Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu S. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 43⁹ straipsnio 1 dalį 500 Lt (t. y. 144 Eur) bauda.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi S. D. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus prašymas ir S. D. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

S. D. pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad, būdamas AB „L. G.“ generaliniu direktoriumi, nevykdė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus teisėtų reikalavimų, t. y. nepateikė atsakingo asmens ar jo duomenų, reikalingų administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.

Pareiškimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. atstovas advokatas Giedrius Danėlius, vadovaudamasis ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl padarytų esminių materialiosios bei proceso teisės pažeidimų, teismų sprendimus panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. D. nutraukti arba teismų sprendimus panaikinti ir perduoti administracinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje materialiosios teisės pažeidimas padarytas netinkamai taikant ATPK 43⁹ straipsnį (šio straipsnio pagrindu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą S. D.) ir netinkamai nustatant administracinio teisės pažeidimo pagal šį straipsnį subjektą. Protokolas surašytas nesant vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo elementų – subjekto. Šiuo atveju ne nustatyta, o preziumuota, kad S. D. yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ATPK 43⁹ straipsnį taikyti. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra ne AB „L. G.“ atsakomybė pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį, o tai, ar pagrįstai S. D. nubaustas pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį, tačiau tinkamo subjekto pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį nustatymas šioje byloje yra lemiamas ir tiesiogiai priklauso nuo tinkamo asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį, identifikavimo, taigi ir aplinkybių, susijusių su šio asmens nustatymu, išsiaiškinimas bei įvertinimas yra būtinas. Kita vertus, susipažinus su ATPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo tyrimo aplinkybėmis, akivaizdu, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pareigūnai davė tokį nurodymą, kurio neįmanoma įvykdyti, todėl teismai, neįvertindami ATPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo tyrimo aplinkybių, pažeidė principą impossibilium nulla obligatio est (negalima reikalauti to, kas neįmanoma).

