Klaipėdos apygardos teismo nutarimas, AN2-119-557/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-04-29
Bylos Nr.: AN2-119-557/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-46-3-00277-2020-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti

Teisėjas: Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas: V. J.
Institucija: Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius

Kategorijos

16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-119-557/2021

Teisminio proceso 4-46-3-00277-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.5.; 21.5.4.; 21.11.9; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. įgalioto atstovo advokato A. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2020-11-17 Tauragės AVPK KPS nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3360-20205 V. J. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 421 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine subendrinta administracine nuobauda – 250 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams už tai, kad jis 2020-09-01 12.13 val. Šilutės r., kelio 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) 198,5 km, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė kelio ženklo „Stop“, kuris buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimų – nesustojo prieš geležinkelio pervažą, po to 12.18 val. 141 kelio (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) 205,2 km, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, važiavo priešpriešinio eismo juosta, kur tai draudžiama, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusius automobilius. Prieš pradėdamas lenkti nerodė posūkio signalų. Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 5, 8, 82.2, 168, 3 priedo 1.1. punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2020-11-17 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovas kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas šį Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. J. nutraukti. Pažymėjo, kad V. J., gavęs administracinio nusižengimo protokolą, kuris buvo surašytas jam nedalyvaujant, pateikė Institucijai rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog tuo metu automobilį vairavo M. A., tai pastarasis patvirtino savo Institucijai pateiktame paaiškinime, nurodydamas, kad nurodytu metu automobilį vairavo ir pažeidimus padarė jis. Tačiau Institucija, neatsižvelgdama į V. J. bei M. A. rašytinius paaiškinimus, padarė išvadą, kad pažeidimus padarė V. J., dėl to nepagrįstai jį nubaudė administracine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama 2021-03-02 nutartimi Tauragės apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovo skundo netenkino ir Institucijos 2020-11-17 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas atmetė V. J. paaiškinimus, kad jis 2020-09-01 automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, o jį vairavo jo draugas M. A., pažymėdamas, kad juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai: Tauragės apskrities VVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininko T. V. tarnybinis pranešimas (jame nurodyta, kad 2020-09-01 12.04 val. važiuodamas nuosavu automobiliu kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda pastebėjo, kaip žiedu ties Traksėdžių k., Šilutės r., važiuoja pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo jam žinomas asmuo V. J.. Jį pažinojo dėl anksčiau užimamų pareigų, kai dirbo Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriuje. Nurodė, kad priekinėje ir galinėje keleivių vietose daugiau asmenų nebuvo. Praleidęs žiedu važiuojantį V. J. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“ ir dar vieną automobilį, jis jiems iš paskos nuvažiavo Klaipėdos link. 12.13 val. važiuodamas paskui „Mercedes-Benz“ automobilį pastebėjo, kaip šis, privažiavęs traukinių pervažą, esančią Mantvydų k., Saugų sen., Šilutės r., nepaisė kelio ženklo „Stop“ ir nesustojęs kirto traukinių pervažą bei nuvažiavo Klaipėdos kryptimi. 