Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Daivai Masionienei, L. L., dalyvaujant ieškovės atstovui R. S., J. G., atsakovo M. P. atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui, atsakovės atstovei L. E. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinius atsakovams M. P., Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo atlaisvinimo, dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (duomenys neskelbtini), bei atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus su trečiuoju asmeniu Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T.p. ieškovė pateikė atsiliepimus, tripliką (bl.l.179-181, 1t.) kuriais ieškinius palaiko, prašė priešieškinio netenkinti (1 t., 161-164 b.l.,2t. bl.l.95-98, 3t., 32-35 bl.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad žemės sklypas užimtas statinio likučiais, o pagrindo jį užimti atsakovui nėra. 2016-03-25 buvo atlikta žemės sklypo kontrolė ir nustatyta, kad vykdoma statyba, siųstas pranešimas dėl nuomos sutarties pasibaigimo suėjus nuomos terminui ir sklypo atlaisvinimo. Iki 2016-02-09 atsakovui apie sutarties pasibaigimą pranešta nebuvo. Atsakovas neturi teisės į žemės sklypą, nes nėra funkcionuojančių statinių. Savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, turėjo įvertinti tai, kad žemės nuomos sutartis baigiasi 2016-02-09. Atsakovas nesikreipė dėl nuomos sutarties sudarymo, todėl laikytinas besielgiančiu lengvabūdiškai. Valstybės turtas t. b. valdomas racionaliai. Dėl priešieškinio pasisakė, kad tokio teisinio pagrindo, kokį nurodo atsakovas, sudaryti nuomos sutartį, nėra. Pratęsti sutartį pagrindo nėra, nes statinys yra nepastatytas. Atsakovas per 10 m. statinio nepastatė, todėl nuomos sutartis negali būti pratęsta ar naujai sudaryta. Kita vertus, tai nereiškia, kad nuomos sutartis sudaryta 2006 m. buvo bloga, nes nebuvo pastatyto statinio. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas darbus dėl statybų pradėjo 2012 m. Savivaldybė su NŽT galėtų glaudžiau bendradarbiauti, tam turėtų būti kiti įstatymai. Termino įvertinti ar statinys gali būti pastatytas per t.t. laiko tarpą, nėra. Ieškovės sutikimas statyti statinį nėra reikalingas, kadangi sutikimas yra nuomos sutartimi suteiktas. Naują sutartį galėtų sudaryti, kai naujas statinys būtų įregistruotas. Statybos leidimas t. b. panaikintas, nes atsakovas nėra statytojas, nes nevaldo žemės jokiais pagrindais. Naujos nuomos sutarties nėra galimybės sudaryti. Nurodo, kad Taisyklių 46 p. negali būti taikomas, nes statinio nėra. Prieš nuomos sutarties pasibaigimą ar 2016-02-09, žemės sklypo patikrinimo nebuvo. Dėl nuomos sutarties išregistravimo kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ 2016-03-24. Negali kiekvienos nuomos sutarties sukontroliuoti, šiuo atveju sklypas yra arti NŽT, buvo gautas signalas dėl statybos neteisėtumo ir t.t. asmenų susirūpinimas, tuomet atliko patikrinimą.

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) prie Aplinkos ministerijos (toliau -Inspekcija prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojui M. P. 2016-01-11 išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-160111-00017; 2) įpareigoti atsakovą M. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naujai statomą pastatą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; 3) jei atsakovas M. P. aukščiau nurodyto įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdys, – leisti inspekcijai, nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. 1901/0153:37) (duomenys neskelbtini), naujai statomą pastatą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo (bl.l.4-11,3t.).

Statytojas neatitinka Statybos įstatymo 3 str. reikalavimo, nes jokiais pagrindais nevaldo žemės sklypo. Pagal STR „Statybas leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1p. nuostatas, savivaldybės administracija turėjo įvertinti, kad po mėnesio atsakovas neturės statytojo statuso. Susipažinus su žurnalų turiniu nustatytina, kad statybos vadovas dirbti pradėjo 2016-03-14, o statyboms vykdyti reikalingi dokumentai perduoti 2016-03-21, statybos darbai pradėti 2016-04-04, kai buvo įkasti 4 poliai, 2016-04-25 aprišančio rostverko vidinis įrengimas. Statinio projektas yra parengtas komerciniam žemės sklypui, o 2014-03-12 buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų, tai t. p. yra pažeidimas. Iki NŽT kreipimosi, statybos leidimo netikrino, kitų skundų nebuvo.