Pareiškime nurodomos aplinkybės, kurių neįvertino bylą nagrinėję teismai. Patikrinimo akte užfiksuoti ir pateikti duomenys nėra pakankamai konkretūs, kad jų pagrindu būtų galima taikyti administracinę atsakomybę už vibracijos ir triukšmo normų viršijimą konkrečiam asmeniui. Šiame akte tėra nurodytas matavimų atlikimo laikas ir abstrakčiai įvardijama, kokie konkretūs matavimų rodikliai užfiksuoti „važiuojant traukiniams“, tačiau nėra identifikuotas vibracijos ir triukšmo normų viršijimo šaltinis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad konkrečiame objekte – gyvenamajame name, kuriame buvo atlikti matavimai, jaučiama vibracija ir girdimas triukšmas yra susijęs ir su kitais subjektais, dėl to negalima pagrįstai teigti, kad triukšmas ir vibracija skleidžiami išimtinai dėl AB „L. G.“ kaltės ir tik šis subjektas yra padidinto triukšmo ir vibracijos šaltinis. Akustinio triukšmo ir vibracijos matavimo protokoluose užfiksuota, kad triukšmo ir vibracijos normos nurodytoje teritorijoje buvo viršytos ir tuo metu, kai bėgiais nevažiavo traukiniai (nustatytas liekamasis triukšmas 50 dB viršijo normą – 45 dB). Taigi, byloje tiksliai ir aiškiai nenustatyta, kokią konkrečiai visumos dalį (ir kuriuo laiku) sudarė kiekvieno subjekto skleidžiamas triukšmas ir vibracija, taip pat motyvuotai nepagrįsta, kad būtent tokia dalis yra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei taikyti. Patraukiant S. D. administracinėn atsakomybėn buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai aiškinami kaltininko naudai) principai, nesiimta aktyvių priemonių, kad būtų išsiaiškintos visos su galimu pažeidimu susijusios aplinkybės. S. D. nubaustas būtent už tai, kad nepateikė atsakingo asmens ar jo duomenų, reikalingų administracinio teisės pažeidimo protokolui pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį surašyti. Tačiau iš patikrinimo akto neįmanoma nustatyti, kas yra padidintos vibracijos ir triukšmo šaltinis, t. y. tikėtino pažeidimo subjektas. Vien faktas, kad raštai dėl informacijos pateikimo buvo siunčiami AB „L. G.“, savaime negali reikšti to, kad būtent S. D., kuris tuo metu ėjo (ir šiuo metu eina) bendrovės direktoriaus pareigas, yra atsakingas už vibracijos ir triukšmo normų viršijimo pažeidimus ar kad tokio asmens nustatymas yra jo kompetencija. Be to, akustinio triukšmo matavimai atlikti vadovaujantis netinkamais techniniais ir norminiais dokumentais – bendraisiais standartais LST ISO 1996-1:2004/P:2005 ir LST ISO 1996-2:2008-05, kuriais matuojamas aplinkos triukšmas. Geležinkelio transporto triukšmo matavimui turėjo būti taikomas specialus dokumentas – standartas Geležinkelio taikmenys. Akustika. Bėginių transporto priemonių skleidžiamo triukšmo matavimas ISO 3095:2005, galiojęs matavimų atlikimo metu 2013 m. spalį. Iš matavimo protokolų ir patikrinimo akto turinio matyti, kad nebuvo atsižvelgta į faktą, jog triukšmas gyvenamojoje patalpoje ir būtent geležinkelių keliamas triukšmas yra skirtingi objektai, juos matuojant yra taikomi skirtingi standartai, ir vienos rūšies matavimų pagrindu negali būti daromos pagristos išvados dėl tų aplinkybių, kurios nustatytinos vadovaujantis kitokiu standartu. Pareiškėjo manymu, S. D., kaip bendrovės vadovas, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro buvo įpareigotas atlikti jo kompetenciją (ir net teorines galimybes) viršijančias funkcijas – imtis kitų asmenų (tyrimo institucijų) pareigų ir nustatyti už vibracijos ir triukšmo normų viršijimą atsakingą asmenį. Taigi, neturėdamas nei galimybės, nei pareigos nurodyti tokį asmenį, bendrovės vadovas nebuvo tinkamas subjektas pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį, nes gauto nurodymo tiesiog negalėjo įvykdyti.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad šioje byloje buvo pažeistos ATPK 281 straipsnyje nurodytos teismingumo taisyklės. ATPK 43⁹ straipsnis nepatenka į išimtinio teismingumo kategoriją, dėl to administracinio teisės pažeidimo, nurodyto šiame straipsnyje, teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąją teismingumo taisyklę, t. y. pagal pažeidimo padarymo vietą. Tačiau pagal nagrinėjamo pažeidimo esmę sudarančius veiksmus matyti, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta nustatyta netinkamai ir dėl to netinkamai nustatytas teritorinis bylos teismingumas. Pareiškėjo manymu, visiškai nepagrįsta Klaipėdos apygardos teismo pozicija, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro reikalavimo įvykdymo vieta yra Klaipėdoje, Liepų g. 17. Pažeidimo esmė yra tam tikros informacijos nepateikimas, o susirašinėjimas su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru vyko būtent Vilniuje, taigi pažeidimo padarymo vieta taip pat turi būti pripažįstama esanti Vilniuje, nes būtent ten S. D. neatliko veiksmų, kuriuos, turėdamas objektyvią galimybę, būtų atlikęs.

