Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja R. B. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. nubaustas už tai, kad nevykdė visuomenės sveikatos centro apskrityse įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų - būdamas AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi nevykdė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus reikalavimų, t. y. nepateikė atsakingo asmens ar jo duomenų, reikalingų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43⁹ straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutarimu pripažino S. D. kaltu ir pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį jam paskyrė 500 Lt baudą.

Apeliaciniu skundu S. D. atstovas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą, kuriuo S. D. pripažintas kaltu pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį, ir administracinę bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nenutraukus administracinės bylos nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą, kuriuo S. D. pripažintas kaltu pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį ir perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą.

Skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes teismas iš esmės neišnagrinėjo ir nesusipažino su medžiaga, kuri buvo pateikta administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimui. Teismas visiškai nenagrinėjo, kas iš tiesų buvo atsakingas už sukeliamą triukšmą ir vibraciją patikrinimo metu ir kuriuo pagrindu S. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas įrodytas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (toliau - Centras) atstovių V. V. ir A. Š. parodymais, rašytine bylos medžiaga - administracinio teisės pažeidimo protokolu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 4 d. raštu, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 11 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. kovo 21 d. raštais, Klaipėdos visuomenės centro 2013 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktu Nr. K3-474. Mano, kad tokia išvada padaryta nepagristai, nes 2013 m. lapkričio 5 d. Centro Patikrinimo aktas Nr. K-3-474 (toliau - Patikrinimo aktas) buvo surašytas atmestinai, nenustačius tikrojo padidinto triukšmo ir vibracijos šaltinio, jame nėra nurodyta, kam priklauso manevriniai lokomotyvai ir patys vagonai, todėl nėra aišku, kas yra atsakingas už pažeidimus. Dėl to teigia, kad 2014 m. balandžio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. K4-21 dėl ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalies pažeidimo surašytas nepagrįstai ir neteisėtai, Centras neturėjo teisinio pagrindo reikalauti nurodyti asmenį, kuris yra atsakingas už šiuos pažeidimus.

Dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir neišnagrinėjo, ar apskritai padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas neįvertino, kad Centras nenustatė, jog būtent Bendrovė padarė ATPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl nenustatęs, kad būtent Bendrovė padarė ATPK 42 straipsnio 1 dalies pažeidimą, davė privalomą nurodymą, kuris jokiu būdu negali būti pripažintas teisėtu.

Dėl Bendrovės atsakomybės už ATPK 42 straipsnio 1 dalies pažeidimo nustatymo nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos tokios tariamai neteisėtos aplinkybės: esą nustatyta, kad Bendrovė padarė ATPK 42 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Šį pažeidimą Centras nustatė vadovaudamasis 2013 m. spalio 15 d. (dėl vibracijos), spalio 14-17, 21-24 d. (akustinio triukšmo matavimai) atliktais matavimais Nemuno g. 113 ir 133 gyvenamojoje aplinkoje (2013 m. spalio 15 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus vibracijos protokolas Nr. F-KL-V-29 ir 2013 m. spalio 28 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus akustinio triukšmo vibracijos protokolas Nr. F-KL-T-164) pagrindu Centro surašytu Patikrinimo aktu. Patikrinimo akte nėra jokių duomenų, kad būtent Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą ATPK 42 straipsnio 1 dalyje, t. y. viršijo triukšmo ir vibracijos normas. Taigi, nėra nustatytas būtinas subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo požymis - subjektas. Patikrinimo akte visiškai nenurodyta, kas buvo triukšmo šaltinis matavimu atlikimo metu - ar triukšmo šaltinis buvo Bendrovės riedmenų keliamas triukšmas, ar kitoms bendrovėms priklausantys riedmenys, ar Klaipėdos jūrų uosto įmonių veikla. Nenustačius, kad Bendrovė padarė teisei priešingą veiką, neįmanoma konstatuoti priežastinio ryšio tarp Bendrovės veiksmų ir pasekmių buvimą. Patikrinimo akte nenurodyta, kad triukšmo šaltinis yra būtent Bendrovės riedmenų keliamas triukšmas, o konstatuota, kad garso slėgio lygiai viršija norminius dydžius ir kiek būtent. 2014 m. balandžio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. K4-21, surašytas Patikrinimo akto pagrindu, nėra teisėtas, nes Patikrinimo akte nėra nustatytas ir nurodytas triukšmo ir vibracijos šaltinis, ir todėl Bendrovė negali būti atsakinga už konstatuotus pažeidimus. Pavyzdžiui, Bendrovės turimais duomenimis, laikotarpiu, kuriuo tariamai buvo atliekami triukšmo ir vibracijos matavimai, 201-uoju jungiamuoju keliu iš Draugystės stoties į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 15 d. 4 val. 25 min. važiavo lokomotyvas, priklausantis UAB „Birių krovinių terminalas“, priešinga kryptimi šio vežėjo lokomotyvas važiavo 3 val. 39 minutės ir 4 val. 50 min., 2013 m. spalio 16 d. 0 val. 05 min. 201-uoju jungiamuoju keliu iš Draugystės stoties į KJKK „Bega“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ važiavo lokomotyvas, priklausantis UAB (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 17 d. 2 val. 55 min. 201-uoju jungiamuoju keliu iš Draugystės stoties į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) važiavo lokomotyvas priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), priešinga kryptimi šio vežėjo lokomotyvas važiavo 2 val. 20 min. ir t.t., tačiau teismas visiškai neanalizavo šių argumentų, jog minėtu geležinkelio keliu rieda ir tie lokomotyvai, už kurių būklę Bendrovė nėra atsakinga, o Centras, savo ruožtu, nenurodė, kam priklausantys lokomotyvai važiavo geležinkelio keliu. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad Nemuno kelyno keliuose ir AB (duomenys neskelbtini) keliuose visą parą dirba (duomenys neskelbtini) manevriniai lokomotyvai. Draugystės geležinkelio stotyje 201-uoju jungiamuoju keliu (šalia Nemuno g.) krovinių sąstatus pervežančios kitos geležinkelio transporto bendrovės - UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - naudoja lokomotyvus, pagamintus prieš 30-40 metų (1979, 1985, 1986, 1987 m.). Atitinkamai, visiškai pagrįstai galima įtarti, kad kitų vežėjų keliamas triukšmas gali būti žymiai didesnis nei Bendrovės. Kitų bendrovių lokomotyvai važiavo ir laikotarpiu, kai buvo atliekami matavimai, t. y. 2013 m. spalio 14-24 d. Turimais duomenimis per 8 patikrinimų naktis (su sąlyga, kad 2013 m. spalio 17 d. pradėtas matavimas truko įprastas 8 valandas), tiriamu laikotarpiu 201-uoju keliu vagonai buvo varomi 35 kartus, iš jų Bendrovė vagonus varė 22 kartus (tai sudaro 62,85%), UAB (duomenys neskelbtini) vagonus varė 13 kartų (atitinkamai 37,14 %), be to, tame kelyje visą parą dirbo ir (duomenys neskelbtini) manevriniai lokomotyvai. Atliekant matavimus nebuvo nustatinėjama, kas yra tikrasis padidinto triukšmo ir vibracijos šaltinis, ir dėl to Patikrinimo aktas buvo surašytas atmestinai, nenustačius tikrojo padidinto triukšmo ir vibracijos šaltinio, jame nėra nurodyta, kam priklauso manevriniai lokomotyvai ir patys vagonai. Pažymi, kad šalia Nemuno g. esančia geležinkelio atšaka vidutiniškai per parą pravažiuoja 5 poros manevrinių sąstatų, kuriuos traukia Bendrovės lokomotyvai. Šiems darbams yra naudojami ČME3M ir TEM-TMH serijų manevriniai lokomotyvai, kurie keliu, esančiu šalia Nemuno g. Klaipėdoje, vidutiniškai pravažiuoja kas 4 val. Minėtais keliais taip pat manevravo UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kitos įmonės. Minėtos įmonės manevravimo darbus atlieka su TEM2, TGM3, TGM4 ir TGM6 manevriniais lokomotyvais. Nurodo, kad Bendrovė pateikė duomenis Centrui, kad jos manevrinio parko atnaujinimo programa (ČME3 lokomotyvų modernizacija, naujų TEM-TMH lokomotyvų įsigijimas) Bendrovei per 2007-2014 m. kainavo apie 400 milijonų litų. Nuo 2010 m. Bendrovė Klaipėdos ir Draugystės geležinkelio stotyse eksploatuoja tik naujus TEM-TMH bei modernizuotus ČME3M ir ČME3Me serijų manevrinius lokomotyvus. Lietuvos Respublikos geležinkelių linijomis važiuojančių manevrinių lokomotyvų signalų garso dažnis ir stiprumas tenkina tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) bei GOST standartų reikalavimus, Europos Sąjungos 2011 m. balandžio 4 d. priimto komisijos sprendimo dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemio „Geležinkelių riedmenys. Triukšmas“ techninių sąveikos specifikacijų taikymo reikalavimų sąlygas (2011/229/ES). Šie duomenys buvo pateikti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. N-444-4788-09). Pastarosios aplinkybės, rodančios aktyvų Bendrovės bendradarbiavimą aiškinantis ir tiriant reikšmingas konkrečiu atveju aplinkybes, nebuvo Teismo įvertintos. Bendrovė savo raštuose, o taip pat ir asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, atstovas teismo posėdyje pažymėjo, jog Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus akustinio triukšmo matavimo protokolu Nr. F-KL-T-164 2013 m. spalio 14-24 d. laikotarpiu atliekant triukšmo matavimus, išmatuotas liekamasis (nevažiuojant traukiniams) maksimalus garso slėgio lygis yra 50,0 dB. Taigi, jau vien liekamasis triukšmo lygis viršija leistinas Higienos normas (45 dB). Šie duomenys dar labiau išplečia „įtariamųjų“ ratą, pavyzdžiui triukšmo lygiui galimai įtakos turėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įmonių veikla, tačiau Centras šios aplinkybės nevertino. Teismas nepateisinamai atmestinai susipažino su administracinio teisės pažeidimo byla, nepagrįstai neįvertino šių duomenų. Pateikti duomenys pagrindžia būtinybę administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai įstaigai - Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui - tiksliai nustatyti galimo triukšmo ir vibracijos normų viršijimo šaltinius. Lietuvos higienos normos HN 50:2003 taikomos „<...>juridiniams asmenims <...> eksploatuojantiems transportą, galintį sukelti vibraciją gyvenamuosiuose pastatuose“. Todėl Patikrinimo akte turi būti nurodytas juridinis asmuo, kuris eksploatavo riedmenis patikrinimo metu, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija tokių veiksmų neatliko. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Patikrinimo akte neįvardintas už higienos normų pažeidimą atsakingas juridinis asmuo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas privalėjo imtis priemonių pašalinti abejones dėl triukšmo šaltinio, o nesant tokios galimybės - šį neaiškumą aiškinti Bendrovės naudai.