Atsakovas įsigijo 9 proc. statinį jo nugriovimui ir naujo statinio pastatymui. 2008 m. Lietuvoje buvo ekonominė krizė, todėl atsakovas 2010 m. vedė derybas su viešbučių tinklų atstovais ir 2012 m. sudarė projektavimo sutartį dėl viešbučio statybos. Atsakovas galvojo, kad statybos leidimas bus gautas per metus ir statinys bus pastatytas mažiau nei per metus. Atsakovas 2 m. bandė gauti statybos leidimą ir gavo jį tik 2016-01-09. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statyba yra ilgai trunkantis procesas. Su atsakovu turi būti pratęsta nuomos sutartis, nes jis iki nuomos sutarties pasibaigimo gavo statybos leidimą bei išeikvojo daug pinigų, iki nuomos sutarties pabaigos dalis konstrukcijų buvo pastatyta, todėl jis turėjo pagrįstą lūkestį, kad su juo sutartis bus pratęsta. Atsakovui nuomos sutartimi buvo suteikta teisė atlikti statybas statant statinį, dabar naujo statinio pastatyta 6,8 proc., kadastriniai matavimai atlikti. Teisinis reglamentavimas nepasikeitęs, todėl žemės sklypas turi būti išnuomotas. Atsakovas skundė ieškovės veiksmus, tuo išreiškė norą sudaryti nuomos sutartį. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, neįspėdama apie tai, kad nuomos sutartis nebus pratęsta, nors akivaizdžiai stebėjo statybos procesą, tarnyba yra netoli nuo nuomojamo sklypo. Vertinant ieškovės veiksmus matyti labai formalus požiūris.

Šioje teritorijoje nėra ribojimo dėl požeminės dalies statybos. Detaliuose planuose nebuvo nurodomas požeminių aukštų įrengimas, tai reiškia, kad jie gali būti įrengiami. Projektas atitinka ir šiems sprendiniams. Nei pastato antstatas, nei cokolis- nėra aukštai. Išduodant statybos leidimą nuomos sutartis buvo galiojanti. Dalinės statinio ir 2015-10-05 bendroji ekspertizės buvo atliktos. Dėl pirmo aukšto įrengimo, negalima laikyti aukšto užstatymu, o tik kai kurių statinio konstrukcijų įrengimas. Dėl ieškovės Inspekcijos nurodomų kultūros vertybių pažeidimų paaiškino, jog yra gautas departamento sutikimas, todėl jokio pažeidimo nėra. Dėl aplink esančių teritorijų naudojimo, su visais suinteresuotais asmenimis ir Kauno m. savivaldybe buvo suderintas viešojo transporto judėjimas, schemos buvo suderintos.

Pagal nekilnojamo registro duomenis žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, o paskirtis -kita, todėl statinio projekte numatytas komercinis pastatas atitiko žemės naudojimo būdą, toks pažeidimas nebuvo užfiksuotas ir ieškovės akte dėl statybos pažeidimų.

Kultūros vertybių departamentas prašo ieškinius, priešieškinį spręsti teismo nuožiūra, pateikė atsilepimą (bl.l.94-96, 4t.).

Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad statybos projektas yra suderintas ir pakartotinai Inspekcijai paaiškinta, kad 2014-10-08 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-SK-229, adresas (duomenys neskelbtini), į kultūros vertybių apsaugos zoną nepatenka, todėl būsimam statiniui 25 m. statinio maksimumo reikalavimai nėra taikomi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai atmestini, priešieškinys tenkintinas

Nustatyta, kad 2000-02-28 tarp akcinės bendrovės Turto bankas ir atsakovo M. P. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 52-13/00-02-1345, pagal kurią atsakovas M. P. iš AB „Turto bankas“ įsigijo nugriautą pastatą, (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, statinio tipas – pastatas, statybos darbų liko 9 proc., plane pažymėtas indeksu – 1B0 (I t., b. l. 65-69). Pagal Kauno apskrities viršininko 2006-02-06 įsakymą Nr. 02-01-1464 atsakovui M. P. 10 metų terminui buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir su atsakovu M. P. 2006-02-09 sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis (I t., b. l. 24-26). Sutarties 4 dalyje nurodytas išnuomojamo žemės sklypo pobūdis- prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba, 5 dalies 1p. nurodyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas. Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (I t., b. l. 32-33, II t. b. l. 66-67). Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), įregistruotas nugriautas pastatas, kurio paskirtis – kita, statinio tipas – pastatas, statybos darbų liko 9 proc., plane pažymėtas indeksu – 1B0 (I t., b. l. 34-35).

