Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-959-584/2017 pagal ieškovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinius atsakovams M. P., Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo atlaisvinimo, dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (duomenys neskelbtini), bei atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 14 d. pateikė teismui prašymą skirti atsakovui M. P. 289,00 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevykdymo dieną.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį ir Inspekcijos prašymą tenkinti, o jeigu Kauno apygardos teismas neturi galimybės tenkinti Inspekcijos prašymo – prašo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ginčijama nutartimi teismas visiškai nemotyvuotai atsisakė priimti Inspekcijos prašymą. Inspekcijos nuomone ginčijama nutartis yra naikintina dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Inspekcijos nuomone ginčijamos nutarties motyvai yra neišsamūs, jų iš esmės nėra, ir šis trūkumas pripažintinas esminiu pažeidimu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) prašymo faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai. Ginčijamos nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta net į pagrindinius prašymo aspektus. Pažymėtina, kad Inspekcijai pateikus akivaizdžius rašytinius įrodymus dėl teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatytų apribojimų nevykdymo, prašymu buvo prašoma tik paskirti sankcijas pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį už pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

Inspekcija prašymu nekėlė klausimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o taip pat nekėlė ir klausimo dėl drausminančių priemonių pritaikymo šalims ar dalyvaujantiems byloje asmenims dėl procesinės tvarkos, rimties ir pan. nesilaikymo. Inspekcija prašymu nurodė (ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus), kad galiojant 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, statytojas vykdė uždraustus 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi statybos darbus, tuo pažeidė galiojančią 2016 m. gegužės 9 d. nutartį ir prašė taikyti CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatytą sankciją, t. y. kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

Aiškinimas, kad nuobaudos už atitinkamos tvarkos ir rimties nesilaikymą bylos nagrinėjimo procese skyrimas sutapatinimas su sankcijos už teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymą, taigi, teismo nutarties nevykdymą ir pažeidimą, prieštarautų šalių procesinio lygiateisiškumo principui bei civilinio proceso teisės sistemai.

Kadangi teismas neskyrė baudos už kiekvieną pažeidimo dieną, atsakovas ir toliau kasdien vykdo statybos darbus. Tokiu būdu teismas iš esmės leido atsakovui nebaudžiamam vykdyti statybos darbus ir užstatyti žemės sklypą, kurį jis siekia bet kokiais būdais neteisėtai užvaldyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi nemotyvuotai atsisakė priimti Inspekcijos prašymą. Inspekcijos nuomone nutartis yra naikintina dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes nutarties motyvai yra neišsamūs, jų iš esmės nėra, ir šis trūkumas pripažintinas esminiu pažeidimu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Ginčijamos nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta net į pagrindinius prašymo aspektus.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK nuostatomis išdėstė motyvus, susijusius su atsisakymu priimti ieškovės prašymą. Teismas nutartimi atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui M. P., todėl joje neprivalėjo pasisakyti dėl prašyme nurodytų faktinių ir teisinių aspektų. Tai patvirtina, jog teismas nutarties turiniui keliamų procesinės teisės normos (CPK 291 straipsnis) reikalavimų nepažeidė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog nutartis yra be motyvų ir nutartį panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl atsisakymo priimti prašymą dėl baudos skyrimo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui M. P. vykdyti statybos darbus žemės sklype K. Donelaičio g. 83, Kaune, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1863-230/2016 Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Be to, Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patikslino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13415-151/2016, nurodydamas, kad nutarties vykdymą pavedė ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasirinktam antstoliui. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. birželio 6 d. nutartys yra įsiteisėjusios, todėl yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apylinkės teisme 2017 m. vasario 14 d. gautas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas skirti atsakovui M. P. 289,00 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevykdymo dieną. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti Inspekcijos prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui M. P. (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo (šiuo atveju įsiteisėjusios nutarties) privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, grąžinti į darbą, įkeldinti, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų. Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymas. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad toks sprendimas neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

Pagal CPK 152 straipsnio 6 dalies nuostatą, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio V. K. kontoroje 2016 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-13415-151/2016 pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0072/16/00168.

Vykdymo veiksmus reglamentuojančias CPK nuostatas įgyvendinantis LR Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 24 punktas numato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Išieškotojas tik inicijuoja vykdymo procesą pateikdamas antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau procesinio dokumento įvykimą užtikrina antstolis. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų nevykdymą kaltiesiems asmenims skiriama iki 289 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016 (33 punktas), nagrinėdamas kasacinį skundą byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo antstolio pareiškimą dėl baudos vykdymo procese skyrimo, išaiškino, kad teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti pradėta vykdyti kitą dieną nuo jos priėmimo dienos, o jos nevykdymas yra teisėtas pagrindas skirti kaltajam asmeniui baudą (CPK 145 straipsnio 9 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliantė (išieškotoja) kreipėsi tiesiogiai į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, kad šis konstatuotų atsakovo padarytą laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą ir skirtų jam baudą. Jau minėta, kad 2016 m. gegužės 9 d. nutartis yra vykdoma antstolio, Kauno apylinkės teismui 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patikslinus Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13415-151/2016 ir nurodžius, kad nutarties vykdymas pavedamas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasirinktam antstoliui, todėl nagrinėjamu atveju antstolis CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka turi pareigą konstatuoti ar atsakovas pažeidžia nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus draudimus.

Kasacinis teismas išaiškino, kad tik tam tikrais atvejais, kurie priklauso nuo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio, kai jos nereikia vykdyti priverstinai, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas sprendimas, yra aiškus subjektas, kuriam pavestas nutarties vykdymas, tai laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą gali konstatuoti teismas pagal suinteresuoto asmens pareiškimą ir taikyti atsakomybę už šį pažeidimą (CPK 145 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2009). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantė, siekdama teismo baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo atsakovui už jos manymu atsakovo daromus 2016 m. gegužės 9 d. teismo nutarties nustatytų ribojimų pažeidimus, savo teisę turėjo įgyvendinti kreipiantis į antstolį, kad šis konstatuotų apeliantės nurodomą pažeidimą ir surašytą aktą perduotų teismui.

Pažymėtina, kad Inspekcija su tapačiu prašymu dėl baudos skyrimo atsakovui už teismo įpareigojimų nevykdymą 2017 m. vasario 17 d. jau kreipėsi į antstolį V. K.. Antstolis 2017 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino Inspekcijos prašymo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo atsakovui (16 t., b. l. 158-159). Antstolis patvarkyme nustatė, kad statybos objekte atlikti darbai pagal konservavimo projektą savo apimtimi neviršija Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje leistų atlikti darbų apimčiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas M. P. nesilaiko laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų draudimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas ieškovei papildomai išaiškina, kad ieškovė nesutikdama su antstolio priimtu patvarkymu vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti gali paduoti skundą.

Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013). Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl baudos skyrimo skundžiamojoje nutartyje ir nurodė kitus motyvus, tačiau priėmė teisingą sprendimą, kuriuo pagrįstai atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui M. P., nes ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos šio klausimo nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.