12.18 val. toliau važiuodamas šiam automobiliui iš paskos pastebėjo, kaip šis, nerodydamas posūkio signalo ir tuo pačiu metu kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, einančią per Veiviržo upės tiltą, esantį Vilkyčių k., Šilutės r. ribose, lenkė priekyje esančią automobilių koloną. Nurodė, kad nuo žiedo, esančio ties Traksėdžių k., Šilutės r., kur buvo pastebėtas V. J. vairuojamas automobilis, iki tilto, einančio per Veiviržo upę, esančio Vilkyčių k., Šilutės r. ribose, visą laiką važiavo matydamas V. J. vairuojamą automobilį. Šioje atkarpoje automobilis niekur nebuvo sustojęs, iš jo niekas neišlipo ir neįlipo) ir šio asmens, apklausto teisme kaip liudytojo, duoti parodymai, kuriais jis patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, be kita ko, nurodydamas, kad 2020-09-01 ne tarnybos metu jam priklausančiu automobiliu važiavo iš Šilutės į Klaipėdą, privažiavęs žiedą pastebėjo atvažiuojantį jam žinomą automobilį „Mercedes-Benz“, kurį vairavo V. J. (jį atpažino, nes dirbdamas Šilutės policijos komisariate kartu su kolegomis yra vykęs į jo gyvenamąją vietą, be to, Šilutėje yra daug kartų jį sutikęs parduotuvėje, dažnai mato jį vairuojantį tą patį automobilį), kitų asmenų automobilyje nebuvo. Matė, kaip V. J., važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prie kelio ženklo „Stop“, kuris buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Vėliau pastebėjo, kaip jis, nerodydamas posūkio signalo, lenkė priekyje esančią automobilių koloną, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo netikėti liudytojo T. V. išsamiais parodymais, kad automobilį vairavo būtent V. J., nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti V. J.. Teismas kritiškai vertino ir liudytojo M. A. parodymus teisme ir jo 2020-10-12 rašytiniame paaiškinime Institucijai nurodytas aplinkybes, kad 2020-09-01 automobilį „Mercedes-Benz“ vairavo ir administracinius nusižengimus padarė jis, o ne V. J., pažymėdamas, kad tokie M. A. parodymai prieštarauja liudytojo T. V. teisme duotiems parodymams, kuriais jis kategoriškai patvirtino, jog automobilį vairavo ne M. A., o V. J.. Teismo vertinimu, M. A. buvo suinteresuotas, jog V. J., kuris yra geras jo draugas, išvengtų administracinės atsakomybės. Taip pat teismas dėl analogiškų aplinkybių kritiškai vertino automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. U. 2021-02-08 pateiktą informaciją, kad 2020-09-01 12.13 val. automobiliu naudojosi M. A. (b. l. 45–48), pažymėdamas, kad M. U. taip pat yra V. J. bei M. A. draugas. V. J. ir M. A. patvirtino, kad minėtu automobiliu naudojasi visi trys pagal poreikį, jokių rašytinių sutarčių dėl automobilio perdavimo nesudaro. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, netikėti liudytojo T. V. parodymais, kad būtent V. J. matė vairuojantį automobilį, nėra jokio pagrindo, nes tokius pareigūno teisme duotus parodymus patvirtina jo vaizdo registratoriumi užfiksuotas ir pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 9), kuriame matyti, kaip 2020-09-01 12.04.56 val. jo vairuojamas automobilis sustoja prie žiedinės sankryžos, kurioje pravažiuoja pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nors vaizdo įraše šio automobilio vairuotojo nesimato, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad liudytojas vairuotojo nematė, nes tuo metu, kai pravažiavo automobilis „Mercedes-Benz“, T. V. vairuojamas automobilis stovėjo šalia žiedinės sankryžos, matomumas buvo geras, automobilio priekinis ir šoniniai priekiniai stiklai nebuvo tonuoti, todėl liudytojas turėjo galimybę matyti šį automobilį vairuojantį asmenį. Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad liudytojo vairuojamas automobilis ir automobilis „Mercedes-Benz“ toliau važiavo Klaipėdos kryptimi. 12.13 val. šis automobilis, privažiavęs geležinkelio pervažą, nesustojo prie kelio ženklo „Stop“, pervažiavo pervažą ir nuvažiavo Klaipėdos kryptimi. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip 2020-09-01 Vilkyčių kaime, Šilutės rajone T. V. vairuojamas automobilis važiuoja paskui automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 12.18 val. šis automobilis, nerodydamas posūkio signalo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kirsdamas horizontaliąją ištisinę kelio ženklinimo liniją, einančią per upės tiltą, lenkė priekyje esančią automobilių koloną. Vaizdo įrašas kokybiškas, nėra filmuojama iš labai didelio atstumo, vaizdo įraše matosi automobilių valstybiniai numeriai. Nors V. J. ir jo atstovas, teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašo medžiagą, pasiliko prie savo versijos, kad V. J. automobilio nevairavo ir nepadarė jokių nusižengimų, tačiau, teismo vertinimu, tokie V. J. argumentai neduoda pagrindo abejoti minėtu vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo patikimumu ir pareigūno parodymais, kad jis įvykio metu atpažino V. J.. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, jog jis Institucijos 2020-11-17 nutarimu buvo nubaustas pagrįstai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. atstovas advokatas A. V. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-03-02 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimtą pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, ir administracinio nusižengimo teiseną V. J. nutraukti.