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus pareiškimą Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Pilipavičius prašo pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra pagrįsti bei teisėti, teismai iš esmės išnagrinėjo ir susipažino su visa medžiaga, pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, pagrįstai nustatė, jog S. D., būdamas AB „L. G.“ generaliniu direktoriumi, nevykdė Centro pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus nuomone, prašyme nurodyti argumentai, susiję su triukšmo ir vibracijos patikrinimu bei matavimo metodika, nesusiję su nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Atsiliepime pažymima, kad pagal Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 46 punkto nuostatas, siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu buvo vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, laboratoriniai matavimai pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje veikiant triukšmo, vibracijos šaltiniui gali būti atliekami nedalyvaujant objekto atstovui. Nagrinėjamu atveju AB „L. G.“ administracijai buvo raštu pranešta apie organizuojamus triukšmo ir vibracijos matavimus, be to, bendrovės atstovas atliekant kai kuriuos matavimus dalyvavo ir buvo informuotas apie tolesnius matavimus. Taigi sąmoningai ar ne bendrovės atstovai nedalyvavo kitu laiku vykdytuose matavimuose, apie kuriuos jie buvo informuoti, vėliau ginčijo matavimų rezultatus, kad jie atlikti bendrovės atstovui nedalyvaujant. Nors prašyme nurodoma, kad nėra identifikuotas vibracijos ir triukšmo normų viršijimo šaltinis, o triukšmo lygiui galėjo turėti įtakos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įmonių veikla, tačiau matavimai buvo atliekami važiuojant sąstatams, traukiamiems lokomotyvų, paženklintų AB „L. G.“ pavadinimu. Įvertinus atliktų matavimų duomenis, važiuojantys sąstatai, traukiami bendrovės lokomotyvų, laikomi triukšmo šaltiniu. AB „L. G.“ yra triukšmo valdytojas ir yra atsakingas už traukinių keliamo triukšmo viršijimą. Ši bendrovė yra sudėtingos administracinės struktūros juridinis asmuo, turintis daugybę filialų, padalinių ir darbuotojų, atliekančių atitinkamas pareigines funkcijas, ir turi konkrečias atsakomybės ribas. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras neturi galimybės, nesikreipdamas į bendrovės vadovą, pareikalaujant nurodyti asmenį ar asmenis, atsakingus už padarytus pažeidimus, išreikalaujant pareigybės aprašymus ar kitus lokalinius teisės aktus, nustatyti pažeidimą padariusį asmenį ar asmenis, kurie turi būti patraukti administracinėn atsakomybėn, AB „L. G.“ vadovas turėjo pareigą nurodyti centrui, kaip administracinio teisės pažeidimo protokolus pagal ATPK 42 straipsnį surašančiai institucijai, tokius asmenis. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai; jis privalo pats arba įgalioti sau pavaldų darbuotoją atlikti vienokias ar kitokias pareigas, šiuo atveju – užtikrinti (imtis atitinkamų priemonių), kad įmonės veikla neviršytų leidžiamų triukšmo ir vibracijos lygių gyvenamojoje aplinkoje. Argumentą, kad S. D. neturėjo galimybės pateikti Centrui informacijos apie už pažeidimus atsakingus asmenis, paneigia vėlesni bendrovės sprendimai, priimti po to, kai S. D. buvo paskirta administracinė nuobauda (laikinai einantis AB „L. G.“ generalinio direktoriaus pareigas A. Š. 2014 m. rugsėjo 4 d. potvarkiu Nr. PV-290 pavedė administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti atvykti 32 įmonės darbuotojus, pateikė jų pareigybės aprašymus, o vėliau paskirtas vienas atsakingas asmuo už Centro pareigūnų nustatytus higienos norminių aktų pažeidimus).

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrino Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą bei pateikė išsamius, bylos medžiaga, įstatymų nuostatomis ir teismų praktika pagrįstus argumentus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo nutarimas S. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nagrinėjant bylą nebuvo pažeista teismingumo taisyklė. Centro pareigūnų reikalavimai buvo neįvykdyti Klaipėdos visuomenės sveikatos centre, esančiame Klaipėdoje, Liepų g. 17, todėl pažeidimo, numatyto ATPK 43⁹ straipsnyje, padarymo vieta yra Klaipėda. Be to, teismingumo klausimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas nekėlė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. atstovo advokato G. Danėliaus prašymas tenkintinas.

Dėl netinkamo ATPK 43⁹ straipsnio taikymo

Nagrinėjamojoje byloje S. D. pagal ATPK 43⁹ straipsnį nubaustas už tai, kad, būdamas AB „L. G.“ generaliniu direktoriumi, nevykdė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus reikalavimo pateikti atsakingą asmenį ar jo duomenis, reikalingus administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.

Pažymėtina, kad, remiantis teoriniais pagrindais, viešoji atsakomybė už neveikimą galima esant ne tik pareigai, bet ir galimybei atitinkamai veikti. Taigi taikant administracinę atsakomybę už tam tikros valstybinės institucijos reikalavimų nevykdymą, būtina nustatyti ne tik paties reikalavimo neįvykdymo faktą, bet ir jo teisėtumą, pagrįstumą bei galimybes jį įvykdyti esamoje situacijoje. Susipažinus su bylos aplinkybėmis, sutiktina su S. D. atstovo argumentu, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pareigūnai davė tokį nurodymą AB „L. G.“, kurio S. D., kaip šios bendrovės generalinis direktorius, nepažeisdamas teisėtumo ir protingumo reikalavimų, negalėjo įvykdyti.