Dėl patikrinimo akto teisėtumo nurodo, kad Centras 2013 m. spalio 10 d. raštu Nr. (10.37)V4-3443 informavo Bendrovę, kad nuo 2013 m. spalio 10 d. organizuojami triukšmo ir vibracijos matavimai, ir paprašė Bendrovės atsakingą asmenį dalyvauti atliekant matavimus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių priežasčių matavimų laikas gali keistis, Centras taip pat paprašė pateikti asmenų, dalyvausiančių atliekant matavimus, kontaktinius duomenis. Bendrovė atsakydama 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. 2(DI)-2931 informavo, kad atliekant triukšmo ir vibracijos matavimus dalyvaus Bendrovės darbuotojai J. S. ir V. D., nurodė šių darbuotojų kontaktinius duomenis. V. D. dalyvavo tik 2013 m. spalio 15 d. matavimuose, apie kitomis dienomis atliekamus matavimus nebuvo informuotas ir nurodytais kontaktais dalyvauti minėtuose matavimuose nebuvo kviestas nė vienas minėtų darbuotojų, taip pat nieko nebuvo kviesta iš Bendrovės vadovybės. Centro 2013 m. lapkričio 5 d. Patikrinimo aktu buvo įforminti 2013 m. spalio 14-24 dienomis vykusių patikrinimų rezultatai. Bendrovės darbuotojas, nurodytas patikrinimo akte, dalyvavo tik 2013 m. spalio 15 d. patikrinime. Atsižvelgiant į tai, kad apie kitomis dienomis vykdytus patikrinimus Bendrovė nebuvo informuota ir dalyvauti juose Bendrovės atstovai nebuvo pakviesti, Bendrovė neturėjo pagrindo vertinti patikrinimo akte pateiktų duomenų apie kitomis dienomis vykdytus triukšmo ir vibracijos matavimus ir tvirtinti jame galimai neteisėtai nustatytus duomenis. Duomenys, nurodyti patikrinimo akte, laikytini neteisingais ir nepagrįstais, nes Bendrovės atstovas neturėjo galimybės įsitikinti atliekamų matavimų teisėtumu ir gautų duomenų patikimumu. Be to, patikrinimo aktą pasirašė ne visi patikrinimą atlikę specialistai, todėl laikytina, kad aktas yra įformintas neteisingai, šis aktas yra neteisėtas, dėl to Bendrovei jis negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Iš Patikrinimo akto nėra aišku, kiek kartų buvo atliekamas patikrinimas, pačiame akte nurodyta, kad 2014 m. spalio 17 d. 22 val. pradėtas patikrinimas, o po to jis vėl pradėtas 2013 m. spalio 21 d. Iš Patikrinimo akto priedų neaišku, kada buvo atliekamas patikrinimas - Vibracijos matavimo protokole Nr. F-KL-V-29 skiltyje „Matavimo rezultatai“ nurodyta, kad matavimai atlikti 22 val. - 06 val., o matavimai pradėti 23 val. 45 min. Taigi, net vieno lapo protokole išvardinti prieštaringi duomenys. Iš protokolo turinio lyg sektų, kad matavimai buvo atliekami važiuojant traukiniui, tačiau Centrui nepasidomėjus traukinių judėjimo tvarkaraščiu, Patikrinimo akte taip ir liko nenurodyta, kas yra triukšmo vibracijos šaltinis. Patikrinimo akte nurodoma, kad vibracijos duomenys nustatyti 2013 m. spalio 17 d. vibracijos matavimo protokolu, o prie Patikrinimo akto pridėtas 2013 m. spalio 15 d. vibracijos matavimų protokolas. Neaišku, ar šį protokolą surašę asmenys - fizikinių tyrimų specialistė L. G., V. B. apskritai dalyvavo atliekant patikrinimą - jos nenurodytos Patikrinimo akte. Analogiškai neaišku, ar patikrinime dalyvavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus fizikinių tyrimų specialistas M. S., jis taip pat neįtrauktas į Patikrinimo aktą. Iš Patikrinimo akto sektų, kad matavimai buvo atliekami 2013 m. spalio 14-24 d., aštuonias naktis, todėl bendra matavimų trukmė turėjo siekti 56 valandas (8 naktys x 7 matavimų valandos). Bendrovės duomenimis šiuo laikotarpiu 201-uoju jungiamuoju keliu Bendrovės ir UAB (duomenys neskelbtini) traukiami lokomotyvai pravažiavo 35 kartus, taip pat tame kelyje visą parą dirbo ir (duomenys neskelbtini) manevriniai lokomotyvai. Tačiau Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2013 m. spalio 28 d. Akustinio triukšmo matavimo protokole Nr. F-KL-T- 164, nurodyta, kad stebėjimo trukmė yra 22 val. 32 min., o pravažiavusių traukinių skaičius - 20. Pažymėtina, kad pačiame Akustinio triukšmo protokole nurodyta, kad matavimai truko aštuonias naktis po 8 valandas, taigi stebėjimo trukmė turėjo sudaryti ne 22 val. 32 min., o 64 valandas.