Nuo 2007-03-01 iki 2007-12-31 atsakovas M. P. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), išnuomojo UAB „Domus Baltija“ (I t., b. l. 89-90). 2008-03-12 Jungtinės pajėgos analizavo žemės sklypo panaudojimo galimybes, jei sklype būtų statomas viešbutis (bl.l.80, 1t. ). 2008-10-02 UAB “Baltic realty adviser“ pateikė pasiūlymą dėl nuomojamo sklypo vystymo koncepcijos (bl.l.79, 1t. ). 2012-03-12 atsakovas M. P. ir UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2012.03.12-AS dėl viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), eskizinio projekto parengimo už 12100 Lt su PVM (I t., b. l. 100-102). 2012-03-20 tarp užsakovo AB „Aksa“ ir vykdytojo UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ buvo sudaryta sutartis Nr. 2012.03.12-AS dėl viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), architektūrinės koncepcijos, darbo projekto ir gamyklinių brėžinių parengimo (XIV t., b. l. 23-25). 2014-06-18 tarp užsakovo UAB „Verslo vystymo biuras“ ir projektuotojo UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. 2014.06.18-AS ir papildomas susitarimas Nr. 1 dėl viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), projektavimo darbų (XIV t., b. l. 41-49). 2014-11-20 AB „Raidė“ davė sutikimą dėl gretimame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ant žemės sklypo ribos ketinamo statyti naujo statinio (XIV t., b. l. 50). 2015 m. birželio mėn. UAB „Dabingė“ parengė viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), techninio projekto dalį „Šildymas. Vėdinimas. Oro kondicionavimas“ (IX t., b. l. 55-96), techninio projekto dalį „Šilumos gamyba ir tiekimas“ (VII t., b. l. 131-169). 2015 m. liepos mėn. UAB „Statybos valdymo biuras“ parengė viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), techninio projekto dalį „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas“ (VII t., b. l. 86-130). 2015 m. liepos mėn. UAB „Elektros darbai“ parengė viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), techninio projekto dalį „Procesų valdymas ir automatika“ (VIII t., b. l. 3-52), techninio projekto dalį „Elektrotechnika“ (VIII t., b. l. 53-95), techninio projekto dalį „Elektroniniai ryšiai (telekomunikacijos)“ (IX t., b. l. 3-54), techninio projekto dalį „Gaisrinė Signalizacija“ (X t., b. l. 93-111). 2015 m. liepos mėn. UAB „Fire Expert“ parengė viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), techninio projekto dalį „Gaisrinė sauga“ (VIII t., b. l. 96-148, 9 t., b. l. 97-171). 2015 m. liepos mėn. UAB „Ribinis būvis“ parengė viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), techninio projekto dalį „Konstrukcijos“ (X t., b. l. 3-92). 2015 m. gruodžio mėn. UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ parengė viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projekto bendrąją dalį (V t., b. l. 23-64), statybos projekto aiškinamąjį raštą (V t., b. l. 109-130), statybos projekto architektūros dalį (V t., b. l. 131-152), techninio projekto ir pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo aiškinamąjį aktą, technines specifikacijas (VI t., b. l. 22-44, 45-48, XI t, b. l. 3-24), statybos projekto aiškinamąjį raštą (XI t., b. l. 3-24), techninio projekto architektūros dalį (XI t., b. l. 25-54), techninio projekto sklypo plano dalies aiškinamąjį raštą (XI t., b. l. 112-116), techninio projekto sklypo plano dalį (XII t., b. l. 3-19), techninio projekto bendrąją dalį (XI t., b. l. 20-128). 2015 m. parengtas akustinio triukšmo sklaidos modeliavimas (XI t., b. l. 55-81). 2015 m. rugsėjo mėn. atliktas planuojamos ūkinės veiklos, (duomenys neskelbtini), poveikio nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimas (XIV t., b. l. 66-78). 2015-09-29 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra davė sutikimą dėl gretimame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ant žemės sklypo ribos ketinamo statyti naujo statinio (XIV t., b. l. 82).

Bendrosios techninio projekto ekspertizės 2015-08-11 akte nr. 369-EA-705 buvo įvertintas viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą sudarančios techninio projekto dalių ekspertizės ( bl.l.75,76, 7t.,bl.l.127-133, 15 t.). Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), bendrosios techninio projekto ekspertizės 2015-10-01 akto Nr. 369-EA-705/G išvada patvirtina, kad techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Techninį projektą galima tvirtinti (XI t., b. l. 106-107).

Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovui M. P. 2016-01-11 išdavė leidimą Nr. LNS-21-160111-00017 statyti viešbučių paskirties pastatą žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 86-87). 2016-01-12 užsakovas UAB „Verslo vystymo biuras“, atstovaujamas direktoriaus M. P. ir rangovas UAB „Statybų sprendimai“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2016/01/12-1 (XIV t., b. l. 93-94). Sąmatoje numatytų darbų kaina su PVM 4840 EUR (XIV t., b. l. 96). 2016-01-15 užsakovė UAB „Verslo vystymo biuras“, atstovaujama direktoriaus M. P. ir rangovė UAB „AVA statyba“ sudarė statybos rangos sutartį dėl statybvietės paruošimo, reikalingų leidimų gavimo, statybos resursų mobilizacijos (II t., b. l. 60). Lokalinėje sąmatoje numatyti statybvietės, (duomenys neskelbtini), paruošimo darbai, reikalingų leidimų gavimas, mobilizacija, bendra vertė su PVM 8470 EUR (II t., b. l. 61, VII t., b. l. 9). 2016-02-26 užsakovė UAB „Verslo vystymo biuras“ atstovaujama direktoriaus M. P. ir rangovė UAB „AVA statyba“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. PR-2016-02-26/1 pagal kurią rangovė įsipareigojo savo priemonėmis iš savų medžiagų atlikti viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos darbus už 2813250 EUR kainą (VII t., b. l. 18-34).

Ieškovė NŽT 2016-03-24 raštu kreipėsi į VĮ “Registrų centras“ dėl 2006-02-09 nuomos sutarties išregistravimo (bl.l.8, 1t.). Ieškovė NŽT 2016-03-25 Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8 ŽN-69-(14.8.66.) nustatė, kad 2016-02-09 pasibaigus žemės nuomos terminui, atsakovas M. P. naudojasi žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), jame vykdomi statybos darbai (I t., b. l. 13-15). NŽT Kauno skyrius 2016-03-25 raštu Nr. 8SD-1757(14.8.94.) įpareigojo atsakovą M. P. atlaisvinti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), pašalinti pastato liekanas ir pastatą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (I t., b. l. 9-10). Atsakovas minėtą sprendimą skundė NŽT, prašė jį panaikinti ir įpareigoti Skyrių ne aukciono tvarka išnuomoti žemės sklypą, NŽT 2016-06-09 sprendimu nr. 1SS-1884-(8.5.) atsakovo skundo netenkino (bl.l.27-29, 2t. ). Pagal 2016-05-04 kadastrinius matavimus naujo statinio baigtumas -4 proc. (bl.l.72, 2t.)

Inspekcijos vyr. specialistas M. J. 2016-04-28 patikrinimo akte Nr. PS1-22-(15.5) užfiksavo statybos, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimus: 1) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 7 d. 3 p.; 2) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 7 d. 6 p; 3) STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punktas; 4) STR „Statinio projektavimas“ 7.1. punktas 5) STR „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7.1. punktas. Pažeidimų padarymo laikas 2016-01-11 (VI t., b. l. 50-53). Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016-05-04 rašte Nr. 70-2-1428 nustatyta, kad projektuojamas viešbučių paskirties pastatas, (duomenys neskelbtini), yra 5 a. aukščio, atitinka patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą (VII t., b. l. 78). Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2016-04-25 raštas Nr. 1.29-KI2K-436 patvirtina, kad viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), projektiniai sprendiniai atitinka reikalavimus, nustatytus 2014-10-08 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-SK-229 (VII t., b. l. 82).

Dėl ieškovės Inspekcijos ieškinio

Siekiant šioje byloje išspręsti kilusį ginčą, turi būti atsakyta į klausimą ar statyba (duomenys neskelbtini), nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, taip, kaip tai yra nurodyta ieškovės Inspekcijos ieškinyje bei teisminiuose paaiškinimuose.

Ieškovė nurodė, kad projekto sudėtyje nėra dalinės statinio projekto ekspertizės, nėra patikėtinio- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo dėl žemės naudojimo už statybvietės ribų (LR statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto pažeidimas), statybos leidimas prieštarauja specialiems paveldosaugos reikalavimams, nes šioje teritorijoje maksimalus aukštingumas 25 m., o planuojamas statyti pastatas - 25,78 m. ( pažeidžiami specialieji paveldosaugos reikalavimai (bl.l.90, 5t.)), projektas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, nes statyba- užstatymas galima tik 2-5 aukštuose, tai reiškia, kad pirmas aukštas turėtų būti atviras, statytojas neatitinka Statybos įstatymo 3 str. reikalavimo, nes jokiais pagrindais nevaldo žemės sklypo.

Teismas mano, kad kiekvienas ieškovės nurodomas menamas įstatymo pažeidimas turi būti ištirtas eliminuojant formalumo kriterijų, atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei išanalizuojant taikytinas įstatymo normas (LR CPK 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 1.5 straipsnis).

