Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimo L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistas 2011 m. sausio 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. B. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad jis 2011 m. sausio 16 d., apie 01.28 val., Alytuje, Pramonės g. 1, bare „Voro fortas“, pavogė gėrimų už 100 Lt sumą. Tokiais veiksmais L. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. nutarimu L. B. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, S. B. pareiškimu policijos komisariatui ir jo paaiškinimu, filmuota medžiaga. Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, į tai, kad yra moksleivis, nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl skyrė pusę straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu L. B. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, visiškai nesigilindamas į bylos aplinkybes, neteisingai vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir aplamai kai kurių įrodymų netirdamas, neapklausdamas visų asmenų žinančių įvykio aplinkybes. Būdamas nepilnametis, negalėjo tinkamai išnaudoti procesinių galimybių, nesuprato, kad teismo posėdyje dalyvauti būtina, tam, kad įrodyti savo nekaltumą, nebuvo pasiūlyta turėti advokatą.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo, pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 50 straipsnyje nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Pareiškėjas savo kaltę neigė iš esmės nuo pat pradžių, tiek surašant paaiškinimą policijos komisariate (b. l. 4), tiek surašant apeliacinį skundą (b. l. 35 – 39), nurodydamas, jog jokios vagystės 2011 m. sausio 16 d. bare „Voro fortas“ neįvykdė, kategoriškai neigia savo kaltę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti L. B. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis vien tik rašytiniais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Iš bylos medžiagos matyti, jog šioje byloje nėra duomenų apie teismo aktyvumą siekiant užtikrinti L. B. dalyvavimą teismo procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neatvykus į paskirtą posėdį, apie kurio laiką ir vietą jis buvo informuotas nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pakartotinai, teismo šaukimu, pranešti pažeidėjui apie posėdžio vietą ir datą, nedavė Institucijai nurodymo atvesdinti pažeidėją kaip tai numatyta ATPK 272 straipsnyje.

Iš bylos medžiagos matyti, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo kaltės formos netyrė ir nevertino, o byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų ar paneigtų L. B. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad pareiškėjo kaltė įrodyta ir filmuota medžiaga, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nėra užfiksuota, kad vaizdo įrašai teismo buvo peržiūrėti, įvertinti ir ištirti.

Nagrinėjamoje byloje nėra apklaustas pats pažeidėjas L. B., todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti jo nurodytų argumentų pagrįstumo. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra baro savininko S. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 3), tačiau pirmosios instancijos teismas nekvietė jo į teismo posėdį ir neapklausė, nors vien tik rašytinis paaiškinimas negali būti prilyginamas liudytojo parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Tuo teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nerinko galimų papildomų įrodymų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nurodytos teisės pareiškėjui užtikrintos nebuvo, jam nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus jį kaltinantiems asmenims.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimą panaikinant ir bylą grąžinant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.