4.1. Nurodo, kad V. J. tiek savo paaiškinimuose Institucijai, tiek skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jam inkriminuotų administracinių nusižengimų jis nepadarė, kadangi automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku nevairavo, o šį automobilį vairavo M. A., gim. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina taip pat ir M. A. 2020-10-12 Institucijai pateiktas paaiškinimas, jog būtent jis 2020-09-01 vairavo minėtą automobilį ir padarė nutarime nurodytus administracinius nusižengimus. Tokias pačias faktines aplinkybes M. A. nurodė ir liudytojo apklausos pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo šiais įrodymais ir juos vertino kritiškai, skundžiamą nutartį grįsdamas išimtinai vieno liudytojo prieštaringais ir tikrovės neatitinkančiais parodymais, jos nemotyvuodamas.

4.2. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vadinasi, tam, kad būtų taikoma administracinė atsakomybė, tiksliai ir aiškiai turi būti nustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo, o šiuo atveju to nebuvo padaryta, dėl to V. J. nepagrįstai ir neteisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

4.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės rėmėsi vien tik kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno T. V. parodymais, tarnybiniu pranešimu ir pateikta filmuota vaizdo medžiaga, užfiksuota T. V. automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, šiam liudytojui (policijos pareigūnui) važiuojant asmeniniu automobiliu ne tarnybos metu. T. Vaitkevičius savo tarnybiniame pranešime ir apklausiamas teisme nurodė, jog pažeidimų padarymo metu automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. J., t. y. nurodė, jog neva matė ir atpažino, kad minėtą automobilį vairavo būtent V. J.. Tačiau šios liudytojo nurodomos faktinės aplinkybės prieštarauja kitiems į bylą pateiktiems įrodymams, taip pat paties T. V. parodymams ir filmuotai vaizdo medžiagai.

4.4. Pirma, liudytojas T. Vaitkevičius objektyviai negalėjo matyti ir atpažinti V. J., vairuojančio automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš liudytojo pateiktos filmuotos medžiagos, vienintelis momentas, kai nurodytas automobilis buvo arti liudytojo automobilio ir buvo matomas iš šono, buvo tuomet, kai liudytojas žiedinėje sankryžoje iš tolo praleido šį automobilį. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog liudytojui T. Vaitkevičiui nurodyto automobilio šonas buvo matomas vos kelias sekundes, o per tokį trumpą laiko tarpą objektyviai nebuvo įmanoma tiksliai atpažinti jį vairuojančio asmens, juolab, kad automobilio langai buvo tonuoti. Kaip matoma iš pateiktos vaizdo medžiagos, visą likusį laikotarpį liudytojas važiavo iš paskos minėto automobilio, todėl iš galo jo vairuotojo negalėjo matyti. Taip pat pažymėtina, jog aptariamu laikotarpiu buvo saulėta diena ir automobilio šoniniai langai buvo apšviesti saulės. Šoniniuose languose taip pat matomi debesų ir saulės atspindžiai, kurie riboja matomumą iš išorės į automobilio vidų, o tai dar kartą patvirtina faktinę aplinkybę, jog automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas liudytojui negalėjo būti matomas (vaizdo įrašo failo 20200901_120455_NF.mp4 00.00–00.02 sekundė).

4.5. Antra, pats liudytas T. Vaitkevičius nurodė, jog tuo laikotarpiu, kai jis neva matė ir atpažino automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, šio automobilio vairuotojas buvo užsidėjęs tamsius akinius (2021-01-27 teismo posėdžio garso įrašo 31.16–18 min.). Taigi minėto automobilio vairuotojo veidas (akys) buvo uždengtos tamsiais akiniais, o tai dar labiau apriboja galimybę pamatyti ir atpažinti automobilio vairuotoją.

4.6. Trečia, liudytojas policijos pareigūnas T. Vaitkevičius teisme nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, neva V. J. jis pažįsta, yra su juo bendravęs ir kažkada netgi buvo atvykęs pas jį į namus, dėl to neva aiškiai jį atpažino vairuojantį automobilį. Tačiau V. J. nurodė, kad T. V. niekada nėra matęs, su juo nėra bendravęs ir asmeniškai nepažįsta. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra surinkta jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių T. V. nurodytas aplinkybes apie tai, jog jis V. J. gerai pažįsta, pas jį lankėsi ir pažeidimų padarymo metu galėjo aiškiai atpažinti pastarąjį, todėl tokie liudytojo teiginiai vertintini kritiškai, kaip tikrovės neatitinkantys ir subjektyvūs pamąstymai.

4.7. Pažymėtina, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Panevėžio apygardos teismo 2018-05-24 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-581/2018).