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 222 buvo patvirtintas Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), kuris nustato valstybinės triukšmo kontrolės atlikimo ir jos rezultatų įforminimo procedūras. Valstybine triukšmo kontrole pagal Aprašo 2 punktą laikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų veikla, kuria siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų su triukšmo valdymu susijusių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, valstybinė triukšmo kontrolė atliekama dalyvaujant triukšmo šaltinio valdytojui ar jo įgaliotam asmeniui. Pagal Aprašo 9 punktą, atlikus patikrinimą triukšmo šaltinio valdytojas ar jo įgaliotas asmuo, dalyvavęs patikrinime, pasirašytinai supažindinamas su patikrinimo aktu, kuriame įforminami valstybinės triukšmo kontrolės patikrinimo rezultatai. Todėl galima pagrįstai teigti, jog Bendrovės atstovo, o taip pat ir kitų vežėjų atstovų, bei nustatyto, normas viršijančio, liekamojo triukšmo valdytojo dalyvavimas, kaip numatyta Apraše, Centrui atliekant patikrinimus buvo privalomas. Atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo aktas ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus triukšmo ir vibracijos matavimų protokolai užpildyti galimai nesilaikant matavimus ir jų įforminimą reglamentuojančių reikalavimų ir standartų - Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“, Lietuvos higienos normų HN 50:2003 ir HN 33:2011. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus triukšmo ir vibracijos matavimų protokoluose turi būti kruopščiai nurodomos visos matavimų sąlygos: kiekvieno matavimo mikrofonų atstumai nuo garsą perduodančių elementų, kiekvieno matavimo oro temperatūra, santykinė drėgmė, vėjo greitis, vibracijos matavimo daviklio montavimo padėtys bei kitos sąlygos. Akustinio triukšmo matavimai tikriausiai buvo atliekami 8 kartus ir visų šių matavimų rezultatai įforminti vienu protokolu, įvardijant, kad visų matavimų metu buvo absoliučiai vienodos triukšmo matavimo sąlygos, kas yra mažai tikėtina. Tai patvirtina nesutampantys triukšmo ir vibracijos matavimų protokolų duomenys: vibracijos matavimo protokole Nr. F-KL-V-29 nurodyta 2013 m. spalio 15 d. oro temperatūra +16°C, santykinė drėgmė 68 %, o akustinio triukšmo matavimo protokole Nr. F-KL-T-164 nurodyta 2013 m. spalio 15 d. ir kitų matavimo dienų oro temperatūra + 19°C, santykinė drėgmė 54 %. Dėl šių priežasčių apeliantas abejoja surašyto patikrinimo akto teisingumu, juo labiau, kad surašant jį nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti Bendrovės atstovams, galintiems patvirtinti, kad akte pateikti duomenys yra teisingi.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad Centras, surašęs Patikrinimo aktą, kuriame nėra nurodyta, kam priklausantis riedmuo (konkretus laikas, lokomotyvo numeris, vykimo kryptis ir kt.) tariamai yra triukšmo ir vibracijos šaltinis, tokį aktą atsiuntė į Bendrovę ir pareikalavo „asmenį, atsakingą už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, <..> atvykti <..> teisės pažeidimo surašymui“. Toks Centro nurodymas yra neteisėtas, nes Patikrinimo aktu nebuvo nustatyta, kad būtent Bendrovei priklausantys riedmenys tariamai viršijo triukšmo ir vibracijos normas. Toks nurodymas savo turiniu reiškė, kad Bendrovės vadovui permetama triukšmo ir vibracijos šaltinio nustatymo pareiga, t. y. ta pareiga, kurią turi įgyvendinti pats Centras. Tokiu elgesiu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Centras galėjo (ir turėjo - siekiant visapusiškai išsiaiškinti ir išsamiai ištirti visas aktualias tiriamam įvykiui aplinkybes) kreiptis ir su teisėtu prašymu - pareikalauti dominančio laikotarpio traukinių tvarkaraščio, asmenų, kuriems Bendrovėje priskirta užtikrinti higienos normų laikymąsi, sąrašo ir pan. Tačiau, sąmoningai ar ne, Centras tokio nurodymo nedavė. Nurodymo, taip, kaip jis suformuluotas, Bendrovės vadovas vykdyti negalėjo objektyviai, kadangi Bendrovės vadovui nėra žinoma kitų įmonių, eksploatuojančių riedmenis, struktūra ir atsakomybės pasiskirstymo našta (triukšmo ir vibracijos šaltinis galėjo būti kitų įmonių riedmenys). Toks elgesys, be to, reikštų turimų įgaliojimų viršijimą. Dar daugiau, Akustinio triukšmo matavimo protokolu nustatytas liekamasis (nevažiuojant traukiniams) maksimalus garso slėgio lygis (50,0 dB) taip pat viršija higienos normas, tai reiškia, kad galimai triukšmo lygio viršijimui įtakos turi kitų uosto įmonių veikla, tad Bendrovės vadovas tiesiog objektyviai neturi galimybės pateikti duomenų apie asmenį, kaltą dėl higienos normų viršijimo. Pažymi, kad Centras nė viename iš savo raštų nebuvo nurodęs, kad jo prašymai dėl informacijos suteikimo yra skundžiami, o teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nepagrįstai susiaurino savo funkcijas, nesiėmė konstitucinio teisingumo vykdymo vaidmens. Teismas nevertino ir neanalizavo Centro nurodymo teisėtumo, nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, išsamiai neįvertino byloje surinktų atstovo pateiktų duomenų, neanalizavo jų visumos, todėl