Teismas nustato, jog techninio projekto dalių ekspertizės buvo atliktos ir įtrauktos į 2015-08-11 aktą nr. 369-EA-705, kuriuo buvo įvertintas viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Kad be dalinių ekspertizių negalima atlikti bendrosios, patvirtino liudytojas K. M.. Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), bendrosios techninio projekto ekspertizės 2015-10-01 akto Nr. 369-EA-705/G išvada patvirtino, kad techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus, techninį projektą galima tvirtinti, todėl ieškinio argumentai susiję su dalinių ekspertizių projekte neatlikimu, yra atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

Kaip matyti iš byloje pateiktų brėžinių, sklypo planų, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ribojasi su K. D. ir M. gatvėmis, kurios nuosavybės teise yra valdomos Kauno miesto savivaldybės (LR CK 6.394 str.). Todėl pasisakant dėl ieškovės argumentų, susijusių su NŽT sutikimo, dėl žemės naudojimo už statybvietės ribų, gavimo reikalingumu, nuspręstina, kad sutikimas nėra reikalingas, kadangi yra gautas šio žemės naudotojo- Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimas, nes ji išdavė statybą leidžiantį dokumentą, tokiu būdu išreikšdama savo sutikimą projekte numatytiems darbams atlikti ( Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, priimta 2011-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-l490/2011). Pastebėtina, kad NŽT minėto aspekto nevertino pažeidimu, nes nenurodė savo procesiniuose dokumentuose, o šiam ieškovės nurodytam pažeidimui NŽT atstovas pritarė teisminių pasisakymų iš esmės metu, į teismo klausimą atsakydamas formaliai teigiamai. Kita vertus, teismas mano, kad vien tai, jog statybos metu laikinai naudojama greta esanti teritorija, niekaip nepaneigia nei statybą leidžiančio dokumento, nei statinio projekte numatytų statybos darbų vykdymo teisėtumo.

LR statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi leidimo išdavimo metu) įtvirtinta, kad statybos projektų sprendinių atitiktį nustatytiems specialiesiems paveldosaugos reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina šioje dalyje nurodytos institucijos, tarp kurių 5 p. įvardintas ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad Kultūros paveldo departamento prie KM Kauno teritorinis padalinys, 2015-10-28 išreiškė savo pritarimą pateiktam atsakovo projektui (VII t. b.l. 71) bei tai patvirtino byloje teikdamas atsiliepimus bei teisminio pasisakymo metu, ieškovės argumentai dėl maksimalaus 25 m. aukštingumo pažeidimo (78 cm) yra atmetami (CPK 178 str.). Pastebėtina, jog atsakovo naujai statomas pastatas (duomenys neskelbtini), nepatenka į 2014-10-08 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte Nr. KPD-SK-229 numatytus apribojimus (VII t. b. 1. 81).

Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo rodikliai, nustatyti ginčo žemės sklypui detaliuoju planu (1 t. b. 1. 71). Šiuo planu buvo nustatytas sklypo užstatymo tankis 0.95 (pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu, Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 40 d.), sklypo užstatymo intensyvumas 3.8 (visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu, Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 39 d.), užstatymo aukštis - 5 aukštai. Kaip matyti iš statinio projekto, užstatymo tankis yra 0.88, kai detaliajame plane numatytas 0.95, užstatymo intensyvumas yra 3.63, kai detaliajame plane buvo numatytas 3.8, statinio aukštų skaičius 5 taip pat neviršija detaliajame plane numatytų aukštų skaičiaus (bl.l.78, 7 t.), duomenų, kad statyba suprojektuota už detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos taip pat nėra. Vertinant techninio projekto brėžinius - sklypo planus, taip pat matyti, kad užstatymo zona atitinka detaliajame plane numatytąją, t.y. pagrindinio pastato statyba pirmo aukšto gatvės lygyje yra numatyta tik vakarinėje sklypo dalyje (XII t. b.1. 112). Aplinkybes, kad projekto sprendiniai atitinka detaliojo plano sprendinius, patvirtino ir byloje liudijęs liudytojas G. N., projektavęs ginčo statinį. Jis paaiškino, kad numatomo statinio viešbučio cokolinis aukštas nėra užstatytas, kita vertus tai nereiškia, kad jame negali būti būtinų konstrukcijų tam, kad būtų išlaikyti pastato architektūriniai, konstrukciniai, saugumo bei kiti reikalavimai: kolonos, laiptinė, įvažiavimas ir pan. Architektas pažymėjo, kad cokolinis aukštas yra atviras, jame suprojektuota laiptinė nelaikytina užstatymu, ji net nėra traukiama į patalpų plotą, o atlieka tik būtinos evakuacijos bei pastato atraminės konstrukcijos funkciją. Iš projekto aiškinamojo rašto (bl.l.37, 38, 5t.) matyti, kad bendras cokolinio aukšto patalpų plotas 207,17 m, t.y. daug mažesnis nei pirmo aukšto ar požeminio aukštų plotas(1258,43 kv.m.), kas patvirtina tai, kad dalis cokolinio aukšto suprojektuota atvira.