4.8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administraciniu nusižengimu bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidini įsitikinimą, pagristą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014; Kauno apygardos teismo 2018-07-18 nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-297-485/2018).

4.9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, administracinio nusižengimo byloje nepagrįstai remdamasis vien tik liudytojo T. V. parodymais, tarnybiniu pranešimu ir pateikta filmuota vaizdo medžiaga bei nevertindamas V. J. pateiktų įrodymų.

4.10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2008-11-04 sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01; LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 20/2013, 2AT-9/2014, 2AT-45/2014, 2AT-11/2015).

4.11. Teismas, nagrinėdamas bylą ir laikydamasis tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30/2014).

4.12. Taip pat nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas turi būti užtikrinta pažeidėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (BPK 7 straipsnis, EŽTT 2010-07-06 sprendimai bylose Pocius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 35601/04; Užukauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16965/04; 2011-03-01 sprendimas byloje Welke ir Bialek prieš Lenkiją, peticijos Nr. 15924/05).

4.13. Kaip jau buvo minėta, liudytojas T. Vaitkevičius objektyviai negalėjo matyti ir atpažinti automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, o nurodomus administracinius nusižengimus padarė M. A., o ne V. J.. Šias aplinkybes aiškiai patvirtina V. J. į bylą pateikti įrodymai.

4.14. Pažymėtina, kad M. A. 2020-10-12 Institucijai pateiktame paaiškinime nurodė, jog būtent jis 2020-09-01 vairavo minėtą automobilį ir padarė nutarime nurodytus administracinius nusižengimus, t. y. pats M. A. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus. Aplinkybes, jog minėtą automobilį vairavo ne V. J., o M. A., patvirtina ir tai, jog pats M. A. ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, padarytus naudojantis minėtu automobiliu, jo parodymai yra nuoseklūs nuo pat bylos pradžios.

4.15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad M. A. buvo baustas administracine tvarka naudojantis minėtu automobiliu, jam buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai pačiam M. A. nedalyvaujant. Tačiau priešingai teismo išvadoms, vien aplinkybė, kad protokolai buvo surašyti M. A. nedalyvaujant, nepatvirtina, kad aptariamu atveju automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne jis, o V. J.. Juolab, kad teismas nenustatinėjo kitų protokolų surašymo aplinkybių. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymas asmeniui dalyvaujant arba jam nedalyvaujant šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir nepaneigia fakto, kad M. A. nurodomu laikotarpiu negalėjo vairuoti minėto automobilio. Priešingas aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

4.16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, kai nutarimas dėl administracinio nusižengimo grindžiamas prielaidomis; teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes; nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis; vadovaujamasi ANK 566 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir in dubio pro reo (visos abejonės bei neaiškumai vertinami kaltininko naudai) principu (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT- 7-3-2013, 2AT-3/2015, 2AT-24-788/2015).

4.17. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūno T. V. parodymai, tarnybinis pranešimas ir pateikta vaizdo medžiaga nepaneigia faktinės aplinkybės, jog būtent M. A. vairavo nurodytą transporto priemonę ir padarė administracinius nusižengimus, o pateiktas vaizdo įrašas netgi patvirtina, jog T. Vaitkevičius niekaip negalėjo objektyviai matyti ir atpažinti automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo. Taigi V. J. nurodomi argumentai ir pateikti įrodymai aiškiai patvirtina, kad jis administracinių nusižengimų padarymo metu automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, o šį automobilį vairavo ir inkriminuojamus administracinius nusižengimus padarė M. A.. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota, grindžiama prieštaringais T. V. parodymais ir pateikta neinformatyvia vaizdo medžiaga, dėl to turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas kategoriškai nesutinka su V. J. nubaudimu, teigia, kad V. J. surašytamne administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne V. J., o M. A., tai jie abu patvirtino tiek savo paaiškinimuose Institucijai, tiek apklausiami teisme, tačiau teismas be pagrindo šiais duomenimis nesivadovavo, o rėmėsi vien tik policijos pareigūno T. V. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir jo parodymais teisme, jog jis neabejotinai matė, kad automobilį vairavo būtent V. J., pažymėdamas, jog tokius liudytojo T. V. parodymus patvirtina jo vaizdo registratoriumi užfiksuotas ir pateiktas vaizdo įrašas, nors kartu pripažino, kad jame automobilio vairuotojo nesimato, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti T. V. parodymais, jog jis matė automobilį vairuojantį asmenį.

7. Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualus klausimas, kas administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

9. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Žemesnės instancijos teismas

10. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

11. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Apygardos teismo vertinimu, tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl Institucijos 2020-11-07 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama teismo 2021-03-02 nutartis negali būti pripažinti pagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

13. V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė kelio ženklo „Stop“, kuris buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimų – nesustojo prieš geležinkelio pervažą, po to, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, važiavo priešpriešinio eismo juosta, kur tai draudžiama, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusius automobilius, prieš pradėdamas lenkti nerodė posūkio signalų, tokiais savo veiksmais KET 5, 8, 82.2, 168, 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus.

14. Pasak V. J., įvykio metu automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne jis, o M. A. (tai jie abu nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose Institucijai bei patvirtino apklausiami teisme), ir šie V. J. teiginiai, apygardos teismo vertinimu, byloje nėra paneigti objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis.

15. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai nustatyti, jog V. J. 2020-09-01 12.13 val. Šilutės r., kelio 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) 198,5 km, po to 12.18 val. 141 kelio (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) 205,2 km vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 5, 8, 82.2, 168, 3 priedo 1.1. punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

16. Tokią išvadą Tauragės apylinkės teismas padarė, konstatavęs, jog policijos pareigūnas T. Vaitkevičius tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas teisme nurodė, jog važiuodamas nuosavu automobiliu pastebėjo, kaip žiedu ties Traksėdžių k., Šilutės r., važiuoja pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo jam žinomas asmuo V. J.. Teismas pažymėjo, kad šios pareigūno T. V. nurodomos aplinkybės yra nuoseklios ir išsamios, todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kad būtent V. J. matė vairuojantį automobilį, be to, T. V. parodymus patvirtina jo vaizdo registratoriumi užfiksuotas ir pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 9), kuriame matosi, kad liudytojo vairuojamas automobilis sustoja prie žiedinės sankryžos, kurioje pravažiuoja pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nors vaizdo įraše šio automobilio vairuotojas nesimato, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad liudytojas vairuotojo nematė, nes matomumas buvo geras, automobilio „Mercedes-Benz“ priekinis ir šoniniai priekiniai stiklai nebuvo tonuoti, todėl liudytojas turėjo galimybę matyti šį automobilį vairuojantį asmenį. Tuo tarpu teismas kritiškai vertino V. J. ir liudytojo M. A. parodymus, kad transporto priemonę vairavo M. A., o ne V. J., bei automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. U. 2021-02-08 pateiktą informaciją, kad 2020-09-01 12.13 val. automobiliu naudojosi M. A. (b. l. 45–48), pažymėdamas, kad jie yra draugai, todėl gali būti suinteresuoti, jog V. J. išvengtų administracinės atsakomybės. Sutikti su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo.

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. J. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai vien policijos pareigūno T. V. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis bei šio pareigūno parodymais teisme ir jo automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotu vaizdo įrašu.