pažeidė ATPK 284 straipsnio reikalavimus bei administraciniame procese veikiantį teismo aktyvumo principą (Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-42-245/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. N-575-801-12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. N-575-647-12). Teismas, nagrinėdamas bylą, priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą, neatsižvelgdamas į tai, kad nebuvo nustatyta, kas iš tiesų yra atsakingas už administracini teisės pažeidimą, numatytą ATPK 42 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodoma, kad ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja tyčinę kaltės formą, t. y. kad asmuo supranta, jog savo veiksmais ar neveikimu trukdo ar kitaip kliudo visuomenės sveikatos centrų apskrityse įgaliotiems pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, nepateikia jiems dokumentų arba dokumentus nuslepia, suteikia klaidingas žinias, taip pat nevykdo visuomenės sveikatos centrų apskrityse įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų. Kaip matyti iš teismui pateikto susirašinėjimo, Bendrovė atsakė į visus Centro pateiktus raštus ir užklausimus, teikė reikalingus dokumentus. Bendrovė dar 2014 m. balandžio 2 d. raštu paaiškino, kad 2013 m. spalio 14-24 d. 201-uoju geležinkelio keliu naudojosi kiti subjektai, o remiantis ATPK 20 straipsniu administracinė nuobauda skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims (ne infrastruktūros valdytojams), be to, Bendrovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek už Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-211 patvirtinto Uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g., Klaipėdoje, detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą, tiek už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos įgyvendinimą Klaipėdos mieste pagal norminius aktus atsako Klaipėdos miesto savivaldybė. Dar 2014 m. sausio 27 d. rašte Bendrovė atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus matavimais nustatytas liekamasis maksimalus garso slėgio dydis nevažiuojant traukiniams sudaro 50,0 dB, ir jis viršija leistinas higienos normas, taigi nėra duomenų, jog Bendrovė (ar tik Bendrovė) yra atsakinga už higienos normų viršijimą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą. Nei Bendrovė, nei jos vadovas neturėjo tyčios kliudyti Centrui, o netgi priešingai - siekė bendradarbiauti ir išsiaiškinti, kas iš tiesų yra atsakingas už padidintą triukšmą ir vibraciją Nemuno gatvėje. Vadinasi, Bendrovės psichinis santykis su veika, sudarantis kaltės turinį negali būti vertinamas kaip tyčinis. Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, jog tiek Bendrovė, tiek Centras dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybės mero sudarytoje komisijoje, kurioje sprendžiamas triukšmo ir vibracijos sumažinimo Nemuno gatvėje klausimas. Šie duomenys rodo, kad nei Bendrovės, nei jos vadovo veiksmai nebuvo nukreipti į visuomenės sveikatos centro darbuotojų veiklos trukdymą. Priešingai, nuolat įvairiomis bendradarbiavimo formomis Bendrovė ir jos vadovas siekė ir siekia efektyviausio sprendimo gyventojų problemoms išspręsti. Teismas nevertino ir neaptarė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimo, ją iš esmės preziumavo, neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, jog S. D. yra kaltas dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo. Dėl išvardytų priežasčių, pagrindžiamų objektyviomis aplinkybėmis, kurios ne patvirtina, o paneigia S. D. kaltę, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

ATPK 43⁹ straipsnio sudėtis numato atsakomybę už kliudymą visuomenės sveikatos centrų apskrityse įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Ne bet kokie asmens veiksmai šiuo atveju reiškia kliudymą. Ne bet koks, nors ir netenkinantis administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti įgaliotos institucijos, asmens elgesys turi būti vertinamas kaip kliudymas, tačiau tik toks, kuris iš esmės objektyviai užkerta kelią tolesnei teisės pažeidimo išaiškinimo procedūrai. Šiuo konkrečiu atveju kliudymas turėjo užkirsti kelią surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį. Net ir neturėdamas atsakingo asmens duomenų Centras galėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį, net ir Bendrovės atstovo nedalyvavimas negalėjo sukliudyti Centrui atlikti savo pareigas, jei Centras iš tiesų būtų nustatęs, kad būtent Bendrovės riedmuo yra triukšmo ir vibracijos normų viršijimo šaltinis. Neatmestina, kad Centras, maskuodamas savo tyrimo trūkumus, t. y. negebėjimą nustatyti, kas yra tikrasis triukšmo ir vibracijos normų viršijimo šaltinis, perkėlė atsakomybės naštą Bendrovei. Teismas neišnagrinėjo ir neįvertino, kokius padarinius sukėlė Bendrovės generalinio direktoriaus veika, ar ta veika sukliudė vykdyti (tęsti) galimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, todėl teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, kad Bendrovės generalinio direktoriaus veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina.