Pagal byloje turimus duomenis, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pareigūnai, atlikę patikrinimą AB „L. G.“ geležinkelio kelio Nr. 201 atkarpoje (šalia gyvenamojo namo Nemuno g. 133, Klaipėda), 2013 m. lapkričio 5 d. surašė patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad akustinis triukšmas ir vibracija viršijo normatyvus, nurodė AB „L. G.“ iki 2014 m. vasario 5 d. pašalinti patikrinimo akte nustatytus pažeidimus ir per nustatytą terminą informuoti, kokių priemonių imtasi patikrinimo metu nustatytam pažeidimui pašalinti, pateikti tai įrodančius dokumentus (b. l. 25–27). 2013 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras raštu išsiuntė šį patikrinimo aktą AB „L. G.“ ir paprašė nurodyti asmenį, atsakingą už nustatytus pažeidimus, kuris 2013 m. lapkričio 20 d. 9.00 val. turi atvykti į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti (b. l. 8). Iš esmės iš AB „L. G.“ buvo pareikalauta paskirti baustiną asmenį, kuriam būtų paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį už Higienos norminių aktų pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks reikalavimas AB „L. G.“ pagrįstas neadekvačiu požiūriu į įsisenėjusios triukšmo ir vibracijos geležinkelio kelio Nr. 201 atkarpoje (šalia gyvenamojo namo Nemuno g. 133, Klaipėda) problemos sprendimą.

Priimdami sprendimus šioje byloje teismai visiškai ignoravo byloje esančius duomenis, kad geležinkelio kelias Nr. 201 yra valstybinio jūrų uosto, kuriame vykdoma ūkinė, gamybinė ir transporto veikla, teritorijoje; šia geležinkelio atkarpa rieda ne tik AB „L. G.“, bet ir kitiems juridiniams asmenims priklausantys lokomotyvai, už kurių būklę bendrovė nėra atsakinga; kad Klaipėdos m. savivaldybės taryba 2011 m. birželio 30 d. sprendimu patvirtino uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g., Klaipėdoje, detalųjį planą, kuriame numatyta nugriauti pastatą, esantį Nemuno g. 133; kad Klaipėdos m. savivaldybės mero 2013 m. rugsėjo 12 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl triukšmo ir vibracijos įtakos gyvenamųjų namų, esančių Klaipėdoje, Nemuno g. 113 ir 133, gyventojams likvidavimo klausimams spręsti ir kad miesto savivaldybės atstovai siūlo iškeldinti šių namų gyventojus taikant atitinkamas kompensacijas; kad AB „L. G.“ pagal galimybes įgyvendino priemones skleidžiamai vibracijai mažinti – suvirintos bėgių sandūros, keliu rieda nauji modernūs riedmenys, tą pripažįsta ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, nuogąstaudamas, jog šios priemonės nebuvo efektyvios (b. l. 2–3). Visi šie duomenys rodo, kad triukšmo likvidavimo minėtoje vietoje problema gali būti išspręsta bendromis įvairių institucijų pastangomis ir nepriklauso išimtinai AB „L. G.“ atsakomybei bei kompetencijai. Esant tokiai situacijai, neaišku, kokiu juridiniu ir faktiniu pagrindu AB „L. G.“ galėjo parinkti kurį nors darbuotoją, kuriam būtų tiesiog primesta atsakomybė už triukšmo ir vibracijos normatyvų viršijimą minėtoje geležinkelio atkarpoje ir kuriam Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pareigūnai surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą už Higienos norminių aktų pažeidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad teismai pripažino S. D. kaltu ir skyrė jam administracinę nuobaudą už Klaipėdos visuomenės sveikatos centro reikalavimo nevykdymą nenustatę, ar toks reikalavimas yra teisiškai pagrįstas ir ar apskritai turėjo ir galėjo būti įvykdytas. Tai laikytina esminiu materialiosios teisės pažeidimu, dėl kurio teismų sprendimai naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla S. D. nutrauktina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302²¹ straipsnio 14 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. D. nutraukti.