18. Policijos pareigūno T. V. 2020 m. rugsėjo mėn. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-, be kita ko, nurodė, kad 2020-09-01 12.04 val. kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, važiuodamas nuosavu automobiliu pastebėjo, kaip žiedu ties Traksėdžių k., Šilutės r. važiuoja pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo jam žinomas (dėl jo anksčiau užimamų pareigų dirbant Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriuje) asmuo V. J.. Priekinėje ir galinėje keleivių vietose daugiau asmenų nebuvo. Praleidęs žiedu važiuojančius V. J. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“ ir dar vieną automobilį, jis jiems iš paskos nuvažiavo Klaipėdos link. 12.13 val. važiuodamas paskui „Mercedes-Benz“ automobilį pastebėjo, kaip šis, privažiavęs traukinių pervažą, esančią Mantvydų k., Saugų sen., Šilutės r., nepaisė kelio ženklo „Stop“ ir nesustojęs kirto traukinių pervažą bei nuvažiavo Klaipėdos kryptimi. 12.18 val. toliau važiuodamas šiam automobiliui iš paskos pastebėjo, kaip šis, nerodydamas posūkio signalo, ir tuo pačiu metu kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, einančią per Veiviržo upės tiltą, esantį Vilkyčių k., Šilutės r. ribose, lenkė priekyje esančią automobilių koloną. Nuo žiedo, esančio ties Traksėdžių k., Šilutės r., kur buvo pastebėtas V. J. vairuojamas automobilis, iki tilto, einančio per Veiviržo upę, esančio Vilkyčių k., Šilutės r. ribose, visą laiką važiavo matydamas V. J. vairuojamą automobilį. Šioje atkarpoje automobilis niekur nebuvo sustojęs, iš jo niekas neišlipo ir neįlipo. Nurodė, kad dėl padarytų KET pažeidimų tikslinga surašyti administracinių nusižengimų protokolą. Apklausiamas teisme kaip liudytojas T. Vaitkevičius patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad 2020-09-01 ne tarnybos metu važiuodamas nuosavu automobiliu iš Šilutės į Klaipėdą, privažiavęs žiedą, pastebėjo atvažiuojantį jam žinomą automobilį „Mercedes-Benz“, kurį vairavo V. J.. Nurodė, kad jį atpažino, nes dirbdamas Šilutės PK kartu su kolegomis yra vykęs į jo gyvenamąją vietą, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Važiuodamas Klaipėdos kryptimi visą laiką matė V. J. vairuojamą automobilį ir jo padarytus KET pažeidimus – važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prie kelio ženklo „Stop“, kuris buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą, vėliau, nerodydamas posūkio signalo, lenkė priekyje esančią automobilių koloną, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kad būtent V. J. matė vairuojant automobilį, nes byloje nėra duomenų, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti V. J., pažymėdamas, kad T. V. parodymus patvirtina jo pateiktas vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip jo vairuojamas automobilis sustoja prie žiedinės sankryžos, kurioje pravažiuoja pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nors vaizdo įraše šio automobilio vairuotojas nesimato, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad liudytojas vairuotojo nematė.

19. Apygardos teismo vertinimu, Tauragės apylinkės teismo išvada, jog policijos pareigūnas T. Vaitkevičius, ne tarnybos metu važiuodamas nuosavu automobiliu, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, kuriuo užfiksuoti vaizdo įrašai, pateikti teismui CD laikmenoje (b. l. 9), neabejotinai matė automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojantį asmenį, pagrįsta prielaidomis ir prieštarauja paties teismo skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, jog vaizdo įraše šio automobilio vairuotojo nesimato. Ir nors, kaip pažymėjo teismas, matomumas buvo geras, automobilio stiklai nebuvo tonuoti (šią aplinkybę apeliantas neigia, skunde akcentuodamas, jog automobilio langai buvo tonuoti), galima daryti tik prielaidą, o ne neabejotiną išvadą, jog T. Vaitkevičius, kuris buvo sustojęs prie žiedinės sankryžos, kurioje pravažiavo „Mercedes-Benz“ automobilis, turėjo galimybę matyti šį automobilį vairuojantį asmenį, tačiau remiantis prielaidomis grįsti asmens kaltės negalima.

20. Iš byloje esančio T. Vaitkevičiaus pateikto jo automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo galima pamatyti tik žiedinėje sankryžoje pravažiuojančio automobilio „Mercedes“ vairuotojo siluetą (kiti įrašai neinformatyvūs, juose užfiksuotas tik priekyje važiuojančio šio automobilio, tai pat ir kitų automobilių vaizdas, kuriame vairuotojo visiškai nesimato), tačiau niekaip neįmanoma identifikuoti šį automobilį vairuojantį asmenį. Vaizdo įraše matyti, kad matomumas yra pakankamai apribotas automobilio stiklų atspindžių, todėl neįmanoma aiškiai matyti, kas konkrečiai vairuoja šį automobilį, kuris, kaip matyti, nors ir nedideliu greičiu, tačiau nestodamas pravažiuoja žiedinę sankryžą, kurioje važiuoja ir kiti automobiliai. Taigi T. V. automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas yra neinformatyvus, remiantis juo negalima nustatyti, kas konkrečiai vairuoja automobilį „Mercedes-Benz“, kuriuo buvo padaryti vaizdo įraše užfiksuoti KET pažeidimai, inkriminuoti V. J., kuriuos jis neigia, nurodydamas, kad įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o M. A., tai, kaip minėta, jie abu patvirtino tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose Institucijai, tiek apklausiami teisme. Kad šiuo automobiliu 2020-09-01 naudojosi M. A., nurodyta ir šio automobilio valdytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. U. teismui pateiktame 2021-02-08 pranešime „Informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone“, pažymint, jog 2020-09-01 12.13 val. transporto priemone „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi M. A. (b. l. 48). Ir nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visi šie asmenys, kaip nurodė pats V. J., yra draugai, tai, priešingai teismo išvadai, savaime neduoda pagrindo atmesti šių asmenų parodymus kaip nepatikimus. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į pačios Institucijos atstovo K. Lukošiaus apylinkės teismo posėdžio metu pateiktą informaciją, jog registro duomenimis, šiuo automobiliu naudojosi ne tik V. J., bet ir M. A., ir kad pastarajam naudojantis šiuo automobiliu anksčiau fiksuoti ir jo padaryti administraciniai nusižengimai (b. l. 33–34). Ir nors, kaip pažymėjo apylinkės teismas, iš Institucijos pateiktų duomenų iš administracinių nusižengimų registro apie administracinius nusižengimus, padarytus naudojantis automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ir V. J., vairuodamas šį automobilį, 2019-08-02, 2020-06-26, 2020-10-24 padarė administracinius nusižengimus ir administracinių nusižengimų protokolai buvo surašyti jam dalyvaujant, tuo tarpu dėl M. A. padarytų nusižengimų visais atvejais protokolai surašyti jam nedalyvaujant, tai taipogi savaime nepatvirtina, kad aptariamu atveju automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir juo KET pažeidimus padarė būtent V. J., o ne M. A., kaip nurodė jie ir šio automobilio valdytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. U..