Apeliantas taip pat teigia, kad administracinio teismo pažeidimo bylą išnagrinėjo teismas, kuriam ši byla yra neteisminga. ATPK 281 straipsnis numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą. Pažeidimo padarymo vieta turi esminės reikšmės nustatant pažeidimo padarymo faktą. Bylos teismingumą pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ex officio, o bylų teismingumo taisyklių nesilaikymas pripažįstamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis a. b. Nr. N-261-1148-12). Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalyje, nepriskirtinas išimtiniam teismingumui, todėl šiame straipsnyje numatytas pažeidimas turi būti nagrinėjamas pagal bendrąją teismingumo taisyklę. ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už neįleidimą ar kitokį kliudymą visuomenės sveikatos centrų apskrityse įgaliotiems pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, nepateikimą jiems dokumentų arba dokumentų nuslėpimą, klaidingų žinių suteikimą, taip pat visuomenės sveikatos centrų apskrityse įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Centras visus su tariamai padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusius dokumentus siuntė į Bendrovės būstinę, kuri įsikūrusi Vilniuje ir visus dokumentus adresavo Bendrovės generaliniam direktoriui S. D.. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. K4-21 dėl ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalies buvo surašytas S. D., nurodant jo pareigas ir darbo vietą. Todėl akivaizdu, kad S. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas negalėjo būti nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Nagrinėjamoje byloje 2014 m. birželio 6 d. teismo posėdyje asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, atstovas pateikė prašymą dėl teismingumo laikymosi, t. y. perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas priėmė sprendimą prašymą atmesti, sprendimas nemotyvuotas, akcentuojant, kad yra neskundžiamas. Tokiu sprendimu teismas pažeidė administracinių bylų nagrinėjimo teismingumo taisyklę, šio pažeidimo niekaip nemotyvavo. Mano, kad yra akivaizdu, jog tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, todėl administracinio teisės pažeidimo vieta yra Vilniuje, kur įsikūrusi Bendrovė. Bylą nagrinėjant Klaipėdos miesto apylinkės teisme pažeista ATPK 281 straipsnyje įtvirtinta bylų teismingumo taisyklė. Šis pažeidimas yra esminis proceso normų pažeidimas, todėl 2014 m. birželio 26 d. nutarimas turi būti panaikintas. Be to, nurodo, kad atsižvelgus į tai, kad faktinių bylos aplinkybių iš esmės netyrė nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, nei teismas, skirtinas žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas iš esmės išnagrinėjo ir susipažino su visa medžiaga, pateikta teismui administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu.

Dėl triukšmo ir vibracijos atskyrimo nurodo, kad Centras, nagrinėdamas skundą, organizavo 201 - uoju geležinkelio keliu pravažiuojančių traukinių keliamo triukšmo ir vibracijos matavimus. Centro užsakymu matavimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas" (toliau - Standartas) reikalavimais. Standarto 9.3.1. punkte nurodyta, kad „matavimai turi apimti bent 20 pravažiuojančių traukinių triukšmą“. Todėl triukšmo matavimai truko 2013 m. spalio 14-17 d. ir 21-24 d. imtinai. Vibracijos lygio matavimai pagal HN 50:2003 reikalavimus buvo atlikti 2013 m. spalio 15 d. Reglamento 46 punkto nuostatos nurodo, kad, siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu buvo vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, laboratoriniai matavimai pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje veikiant triukšmo, vibracijos šaltiniui gali būti atliekami nedalyvaujant objekto atstovui. Tačiau Centras 2013 m. spalio 10 d. raštu Nr. (10.37) V4-3443 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo AB (duomenys neskelbtini) administraciją apie organizuojamus triukšmo/vibracijos matavimus. AB „(duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. 2(DI)-29321 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad atliekant triukšmo ir vibracijos matavimus dalyvaus AB (duomenys neskelbtini) Aplinkosaugos centro Aplinkosauginės strategijos ir kontrolės biuro Vertinimo ir inspektavimo baro vyresnioji specialistė J. S. ir AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) Saugos baro II kat. technikas V. D.. AB (duomenys neskelbtini) atstovas dalyvavo tik naktį iš 2013 m. spalio 14 į 15 d. vykusiuose matavimuose, nors tą naktį baigus matavimus, matavimuose dalyvavęs Bendrovės atstovas buvo informuotas apie tai, kad matavimai bus tęsiami ir sekančią naktį. V. D. teigimu, dėl dalyvavimo tolimesniuose matavimuose sprendimas bus priimtas pasitarus su vadovybe, tačiau Bendrovės atstovas tolimesniuose matavimuose nedalyvavo. Todėl, vadovaujantis Reglamento 46 punkto nuostatomis, tolimesni triukšmo matavimai buvo atliekami nedalyvaujant Bendrovės atstovui. Bendrovės atstovai nedalyvavo kitu laiku vykdytuose matavimuose, apie kuriuos jie buvo informuoti, vėliau raštuose ginčydami matavimų rezultatus, kad jie atlikti Bendrovės atstovui nedalyvaujant. Taip pat, Bendrovė nepasirašė jai siųsto 2013 m. lapkričio 5 d. Patikrinimo akto Nr. K3-474, vėliau šį savo veiksmą vertindama kaip Centro klaidą. Centras priėmė sprendimą taikyti administracinę atsakomybę tik už nustatytus vibracijos pagreičio lygio viršijimus gyvenamojoje aplinkoje veikiant vibracijos šaltiniui - 201 - uoju geležinkeliu važiuojantiems AB (duomenys neskelbtini) traukiniams (Centro 2014 m. kovo 21 d. raštas Nr. (10.37) V4-922).

