Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo R. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2018 m. gegužės 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. kovo 17 d., 21.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Alfa Romeo 156 Sportswagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tai yra padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. 2018 m. kovo 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Institucijos) 2018 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 60 eurų dydžio bauda.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu atmetė R. J. skundą ir Institucijos 2018 m. kovo 17 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl R. J. kaltės (t. y. įvykio vietoje pareigūnų užfiksuotos aplinkybės, teismo surinkti rašytiniai įrodymai dėl jo naudoto mobilaus ryšio abonento buvusių telekomunikacijų įvykių ir kiti bylos duomenys) ir atsižvelgiant į tai sprendė, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarimą.Skunde teigė, jog nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi R. J. įvykio metu naudojosi ne mobiliojo ryšio telefonu, o GPS navigacija. Šis įrenginys nėra priskiriamas prie mobiliojo ryšio įrenginių, Kelių eismo taisyklėse jo naudojimas nėra draudžiamas ir todėl už naudojimąsi juo vairuojant transporto priemonę negali būti baudžiamas. Tačiau, pareigūnai surašę nutarimą administracinio nusižengimo byloje, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, jie nepatikrino kokiu aparatu naudojosi apeliantas ir kur buvo jo mobiliojo ryšio telefonas. Be to, pareigūnai nesuteikė apeliantui galimybių tinkamai pasiaiškinti dėl minėtų aplinkybių bei nepaaiškino ir neinformavo, kad jo atžvilgiu bus priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam bus paskirta bauda. Taigi, priimant nutarimą buvo nesilaikoma administracinio proceso. Be to, skunde nurodė, kad apylinkės teismas nustatytomis aplinkybėmis tik patvirtino R. J. nurodytas įvykio aplinkybes, tačiau jas vertindamas nuklydo nuo tiesioginio ir teisingo vertinimo ir ignoruodamas netikslumus, vertinant atskirų veiksmų padarymo laiko neatitikimus padarė klaidingą faktinių aplinkybių vertinimą. Teismo nustatytos aplinkybės, jog iš pareiškėjui priklausančio telefono numerio 2018 m. kovo 17 d. 20 val. 59 min. buvo atliktas išeinantis skambutis, kurio trukmė buvo 411 sekundžių, t. y. beveik 7 minutės, tik įrodė, jog pareiškėjas įvykio metu nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, nes administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog R. J. mobiliojo ryšio telefonu naudojosi 21.10 val., o pagal teismo nustatytas aplinkybes jis telefonu baigė naudotis 21.06 val. Taip pat nurodė, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė procesines teisės normas tinkamai nepranešdamas pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką, nesudarė pareiškėjui galimybės dalyvauti teismo posėdyje, nes pareiškėjas negavo teismo šaukimo. Teismas neinformavo pareiškėjo nei el. paštu, nei telefonu, nei per darbovietę. Institucijos atsiliepime prašoma apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, jog R. J. skunde išdėstyti argumentai nėra niekuo pagrįsti ir vertintini tik kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, nurodoma, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, tai įrodo byloje esanti pažyma apie administracines nuobaudas bei pažyma apie teistumus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai, netenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo dėl Institucijos nutarimo, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino R. J. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.Analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog R. J. apeliaciniame skunde ginčijama jo kaltė dėl jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, nesutinkama su įrodymu vertinimu ir teigiama, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą padarė procesinius pažeidimus. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.