21. Kaip minėta, nagrinėjamu administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 421 straipsnio 1 dalyje, buvo užfiksuoti ne asmens, įtariamo administracinių nusižengimų padarymu, akivaizdoje. Automobilio valdytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. U. nurodė, jog 2020-09-01 12.13 val. transporto priemone „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi M. A..

22. V. J., kuriam buvo sutašytas administracinio nusižengimo protokolas, dar iki bylos nagrinėjimo Tauragės apskrities VPK metu 2020-11-11 savo rašytiniame paaiškinime Institucijai nurodė, kad jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytus nusižengimus padarė ne jis, kadangi automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku nevairavo, o ją vairavo ir M. A.. Tai patvirtino ir pastarasis, savo 2020-10-12 rašytiniame paaiškinime Institucijai nurodydamas, kad automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja nuo 2020 m. sausio mėn., vairuojant šį automobilį jam buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ROIK 20125239556, 20121474561, 20111670970. Rugsėjo 1 d., kai buvo padarytas administracinis nusižengimas (ROIK: 20122116583), šį automobilį vairavo taip pat jis (M. A.) ir dėl padarytų nusižengimų gailisi. Analogiškas aplinkybes V. J. ir M. A. nurodė apklausimai teisme. Tokioje situacijoje Institucija privalėjo įrodyti, kad inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė būtent V. J.. Tačiau šį faktą patvirtinančių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų Institucija nepateikė.