Atsiliepime taip pat teigiama, kad triukšmo (2013 m. spalio 14-17 d. ir 21-24 d. imtinai) ir vibracijos pagreičio lygio (2013 m. spalio 15 d.) matavimai buvo atliekami važiuojant sąstatams, traukiamiems lokomotyvų, paženklintų AB (duomenys neskelbtini) pavadinimu. Apeliantas teigia, kad liekamojo maksimalaus garso slėgio lygio duomenys „išplečia „įtariamųjų“ ratą, pavyzdžiui triukšmo lygiui galimai įtakos turėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įmonių veikla, tačiau Centras šios aplinkybės nevertino“. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2013 m. spalio 28 d. Akustinio triukšmo matavimo protokole Nr. F-KL-164 nurodyta: išmatuotas liekamasis (nevažiuojant traukiniams) ekvivalentinis garso slėgio lygis - 26,2 dB, maksimalus - 50,0 dB. Veikiant triukšmo šaltiniui - 201 - uoju geležinkeliu pravažiuojantiems krovininiams traukiniams - nustatytas ekvivalentinis garso slėgio lygis 39,5 dBA, maksimalus - 67,9 dBA. Standarte nurodyta, kad „kai liekamojo garso slėgio lygis yra 10 dB ar daugiau žemiau matuojamojo garso slėgio lygio, jokių pataisų nebetaikoma. Išmatuotosios vertės galioja bandomajam šaltiniui“. Įvertinus šiuos duomenis važiuojantys sąstatai, traukiami Bendrovės lokomotyvų, laikomi triukšmo šaltiniu. Dėl anksčiau išvardytų priežasčių atsakomybės už triukšmo viršijimus Centras netaikė - kviečiamas atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui atsakingas Bendrovės asmuo tik už vibracijos pagreičio lygio viršijimus. Vadovaudamasis ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalimi, Centras visuose raštuose, skirtuose AB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Centro įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir pareigūnams - nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų, tačiau AB (duomenys neskelbtini) nepateikė atsakingo asmens duomenų, reikalingų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, ir atsakingas AB (duomenys neskelbtini) atstovas nė karto į Centrą neatvyko administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. S. D., būdamas AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, nevykdė Centro pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y. nepateikė atsakingo asmens ar jo duomenų, reikalingų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto prašymas surengti žodinį bylos nagrinėjimą atmetamas, nes ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis nurodo, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

S. D. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. jis nubaustas už tai, kad nevykdė visuomenės sveikatos centrų apskrityse įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų - būdamas AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi nevykdė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus reikalavimų, t. y. nepateikė atsakingo asmens ar jo duomenų, reikalingų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalyje.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad 2013 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras raštu prašė AB (duomenys neskelbtini) nurodyti dėl 2013 m. lapkričio 5 d. Patikrinimo akte nustatytų pažeidimų atsakingus asmenis ir 2013 m. lapkričio 20 d., 9 val. atvykti į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą, esantį adresu Liepų g. 17, Klaipėdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį surašymui. Prašymas pateikti šią informacija AB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas ir 2014 m. sausio 9 d., ir 2014 m. kovo 21 d. raštais. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nesutinkant su 2014 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, kuriuo S. D. nubaustas pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį, iš esmės pateikiami argumentai dėl AB (duomenys neskelbtini) kaltės pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo atveju akcentuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne AB (duomenys neskelbtini) atsakomybė pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar pagrįstai S. D. nubaustas pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį, todėl teismas pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. D. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl S. D. kaltės pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. D. padarė jam ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnį, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą (1 punktas); vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę triukšmo prevencijos zonose (7 punktas). Šio įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad vykdydami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7 ir 8 punktuose apibrėžtuose objektuose, visuomenės sveikatos centrų apskrityse tarnautojai, be kitų šiame straipsnyje numatytų teisių, turi teisę reikalauti, kad kontrolės objektų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir teiktų paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu. 2012 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-144 „Dėl visuomenės sveikatos centrų apskrityse nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro nuostatų 9.1. punktas numato, kad šio visuomenės sveikatos centro tikslas yra vykdyti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Siekdamas įgyvendinti šį tikslą, Centras vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę triukšmo prevencijos zonose. Nuostatų 12.1. punktas numato, kad Centras, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų bei atlikdamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų asmenų informaciją ir dokumentus Centro kompetencijai priskirtais klausimais. Taigi, atlikus patikrinimą Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pareigūnai pagrįstai reikalavo AB (duomenys neskelbtini) pateikti su pažeidimu susijusią informaciją, nes tokią teisę jiems suteikia jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Įvertinus anksčiau išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad 2013 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akto Nr. K3-474 pagrindu surašytas reikalavimas AB (duomenys neskelbtini) nurodyti asmenį, atsakingą už nustatytus pažeidimus ir nustatytu laiku atvykti į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą, esantį adresu Liepų g. 17, Klaipėdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui buvo teisėtas ir galiojantis, todėl buvo privalomas vykdyti, AB (duomenys neskelbtini) negalėjo nevykdyti teisėtų šių Klaipėdos visuomenės sveikatos cento pareigūnų reikalavimų.