Nors kaip jau minėta auksčiau R. J. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apelianto kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusių ir jį užfiksavusių policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei R. J. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurių leistų abejoti pareigūnų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad spręsdamas R. J. kaltės klausimą apylinkės teismas rėmėsi ir savo iniciatyva nustatytomis aplinkybėmis – t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautais duomenimis, nurodančiais, jog 2018 m. kovo 17 d., 20 val. 59 min. 51 s. iš R. J. naudojamo abonento numerio buvo atliktas išeinantis skambutis, kurio trukmė 411 sekundžių, t. y. beveik septynios minutės. Pabrėžtina, jog skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas minėtus įrodymus vertino teisingai. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, jog administracinio nusižengimo nutarime nurodytas R. J. padaryto administracinio nusižengimo laikas, t. y. 21.10 val., iš esmės atitinka ir nurodytoje telekomunikacijų įvykių išklotinėje esančius duomenis apie tai, jog nuo 20.59 val. iki maždaug 21.06 val. apeliantas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Pabrėžtina, jog pareigūnų, pastebėjusių asmenų vykdomą administracinį nusižengimą, prioritetas yra nusižengimo nutraukimas, o ne jo kuo tikslesnis užfiksavimas administracinio nusižengimo protokole ar nutarime. Šie procesiniai dokumentai dažniausiai yra surašomi tik po administracinio nusižengimo padarymo. Todėl, neretai yra neįmanoma nustatyti visiškai tikslaus administracinio nusižengimo padarymo momento ir administracinio nusižengimo protokole ar nutarime yra nurodomas apytikris nusižengimo įvykdymo laikas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, jog minėtos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės turi būti vertinamos kaip įrodančios, kad R. J. įvykio metu nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, laikomas nepagrįstu ir atmestinu. Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, jog skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi R. J. įvykio metu naudojosi ne mobiliojo ryšio telefonu, o GPS navigacija. Tokie apeliacinio skundo teiginiai vertinami tik kaip apelianto gynybinė versija, kuri yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir laikytina itin deklaratyvaus pobūdžio, nes negali būti niekaip patikrinta. Tuo tarpu, faktas, kad jis vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu kaip jau minėta anksčiau yra įrodytas pareigūnų parodymais ir telekomunikacijų įvykių išklotinėje nurodytais duomenimis. Be to, pažymėtina ir tai, jog Kelių eismo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Apeliaciniame skunde R. J. teigia, jog įvykio metu jis rankose laikė navigacijos prietaisą ir jį nustatinėjo. Sutinkant su apelianto argumentu, jog vairuojant transporto priemones nėra draudžiama naudotis navigacijos įrenginiais, t. y. nustačius juose kelionės maršrutą sekti jų nurodymus, tačiau navigacijos prietaiso laikymas rankose ir maršruto nustatinėjimas, vairuojant transporto priemonę, neabejotinai laikytinas veikla nesusijusia su transporto priemonės vairavimu, blaškančia vairuotojo dėmesį. Taigi, net jei nagrinėjamu atveju būtų nustatyta, jog R. J. įvykio metu iš tiesų naudojosi ne mobiliojo ryšio telefonu, o navigacijos įrenginiu, tokie jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą pažeidė procesines teisės normas, tinkamai nepranešdamas pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką. Tačiau apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, su minėtu apeliacinio skundo argumentu pilnai nesutinka. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Lietuvos darbo biržos teritorinį skyrių, kuriame asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Be to, ANK 573 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad kitiems asmenims (t. y. asmenims nenurodytiems ANK 573 straipsnio 4 dalyje) teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Iš aukštesniam teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad teismo šaukimas R. J. buvo išsiųstas registruotu laišku 2018 m. balandžio 13 d., adresu Vilties g. 36-6, Alytus. Tačiau, minėtas teismo šaukimas grįžo neįteiktas. Pažymėtina, jog tiek skunde dėl Kauno apskrities VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tiek skunde dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo, R. J. kaip savo gyvenamosios vietos adresą nurodė būtent minėtą adresą. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog apeliantas negyvena nurodytu adresu, taip pat nėra ir R. J. prašymo teismo procesinius dokumentus jam siųsti kitu adresu ar elektroniniu paštu bei nėra nurodyta jo darbovietė, jos adresas ir telefono numeris. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde apylinkės teismas neprivalėjo R. J. apie teismo posėdį informuoti telefonu, elektroniniu paštu ir per darbovietę. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas išsiųsdamas R. J. teismo šaukimą registruotu paštu jo paties nurodytu adresu, tinkamai informavo jį apie įvyksiantį teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas jo pateiktas skundas. Analizuojant bylos medžiagą pastebėtina ir tai, jog ir pats pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį laikotarpiu po skundo padavimo teismui, teismo apie tai neinformavo ir tokiu būdu neužtikrino tinkamo teismo šaukimo įteikimo, o teismui neturint žinių apie pareiškėjo buvimo vietą, bylos nagrinėjimas įvyko. Tai, kad pareiškėjas galimai neturėjo teisės duoti paaiškinimus teismui, dalyvauti tiesioginiame įrodymų ištyrime, šią teisę jis pilnai realizavo paduodamas apeliacinį skundą apygardos teismui, jo nurodyti argumentai išnagrinėti, be to, skunde nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl rašytinio proceso tvarkos, todėl teismas nemano, kad esant tokiai pareiškėjo valiai procesinės teisės normos esmingai buvo pažeistos. Apibendrinus visa kas nustatyta ir patikrinta, apygardos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje R. J. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, klausimas išspręstas teisingai, Institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas tinkamai, dėl visų esminių apelianto skundo teiginių išsamiai pasisakyta, nurodyti aiškūs skundo atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jo panaikinti ar pakeisti jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.