23. Pravažiavęs per geležinkelio pervažą, nesustojęs prie kelio ženklo „Stop“, pastatyto prieš šią pervažą, bei vėliau neleistinoje vietoje automobilių koloną lenkiantis ir posūkio signalo nerodantis automobilis nusižengimų darymo metu nebuvo sustabdytas, jį vairavęs asmuo neidentifikuotas, iš byloje pareigūno T. V. pateikto vaizdo įrašo, užfiksuoto vaizdo registratoriumi jam važiuojant nuosavu automobilio ne tarnybos metu, taip pat nėra galimybės identifikuoti automobilį vairavusį asmenį. Vien ta aplinkybė, kad automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryti minėti KET pažeidimai, be kitų asmenų, naudojosi ir V. J., ir kad praeityje jis buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus naudojantis šiuo automobiliu, pati savaime niekaip nepaneigia V. J. versijos, kad jam inkriminuotų nusižengimų padarymo metu šį automobilį vairavo ne jis, o jo M. A., kuris, bylos duomenimis, tai pat naudojosi šiuo automobiliu ir praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už padarytus KET pažeidimus naudojantis šiuo automobiliu. Taigi byloje nebuvo nustatyta, kas vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja, registro duomenimis, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šio automobilio savininkė nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, b. l. 47) nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 421 straipsnio 1 dalyje, fiksavimo metu. Tokiu atveju Institucija, nesurinkusi neginčijamų įrodymų, kad automobilį pažeidimų fiksavimo metu vairavo V. J., pastarajam dar iki bylos nagrinėjimo Tauragės apskrities VPK metu nurodžius, jog automobilį vairavo M. A. ir šiam raštiškai tai pavirtinus, nurodant, kad automobilį vairavo ir nusižengimus padarė jis, išimtinai rėmėsi tik liudytojo T. V. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis apie automobilį vairavusį asmenį, 2020-11-17 nutarime, be kita ko, pažymėdama: „Nėra jokio pagrindo netikėti T. V. nurodytomis aplinkybėmis. T. V. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai“, nors, kaip minėta, iš byloje pateikto vaizdo įrašo automobilį „Mercedes-Benz“ vairuojančio asmens nesimato. Taigi pareigūno pateikti jo automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuoti vaizdo įrašai nesuteikia jokios objektyvios informacijos apie automobilį „Mercedes-Benz“ vairavusį asmenį. T. Vaitkevičius apklausiamas teisme kaip liudytojas nurodė: „Privažiavus arčiau pamačiau, kad vairuoja V. J.. V. J. pažinau, nes anksčiau darbiniais reikalais buvau nuvykęs pas jį į namus.“ (b. l. 34), nors šią aplinkybę apeliantas neigia, skunde nurodydamas, jog, pasak V. J., jis T. V. nepažįsta ir su juo jokių kontaktų nėra turėjęs. Šių duomenų kontekste tiek liudytojo policijos pareigūno byloje duoti parodymai, tiek ir Institucijos surinkta kita bylos medžiaga turi būti vertinama itin kruopščiai ir pamatuotai ir jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs ir neginčytini bylos duomenys, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

24. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad V. J. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kaip minėta, byloje yra abejonių ir neaiškumų dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, kurių pašalinti nėra galimybės. Liudytojo policijos pareigūno T. V. byloje duoti parodymai, kad sustojęs prieš žiedinę sankryžą matė, kad joje pravažiuojantį automobilį „Mercedes-Benz“ vairuoja V. J., nepatvirtina jo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame įžiūrėti šį automobilį vairuojantį asmenį nėra galimybės, o tai kelia pagrįstų abejonių šio pareigūno paaiškinimais, jog neva jis neabejotinai aiškiai matė vairuojantį asmenį. Todėl pareigūno T. V. parodymus ir pateiktus situacijos vertinimus pripažinti lemiamu traukiamo atsakomybėn asmens kaltės įrodymu negalima. Tuo tarpu kitų patikimų ir neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti V. J. kaltinančius policijos pareigūno parodymus ir iki galo paneigti jo versiją, jog automobilio jis nevairavo, o vairavo M. A. (tai pastarasis patvirtino tie Institucijai pateiktame paaiškinime, tiek apklausiamas kaip liudytojas teisme), byloje nėra (remiantis vien tuo, kad V. J. ir M. A. yra draugai, priešingai apylinkės teismo išvadai, savaime nėra pakankamo pagrindo atmesti šių asmenų parodymus, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa). Iš to išeina, kad jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta Institucijos surinkta medžiaga, be kita ko, paremta, kaip jau aptarta, neinformatyviu vaizdo įrašu dėl automobilį vairavusio asmens, nepaneigia apelianto versijos, jog V. J. nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų.

26. Iš pateiktame vaizdo įraše užfiksuoto nufilmuoto pravažiuojančio automobilio „Mercedes-Benz“ vaizdo matyti, kad šis automobilis pro T. V. vairuojamą automobilį pravažiavo pakankamai atokiai, kad T. Vaitkevičius galėtų neklysdamas identifikuoti šio automobilio vairuotoją, kuris, pasak T. V., buvo su tamsiais akiniais, o T. V. matomumą, kaip matyti iš vaizdo įrašo, apsunkino ir saulės bei debesų atspindžiai pravažiuojančio automobilio langų stikluose. Todėl, remiantis vien liudytojo T. V. parodymais, nėra galimybės neginčijamai nustatyti, kad automobilį KET pažeidimų padarymo metu vairavo būtent V. J., ir atmesti byloje esančius įrodymus, kurie paneigia V. J. vairavimo faktą.

27. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, nebuvo neabejotinai nustatyta, kad būtent V. J. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė inkriminuotus nusižengimus. Todėl Institucijos 2020-11-17 nutarimas, kuriuo V. J. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 421 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 250 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena V. J. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1063-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną V. J. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 421 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pauliukėnas