Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro įgaliotos atstovės advokatės Astos Bajorienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties, kuria tenkintas S. D., kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, atstovo advokato Giedriaus Danėliaus pareiškimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo ir proceso išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu S. D. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43⁹ str. 1 d., ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundą, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą.

2014 m. spalio 3 d. S. D. sumokėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu jam paskirtą 500 Lt baudą.

2015 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. D. nutraukė.

2015 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas S. D. atstovo advokato G. Danėliaus pareiškimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, t. y. sumokėtos baudos – 144, 81 Eur (500 Lt) – grąžinimo, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi šis klausimas nebuvo išspręstas, bei 289,73 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Skundžiama 2015 m. liepos 27 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas S. D. atstovo advokato G. Danėliaus pareiškimą patenkino – įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti S. D. sumokėtą baudą – 144,81 Eur – pagal 2014-06-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1917-606/2014 – bei priteisė iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro S. D. 289,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atskiruoju skundu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro įgaliota atstovė advokatė A. Bajorienė prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria priteista iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro S. D. 289,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos išlaidos, patirtos dėl bylinėjimosi teisme. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Nors ginčijamoje nutartyje nurodoma kasacinio teismo praktika, numatanti, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti; asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta, tačiau, pareiškėjos teigimu, toks reikalavimas turi būti pareiškiamas įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu, kaip minėta, ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl jos negali būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo byloje.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) bylos priskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, teismas ginčijama nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje negalėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų (kaip žalos atlyginimo) S. D. priteisimo klausimo, todėl ginčijamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimta pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

Ginčijamoje nutartyje, cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-17-2012, taip pat nurodyta, kad teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, kurie nebuvo nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, bei tuo pažeidė institucijos, iš kurios priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, procesines teises ir teisę žinoti, ir ginčyti administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, o ne žalos atlyginimo klausimas, CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymą, todėl priimta nutartis buvo pripažinta neteisėta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (pvz., 2015 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-525/2015) nurodoma, kad CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Pagal LVAT formuojamą praktiką (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant klausimą dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (pvz., LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

LVAT praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Atsižvelgiant į paminėtą administracinių teismų, nagrinėjančių tokio pobūdžio bylas, praktiką, vien administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nėra pagrindas konstatuoti valstybės institucijų (konkrečiu atveju Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą) veiksmų neteisėtumo kaip pagrindo žalos atlyginimui. Be to, neaišku, dėl kokių priežasčių bylinėjimosi išlaidos priteistos iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, kai Klaipėdos visuomenės sveikatos centras buvo tik institucija, surašiusi S. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo ir administracinę nuobaudą paskyrė Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

Bet kuriuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip žalos atlyginimo, klausimas turėtų būti nagrinėjamas ne administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau administracinę bylą nagrinėjančių administracinių teismų, suteikiant teisę atsakovei – Lietuvos valstybei – atstovaujantiems asmenims pateikti atsikirtimus, paaiškinimus, tuo tarpu ginčijama nutartimi apsiribota formaliu neteisėtumo konstatavimu (administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta), Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, nebuvo suteikta teisė pateikti poziciją, tuo šiurkščiai pažeidžiant jo procesines teises.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui taip pat nėra žinomi (nepateikti susipažinti) žalos įrodymai, tad dėl jų (taip pat ir priežastingumo prasme) nebuvo galimybės pasisakyti, tačiau iš ginčijamoje nutartyje nurodytų duomenų matyti, kad vienas iš kasos pajamų orderių datuotas 2015 m. gegužės 25 d., tad iš esmės negali būti siejamas su advokato pagalba nagrinėjant S. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi LAT nutartis, kuria administracinio teisės pažeidimo byla S. D. buvo nutraukta, priimta 2015 m. kovo 24 d.

Skundas tenkintinas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro S. D. 289,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašo šią skundžiamos 2015 m. liepos 27 d. nutarties dalį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimą priteisti iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro S. D., kuriam administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, bylinėjimosi išlaidas – 289,73 Eur – priėmė skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta. Taigi iš priimtos nutarties turinio matyti, kad šis teismas išlaidas, kurias S. D. patyrė apmokėdamas advokatui už suteiktas teisines paslaugas, prilygino turtinei žalai.

Nors, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, konstituciniai principai garantuoja būtinumą atlyginti asmeniui padarytą materialinę žalą, o Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), tačiau, kai minėta, ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. ATPK 279 straipsnis išlaidų kompensavimą numato tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, kompensuojant jų darbo užmokestį bei turėtas išlaidas dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 272 straipsnis, nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Taigi jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui, ATPK nenumato.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas gali būti taikoma tik tai atvejais, kai tokią galimybę nustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi ATPK pagal įstatymo analogiją leidžia taikyti tik BPK normas, tačiau jos taip pat nenumato, kad kaltinamojo išteisinimo ar kitu atveju kaltintas asmuo turėtų teisę į žalos ir nuostolių atlyginimą BPK nustatyta tvarka.

Kad žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas pažymėjo ir LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. 2AT-17-2012, kuri, be kita ko, paminėta ir skundžiamoje nutartyje. Tačiau tai nereiškia, kad S. D. teisė reikalauti atlyginti šių išlaidų atlyginimo yra paneigta. Kaip pažymėjo LAT minėtoje 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. 2AT-17-2012, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Atsižvelgiant į šiuos konstitucinius principus, kuriuos akcentavo ir skundžiamą nutartį priėmęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas, darytina išvada, jog asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas, apylinkės teismo sprendimas iš institucijos, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, priteisti asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo panaikintas kaip neteisėtas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kaip žalos atlyginimą, negali būti pripažintas teisėtu.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šis straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio šalis – valstybė ar savivaldybė padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė ar savivaldybė. Atsakomybė atsakovui kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Bylose ginčai dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sprendžiami laikantis atitinkamo proceso normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamos nutarties dalis, kuria, tenkinat S. D. atstovo advokato G. Danėliaus prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo, priteista iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro S. D. 289,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, naikintina, paliekant šį prašymą nenagrinėtą.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria priteista iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro S. D. 289,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir S. D. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.