex officio pripažinti apsimestiniu sandoriu.
44. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog butu, esančiu (duomenys neskelbtini), niekas nesinaudojo; byloje nebuvo duomenų apie tai, kad T. B. kada nors vertėsi nekilnojamojo turto nuoma; vertino ir atsakovo nurodytas aplinkybes, jog panaudos sutartis buvo sudaryta tam, kad trečiasis asmuo butą remontuotų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo paveldėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas; nėra įrodymų net ir esant atsakovo banko sąskaitų išrašams, jog buvo gauti nuompinigiai; byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl ieškovo nurodomo nuomos dydžio, nuomos dydis grindžiamas tik deklaratyviais ieškovo samprotavimais. Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ne išnuomotas, o perduotas pagal panaudos sutartį.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad ieškovas nepateikė nuomos santykių egzistavimą patvirtinančių įrodymų, taigi ir nėra pagrindo panaudos sutarties pripažinti apsimestiniu ar imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiu sandoriu.
Dėl 26 016,01 nuostolių priteisimo
46. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo atsakovo vardu atidarytose AB Medicinos bankas sąskaitose T. B. mirties dieną buvusius pinigų likučius. Ieškovas sutinka su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad AB Medicinos banko sąskaitose T. B. mirties dieną buvo toks pinigų likutis: (duomenys neskelbtini) likutis 4,33 Eur; (duomenys neskelbtini) likutis 1 448,10 Eur, įvertinęs byloje esančius duomenimis apie kitose bankuose buvusius piniginių lėšų likučiui T. B. mirties dieną, priteisė iš atsakovo ieškovui 23 120,75 Eur.
47. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovo AB Medicinos banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomas likutis 0,00 Eur (0,00 Lt).
48. Taigi T. B. mirties dieną atsakovo AB Medicinos banke bendras piniginių lėšų likutis buvo ne 11 846,63 Eur, o 10 394,2 Eur suma (11 846,63 Eur – 1 448,10 Eur – 4,33 Eur = 10 394,2 Eur). Esant išdėstytam, paveldimas turtas mažintinas 1 452,43 Eur suma.
49. Pirmosios instancijos teismui klaidingai nurodžius AB „Medicinos banke buvusius likučius, keičiasi visų bankų sąskaitų eurais bendra suma. Vietoje 51 766,30 Eur turėtų būti 50 313,87 Eur (20 029,12 Eur + 1 619,46 Eur + 18 271,09 Eur + 10 394,2 Eur).
50. Konstatuotina, kad ieškovas turi teisę ne į 23 089,87 Eur, o į 22 363,66 Eur dydžio paveldimą turtą (50 313,87 Eur / 2 – 2 793,28 Eur = 22 363,66 Eur).
51. Atsižvelgiant į išdėstyta skundžiamo sprendimo dalis dėl nurodytų aplinkybių keistina sumažinant iš atsakovo priteistinos nuostolių dydį iki 22 363,66 Eur.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
52. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas, priėjo prie išvados, kad prievolė atsakovui atsirado tik skundžiamo teismo sprendimo pagrindu, tuo vadovaujantis reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atmetė. Ieškovas nesutinka ir su teismo argumentais, kuriais pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 3 569,93 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Mano, kad atsakovas nepagrįstai naudojosi ieškovo pinigais nuo palikimo atsiradimo dienos ir savo prievolės paveldėjimo byloje perduoti jam nepriklausantį turtą nevykdė.
53. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis)), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai)). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.
54. Pagal CK 6.261 straipsnį įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014, kt.).
55. Taigi skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
56. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškiniu iš dalies tenkinus ieškovo reikalavimus iš atsakovo priteisti 22 363,66 Eur dydžio nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog prievolė atsakovui atsirado tik skundžiamo teismo sprendimo pagrindu.
57. Kompensacinės palūkanos yra minimalūs nuostoliai į kuriuos kreditorius turi teisę. Nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turi teisę į minimalius nuostolius kompensuojamųjų palūkanų forma, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo veiksmų. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju atsakovo kaltės nėra dėl notarės netinkamai įgyvendintų pareigų, tačiau kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą nepriklausomai nuo skolininko kaltės.
58. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Ieškovui iš atsakovo priteisus 22 363,66 Eur sumą, taip pat priteistinos ir kompensuojamosios palūkanos, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 1 093 Eur (22 363,66 * 5 proc./365*357), todėl ši sprendimo dalis taip pat keistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
59. Ieškovas pateikė duomenis, kad už ieškinio reikalavimus sumokėjo 433 Eur, likusi 1 000 Eur suma 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas patyrė 1 500 Eur atstovavimo išlaidų ir 773,24 Eur už ekspertizę, iš viso 2 273,24 Eur.
60. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 4 053 Eur atstovavimo išlaidų.
61. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje notarė D. R. patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.
62. Ieškovas pareiškė 2 neturtinius reikalavimus, t. y. dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo panaikinimo ir dėl 2021 m. gruodžio 28 d. buto panaudos sutarties panaikinimo. Vienas neturtinis reikalavimas atmestas, kitas tenkintas. Ieškovas pareiškė 4 turtinius reikalavimus dėl: 26 016,01 Eur kompensacijos priteisimo, 30 711,47 kompensacijos priteisimo, 5 017,86 Eur be pagrindo nuo palikėjos sąskaitų nuimtų piniginių lėšų, 900 Eur žalos – viso 62 645,34 Eur. Teismo neturininiai reikalavimai tenkinti 50 proc., turtiniai – 36 proc., taigi ieškovo reikalavimai patenkinti 43 proc. atmesta 57 proc. reikalavimų.
63. Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 1 433 Eur žyminis mokestis. Ieškovas dalį – 433 Eur sumokėjo, likusi suma atidėta iki sprendimo priėmimo, iš ieškovo valstybei priteistina 383,81 Eur žyminio mokesčio (1 433 Eur x 57 proc./100 proc.-433). Patenkinus 43 proc. ieškinio reikalavimų, 616,19 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.
64. Teismui patenkinus 43 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos 977 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 273,24 Eur x 0,43). Atmetus 57 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistinos 2 310,21 Eur (4 053 Eur x 0,57) atstovavimo išlaidos.
65. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui notarei D. R. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Notarės patvirtintas 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimas panaikintas, vadinasi notarė pralaimėjo bylą, nepaisant to, kurios iš šalių pusėje ji buvo.
66. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 35,96 Eur. Valstybės naudai priteistinos iš ieškovo ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo valstybei priteistina 20,49 Eur pašto išlaidų (35,96 x 0,57), o iš atsakovo – 15,47 Eur (35,96 x 0,43) pašto išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
67. Ieškovas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 200 Eur, už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą – 1 000 Eur. Ieškovas taip pat sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 300 Eur, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi atidėtas 871 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje.
68. Atsakovas už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, o už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 Eur. Atsakovas taip pat sumokėjo 131 Eur žyminio mokesčio. Viso 2 914 Eur.
69. Ieškovas apeliaciniu skundu pareiškė reikalavimus: 1) priteisti 30 711,47 Eur kompensaciją; 2) 3 569,93 Eur kompensuojamųjų palūkanų; 3) pripažinti 2021 m. gruodžio 28 d. panaudos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo memento ir priteisti ieškovui 900 Eur už buto nuomą; 4) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
70. Atsakovas apeliaciniu skundu pareiškė reikalavimus: 1) atmesti reikalavimą dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimo panaikinimo; 2) sumažinti priteistą kompensacijos sumą iki 22 394,54 Eur; 3) atmesti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo; 4) atsakovo bylinėjimosi išlaidas priteisti visa apimtimi.
71. Atsižvelgus į tenkintų ir atmestų apeliacinės instancijos teisme reikalavimų proporcijas, teisėjų kolegija nusprendžia, jog ieškovo ir atsakovų apeliaciniais skundai tenkinti 50 proc.
72. Ieškovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 1 171 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo 300 Eur, 50 proc. tenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina 285,50 Eur žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovo 585,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ieškovas patyrė 2 200 Eur atstovavimo išlaidų, tenkinus apeliacinį skundą 50 proc. iš atsakovo ieškovui priteistina 600 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas patyrė 2 914 Eur bylinėjimosi išlaidų, tenkinus atsakovo apeliacinį skundą 50 proc. iš ieškovo atsakovui priteistina 1 457 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento T. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. DR-5367), išduotą atsakovui A. B..
Priteisti iš atsakovo A. B. 22 363,66 Eur (dvidešimt du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 66 ct) nuostolių, 1 093 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23 456,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 977 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. T..
Priteisti iš ieškovo J. T. 2 310,21 Eur atstovavimo išlaidas atsakovui A. B..
Priteisti iš ieškovo J. T. 383,81 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo A. B. 616,19 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Iš ieškovo J. T. valstybės naudai priteisti 20,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Iš atsakovo A. B. valstybės naudai priteisti 15,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Priteisti iš ieškovo J. T. 1 457 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo atsakovui A. B..
Priteisti iš atsakovo A. B. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ieškovui J. T..
Priteisti iš ieškovo J. T. 285,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo A. B. 585,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.