Ieškovė nurodo, kad statinio projektas yra parengtas komerciniam žemės sklypui, o 2014-03-12 žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų, todėl projektas prieštarauja detaliajam planui, tačiau su tokiais argumentais sutikti negalima. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas iki šiol yra komercinės paskirties, todėl sklype galima komercinės paskirties (ginčo atveju viešbučio) pastatų statyba.

Dėl nurodytų motyvų nuspręstina, kad projektas atitinka detaliojo plano sprendinius, dėl to ieškovės argumentai yra atmestini (CPK 178 str.).

Sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu statytojas neatitinka Statybos įstatymo 3 str. reikalavimo, nes nevaldo žemės sklypo jokiais pagrindais, tačiau dėl šio tarp šalių vyksta ginčas, o sprendžiant leidimo išdavimo teisėtumo klausimą, teismas nustato, kad jo išdavimo metu atsakovas buvo žemės sklypo nuomininkas ir besibaigianti nuomos sutartis nėra pagrindas savivaldybei leidimo neišduoti (Statybos įst.23 str.).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nustatytina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo neišduoti ginčijamo statybą leidžiančio dokumento statytojui M. P., o ieškinio reikalavimas panaikinti statybą leidžiantį dokumentą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškovės NŽT ieškinio ir atsakovo priešieškinio

Byloje susiklostė situacija, kai ieškovė NŽT išnuomojo žemės sklypą atsakovui ir nuomos sutartyje yra nurodytas pobūdis- prekybos, paslaugų ir pramogų objektų komercinė statyba, o atsakovas nepasibaigus nuomos terminui, statybą pradėjo, tačiau jos iki nuomos sutarties pabaigos nespėjo pabaigti, ir ieškovė reiškia ieškinį dėl žemės sklypo atlaisvinimo. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, priešieškiniu prašo ieškovės sprendimą panaikinti ir įpareigoti sudaryti nuomos sutartį.

Ieškovė nurodo, kad žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik esamiems (baigtiems) statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono įsigyti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti. Tuo metu, kai atsakovas vykdė statybos darbus, žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, o nauja sutartis nesudaryta.

Įvertinus šios bylos aplinkybes, tokia atsakovės pozicija laikytina nepagrįsta.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2016-01-11 išdavė leidimą Nr. LNS-21-160111-00017 statyti viešbučių paskirties pastatą žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas buvo išduotas esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai (nuomos terminas – 10 metų). Atsakovas pradėjo statybos darbus pagal galiojantį statybą leidžiantį dokumentą. Žemės nuomos sutartis buvo išregistruota iš VĮ Registrų centras 2016-03-25 ieškovės NŽT 2016-03-24 prašymu.

Ieškovė NŽT nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 46 p., atsakovas, žinodamas apie žemės sklypo nuomos sutarties termino pabaigą, ne vėliau nei 3 mėnesiai iki nuomos sutarties pabaigos į ieškovę nesikreipė. Teismas su šiais ieškovės nurodytais faktais sutinka, kita vertus, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog atsakovui, iki nuomos termino pabaigos įspėjimo apie nuomos sutarties pabaigą ir žemės sklypo atlaisvinimą, nesiuntė. Vertindamas abiejų šalių veiksmus, teismas mano, kad šalys, t. p. ir valstybės institucijos, būdamos civilinių teisinių santykių dalyvės, turi bendradarbiauti. Valstybė, valdydama savo nuosavybę, turi veikti protingai, atidžiai ir rūpestingai, prižiūrėti ją ir tai yra neatsiejama nuo kitų civilinės apyvartos dalyvių ir valstybės interesų derinimo. Ieškovė Inspekcija detaliai analizavo statinio statybos veiksmus, atžymėtus statybos žurnaluose, tačiau šioje byloje turi būti įvertinta ir tai, kad tam, jog būtų pradėti statybos darbai, buvo atliekami įvairūs tam būtini pasiruošimo veiksmai bei gaunamas statybos leidimas. Vertinant nuomos terminą, kuriam atsakovui buvo išnuomotas žemės sklypas bei per nuomos terminą atsakovo atliktus veiksmus, pastebėtina, kad, nors atsakovas yra verslininkas, tačiau reikalingų sukaupti investicijų dydis ir apsisprendimas dėl statinio paskirties reikalauja tam tikro laiko ir pastangų, kita vertus, statyba yra ilgalaikis procesas, nes išnuomoto žemės sklypo vieta ir jame planuojama vykdyti statyba t. p. reikalauja papildomų laiko sąnaudų, kurios yra reikalingos visuomenei, kvalifikuotų specialistų bendruomenei pristatyti projektą (bl.l.91-97, 1t.) ir suderinti su visomis šiuo klausimu suinteresuotomis institucijomis. Atsakovo atstovas bei byloje liudijęs liudytojas G. N. parodė, jog sutartis su architektu pasirašyta 2012-03-12 ir buvo suprojektuota apie 20 preliminarių statinio variantų (bl.l.99-193, 14t.,bl.l.3-61, 15t.), statytojas ieškojo geriausio varianto, kadangi tai yra 6 mln. Eurų investicija, iki statybos leidimo išdavimo visi darbai atsakovui kainavo maždaug apie 200000 Eurų. Kita vertus, pastebėtina, jog žemės nuomos laikotarpiu, nuo 2008 m. Lietuvą palietė ekonominė krizė, kurios padariniai jaučiami iki šiol, todėl tai t. p. ribojo finansines statinio statybos galimybes.

Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, kurių neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. gruodžio 18 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai). Pagal įgytų teisių apsaugos principą asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės, bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-10-1074/2005). Ieškovės NŽT argumentai, kad 2016-02-18 atlikus žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę buvo rasta, kad senas statinys, esantis sklype, yra sunykęs, o naujas -nebaigtas statyti, laikytini pagrįstais, tačiau tai neeliminuoja valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties santykių dalyviams pasinaudoti Taisyklių 46 punkte numatyta teise išnuomoti sklypą atsakovui dar 1 m. laikotarpiui. Faktų, jog žemės sklypą numatoma naudoti kitoms reikmėms ar nuomininkas netvarkingai vykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra pateikta. Atsakovas, būdamas valstybinės žemės sklypo nuomininku, turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, pagal nuomos sutartį įgyvendino savo kaip statytojo teises, nors dėl anksčiau paminėtų priežasčių statinio iki žemės sklypo nuomos termino pabaigos nepabaigė, tačiau aktyvūs atsakovo veiksmai siekiant pastatyti viešbučių paskirties statinį, ieškovės turėjo būti įvertinti ir taikant šalių bendradarbiavimo principą atsakovui turėjo būti leista pasinaudoti Taisyklių 46 punkte numatyta teise išsinuomoti žemės sklypą dar vieniems metams, atsižvelgiant į nuomos sutarties terminą. Svarbu paminėti tai, jog šalys sklypo nuomos sutartyje susitarė, kad sklype galima statyti naujus statinius. Atsakovas laikydamasis sutartinių įsipareigojimų stato viešbučių paskirties pastatą, todėl ieškovės veiksmai nepratęsti su atsakovu nuomos sutarties vertintini nepagrįstais ir dėl pernelyg formalaus situacijos vertinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė dėl žemės sklypo nuomos sutarties pabaigos ir sklypo atlaisvinimo, atsakovo, iki numatyto nuomos termino pabaigos, neįspėjo, reikalavimas atlaisvinti sklypą buvo priimtas 2016-03-25, prašymą išregistruoti iš Nekilnojamo turto registro ieškovė pateikė tik 2016-03-24, todėl šios bylos kontekste ieškovės veiksmai laikytini klaidinančiais, iš esmės pažeidžiančiais atsakovo kaip žemės sklypo nuomininko ir statytojo teises ir teisėtų lūkesčių principą. Ieškovė nekoordinuoja savo veiksmų, nebendradarbiauja su nuomininkais. Minėtą išvadą patvirtina ieškovės atstovo paaiškinimai, kuriais jis patvirtino, kad dėl žemės sklypo, kuris yra arti ieškovės padalinio, atlaisvinimo, kreipėsi į atsakovą, tik tada, kai šis žemės sklype pradėjo vykdyti statybos darbus, neįvertindami to, kaip buvo minėta anksčiau, jog statyti pradedama tik tada, kai yra sukauptos piniginės lėšos, sudarytos atitinkamos sutartys, gauti visi reikalingi dokumentai, tam yra pasiruošta.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006). Nustatant, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); <... > žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 2.2 punkte įtvirtinta, kad šios Taisyklės, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių...(..). Taisyklių 27 p. nustatyta, kad naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Taisyklių 28 p. numato jog vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Byloje nuspręsta, kad statinys, priklausantis atsakovui, yra statomas pagal galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, šio ginčo atveju nėra konstatuota, kad statiniai statomi savavališkai, nukrypstant nuo statinio projekto. T.p. atsakovas žemės sklypo, kuriame statomas statinys, savavališkai neužėmė.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžta, jog nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Šio straipsnio 85 dalis numato, jog statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Įstatymo 2 straipsnio 90 dalis apibrėžia, jog statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Įstatymo 2 straipsnio 26 punktas nustato, jog naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Taigi, iš teisinio reglamentavimo matyti, kad statyba yra tęstinis, užtrunkantis procesas. Pagal Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, į kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (NTKĮ 8 straipsnis; Kadastro nuostatų 32.2, 63 punktas, Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176 p.). Kaip matyti iš byloje esančios statinio kadastrinių matavimų bylos, statinio baigtumas žymimas procentais 4. Atsižvelgiant ir į kitus veiksnius, tokius, kad atsakovas žemės sklypą naudoja visą laiką, atsakovas turi išduotą leidimą statybai, pastato statybos baigtumo laipsnis didėtų ir pastatas būtų įregistruotas Nekilnojamo turto kadastro registre, jei byloje nebūtų pritaikytos naują statybą ribojančios priemonės, kas leidžia spręsti, kad yra visos sąlygos sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi žemės sklypas reikalingas statomo statinio eksploatavimui.