S. D. kaltė pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį iš esmės ginčijama tuo, kad 2013 m. lapkričio 5 d. Centro Patikrinimo aktas Nr. K-3-474 buvo surašytas atmestinai, nenustačius tikrojo padidinto triukšmo ir vibracijos šaltinio, nėra aišku, kas yra atsakingas už pažeidimus, teigia, kad remiantis šiuo patikrinimo aktu Klaipėdos visuomenės sveikatos centras neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš AB (duomenys neskelbtini) nurodyti už pažeidimą atsakingus asmenims. Mano, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nenustatęs, kad būtent AB (duomenys neskelbtini) padarė ATPK 42 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nepagrįstai davė privalomą nurodymą, kuris jokiu būdu negali būti pripažintas teisėtu. Tačiau pažymėtina tai, kad nesutikimas su ATPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu nesuteikė AB (duomenys neskelbtini), šiuo atveju – vadovui S. D., teisės nevykdyti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro teisėtų reikalavimų pateikti informaciją. Nesutikimas su atlikto patikrinimo rezultatais suteikia teisę AB (duomenys neskelbtini) įstatymų numatyta tvarka pateikti skundus dėl patikrinimo metu gautų rezultatų, teikti įrodymus toje administracinio teisės pažeidimo byloje ir taip paneigti kaltę dėl ATPK 42 straipsnio 1 dalies pažeidimo, tačiau nesutikimu su padarytu pažeidimu negalima pateisinti teisėtų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pareigūnų reikalavimų nevykdymo. ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą visuomenės sveikatos centrų apskrityse įgaliotiems pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, nepateikimą jiems dokumentų arba dokumentų nuslėpimą, klaidingų žinių suteikimą, taip pat visuomenės sveikatos centrų apskrityse įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Šiuo atveju neturi reikšmės reikalavimų nevykdymo motyvai. Tai, kad AB (duomenys neskelbtini) atsakė į Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 11 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. kovo 21 d. siųstus raštus dėl informacijos pateikimo nurodydami motyvus, kodėl nesutinka su ATPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytu pažeidimu, nepašalina S. D. atsakomybės pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį, nes šiuose atsakymuose nebuvo pateikta Klaipėdos visuomenės sveikatos centro prašoma informacija, nustatytomis dienomis AB (duomenys neskelbtini) atstovas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui neatvyko. Iš to galima daryti išvadą, kad AB (duomenys neskelbtini) vadovas S. D. nevykdė visuomenės sveikatos centrų apskrityse įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y. nepateikė atsakingo asmens ar jo duomenų, reikalingų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Todėl S. D. pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalį.

Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso pažeidimą, nes pažeidė teismingumo taisykles, kadangi bylą išnagrinėjo pažeisdamas ATPK 281 straipsnyje įtvirtintą bylų teismingumo taisyklę. Tačiau tokie apelianto argumentai nepagrįsti. ATPK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą. Kaip teisingai nurodo ir apeliantas, šiame straipsnyje taip pat yra numatyti atvejai, kada administracinio teisės pažeidimo bylos gali būti nagrinėjamos ir pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą, tačiau veikos, numatytos ATPK kodekso 43⁹ straipsnyje, minėtame sąraše nėra. Kadangi iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog AB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius S. D. buvo įpareigotas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro reikalavimą įvykdyti Klaipėdoje, adresu Liepų g. 17, todėl akivaizdu, kad tiek reikalavimo įvykdymo vieta, tiek ir jo neįvykdymo vieta yra Klaipėdoje, Liepų g. 17 esančiose Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patalpose. Kadangi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pareigūnų reikalavimai buvo neįvykdyti Klaipėdos visuomenės sveikatos centre, esančiame Liepų g. 11, Klaipėdoje, todėl pažeidimo, numatyto ATPK 43⁹ straipsnyje, padarymo vieta yra Klaipėda. Taigi nebuvo jokio pagrindo perduoti šią bylą kitam teismui.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė ATPK 43⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Dėl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą ir S. D. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja R. B.