Pagal LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

Pastatų (įskaitant ir nebaigtų statyti) savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008 UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodyta teismų praktikoje suformuluota taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Č. M. v. UAB „Lankava“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2012).

Dėl aukščiau išdėstyto, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 8SD-1757-(14.8.94.) naikintinas. Nors atsakovas neskundžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-09 sprendimo nr. 1SS-1884-(8.5.), kuriuo, palikus nepakeistą, ikiteismine tvarka buvo peržiūrėtas NŽT Kauno skyriaus sprendimas, tačiau jis, dėl jame išdėstytų analogiškų motyvų, t.p. yra naikintinas, o NŽT įpareigotina sudaryti su atsakovu 1 m. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Patenkinus atsakovo priešieškinį, yra atmestinas ieškovės ieškinys dėl žemės sklypo atlaisvinimo (CPK178 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartimi ieškovės NŽT ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl atsakovo M. P. nuosavybės teisės į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovui M. P. sudaryti kitus sandorius, susijusius su statiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 36-37).

Kauno apygardos teismas 2016-07-25 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį pakeitė, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės NŽT prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui M. P. atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovės prašymą tenkino ir iki sprendimo įsiteisėjimo uždraudė M. P. atlikti bet kokius statinio (ių) projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Kitą Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutarties dalį paliko nepakeistą (civilinės bylos priedas, I tomas, b. l. 73-78).

Kauno apylinkės teismas 2016-05-09 nutartimi tenkino ieškovės Inspekcijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui M. P. vykdyti statybos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) viešbučio paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybai pagal 2015 metais parengtą „Viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (III t., b. l. 17-20).

Kauno apylinkės teismas 2016-12-08 nutartimi atsakovo M. P. prašymą tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016-05-09 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovui M. P. atlikti viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos konservavimo projekte Nr. 2016-07/1-SKP-SK numatytus darbus, įrengiant laikančias konstrukcijas – atramas, nubraižytas 2a. vertikalių konstrukcijų brėžinyje Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-1020, atraminių sienučių brėžiniuose nuo Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-6051 iki Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-6056, nuo Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-6070 iki Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-6077 bei -2a. perdangos brėžinyje Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-1025G. Kitoje dalyje teismas atsakovo prašymą atmetė (XIII t., b. l. 191-193).

CPK 150 str. 2 d. numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgus į tai, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės taikytos: Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartimi, Kauno apygardos teismo 2016-07-25 nutartimi, kuria iš dalies pakeista Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartis, Kauno apylinkės teismo 2016-05-09 nutartis (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 93 str. 2 d. nustato, kad šalims bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Ieškiniai atmesti, priešieškinis patenkintas. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 98,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas užvedė elektroninę bylą, žyminio mokesčio turėjo mokėti 86 Eurus, todėl 12 Eur žyminis mokestis atsakovui yra grąžintinas, o likusi dalis -86 Eur priteistini atsakovui iš ieškovių lygiomis dalimis po 43 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio procesinio kodekso 259, 263-265, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinius atmesti, priešieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 8SD-1757-(14.8.94.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-09 sprendimą nr. 1SS-1884-(8.5.).

Įpareigoti ieškovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su atsakovu M. P. valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 1 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti atsakovui M. P., a. kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įmonės kodas 188704927, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210, po 43,00 ( keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Grąžinti atsakovui M. P., a. kodas (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį – 12,00 EUR ( dvylika eurų 00 ct).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl atsakovo M. P. nuosavybės teisės į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovui M. P. sudaryti kitus sandorius, susijusius su statiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-07-25 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą M. P. atlikti bet kokius statinio (ių) projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-05-09 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui M. P. vykdyti statybos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) viešbučio paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybai pagal 2015 metais parengtą „Viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.